Juodoji Afrika: Skulptūra, Menas ir Kultūra

Afrika, žemynas, kuris jau seniai žavi keliautojų vaizduotę, tačiau kartu ir kelia baimę. Šis straipsnis skirtas išsklaidyti mitus ir atskleisti turtingą Juodosios Afrikos meno pasaulį, ypač skulptūrą.

Afrikos žemėlapis

Dvi Afrikos pusės: Šiaurė ir Juodoji Afrika

Afrika skiriasi kardinaliai abiejose savo pusėse. Šiaurės Afrika - sausa ir dykuminga, apgyvendinta musulmonų arabų. Į pietus nuo Sacharos - Juodoji Afrika, atitinkanti daugelio įsivaizdavimą apie šį žavų, bet ir bauginantį žemyną. Tarp šių dviejų Afrikų plyti tarpinė zona - Sahelis, apimantis Mauritaniją, Malį ir Etiopiją.

Kas yra Juodoji Afrika? Tai subsacharinė arba užsachario Afrikos dalis. Būtent sunkiai perbrendami smėlynai dalija Afriką į dvi dalis - smėlėtąją šiaurinę (kurioje apsistoję šviesesnio gymio musulmonai) ir Užsachario (kurioje daugiausiai gyvena tamsiaodžiai krikščionys, bet nemažai yra ir kitų religijų atstovų).

Seniausi meno pavyzdžiai

Išliko ikiistorinių (antro tūkstantmečio-2 a. pr. Kr.) uolų ir grotų piešinių bei petroglifų, sukurtų daugiausia bušmėnų protėvių Drakeno kalnų šiaurinėje dalyje (apie 500 objektų, apie 20 000 piešinių), juose vaizduojama laukiniai gyvūnai (drambliai, žirafos, begemotai), medžioklė, ritualinės apeigos, genčių kovos, buities scenos. Tapyta mineraliniais dažais, kalkėmis ir suodžiais, skiestais gyvūnų taukais. Ankstyviausi piešiniai vienspalviai, plokšti, vėlesni - įvairiaspalviai, modeliuoti tonais, perteikiantys siluetą, judesį, apimtį.

Uolų piešiniai Afrikoje

Dailės raida kolonizacijos laikotarpiu

17 a. šalį pradėjus kolonizuoti europiečiams plito profesionalioji dailė. Ją kūrė ne tik dailininkai, bet ir vienuoliai misionieriai, kariškiai, mokslininkai (prancūzų ornitologas F. Le Vaillant’as, 1753-1824; anglų kariškis R. Gordonas, 1741-96). Visuomeniniai ir kulto pastatai buvo puošiami dekoratyvine skulptūra. A. Anreithas (1754-1822) diegė vokiečių rokoko skulptūros stilių.

Nuo 1796 buvo kuriami raižiniai, kurie 19 a. atliko daugiausia tapybos ir topografijos reprodukavimo funkciją. 19 a. vyravo tapyba. Dailės raidą veikė anglų dailininkai, daugiausia tapytojai romantikai T. W. Bowleris (1812-69), T. Bainesas (1820-75), F. I’Onsas (1802-69), kurie tapė peizažus, vietinių gyventojų tipažus, buitines scenas. Buvo populiarūs detalūs piešiniai (Ch. Bellas, 1813-82), akvarelės (Ch. Peersas, 1874-1944). Įtaką dailės raidai darė 1864 atidaryta Keiptauno dailės mokykla (vadovas G. C. Robinsonas, 1858-1930). 1871 Keiptaune įsteigta Pietų Afrikos nacionalinė dailės galerija, 1910 - Johannesburgo dailės galerija.

Modernizmo įtaka

Pavėluotai šalyje ėmė rastis 19 a. pabaigos-20 a. pirmos pusės modernizmo kryptys. Prie dailės inovacijų prisidėjo Pietų Afrikos Respublikos menininkai, studijavę Londone, Miunchene, Paryžiuje (3-6 dešimtmetyje nemažai jų mokėsi A. Lhote’o studijoje), t. p. olandų kilmės tapytojai ir grafikai F. Oerderis (1867-1944) ir P. Wenningas (1872-1922). 20 a. pirmos pusės tapyboje vyravo neotradicionalizmas, buvo populiarūs peizažai (J. H. Pierneefas, 1886-1957). Plito ekspresionizmas (I. Stern, 1894-1966, M. Laubser, 1886-1966), buvo ryšku Paryžiaus mokyklos įtaka (M. Sumner, 1902-85, P. Berçot, 1898-1970).

1938 įsteigtas dailininkų sambūris Naujoji grupė skelbė kovą visuomenės konservatyvumui, propagavo dailės švietimą, iškėlė Pietų Afrikos Respublikos uolų tapybos vertę (W. Battissas, 1906-82; G. Boonzaieris). Pietų Afrikos Respublikos dailės tradicijų įkvėpti G. Secoto (1913-93), C. Skotnesas (1926-2009), E. Ngatane (1938-71) vaizdavo šalies istoriją, gyventojų buitį.

Skulptūros raida XX amžiuje

20 a. skulptoriai (M. Kottleris, 1889-1977, E. Dziomba, 1902-70, išeivis iš Lietuvos L. Lipshitzas, 1903-80, J. Kekana, 1916-95, E. Villa, g. 1920) plėtojo ir modernistinę, ir neoklasicizmo raišką. 20 a. 5-6 dešimtmečio tapyba pasižymėjo įvairove, kurią skatino dailininkai imigrantai. Vyravo impresionizmo, postimpresionizmo tendencijos (P. Domšaitis, A. Krenzas, 1899-80, J. Welzas, 1900-75), plėtota brutalusis menas, abstraktusis ekspresionizmas.

7-8 dešimtmetyje dėl apartheido buvo remiami tik baltaodžiai dailininkai, jų kūrybą veikė opartas (C. Sash, g. 1925), abstrakčioji dailė (K. Atkinsonas, g. 1939), spalvos lauko tapyba (D. Portway, 1922-93). Skulptūra tapo įvairesnė, sekė vietinių genčių plastika (H. Mavuso, g. 1922, S. Kgwadi Sedibane, g. 1930, E. Ngcobo, 1933-87, N. Mabasa, g. 1938, J. Hlungwani, g. 1923).

20 a. antroje pusėje sparčiai populiarėjo grafika. Baltaodžiai dailininkai ją rinkosi dėl mišrios technikos raiškos (G. Cattaneo, g. 1929), juodaodžiai (J. Maufangejo, 1943-87, A. Mbatha, g. 1941, C. Shilakoe, 1946-72, B. Dhlomo, g. 1956) - dėl sumanymo įgyvendinimo pigumo ir reprodukavimo galimybių.

Nuo 8 dešimtmečio toliau plėtojama įvairios kryptys ir stiliai. Populiarus naujasis figūratyvumas (R. Hodginsas, 1920-2010, S. Pinkeris, g. 1924), simbolizmas (J. Mason, g. 1938, P. Siopis, g. 1953), abstraktusis ekspresionizmas (B. Ainslie, 1934-86, D. Koloane’as, g. 1938). Medijų meną plėtoja J. Waferis (g. 1953), W. Kentridge (g. 1955), K. Nelas (g. 1955), W. Besteris (g. 1956), B. Searle (g. 1964), A. Alborough (g. 1964). 1993 Pietų Afrikos Respublikos dailininkų kūriniai pirmą kartą buvo eksponuoti Venecijos bienalėje.

Dailieji amatai

Iš dailiųjų amatų populiari medžio drožyba, metalo apdorojimas, puodininkystė, audimas, odos dirbiniai. Grahamstowne vyksta kasmetiniai nacionaliniai meno festivaliai, per kuriuos surengiama dešimtys dailės parodų.

Paroda Jungtinėse Tautose

Lietuvos dailininkų paroda „Nematomi kultūrų tiltai. Afrika ir Lietuva“ buvo surengta URM iniciatyva ir kainavo apie 200 tūkst. litų. Parodoje eksponuojami dvylikos organizatorių atrinktų menininkų kūriniai - tapybos, grafikos, fotografijos darbai, skulptūros ir instaliacijos. Menininkas Audrius Navickas instaliacijoje „Trispalvės dėlionė“ lietuvišką trispalvę pakabino drauge su tokių pačių spalvų Afrikos valstybių vėliavomis. Dailininkė Eglė Ridikaitė parodai pateikė paveikslą, kuriame pavaizduoti Lietuvos ir Afrikos žemyno kontūrai, anot autorės, - labai panašūs.

Juodoji Afrika skurdi, tačiau keliautojui brangi. Tai žemė, kurioje galima atrasti ne tik laukinę gamtą, bet ir turtingą kultūrą bei meną.

tags: #juodoji #afrika #bustai