„Krakių grūdai“: Kooperacijos Gimimas ir Reikšmė Krakių Istorijai

Straipsnyje apžvelgiama „Krakių grūdai“ kooperatyvo steigimo istorija, veikla ir reikšmė Mažeikių rajono žemdirbiams.

Tai sėkmingas kooperacijos pavyzdys, leidžiantis ūkininkams būti nepriklausomiems nuo grūdų supirkėjų ir efektyviai valdyti derlių.

Kooperacijos Gimimas: Būtinybė ir Vizija

"Krakių grūdai" - tai kooperatyvas, įkurtas dviejų Mažeikių rajono bendrovių ("Ivasta" ir "Jučių aruodas") ir trijų ūkininkų iniciatyva.

Susivieniję bendram tikslui, jie kreipėsi į Europos Sąjungą dėl paramos ir, ją gavę, pastatė modernų grūdų elevatorių Krakių kaime.

Šis projektas tapo atsaku į žemdirbių problemas, susijusias su derliaus saugojimu ir priklausomybe nuo supirkėjų.

Kooperatyvo steigimo idėja gimė ne tada, kai grūdų kainos buvo rekordinės ir reikėjo vienytis deryboms, o iš būtinybės spręsti kitą problemą - prastovas javapjūtės metu.

Anksčiau ūkininkai susidurdavo su dideliais sunkumais, kai nuvežus grūdus į supirkimo punktus, tekdavo laukti eilėse valandų valandas ar net visą dieną.

Tai stabdydavo kombainų darbą ir trukdydavo sklandžiai vykdyti javapjūtę.

Modernus Elevatorius - Nepriklausomybės Garantas

Naujasis elevatorius leido "Krakių grūdams" tapti nepriklausomiems nuo grūdų supirkėjų.

"Dabar esame nepriklausomi nuo grūdų supirkėjų", - teigė kooperatyvo direktorius Kazimieras Stonkevičius.

Ūkininkai galėjo saugiai laikyti derlių iki pavasario ir parduoti jį palankiausiu metu.

Per dieną naujas elevatorius priimdavo vidutiniškai 500-600 t grūdų.

Elevatoriaus saugyklos užkrautos iki pat viršaus: 13 tūkst. Elevatoriuje įdiegta moderni Vokietijos kompanijos „Riela“ derliaus pakrovimo, valymo ir džiovinimo įranga, valdoma kompiuteriu.

Darbo procesas yra visiškai automatizuotas, todėl elevatoriui prižiūrėti pakanka vieno žmogaus, sėdinčio prie kompiuterio.

Peniuose bokštų lygiuose įrengti temperatūros jutikliai, kurie įjungia ventiliatorius, vos tik temperatūra pakyla aukščiau leistinos ribos.

Pasak K. Stonkevičiaus, Riela elevatoriaus grūdų valomoji išskirtinė, jos konstrukcijoje vietoje sietų įrengta išcentrinio valymo įranga, kuri garantuoja didelį 110 t/val. našumą.

„Be to, įprastos konstrukcijos valomosios, neteisingai sureguliavus sietus, gali sužaloti grūdus ir, jei jie sėkliniai, pakenkti sėklos kokybei.

Valant išcentriniais įrenginiais tokio pavojaus nelieka“, - paaiškino J. Švažas.

Elevatorius gali priimti grūdus 120 t/val. našumu, džiovyklos - per valandą išdžiovinti iki 80 t.

Be to, drėgni grūdai gali būti džiovinami, o tuo pat metu sausi kraunami tiesiai į bokštus.

„Skirtingi džiovinimo ir krovimo procesai vyksta nepriklausomai“, - elevatoriaus galimybėmis patenkinti žemdirbiai.

Kooperatyvui priklausantis elevatorius pastatytas tokioje vietoje, kad grūdus patogu vežti iš kiekvieno ūkio.

K. Stonkevičius prasitaria, kad pirminiame projekte buvo numatyta statyti daugiau saugyklų, bet sunkmetis planus šiek tiek pakoregavo.

Tiesa, žiūrėdami į perspektyvą, krakiškiai elevatorių pastatė taip, kad vėliau, atsiradus galimybei, prie esamų grūdų saugyklų būtų galima prijungti dar kelias.

Investicijos ir Technologijos

„Krakių grūdai“ įgyvendino beveik 10 mln. Lt vertės projektą, iš kurių 3,8 mln. Lt dengė ES struktūriniai fondai.

Pagal projektą dar įsigyti du MAN sunkvežimiai.

Bendrovės valdo daugiau kaip 3 500 ha: „Ivasta“ dirba 2 300, o „Jučių aruodas“ - apie 1 400 ha.

„Kooperatyvas įkurtas grūdų supirkimo, valymo, džiovinimo ir saugojimo paslaugoms teikti.

Grūdus sėja, javus augina ir nukūlę derlių į kooperatyvo elevatorių veža jo nariai - bendrovės bei ūkininkai.

Tiesa, kol kas galime saugoti tik kooperatyvo narių grūdus, nes elevatoriuje daugiau tiesiog netelpa“, - detalizuoja K. Stonkevičius ir didžiuodamasis sako, kad dvi bendrovės užaugina tiek grūdų, kiek sovietmečiu perdirbti parduodavo visas Mažeikių rajonas.

„Ivasta“ įkurta buvusio kolūkio „Lenino keliu“ vietoje.

Tiesa, sovietmetį primena tik vienas likęs MTZ traktorius.

Pasak bendrovės vadovo, tai pati sudėtingiausia bendrovėje dirbanti technika.

„Ne kiekvienas gali juo pavažiuoti“, - juokiasi K. Abi bendrovės modernizuotos, pagal SAPARD ir BPD programas įsigyta šiuolaikiška, kompiuterizuota technika.

„Jei moki telefoną valdyti, nesunku ir naujoviškomis mašinomis išmokti važiuoti“, - tikina J. Švažas.

Abu vyrai sutartinai kalba apie didelius žemdirbystės pokyčius įstojus į ES.

Įsigijus naujos technikos, efektyvumas taip padidėjo, kad anksčiau būtų buvę sunku įsivaizduoti, kaip vienas traktorius gali apsėti visą plotą.

Ir nereikia nei 60 traktorininkų, nei 30 vairuotojų, nei 60 specialistų.

„Ivastoje“, kuriai dar priklauso Skuode stovintis senesnės statybos elevatorius, dirba 28, o „Jučių aruode“ - 12 žmonių.

Nors abi bendrovės įkūrė vieną kooperatyvą, tačiau visi joms priklausantys plotai apdirbami atskirai.

„Lietuvoje jau tokios klimato sąlygos, kad darbymečiai netrunka ilgai ir vienu metu reikia daug ir įvairios technikos, todėl žemės ir javapjūtės darbus atliekame nuosavomis mašinomis“, - apie kasdienio darbo ypatumus pasakoja J. Švažas.

Kaip sako ūkio vadovas, „profilaktiškai“ ir jis kiekvieną javapjūtę stengiasi bent vieną bunkerį grūdų prikulti, kad žinotų, ko iš kombainininkų reikalauti.

Iššūkiai ir Ateities Vizijos

Ūkių šeimininkai svarsto, kad kol kas technikos netrūksta, reikėtų tik po vieną galingesnį traktorių įsigyti, praverstų ir naujas purkštuvas, ypač savaeigis.

Anot jų, jei nebūtų ES paramos, taip greitai modernizuoti bendrovių nebūtų pavykę.

J. Švažas pabrėžia, kad nemaža paspirtis ir tiesioginės išmokos.

Jei jų neliktų, išgyventi būtų nepalyginamai sunkiau.

„Tuomet valstybė turėtų imtis veiksmų perdirbėjams ir prekybininkams pažaboti.

Argi normalu, kad grūdų kilogramas kainuoja 40 ct, o parduotuvėje duonos kepalas - 4 litus.

Iš vienos pusės laisva rinka gerai, bet iš kitos - nelabai“, - aktualias žemdirbiams problemas paliečia J. Švažas.

Nemažą galvos skausmą kelia ne tik krentančios grūdų kainos, bet ir brangstantys energetiniai ištekliai, trąšos, pesticidai.

J. Švažo nuomone, ES atsisakius remti žemės ūkį, kardinaliai turėtų keistis ir grūdų, trąšų, chemikalų kainų santykis.

Jis skaičiuoja, kad staigiai pakilus trąšų kainoms, išlaidų trąšoms padaugėjo tris kartus.

„Vien tik NPK trąšoms išleista lėšų dalis sudarė 700 Lt/ha.

Nuostoliai buvo neišvengiami, nes rudenį tręšėme brangiai, o kitą sezoną grūdus teko parduoti itin pigiai, - guodžiasi J. Švažas.

- Gerai, kad dabar viskas po truputį grįžta į ankstesnes vėžes, tik grūdų kaina stovi vietoje.“

Jis skaičiuoja, kad paramos galbūt ir nereikėtų, jei pavyktų iš 1 hektaro gauti 600-700 Lt pelno.

Be to, žmonės turėtų būti sąmoningesni ir kooperuotis.

„Dirbant kooperaciniu principu gali gyventi ir išsilaikyti.

Pas vieną ūkininką pienas, pas kitą mėsa, pas mane grūdai - štai ir visa parduotuvė.

Gaila, kad tokius mažus prekybos taškus kaimuose sunaikino didieji prekybos tinklai.

Kaimo po 10 metų nebeliks, nepaisant skiriamos paramos jo plėtrai.

Juk iš švilpynių darymo ar vytelių pynimo neišgyvensi.

ES parama, skirta žemės ūkio veiklos atsisakantiems sodiečiams, padeda kaimui išnykti - skandina su maršu“, - politizuoja J.

Jis įsitikinęs, kad padėtis būtų kitokia, jei nuo pat stojimo į ES pradžios didesnis dėmesys būtų skirtas jauniems žmonėms įsikurti ir smulkiems ūkiams stiprinti.

Gal reikėjo jiems didesnį finansavimą skirti, pavyzdžiui, smulkiems ūkiams kompensuoti 60-70 proc. investicijų, stambiems 30 proc.

„Gal taip būtų išlaikytas balansas ir daugiau žmonių liktų kaime, nes turėtų pragyvenimo šaltinį“, - susirūpinimo tuštėjančiais kaimais neslepia J. Švažas.

Ateities Lūkesčiai

Pokalbiui sugrįžus prie ūkiškų reikalų, J. Švažas ir K. Stonkevičius sunkmečio nesureikšmina.

„Padarytos tokios investicijos, tad niekur nedingsime, dirbsime.

Štai nauja spirito gamykla statoma, kviet­rugius jai parduosime“, - planuoja kooperatyvo direktorius, o J. Švažas, remdamasis daugiamete patirtimi, tikisi, kad grūdų kaina pakils.

Taip buvo visada, išskyrus vienus metus.

„Lauksime 500 Lt/t - tai mažiausia kaina, už kurią norėtume parduoti derlių“, - sako J. Švažas.

"Krakių Mėsinė": Vietos Produkcijos Pavyzdys

Atsižvelgiant į kooperatyvo svarbą vietos ekonomikai, verta paminėti ir "Krakių mėsinę", kuri siūlo kitokius, bet ne prastesnius gaminius.

Tai vietos produkcijos pavyzdys, prisidedantis prie regiono gyvybingumo.

Iniciatyvos Krakių Bendruomenėje

Už aktyvų dalyvavimą, siekiant išsaugoti Krakių miestelio istoriją, ypač čia gyvenusių žydų kultūros paveldo ir istorinės atminties tęstinumą Kėdainių rajono savivaldybės „Metų kultūros darbuotojo“ nominacija šiemet atiteko Robertui Dubinkai, Krakių kultūros centro direktoriui.

„Malonu, kad ne tik pats žinai, jog darai, ką reikia, bet ir kiti pamato, kad padaryti darbai yra svarbūs“, - apdovanojimų įteikimo ceremonijoje sakė R.

Jo iniciatyva iš muziejų, archyvų, gyventojų surinktos senos miestelio nuotraukos ir surengta paroda „Krakių miestelis tarpukariu“, išleistas lankstinukas „Krakių žydų bendruomenė“, sudarytas maršrutas ekskursijai ,,Pasivaikščiojimas po ,,žydiškas“ Krakes“.

2020 metais vykdyto kultūros projekto ,,Pažinkime Krakių miestelio žydų bendruomenę“ metu buvo vienas iš iniciatorių pastatyti buvusios sinagogos vietoje informacinį atminimo stendą lietuvių ir anglų kalbomis apie Krakėse gyvenusią žydų bendruomenę.

R. Tarp Pirmojo ir Antrojo pasaulinio karo Krakės buvo tipiškas Lietuvos miestelis, kuriame šalia lietuvių gyveno didelė žydų bendruomenė.

Krakės buvo valsčiaus centras, todėl sparčiai augo.

1923 m. „Praėjus I pasauliniam karui padėtis Krakėse buvo tragiška, kadangi 1914 metais miestelis pergyveno didžiulį gaisrą.

1918 m. įkurta lietuviško valsčiaus savivaldybė.

Jos steigėjai buvo klebonas V. Milvydas, mokytojas B. Vasiliauskas ir fotografas I. 1928 m. tarybą sudarė 14 žmonių, tarp kurių buvo ir turtingas žydas M. Gordonas.

Tarpukario laikotarpiu miestelis buvo gerai tvarkomas: išgrįstos gatvės, pastatyta elektros stotis ir įvestas elektros apšvietimas gatvėse, telefono ryšys.

Nepaisant to, kad, miestelio tarybos daugumą sudarė lietuviai, Krakių miestelio aktyviąją daugumą sudarė žydai.

R. I pasaulinio karo audros privertė žydus trauktis į Rusijos gilumą.

„Lietuvos Respublika buvo tolerantiška žydų atžvilgiu: leido jiems gyventi aktyvų socialinį, politinį ir kultūrinį gyvenimą, steigti pasaulietines mokyklas, statyti maldos namus, dalyvauti lietuvių organizacijose.

Krakės buvo valsčiaus centras, todėl sparčiai augo.

1923 m. 1930 m. Krakėse gyveno 156 žydų šeimos.

JAV įkurta Amerikos žydų labdaros organizacija „Joint“ padėjo žydams kurtis Lietuvoje, kreditavo būsto paskolas.

Tokia kredito unija (Žydų liaudies bankas) buvo ir Krakėse.

„Krakėse veikė ir skautų jaunimo organizacija, kurioje dalyvavo tiek lietuviai, tiek žydai.

Pažvelgus į tarpukario telefonų knygą matosi, kad 13 iš 29 registruotų telefono abonentų priklausė žydams, 2 lietuviams, kiti Krakių įstaigoms“, - sako R.

„Pastatas buvo mūrinis 2 aukštų, aptinkuotas ir baltai dažytas, todėl ryškiai išsiskyrė.

Antrame aukšte meldėsi moterys, kad galėtų bet kuriuo metu išeiti ir neblaškytų vyrų dėmesio.

Sinagogoje ne tik meldėsi, bet ir studijavo Torą bei mokė vaikus, čia vykdavo žydų bendruomenės susirinkimai“, - pasakoja R.

„Na, o aplink sinagogą kunkuliavo gyvenimas.

Miestelyje buvo per 60 krautuvių ir dirbtuvių, tarp jų didesnės - Gordono geležies krautuvė, Leibos siuvimo mašinų „Singer“ parduotuvė, 3 manufaktūros (audinių) krautuvės, 2 batų siuvyklos, kirpykla, 2 odos dirbtuvės, 7 mėsinės, 2 kepyklos, dviračių krautuvė, armonikų dirbtuvė, verpimo ratelių dirbtuvė, knygrišykla, garinis malūnas ir prie jo lentpjūvė ir vilnų karšykla bei daugybę smulkių prekių parduotuvių.

Apsilankęs žydų krautuvėse galėjai gauti beveik visko, ko galėjo prireikti vietiniams gyventojams kasdienybėje“, - apie Krakių žydus pasakoja R.

Krakių senbuvio Alfonso Kuprio atsiminimuose visos žydų krautuvės buvo panašios.

Beveik kiekvienoje stovėjo silkių statinė o už silkes mokėjo pagal dydį.

Birioms prekėms supilti stovėdavo biralinės, kuriose buvo laikomos įvairios kruopos, cukrus.

Šiandien išlikusiuose mūrinukuose miestelio centre buvo Šliomskienės, Gražutienės smulkių prekių parduotuvės, R.

Kitoje gatvelėje batsiuvys Šajus siuvo batus iš miestelyje esančioje garbarnėje išdirbtos odos.

Krakėse buvo daugybė smulkių prekių krautuvių, kuriose galėjai gauti visko: nuo adatos iki siuvimo mašinos.

Ūkininkai atgabendavo į Krakes savo užaugintą produkciją, mėsą, gyvulių odas, daržoves, kurias supirkdavo žydai“, - pasakoja R.

Anot jo, Krakėse valstiečiai galėjo susimalti grūdus, susikaršti vilną.

Trečiadieniais Krakėse buvo turgaus diena.

Čia pasak krakiškio A. „Tačiau vietiniai gyventojai prisimena, kad čigonai nebuvo sąžiningi, kartais arkliui į ausį įpildavo degtinės, kad gyvulys būtų aktyvesnis.

Dauguma prekybininkų buvo žydai.

Turgaus dienomis budėjo policija.

Už paliktą netvarką prekybos vietoje grėsė 5 litų bauda.

Turgaus prekeiviai pasibaigus turgui užeidavo į Krakių užkandines ir restoranus, kurių čia buvo net 4.

Tačiau alkoholio gerdavo kur kas mažiau nei dabar“, - vietos gyventojų prisiminimais dalijasi R.

Krakių senbuvio V. Beje, važiuoti namo per miestelio grindinį vėlai vakare buvo draudžiama.

Už sukeltą triukšmą grėsė 10 litų bauda.

Pasak Krakių kultūros centro vadovo, čia tarpukariu gyveno ir dirbo du žymūs gydytojai žydai B. Alperavičius ir A. Volfovičius, čia buvo ir dantų gydytojas, o taip pat vaistininkas A. Polunskis.

Ypač autoritetingas ir visų pripažintas, bei pelnęs žmonių pasitikėjimą buvo gydytojas Alperavičius.

„Žydai buvo puikūs prekybininkai ir amatininkai, ir neretai parduodavo savo prekes „bargan“ arba išsimokėtinai, kas lietuviams labai patikdavo“, - pasakoja R.

Beje, ir pati žydų bendruomenė nebuvo vienalytė.

Tačiau žydai tarpusavyje buvo draugiški ir nepalikdavo vieni kitų bėdoje.

Napaleonas Šilkaitis iš Pakarklių prisiminė, kaip vaikystėje nuėjęs į tvartą prisigaudydavo žvirblių ir penktadienio vakare slapčia paleisdavo į žydų sinagogą.

Šeštadienį (šabo dieną) žydai negalėjo nieko dirbti, todėl samdydavo lietuvius sugauti paukščius.

„Krakių žydai gana entuziastingai pasitiko sovietų kariuomenę.

Tikslūs duomenys nežinomi, bet pagal vietinių gyventojų atsiminimus dalis žydų tapo komunistų partijos nariais.

Kai kurie jų dalyvavo organizuojant 1941 metų birželio mėnesio trėmimus.

Tada ir įvyko lietuvių ir žydų susipriešinimas“, - pasakoja R.

Tai, anot kultūros centro vadovo, iš dalies ir nulėmė kai kurių krakiškių dalyvavimą žydų sušaudyme.

Krakių senbuvių Valerijos Krylienės, Antano Zubausko, Teklės Ambrasienės atsiminimuose gete žydai buvo laikomi siaubingomis sąlygomis, mušami, prievartaujami, laikomi pusbadžiu.

1941 m. „Žudynės vyko trečiadienį, turgaus dieną.

Egzekucijos vykdytojai buvo apie 30 Kauno 31-ojo bataliono 3-ios kuopos kareivių, vadovaujamų leitinanto J. Barzdos.

Jiems talkino ir keliolika vietinių krakiškų, kuriems vadovavo Krakių policijos nuovados viršininkas T.

„Būtent jo vadovaujami policininkai ir baltaraiščiai... Mažeikių r. sav., Mažeikių apylinkės sen., Krakių k., Karklupio g. EVRK 2.1 red.

Į šią klasę įeina visų rūšių grūdinių, ankštinių ir aliejinių sėklų augalų auginimas.

Taip pat įeina šių augalų auginimas sėklų gavybai.

Ūkiuose šie augalai auginami dažniausiai derinant juos tarpusavyje.

• pseudogrūdai, t. y. - ryžių auginimas, žr.
• saldžiųjų kukurūzų auginimas, žr.
• aliejinių augalų vaisių ir uogų auginimas, žr.

Pakeistas registracijos adresas iš Mažeikių r. sav., Mažeikių apylinkės sen., Krakių k., Karklupio g. 34A į Mažeikių r. sav., Mažeikių apylinkės sen., Krakių k., Karklupio g.

Pakeistas registracijos adresas iš Mažeikių r. sav., Mažeikių apylinkės sen., Krakių k. į Mažeikių r. sav., Mažeikių apylinkės sen., Krakių k., Karklupio g.

Pakeistas registracijos adresas iš Mažeikių r. sav. Krakių k. į Mažeikių r.

tags: #juciu #aruodas #krakiu #k