Bendroji Jungtinė Sutuoktinių Nuosavybė: Teisiniai ir Finansiniai Aspektai Lietuvoje

Sutuoktinių turto pardavimo pajamų apmokestinimas yra svarbus klausimas tiek planuojant šeimos finansus, tiek vykdant nekilnojamojo turto ar kito reikšmingo turto pardavimą. Kadangi bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė priklauso abiem sutuoktiniams lygiomis dalimis - pardavimo metu gautos pajamos taip pat gali būti paskirstomos abiem asmenims, o jų apmokestinimas priklauso nuo turto rūšies, laikymo trukmės ir kitų teisės aktuose numatytų sąlygų.

Kas yra Bendroji Jungtinė Sutuoktinių Nuosavybė?

Bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė yra valdoma bendru sutarimu tarp abiejų sutuoktinių, todėl nei vienas iš jų negali savarankiškai parduoti, dovanoti ar kitaip perleisti bendros nuosavybės dalies be kito sutuoktinio sutikimo. Tai reiškia, kad sprendimai dėl nekilnojamojo turto, transporto priemonių ar kitų reikšmingų bendro turto sandorių - turi būti priimami kartu.

Išimtis gali būti taikoma, jei vienas iš sutuoktinių įgyja teisę valdyti tam tikrą turtą savarankiškai pagal teismo sprendimą arba notariškai patvirtintą susitarimą.

Bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažįstama:

1. Turtas, įgytas po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu.
2. Pajamos ir vaisiai, gauti iš sutuoktinio asmenine nuosavybe esančio turto.
3. Pajamos, gautos iš abiejų sutuoktinių bendros veiklos, ir pajamos, gautos iš vieno sutuoktinio veiklos, išskyrus lėšas, būtinas sutuoktinio profesinei veiklai.
4. Įmonė ir iš jos veiklos arba kitokio verslo gaunamos pajamos, jeigu verslu abu sutuoktiniai pradėjo verstis po santuokos sudarymo. Jeigu iki santuokos sudarymo įmonė nuosavybės teise priklausė vienam sutuoktiniui, tai bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė po santuokos sudarymo yra iš įmonės veiklos ar kitokio verslo gautos pajamos ir įmonės (verslo) vertės padidėjimas.
5. Pajamos, gautos po santuokos sudarymo iš sutuoktinių ar vieno jų darbinės ar intelektinės veiklos, dividendai, taip pat pensijos, pašalpos bei kitokios išmokos, išskyrus tikslinės paskirties išmokas (žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo, taip pat neturtinės žalos atlyginimas, gauta tikslinė materialinė parama, skirta tik vienam sutuoktiniui, ir kita).

Šiuos penkis punktus reglamentuoja Civilinis kodeksas.

Beje, teismų praktikoje preziumuojama, kad turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė.

Sandorius, susijusius su bendraja jungtine sutuoktinių nuosavybe, gali sudaryti tik abu sutuoktiniai, išskyrus tuos atvejus, kai vienas iš sutuoktinių turi kito sutuoktinio išduotą įgaliojimą tokį sandorį sudaryti.

Kiekvienas sutuoktinis turi teisę be kito sutuoktinio sutikimo atidaryti banko depozitinę sąskaitą savo vardu ir laisvai disponuoti joje esančiomis lėšomis, jeigu tos piniginės lėšos nebuvo perduotos bendrai jungtinei nuosavybei.

Taigi bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė reiškia, kad sutuoktiniai yra turto bendrasavininkai.

Pajamų Apmokestinimas

Pajamos, gautos iš bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės, yra apmokestinamos pagal Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymą.

Pajamų apmokestinimas taikomas abiem sutuoktiniams, jeigu jie yra bendrai valdantys bendrąją jungtinę sutuoktinių nuosavybę. T. y., pajamos yra laikomos gautomis abiejų sutuoktinių lygiomis dalimis, nebent kitaip nustatyta santuokos sutartyje.

Žinoma, pajamų apmokestinimas gali būti taikomas atskirai kiekvienam sutuoktiniui, jeigu jie yra atskirai valdantys savo nuosavybę. Pavyzdžiui, jeigu nuosavybės dalys aptartos sutartyje, tuomet už kiekvienos nuosavybės dalies pardavimo gautas pajamas sutuoktiniai skaičiuotų GPM atskirai savo dalims laikantis sutarties.

Nuosavybės Tipai ir Pajamų Paskirstymas:

• Bendroji jungtinė nuosavybė → Pajamos dalijamos po 50% kiekvienam sutuoktiniui, o GPM skaičiuojamas už kiekvieno dalį.
• Atskira nuosavybė → Pajamos priklauso tik tam sutuoktiniui, kuris yra nuosavybės savininkas.
• Sutartinė nuosavybės dalis (pvz., ikivedybinė ar vedybinė sutartis) → Pajamos paskirstomos pagal sutartyje nurodytas proporcijas, ir kiekvienas sutuoktinis deklaruoja savo dalį atskirai.

Taip pat teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad jeigu realiai faktiškai turtu disponavo, valdė, realiai naudojo, išlaikė ir faktiškai veikė bei pajamas iš turto gavo bei jas panaudojo tik vienas sutuoktinis - ir tai įrodoma objektyviais įrodymais, pvz., sutartimis ir kitais dokumentais, tuomet GPM gali būti skaičiuojamas tik šiam vienam sutuoktiniui.

Tačiau jeigu parduodamas bendros jungtinės nuosavybės turtas ir sutuoktiniai neturi sutarčių, kurios reguliuoja kitaip - tuomet pajamos yra laikomos gautomis abiejų sutuoktinių lygiomis dalimis ir GPM skaičiuojamas jiems abiems lygiomis dalimis.

Sutuoktiniai jiems tenkančias, pavyzdžiui, nekilnojamojo turto pardavimo apmokestinamąsias pajamas bei įsigijimo išlaidas - turi deklaruoti Pajamų mokesčio deklaracijos GPM311 formoje.

Taigi apmokestinant GPM, jeigu turtas priklauso sutuoktiniams bendrosios jungtinės nuosavybės teise, tai pardavus turtą, laikoma, kad pajamas gauna abu sutuoktiniai lygiomis dalimis, jei kitaip nenustatyta vedybų sutartyje.

Žinoma, svarbu priminti, kad pagal Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 69 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą turinio viršenybės prieš formą principą, mokesčių administratorius turi teisę vertinti mokesčių mokėtojo veiklos turinį, o ne formalią jos išraišką.

Todėl, mokesčių administratorius, nustatęs, kad sandoriai sudaromi turint tikslą gauti mokestinę naudą, atkuria iškreiptas ar slepiamas aplinkybes, su kuriomis mokesčių įstatymai sieja apmokestinimą, ir mokestį apskaičiuoja vadovaudamasis veiklos turiniui taikomomis apmokestinimo taisyklėmis.

PVM Apmokestinimas

Dėl PVM paminėtina, kad jeigu, pavyzdžiui, nekilnojamasis turtas priklauso sutuoktiniams bendrosios jungtinės nuosavybės teise, tačiau yra parduodamas vykdant ekonominę veiklą ir sutuoktiniai susitaria, kad ekonominę veiklą vykdo tik vienas sutuoktinis - tai tuomet PVM požiūriu laikoma, kad visą atlygį gauna šis vienas sutuoktinis.

PVM taikymo scenarijai:

• NT parduoda abu sutuoktiniai ne kaip veiklą → PVM nėra.
• NT parduoda vienas sutuoktinis kaip veiklą → PVM taikomas tik jam.
• NT parduoda abu sutuoktiniai kaip veiklą → PVM taikomas abiem.

Tai reiškia, kad jeigu, pavyzdžiui, sutuoktiniai sutarė, kad tarkime nekilnojamojo turto pardavimo veiklą vykdo tik vienas sutuoktinis, tai, neatsižvelgiant į tai, kad nekilnojamasis turtas yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, tik tam pardavimo veiklą vykdančiam sutuoktiniui gali atsirasti (jei tai numato PVM įstatymas) PVM prievolių dėl tokio nekilnojamojo turto pardavimo. Tuo tarpu kitam sutuoktiniam jokių PVM prievolių neatsirastų.

Teisinės Pasekmės ir Dokumentai

Sutuoktiniai, sudarydami vedybų sutartį, gali nustatyti savo turto teisinį režimą, kuris gali būti:

• bendroji jungtinė nuosavybė;
• bendra dalinė nuosavybė;
• asmeninė nuosavybė.

Jei sutuoktiniai nesudaro vedybų sutarties - jiems taikomas įstatymų numatytas turto teisinis režimas, kuris yra bendroji jungtinė nuosavybė. Tai reiškia, kad abu sutuoktiniai yra turto bendrasavininkiai, tačiau konkrečios jiems priklausančios turto dalys nėra nustatytos.

Sutuoktiniai, sudarydami turto pasidalijimo sutartį - gali pakeisti šias dalis, tačiau tai turi būti patvirtinta notaro ir registruojama viešame registre. Tai užtikrina, kad bet kokie pakeitimai yra oficialiai pripažinti ir teisiškai galiojantys.

Be to, sutuoktiniai, turėdami bendrąją jungtinę nuosavybę - turi teisę disponuoti bendru sutarimu, tačiau jei nori disponuoti nekilnojamuoju turtu ar vertybiniais popieriais, kurie yra bendroji nuosavybė, sandorius jie gali sudaryti tik abu kartu arba vienas sutuoktinis, turėdamas notariškai patvirtintą įgaliojimą atstovauti kitam sutuoktiniui šiame sandoryje.

Svarbu paminėti, kad sutuoktiniai, turėdami bendrąją jungtinę nuosavybę, atsako bendrai pagal prievoles, kurias prisiėmė abu sutuoktiniai bendrai, arba prievolės, kurią prisiėmė vienas sutuoktinis, tačiau šeimos interesais, vykdomos iš bendro sutuoktinių turto. Tai reiškia, kad abu sutuoktiniai yra atsakingi už bendras skolas ir įsipareigojimus, kurie buvo prisiimti šeimos labui.

Santuokos Nutraukimas ir Turto Padalijimas

Nutraukiant santuoką arba sutuoktiniams dalinant turtą ne skyrybų procese, dažnai kyla klausimas, kaip sutuoktiniui apsaugoti savo nuosavybę, išvengti jos padalinimo ir dalies atitekimo kitam sutuoktiniui arba kaip apsaugoti dovanotą ir/ar paveldėtą turtą ir pan.

Ieškant atsakymų į šiuos klausimus, pirma reikėtų nustatyti, kokia nuosavybės teisine forma sutuoktiniai valdo turtą, identifikuoti, kuris turtas priklauso sutuoktiniams bendrosios jungtinės nuosavybės teise ir turėtų būti dalinamas, o kuris yra kiekvieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė ir dalinamas nebus.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinį kodeksą galioja sutuoktinių bendrosios jungtinės nuosavybės prezumpcija, kuri reiškia, jog turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė.

Pvz. jeigu po santuokos sudarymo sutuoktiniai įsigijo butą, automobilį, kompiuterį ar skalbimo mašiną ir pan.,- šis turtas jiems priklausys bendrosios jungtinės nuosavybės teise.

Civiliniame kodekse yra pateiktas turto, priklausančio sutuoktiniams bendrosios jungtinės nuosavybės teise, detalizavimas. Tai yra turtas (kilnojamasis, nekilnojamasis), įgytas po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu. Bendros yra pajamos, gautos tiek iš abiejų sutuoktinių, tiek ir iš vieno jų veiklos. Jeigu abu sutuoktiniai pradėjo verstis verslu po santuokos sudarymo, bendrai jiems priklauso ir jų įsteigta įmonė bei iš jos veiklos gautos pajamos.

Bendras turtas taip pat yra ir pajamos, gautos po santuokos sudarymo iš sutuoktinių ar vieno jų darbinės ar intelektinės veiklos, dividendai, taip pat pensijos, pašalpos bei kitokios išmokos, išskyrus tikslinės paskirties išmokas. Bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe Civilinis kodeksas pripažįsta pajamas bei vaisius, gautus iš sutuoktinio asmenine nuosavybe esančio turto.

Taigi, sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė apima gan platų įvairaus turto ratą, todėl dalinant turtą tiek skyrybų metu, tiek sudarant sutartį dėl turto padalinimo, reikia nustatyti, koks turtas yra bendras ir todėl turi būti dalinamas.

Žinoti, koks turtas yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, yra naudinga ir tam, kad sudarant tam tikrus sandorius, kuriems reikalingas abiejų savininkų dalyvavimas, nebūtų atimama galimybė perleisti tam tikrus nuosavybės objektus.

Asmeninė Sutuoktinių Nuosavybė

Sutuoktiniai turi ne tik bendro, bet ir asmeninio turto, kuriuo gali naudotis, valdyti bei disponuoti, nepriklausomai nuo kito sutuoktinio valios.

Į asmeninio turto sudėtį įeina:

• Abiejų sutuoktinių atskirai įgytas turtas iki santuokos sudarymo.
• Sutuoktiniui dovanotas ar paveldėtas turtas po santuokos sudarymo, jeigu dovanojimo sutartyje ar testamente nėra nurodyta, kad turtas perduodamas bendrojon jungtinėn sutuoktinių nuosavybėn.
• Sutuoktinių asmeninio naudojimo daiktai (avalynė, drabužiai, profesinės veiklos įrankiai).
• Pajamos, gaunamos iš intelektinės veiklos, yra bendroji sutuoktinių nuosavybė, tačiau autorinės neturtinės teisės, intelektinės ir pramoninės nuosavybės teisės yra asmeninė sutuoktinio nuosavybė.
• Lėšos bei daiktai, reikalingi asmeniniam sutuoktinio verslui, išskyrus lėšas ir daiktus, skirtus verslui, kuriuo verčiasi abu sutuoktiniai bendrai.
• Žalos atlyginimas ar kitokią kompensaciją už žalą, padarytą dėl sveikatos sužalojimo, neturtinę žalą, tikslinę materialinę paramą ir kitokias išmokas, išimtinai susijusias tik su jas gaunančio sutuoktinio asmeniu, teises, kurių negalima perleisti kitiems asmenims, šios lėšos bus asmeninės to sutuoktinio.

Tokiais atvejais, kai sutuoktiniams bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantis turtas nepadalijamas santuokos nutraukimo byloje, nutraukus santuoką, jis valdomas bendrosios dalinės nuosavybės teise, o buvę sutuoktiniai yra laikomi bendrosios dalinės nuosavybės dalyviais ir bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektą valdo, juo naudojasi ir disponuoja bendru sutarimu.

Byloje pažymėta, jog nutraukus santuoką, bendroji jungtinė nuosavybė pasibaigia, bet turto ar jo dalies nepadalijimo atveju buvę sutuoktiniai nenustoja būti jo bendraturčiai.

Bankroto Atvejis ir Indėlių Apsauga

Finansų maklerio įmonė klientų pinigines lėšas kredito įstaigoje privalo laikyti patikėjimo pagrindais atskirai nuo nuosavų lėšų. Klientų piniginės lėšos, perduotos finansų maklerio įmonei finansinėms priemonėms pirkti, ir klientų piniginės lėšos, pardavus klientui priklausančias finansines priemones, yra kliento nuosavybė, į kurią negali būti nukreiptas išieškojimas pagal finansų maklerio įmonės skolas.

Finansų maklerio įmonė kliento lėšas valdo patikėjimo pagrindais, o klientas nuosavybės teisių į jas nepraranda.

Teismas sprendė, kad atsakovo instrukcijoje nurodomas kaupiamosios depozitinės sąskaitos turinys yra panašus į nurodytą CK 6.56 straipsnyje.

Teismas pažymėjo, kad FPRĮ 13 straipsnio 8 dalyje įtvirtintas finansų maklerio įmonės klientų lėšų atskyrimo nuo finansų maklerio įmonės lėšų principas savo turiniu yra analogiškas depozitinės sąskaitos turiniui tiek pagal Antstolių įstatymą, tiek Notariato įstatymą.

Banko Pažymos ir Leidimai

Jei reikalingos pažymos ar leidimai, pateikite prašymą savo interneto banke: „Kontaktai“ ‒> „Parašykite mums“ ‒> „Užsakyti pažymą“ ‒> „Pažyma/leidimas apie būsto paskolas“.

Gavę Jūsų pateiktą sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių projektą ir notaro kontaktinius duomenis, paruošime pažymą apie turimus įsipareigojimus ir patvirtinsime, kad neprieštaraujame, jog nurodyti įsipareigojimai ir toliau būtų vykdomi taip, kaip numatyta sutartyje (-se).

Taip pat reikia užpildyti nustatytos formos paraišką dėl paskolos perkėlimo vienam iš bendraskolių.

Jei bus priimtas teigiamas sprendimas, paruošime susitarimą prie paskolos sutarties dėl vieno iš bendraskolių išstojimo iš prievolės.

Lizingo Sutartis ir Santuokos Nutraukimas

Jei esate sudarę lizingo sutartį ir po santuokos nutraukimo norėsite pakeisti jos sąlygas, t. y. modifikuoti prievolę iš solidarios (kai esate bendraskoliai ar esate laidavę vienas už kito prievolę) į asmeninę ar vieną prievolėje esantį sutuoktinį pakeisti kitu, tokiu atveju turėsite kreiptis į lizingo bendrovę su atitinkamu prašymu ir gauti sutikimą norimiems pakeitimams atlikti.

Atkreipiame dėmesį, kad, norėdami išvengti dokumentų tikslinimo, santuokos nutraukimo dokumentuose turite teisingai aptarti lizinguojamo turto pasidalijimo klausimą.

Pažymime, kad lizingo sutartimi išperkamas turtas Jums nepriklauso, kol nėra įvykdyti visi įsipareigojimai pagal lizingo sutartį, todėl po santuokos nutraukimo lizingo sutarties objektas - automobilis ar kita motorinė transporto priemonė, negali būtų priteista Jums asmeninės nuosavybės teise.

Taigi nutraukdami santuoką turite numatyti, kam atiteks turtinės teisės į „Swedbank lizingas“, UAB nuosavybės teise priklausantį konkretų turtą, įgytos pagal lizingo sutartį, o ne paties turto nuosavybės teisė.

Finansinis Turtas ir Pensija

Teismo sprendimu arba šalių susitarimu pasidalijami ir įgyti vertybiniai popieriai ar sukauptos finansinės lėšos.

Svarbu žinoti, kad finansiniam turtui priskiriamos ir pagal draudimo sutartis kaupiamos lėšos, ir III pakopos fonduose kaupiama pensija.

Nusprendus skirtis, vienas sutuoktinis gali prašyti teismo, kad jam būtų pripažinta teisė į pusę sukauptų lėšų.

Bendras santuokoje yra ne tik turtas, bet ir įsipareigojimai, tad jie taip pat dalijami.

Solidari Atsakomybė ir Finansiniai Sunkumai

Solidariąją pareigą įvykdęs skolininkas turi teisę regreso tvarka reikalauti iš visų kitų bendraskolių lygiomis dalimis to, ką jis įvykdė, atskaičius jam pačiam tenkančią dalį, jeigu ko kita nenumato įstatymai ar sutartis.

Jei negalite mokėti įmokų sutartyje nustatytomis sąlygomis, tokią situaciją spręsime individualiai.

Banko Sutikimas ir Kreditoriaus Informavimas

Banko sutikimas yra privalomas, jei nutraukdami santuoką ketinate keisti sudarytos (-ų) kredito sutarties (-čių) sąlygas, t. y.

Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas numato vienodą kreditoriaus informavimo procedūrą tiek skiriantis teisme, tiek per notarą, t. y.

Kartu su šiuo pranešimu kreditoriams turi būti išsiųstas sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių ar ieškinio projektas.

Finansiniai Įsipareigojimai ir Ištuokos Dokumentai

Ištuokos dokumentus reikia pateikti bankui.

Jei turite paskolos sutartį (-čių), reikia nurodyti paskolas suteikusią įstaigą, t. y.

Jei turite lizingo sutartį (-čių), reikia nurodyti lizingo bendrovę, t. y.

Paveldėjimas: Informacija Įpėdiniams

Informaciją apie Lietuvos Respublikoje mirusį pilietį gauname iš VĮ Registrų centro Gyventojų registro.

Jei mirtis yra registruota užsienyje arba mirusysis yra užsienio pilietis, turėsite bankui pateikti užsienyje išduoto mirties liudijimo originalą arba notaro patvirtintą kopiją.

Informaciją (apie visas mirusio asmens turėtas banko sąskaitas, paskolas, vertybinius popierius, pensijų kaupimo sutartis ir kt.) suteikiame per 10 darbo dienų.

Kiekvienas įpėdinis gali pateikti prašymą ir gauti informaciją atskirai nuo kitų įpėdinių.

Atkreipiame dėmesį, kad pažyma įpėdiniui nėra siunčiama paštu ar el.

Informacija apie mirusio asmens turtą ir jo įsipareigojimus taip pat gali būti išduota teisės aktuose numatytais atvejais ir tvarka pagal teismo nutartį, antstolio prašymą ir (ar) pan.

Atkreipiame dėmesį, kad informacija apie mirusio asmens turtą ir įsipareigojimus nebus teikiama įpėdiniui pateikus tik asmens mirties liudijimą ar kitą dokumentą, pvz.

Jei įpėdiniui reikalingas išrašas iki mirusio asmens dienos, tuomet įpėdinis turi pateikti notaro išduotą liudijimą apie paveldėjimo bylos užvedimą arba notaro paklausimą/prašymą, kuriame turėtų būti nurodyta, kad įpėdinis turi teisę gauti informaciją apie mirusiojo atliktas operacijos iki mirties datos, ir kartu turi būti nurodomas laikotarpis, už kurį turi būti pateikiamos tokios operacijos bei turi būti nurodytas informacijos gavimo pagrindas (Notariato įstatymo 34 str.) ir gavimo tikslas, t. y. informacija, nurodyta Bankų įstatymo 55 str.

Mirusio artimieji dėl paveldėjimo turi kreiptis į mirusio asmens nuolatinės gyvenamosios šalies paveldėjimo klausimus sprendžiančią instituciją (pvz. Europos paveldėjimo pažymėjimą, kuris išduodamas vadovaujantis ES Reglamentu Nr. 650/2012.

Paveldėjimas galimas pagal įstatymą arba testamentą.

Paveldėjimas vyksta pagal įstatymą, jeigu mirusysis nepaliko testamento.

Paveldėjimas gali būti priimtas bendra tvarka - tokiu atveju įpėdinis visiškai atsako už mirusiojo kreditinius įsipareigojimus tiek paveldėtu turtu, tiek savo turtu.

Kai kuriais atvejais turto apyrašo sudarymas yra privalomas, pvz., jei įpėdinis yra nepilnametis arba įpėdiniui atstovauja įgaliotas asmuo.

Kitais atvejais apyrašas sudaromas tik paties įpėdinio prašymu.

Turto apyrašą pagal paveldėtojo prašymą sudaro antstolis.

Įstatymas nustato tam tikrą tvarką, pagal kurią įpėdiniai paveldi palikėjo turtą.

Pirma eile paveldi palikėjo vaikai (tarp jų ir įvaikiai) ir palikėjo vaikai, gimę po jo mirties.

Jei pirmos eilės įpėdinių nėra, paveldi antros eilės įpėdiniai - palikėjo tėvai (įtėviai), vaikaičiai.

Pergyvenęs sutuoktinis paveldi pagal įstatymą arba su pirmos, arba su antros eilės įpėdiniais (jeigu jų yra).

Paveldėjimo atsisakyti galima.

Tačiau neįmanoma paveldėti turto, atsisakant mirusio asmens įsipareigojimų.

Tai reiškia, kad, priimdamas palikimą, įpėdinis taip pat bus atsakingas už visus su palikimu susijusius įsipareigojimus.

Jeigu nusprendėte priimti palikimą ir palikimas taip pat apima ir palikėjo įsipareigojimus (pvz.: būsto, vartojimo finansavimo, studijų paskolą, lizingą ar kitą įsipareigojimą bankui), reikėtų pasirūpinti savalaikiu įmokų pagal sutartis mokėjimu, nes jų nemokant laiku mokėjimai nėra nukeliami, jie kaupiasi ir gali susidaryti nemažos sumos, kurias sumokėti vienu kartu gali būti finansiškai sunku.

Ne vėliau kaip per 3 mėnesius po asmens mirties būsimieji paveldėtojai dėl palikimo priėmimo turi kreiptis į notarą, kuris pasirenkamas pagal VĮ Registrų centro Gyventojų registre nurodytą mirusiojo paskutinę gyvenamąją vietą.

Jei mirusysis buvo apsidraudęs gyvybės draudimu, reikia kreiptis į mirusįjį draudusią draudimo kompaniją.

Svarbu: praėjus 14 dienų po transporto priemonės valdytojo mirties, transporto priemonės leidimas dalyvauti eisme gali būti sustabdomas.

Paveldėjimo dokumentų originalus (paveldėjimo teisės liudijimą pagal įstatymą, paveldėjimo teisės liudijimą pagal testamentą, turto pasidalijimo sutartį ir (ar) pan.) ir asmens dokumentą (pasą, asmens tapat...

tags: #jungtines #nuosavybes #teise #igijo #bendra #saskaita