Lietuva - tai kraštas, turtingas ne tik istorija, bet ir gamtos grožiu bei kultūriniu paveldu. Vienas iš būdų pažinti šią šalį iš arčiau - aplankyti jos gražiausias sodybas. Šiame straipsnyje kviečiame Jus į kelionę po Josvainių apylinkes, kur atrasite įspūdingas sodybas, pasižyminčias savita architektūra, istorija ir gamtos harmonija.
Josvainių bažnyčia
Marijos Žemės Palaiminimas
Jau 1215 m. Lietuva buvo pavadinta Marijos žeme. Taip mūsų tėvynę pavadino apaštalinis vizitatorius Lietuvai Achilles Ratti, vėliau tapęs popiežiumi Pijum XI 1922-1939. Būti Marijos žemės vaiku ne tik garbė, bet ir įpareigojimas dorai, garbingai, skaisčiai gyventi.
Marijos Karūnavimas
Marija buvo ne tik paimta į dangų, bet ir apvainikuota. Apie vainikavimą rašoma Vilniuje 1906 m. Iš tiesų tuomet Marija buvo uoliausia išpažintoja ir skelbėja, nes mokė šv. Tos karūnos Švč. Mergelė nusipelnė, nes ant Kalvarijos kalno kartu su Kristumi kentėjo kančias ir sopulius. Ir norėjo tūkstantį kartų už sūnų ir su sūnumi numirti. Kaip rašo karalius Saliamonas: „Ims šventieji iš Dievo rankų neapsakomai gražią karalystę“. Ir dėl to didžiausią šviesybės karūną Ji gavo.
Marijos karūnavimą vaizduoja Pažaislio didžiojo kupolo sferinį paviršių uždengianti didžiulė freska. Jau pirmieji krikščionys šlovino Mariją. Marijos šventės, Marijos vardu pavadintos bažnyčios atsirado krikščionims atgavus laisvę - po Milano edikto 313 m.
Senieji Tikėjimai ir Krikščionybės Pradžia Lietuvoje
Senovėje baltų gentys matė Dievą Jo tvėryboje ir pasaulį valdančioje jėgoje. Protėviai tikėjo į amžinąjį gyvenimą, sielą: po mirties vėlės keliaujančios į dausas. Tą tikėjimą liudija senkapiuose ir pilkapiuose randami žirgai, ginklai, kiti namų apyvokos reikmenys.
Lietuvoje pirmieji krikščionybės žingsniai susiję su Marijos vardu. Vilniaus ir Žemaičių vyskupijų katedros savo globėja turėjo ir Dievo Motiną. Ypač visiems matoma gausiose šventovėse, kurių yra visose Lietuvos vyksupijose, kaip Vilniaus Aušros Vartai, kaip Šiluva, Žemaičių Kalvarija, Krekenava, Pivašiūnai ir daugelis kitų.
Belankant šventas vietas, kilo idėja surašyti jų istorijas. Kelionėms palengvinti ir lankytinoms vietoms prisiminti buvo pateikiami smulkūs tų vietų aprašymai, vadinami itineraria. Pirmieji jų išliko iš 333 m., vėliau daugėja.
Išoriškai prie stebuklingo paveikslo, statulos yra votų ar kitų padėkos ženklų. Vidine prasme stebuklingas paveikslas, statula ar vieta, tokie, kuriuos Marija yra pamėgusi, per kuriuos artimiau su žmonėmis bendrauja, reiškia, kad šie paveikslai, vietos jai labiausiai patinka, yra mieliausi. Kiekviena Marijos vieta aprašoma pagal tokią tvarką: nusakomos koordinatės, pavaldumas vyskupijai ir dekanatui, pavadinimo kilmė, bažnyčios ir vietos istorija, aprašymas, malonės, atlaidai.
Žemaitijos Istorijos Puslapiai
Istoriniai šaltiniai pažymi, kad iki XIII a. įvairios Žemaitijos teritorijos vadinosi žemėmis. 1537-38 m. “Žemaitijos valsčių surašymas 1537-1538 m”. Knygos 97-106 puslapiuose surašyti 1537 m. iždui. 1538 m. žemėlapio matomos XVI a.
1598 m. Jame svarstoma Jono S. Petro Budrikio peštynių byla su Jonu S. Budrikiu, Rietavo-Gondongos kelyje. Adamkevičiaus antspaudais. Jurgio Jucevičiaus sukeltos muštynės dėl pabalnoto arklio. Jis, Pasamovskis, rūpinsis jų reikalais pas žemaičių storastą. 1681 m. altarijai ir Angelų Sargų bažnyčiai.
Kaip ir kiek laiko buvo svarstoma ši byla, tačiau XIX a.
Jaunpilio pilis (Latvija) - teatralizuota ekskursija ir istorija - 2026
Valstybinėje M. Mažvydo bibliotekoje A. Lietuvos inventoriai) yra 1691 m. balandžio 23 d. Iš 1691 m. liepos 4 d. pavedame. Vyšomierskis. - Ten dalyvavęs Jonas Kazimieras Bartoševičius. dalyvavęs Jonas Kazimieras Vyšomierskis".
XVIII Amžiaus Sodybų Gyvenimas
1721 m. valdymą p. Kazimierui Krišpinui-Kiršinšteinui 1721 m. Įvažiavimo vartai be lentų. Namas be lubų, durų ir langų. Paseniūnio namas visau sunykęs. Viršuje dvi iždinės be durų, lubų, stogų, sugriautos. Folivarke svirno ir daržinės pastato galas sunaikintas. Tomaš (Tomas) Raudys atvykęs - statosi.
1721 m. mokesčių, naujų statybų ir t. 1738 m. Lietuviai: Rumševičius - 4 valakai, J. Pakutuvėnų km. M. Mažonas - ½ valako, S. Norvaišiuose minimas K. Narbutas - ½ valako, J. Sėlenių kaime: S. Burba - 1/3 valako.
Iš išlikusių 1721 m. inventoriaus (F-21-1107) ir 1775 m. seniūnijos inventoriaus (L. V. I. A. S. A. 1721 m. 1775 m.
Gyventojų Pokyčiai Kaimuose
Apžvelkime kai kurių kaimų gyventojų pokyčius tarp 1721 m. ir 1775 m.:
- Vieštovienų kaimas: 1721 m. gyveno Gabrielius Vicius, Elijošius Šimkus. 1775 m. Milašius, Stanislovas Bernotas, Tomas Račkauskas, Laur.
- Šimulių kaimas: 1721 m. Jurgis Grygas, Stanislovas Stupelis, Mykloas Meškys, Šiorys. 1775 m. Brauklys, Dovydas Kaunas, Laur. Lučinskis, Jon. Vaitkus, Ant.
- Žutautų kaimas: 1721 m. J. Juoz. Geležinis, Petras Sydelis, Jon. Tamulis, Jon. Dovgaila, Abraom. Žutautas, Mart. Žutautas. 1775 m. Mart. Bailis, Jon. Žutautas, Juoz. Bernotas, Ant.
- Karklėnų kaimas: 1721 m. Jonas Bužas, Juoz. Baltmiškis. 1775 m. Jurg. Butkus, Jurg. Vaisa, Jon. Jovaiša, Gabriel.
- Sėlenių kaimas: 1721 m. 1775 m. Jon. Salys, Kazimier. Lubys, Juoz. Preibys, Jurg. Panumis, Jurg. Andriuška, Jurg. Budrys, Jon. Andriej. Bumblys, Juoz. Budrys, Kaz. Gaubis, Ant.
- Prūsalių kaimas: 1721 m. 1775 m. Jurg. Balsys, Mot. Daugėla, Ant. Surblys, Kaz. Jankauskis, Jon. Ostrovskis, Jurg. Daugėla.
- Pakutuvėnų kaimas: 1721 m. senbuvis Kazimieras Virkšas. 1775 m. Jon. Bučnis, Ant. Rupšys, Jon. Lušpinis, Ant. Imbravičius, Kaz.
- Alksnėnų kaimas: 1721 m. 1775 m. Kazimieras Serapinas, Mykol. Serapinas, Jon. Mykol. Buivydas, Jon. Salys, Tom. Gaubis, Stan. Uznys, Laurynas Nermontas, Ant. Valskis.
1721 m. būstus. Po 54 m. 1775 m. pavadinimų, sąrašuose jau randama 445 pavadės. 1538 m. A. Neminimi nei miestelių, nei dvarų ar kaimų pavadinimai. 1567 m. raitelius su visa ginkluote ir pašarais (1567 m. sąrašo 1321 p.). į Rytprūsius arba į dykra virtusią Sūduvą.
1775 m. lietuviškų tautiškų vardų. Taip gavosi Šv. Joje rašo, kaip J. ir susikerta su rabiais, fariziejais ir rašto aiškintojais. kovoti su klerkais dėl balsės “o”. Alksnėnus tekdavo pėsčiam kulniuoti į gimnaziją. dešinę buvo užsilikusi rodyklė “Į Gondingą”. 1951 m. rudenį su istorijos mokytoja M. kaip archeologai kasinėja Gondingos piliakalnį. tačiau viską reikia daryti “su protu”.
žmonių čia gyventa II-IV a. po Kristaus ir vėliau VII-XIII a. Lietuvos Valstybinės Istorijos Archyvo, Mokslų Akademijos, Valstyb. Viename iš vėlyviausių dokumentų Liet. Tarasenkos fonde 1933-1935 m. Turinys: Piliakalnio aprašymas, 1 fotonuotrauka, 2 brėžiniai.
Plungės valst. kaimas. 1923 m. - 15 ūkių. 105 gyventojai. Ribojasi su Gandinga, Prūsalių ir Klepščių kaimais. Kretingos apskr. Mosėdžio valsčiaus kaimas. 1923 m. - 15 ūkių.
Kaimo sodyba
tags: #josvainiu #graziausios #sodybos