Mūsų visuomenėje yra nusistovėjęs mitas, kad po santuokos sudarymo visas sutuoktinių turimas turtas tampa bendru, t.y. teigiama, kad visas sutuoktinių iki santuokos sudarymo turėtas turtas, tiek ir po santuokos sudarymo sutuoktinių įgytas turtas, yra laikomas abiejų sutuoktinių nuosavybe. Tačiau, ar tikrai viskas taip paprasta? Panagrinėkime, kaip veikia jungtinės nuosavybės apskaita ir kokie teisiniai aspektai reglamentuoja šį klausimą.
Ar paveldėtas / dovanotas turtas priklauso sutuoktiniui? | Teisinėkonsultacija.lt
Balansas ir Nuosavybė
Balansas sudarytas iš dviejų dalių: turtas = nuosavybė. Turto dalyje detaliai nurodomas visas įmonėje esantis turtas, o nuosavybės pusėje įvardijama, kam tas turtas priklauso. Balansas remiasi fundamentiniu apskaitos principu.
Nustatytos balanso formos ir jose pateikti straipsniai yra privalomi, kai teisės aktų nustatytais atvejais ir tvarka finansinės ataskaitos skelbiamos viešai Juridinių asmenų registre. Įmonės savo nuožiūra negali keisti nustatytų balanso formų, įrašyti kitokius straipsnių pavadinimus, įterpti naujus ar išbraukti esamus straipsnius, juos pergrupuoti net ir tuo atveju, kai juose nurodytos sumos lygios nuliui. Pateikiant trumpo balanso privalomų straipsnių sumas ir skaidant jas į smulkesnes sudėtines dalis taikomos šio standarto 16 punkto nuostatos.
Apskaitos lygtis: Turtas = Įsipareigojimai + Nuosavas kapitalas
Kriterijai, Atskiriantys Asmeninį ir Bendrą Turtą
Vienas iš svarbiausių kriterijų, pagal kurį yra atribojamas sutuoktinių asmeninis ir bendras turtas, yra laiko kriterijus. Pagal šį kriterijų yra vertinamas konkretaus turto objekto įsigijimo laikas ir santuokos sudarymo momentas.
Laiko Kriterijus
Šis kriterijus nustato, kad turtas, įgytas iki santuokos sudarymo, yra laikomas asmenine sutuoktinio nuosavybe (CK 3.89 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Tačiau būtina pažymėti, kad turto įgijimas dar iki santuokos sudarymo ne visada reiškia, kad toks turtas bus laikomas asmenine kurio nors iš sutuoktinio nuosavybe.
Atsižvelgiant į tai, kad didėja skaičius porų, gyvenančių kartu nesudarius santuokos, gali būti, kad iki santuokos sudarymo būsimi sutuoktiniai gyveno kartu, bendrai tvarkė ūkį, bendrai įgijo turto, pavyzdžiui, butą. Tokiu atveju laikoma, jog jie įgijo turtą bendrosios dalinės nuosavybės teise, o ne kurio nors iš sugyventinių asmeninėn nuosavybėn.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra suformuluotos nuostatos, kad nesusituokusių asmenų gyvenimas drauge, ūkio tvarkymas kartu, bendro turto kūrimas asmeninėmis lėšomis ir bendru jų pačių darbu teismui gali būti pakankamu pagrindu pripažinti buvus asmenų susitarimą dėl bendros jungtinės veiklos sukuriant bendrąją dalinę nuosavybę, o priklausomai nuo dalyvavimo lėšomis, turtu, asmeniniu įnašu, atsižvelgiant į bendro ūkio tvarkymą, kiekvienam dalyviui sukuriama atitinkama nuosavybės teisės dalis.
Turto Įgijimo Pagrindas
Šis kriterijus nustato, kad turtas, kuris yra įgytas susituokus, tačiau kuriuo įgijimo pagrindas patvirtina, kad jis buvo įgytas kaip asmenine vieno sutuoktinio nuosavybė, yra laikomas tik to sutuoktinio nuosavybė. Pavyzdžiui, įstatymas numato, kad po santuokos sudarymo sutuoktiniui dovanotas ar paveldėtas turtas yra laikomas to sutuoktinio asmenine nuosavybe, jeigu dovanojimo sutartyje ar testamente nėra nurodyta, kad turtas sutuoktiniui perduodamas kaip bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė (CK 3.89 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Taigi, šiuo atveju turto priskyrimą sutuoktinio asmeninei nuosavybei lemia turto įgijimo pagrindas (dovanojimas, paveldėjimas).
Kita vertus, net ir paveldėtas ir dovanas turtas taps ne asmenine, o bendrąją jungtine abiejų sutuoktinių nuosavybe, jeigu tokia sąlyga yra testamente ar dovanojimo sutartyje. Svarbu pažymėti, kad įstatymas nustato, jog testatorius sąlyga priskirti paveldimą turtą prie bendrosios jungtinės nuosavybės gali įrašyti nebūtinai tame pačiame testamente, kuriame nurodo savo įpėdinį (-ius), o ir testamento papildyme, pakeitime ar naujame testamente.
Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad šis kriterijus leidžia paneigti prieš tai aptartą laiko kriterijų, t.y. nepaisant to, kad turtas paveldėjimo ar dovanojimo sutarties pagrindu yra įgyjamas jau santuokos metu, šis turtas vis tiek priklauso sutuoktiniui asmenines nuosavybės teise.
Turto Pobūdis ir Paskirtis
Pagal šį kriterijų turtas yra pripažįstamas sutuoktinio asmenines nuosavybės teise atsižvelgiant į turto pobūdį ir į jo paskirtį.
- CK 3.89 straipsnio 1 dalies 3 punkte yra nurodyta, kad sutuoktinių asmeninio naudojimo daiktai (avalynė, drabužiai, profesinės veiklos įrankiai) yra pripažįstami asmenine kurio nors sutuoktinio nuosavybe.
- CK 3.89 straipsnio 1 dalies 4 punkte yra numatyta, kad asmenine kiekvieno sutuoktinio nuosavybė yra intelektinės ir pramoninės teisės, pavyzdžiui, teisė į autoriaus vardą, autorystės teisė ir pan.
- CK 3.89 straipsnio 1 dalies 5 punkte numatyta, kad asmenine sutuoktinio nuosavybe pripažįstamos lėšos ir daiktai, reikalingi asmeniniam sutuoktinio verslui, išskyrus lėšas ir daiktus, skirtus verslui, kuriuo verčiasi abu sutuoktiniai bendrai.
- CK 3.89 straipsnio 1 dalies 6 punkte yra nurodyta, kad asmenine sutuoktinio nuosavybės teise yra laikomos jo gautos įvairios tikslinės išmokos, pavyzdžiui, žalos, padarytos sveikatos sužalojimu, atlyginimas, neturtinės žalos atlyginimas, tikslinė materialinė parama, ar kitokios, tik su jas gavusio sutuoktinio asmeniu susijusios išmokos, taip pat ir teisės, kurių negalima perleisti kitiems asmenims.
Įsigijimas Už Asmenines Lėšas
Pagal šį kriterijų turtas yra priskiriamas sutuoktinio asmeninei nuosavybei, jeigu santuokos metu sutuoktinis įsigijo turto už savo asmenines lėšas arba lėšas, gautas realizavus jo asmenine nuosavybe esantį turtą. Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad šis kriterijus yra taikomas tik tuo atveju, jeigu turto įgijimo metu sutuoktinis aiškiai išreiškė savo valią, kad jis turtą už jam priklausančias lėšas įsigija savo asmeninėm nuosavybėn.
Pavyzdžiui, sutuoktinis iki santuokos sudarymo turėjo jam asmenines nuosavybės teise priklausantį butą ir po santuokos sudarymo tą butą iškeičia į kitą butą. Esant tokiai situacijai, sutuoktinis taps naujo buto savininku tik tuo atveju, jeigu sudarydamas tokį sandorį jis aiškiai išreikš savo valią naują butą įsigyti asmeninės nuosavybės teise. Priešingu atveju, jeigu sutuoktinis tokios valios neišreikš, naujai įsigytas butas bus laikomas abiejų sutuoktinių nuosavybe.
Atskirai būtina paminėti, kad faktą, jog tam tikras turtas sutuoktiniui priklauso asmeninės nuosavybes teise, privalo įrodyti tai teigiantis sutuoktinis ir jis tą gali padaryti tik rašytiniais įrodymais. Tačiau ši nuostata nėra taikoma tais atvejais, kai įstatymas leidžia remtis liudytojų parodymais arba turto prigimtis ir pobūdis patys savaime įrodo, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė (CK 3.89 straipsnio 2 dalis). Jeigu sutuoktinis tokio fakto neįrodo.
Praktiniai Pavyzdžiai
Santuokoje įsigytas ir vieno iš sutuoktinių vardu registruotas nekilnojamasis turtas yra laikomas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe. Taip yra todėl, kad galiojančios LR Civilinio kodekso normos reglamentuoja tik sutuoktinių (santuoką sudariusių asmenų) turtinius santykius. Nesusituokę kartu gyvenantys asmenys nėra prilyginami sutuoktiniams ir šeimos santykius reguliuojančios teisės normos jiems nėra taikomos.
Sugyventinių Turtiniai Santykiai
Atsakymas yra dvejopas. Pagal šią sąlygą asmuo, pretenduojantis į kito sugyventinio vardu registruotą turtą, pirmiausiai turi įrodyti, jog tarp jų buvo sudarytas susitarimas jungtinės veiklos sutarties pagrindu sukurti bendrąją nuosavybę. Nei įstatyme, nei teismų praktikoje nėra nurodyta, kokie konkrečiai įrodymai galėtų patvirtinti buvus tokį susitarimą.
Tačiau teismų praktikoje pripažįstama, kad nesusituokusių asmenų gyvenimas drauge, ūkio tvarkymas kartu, bendro turto kūrimas asmeninėmis lėšomis ir bendru jų pačių darbu teismui gali būti pakankamas pagrindas pripažinti buvus asmenų susitarimą dėl jungtinės veiklos (partnerystės) sukuriant bendrąją dalinę nuosavybę.
Antra, kitaip nei santuokos atveju, kai galioja lygių dalių prezumpcija, reiškianti, kad įsigytas ir vieno iš sutuoktinių vardu registruotas nekilnojamasis turtas priklauso sutuoktiniams lygiomis dalimis (tai yra, po 1/2), sugyventinių atveju tokia prezumpcija negalioja. Atitinkamai asmuo, pretenduojantis į kito partnerio vardu registruotą turtą, taip pat turi įrodyti, kokį konkretų indėlį (lėšomis ar darbu) įnešė į konkretų turto objektą bei kiek tas indėlis pagerino šio objekto vertę ar sudaro šio objekto vertės.
Pavyzdžiui, jeigu buvo įsigytas būstas už 100 tūkst. eurų ir jis buvo registruotas vieno partnerio vardu, o kitas partneris įrodė, kad šio būsto įsigijimui pervedė savo partneriui 20 tūkst. eurų, tokiu atveju partneris galėtų pretenduoti į 1/5 turto dalį. Dar daugiau - jeigu gyvenant kartu būstas buvo suremontuotas, remontas buvo atliktas bendru darbu ir abiejų partnerių lėšomis, o būsto vertė padidėjo iki 150 tūkst. eurų, tokiu atveju partneris jau galėtų pretenduoti į 1/3 turto dalį (nes galėtų būti laikoma, kad jo investicija yra 45 tūkst. eurų (20 tūkst. eurų indėlis įsigyjant turtą bei 25 tūkst. eurų indėlis remontuojant turtą).
Situacija gali būti dar labiau komplikuota, jeigu vienas iš sugyventinių arba abu yra nenutraukę ankstesnių santuokų. Teismų praktikoje toks atvejis pasitaikė ne kartą, kai vienas iš sugyventinių pretendavo į kito sugyventinio vardu registruotą nekilnojamąjį turtą, kuris buvo įsigytas jų bendro gyvenimo metu, abiejų lėšomis ir darbu, tačiau jam nenutraukus ankstesnės santuokos.
Darbo Užmokestis Kaip Bendroji Nuosavybė
Sudarius santuoką, atsiranda bendri įsipareigojimai, o susituokus įgytas nekilnojamasis bei kitos rūšies turtas tampa ir kito sutuoktinio disponavimo objektu. O kaip yra su kiekvieno sutuoktinio gaunamu darbo užmokesčiu?
Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse išskiriama, koks sutuoktinių po santuokos įgytas turtas yra laikomas bendrąja jungtine nuosavybe, o koks - asmenine. Bendru turtu yra pripažįstamas ne tik turtas, įgytas po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno iš jų vardu, bet ir pajamos, gautos iš abiejų sutuoktinių bendros ar asmeninės veiklos (tokios kaip darbo užmokestis), taip pat ir lėšos, gautos iš sutuoktinio asmeninio turto, pensijos, pašalpos bei kitos išmokos.
Pagal dabartinį teisinį reguliavimą darbo užmokestis yra pripažįstamas bendrąja sutuoktinių nuosavybe, todėl šios pajamos taip pat gali tapti antstolio vykdomo priverstinio išieškojimo, skirto padengti kito sutuoktinio skoloms, objektu. Civilinio proceso kodekso normos nedraudžia antstoliui nukreipti skolos išieškojimą į skolininko turto dalį bendrojoje jungtinėje nuosavybėje. Tai reiškia, jei vienas iš sutuoktinių neturi asmeninio turto, išieškojimas gali būti nukreipiamas į bendrą turtą ar jo dalį, kurį apima ir kito sutuoktinio gaunamas darbo užmokestis.
Pavyzdžiui, jeigu vieno iš sutuoktinių skola siekia 3 tūkst. eurų ir nėra asmeninės nuosavybės teise priklausančio turto, iš kurio šią skolą būtų galima padengti, ji, laikantis įstatymų numatytų reikalavimų, gali būti išieškota iš kito sutuoktinio gaunamo darbo užmokesčio.
Išvengti sutuoktinio asmeninių skolų išieškojimo iš gaunamo darbo užmokesčio ar kitų pajamų kitas sutuoktinis gali tik tuo atveju, jei sutuoktiniai yra sudarę vedybų sutartį. Pagal teismų praktiką, jeigu sutuoktiniai nėra sudarę vedybų sutarties, taikomas įstatymų nustatytas sutuoktinių turto teisinis režimas. Jis reiškia, kad turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė.
Jeigu skolininkas ir jo sutuoktinis yra sudarę povedybinę sutartį, kuria sutariama, jog visas turtas, įgytas santuokos metu po tokios sutarties sudarymo yra kiekvieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė, tokia sutartis eliminuoja bendrosios jungtinės nuosavybės atsiradimą. Taigi, esant sudarytai ir nenuginčytai povedybinei sutarčiai, kuria sutuoktiniai sutarė, jog visas turtas ar bent jau kiekvieno iš jų gaunamas darbo užmokestis bus laikomas kiekvieno iš jų asmenine nuosavybe, iš šių vieno iš sutuoktinių gaunamų pajamų negalės būti išieškoma kito sutuoktinio asmeninėms skoloms padengti.
Ginčai Dėl Nuosavybės
Tarp sutuoktinių neretai kyla ginčų, kuris turtas visgi priklauso asmeninės nuosavybės teise. Teismų praktikoje yra išaiškinta, kad netgi už asmenines lėšas santuokos metu įgytas turtas pripažįstamas asmenine sutuoktinio nuosavybe tik tais atvejais, kai leistinomis priemonėmis įrodoma, kad to turto įgijimo metu buvo aiškiai išreikšta sutuoktinio valia įsigyti turtą asmeninės, o ne bendrosios jungtinės nuosavybės teise. Jeigu tokia valia nebuvo aiškiai išreikšta ir sutuoktiniai nesutaria dėl nuosavybės teisių į turtą, reikia vadovautis prezumpcija, jog po santuokos įgytas turtas yra laikomas sutuoktinių bendrąja jungtine nuosavybe, kol nėra įrodyta priešingai.
Civiliniame kodekse numatyta, jog faktas, kad tam tikras turtas priklauso vienam iš sutuoktinių asmeninės nuosavybės teise, gali būti įrodytas tik rašytiniais įrodymais. Visgi, tais atvejais, kai dėl pagrįstų aplinkybių nebėra išlikę rašytinių įrodymų, įstatymas leidžia pasitelkti liudytojų parodymus.