Juostinių Pamatų Įrengimo Technologija: Viskas, Ką Turite Žinoti

Gruntas, projektas ir pamatai - tai tvirto ir stabilaus namo pagrindas. Pamatus pirmiausia būtina tinkamai suprojektuoti, tačiau šį darbą palikus profesionaliam projektuotojui, likusius darbus gana nesunkiai galima pasidaryti ir pačiam ar su pagalbininkais. Juostiniai pamatai yra bene vienintelė racionaliai ekonomiška galimybė norintiems turėti rūsį - kitų rūšių pamatai, tokie kaip poliniai ir plokštuminiai, dėl savo specifikos šios galimybės nesuteikia. Dauguma šiuolaikinių namų savininkų rūsio apskritai atsisako, tačiau kiti namų savininkai planuoja turėti daugiau erdvės ir rūsį įsirengia.

Juostiniai pamatai - tai vienas populiariausių ir dažniausiai naudojamų pamatų tipų individualių namų bei mažesnių pastatų statyboje. Jie pasižymi tvirtumu, paprasta įrengimo technologija ir ilgaamžiškumu. Šis pamatų tipas ypač tinkamas, kai pastatas turi sunkią konstrukciją, o grunto sąlygos leidžia apkrovą tolygiai paskirstyti per visą pamato ilgį.

Juostinių pamatų tipai

Juostiniai pamatai skiriami į dviejų tipų pamatus: juostinius monolito pamatus ir juostinius surenkamus pamatus. Pasirinkimo variantas priklauso nuo grunto ir namo apkrovos. Mažesniam, lengvesniam namui (pavyzdžiui, karkasiniam) užtenka surenkamo iš blokelių pamato, tuo tarpu didesnės apkrovos namui (pavyzdžiui, mūriniam) dažniausiai reikia tvirtesnių, monolitinių pamatų.

Juostinius pamatus galima skirstyti į dvi rūšis - tai monolitiniai ir surenkamieji (kartais dar vadinami blokiniais). Monolitiniai yra liejami vientisi, surenkamieji - montuojami arba mūrijami iš specialių pamatinių blokelių.

Monolitiniai pamatai - tai vientisa betono ar gelžbetonio struktūra. Dėl savo didesnio atsparumo, dažniausiai naudojami keliaaukščių mūrinių namų statybose, taip pat namams statomiems ant molingų ar smėlingų su molio priemaišomis gruntų, kurie turi savybę plėstis. Gelžbetoniniai monolitiniai pamatai atsparesni deformacijai.

Monolitiniai pamatai šiandien neretai užleidžia vietą ne tik poliniams, tačiau ir surenkamiesiems pamatams. Pastarųjų privalumai: tokiems pamatams nereikia klojinių, kurie pakelia pamatų kainą, pamatus iš blokelių nesunku įsirengti, tuščiaviduriai blokeliai yra lengvi ir nesunkiai apdirbami, taip pat įsigijus juos iš patikimo gamintojo nereikia daug jaudintis dėl kokybės, nes blokeliai būna vienodi bei sertifikuoti. Taip pat toks įrengimas yra greitesnis.

Lyginant su poliniais, įrengiant juostinius pamatus sunaudojama daugiau betono, reikia atlikti daugiau kasybos darbų, ilgesnis jų įrengimas, tačiau nereikia samdyti specialistų su gręžtiniams pamatams įrengti skirtomis mašinomis. Juostiniai tradiciškai įrengiami paprasčiau, todėl tai gali būti ir ekonominis argumentas - didžiumą darbų padarant patiems, galima ir sutaupyti.

Jeigu namas konstrukciškai yra lengvas, gruntas neįšalantis, dažniausiai parenkami poliniai pamatai.

Svarbūs aspektai įrengiant juostinius pamatus

Priklausomai nuo to, ar namas turės rūsį, kasama pamatų duobė arba tranšėja. Abiem atvejais reikia gerai paruošti pagrindą - sutankinti gruntą, įvertinti gruntinio bei paviršinio vandens lygį sklype ir, jei reikia, įrengti drenažą.

Monolitinių pamatų atveju montuojami klojiniai - struktūros, kurios laikys supiltą kietėjantį betoną. Jų kokybė ir lemia pamato lygumą - nors tai ir galima dalinai pataisyti vėliau, geriausia šiai vietai skirti laiko dar prieš pradedant pilti betoną.

Labai svarbu tokį pamatą tinkamai suarmuoti projekte nurodytomis proporcijomis, ypatingą dėmesį skiriant kampams. Pabaigus armavimo darbus, galima pilti betoną.

Užpilti klojiniai dar tankinami giluminiu vibratoriumi, kad medžiagos kiekis pasiskirstytų tolygiai ir užpildytų visą tūrį. Toliau pamatai yra paliekami džiūti, saugant juos nuo per didelės temperatūros. Betonui pasiekus tam tikrą stiprį, nuimami klojiniai. Tolesnius darbus pradėti galima maždaug po dviejų savaičių, o optimalų stiprį betonas įgauna po 28 dienų.

Nereikia pamiršti, kad įprastas betonavimo procesas taip pat turi savo optimalią temperatūrą. Daugelis išvardintų betonavimo aspektų galioja ir surenkamiesiems pamatams.

Tiesa, tokiu atveju paprastai įrengiama papėdė. Šios papėdės gali būti betoninės arba gelžbetoninės. Neretai naudojami tie patys pamatų blokeliai, paversti ant šono. Papėdę galima ir išlieti tuo pat būdu kaip ir monolitinius pamatus, tiesa, ilgiau užtruksite. Sieniniai blokeliai pamatams gali būti tuščiaviduriai arba pilnaviduriai, taip pat būna ir didelių išmatavimų blokų, dažniausiai vadinamų tiesiog blokais rūsio sienoms.

Tiesa, pastarieji paprastai turi pora trūkumų - reikia keliamosios technikos, be to, dėl savo išmatavimų ne tokie draugiški pamato formos atžvilgiu. Tuščiaviduriai blokeliai tvirtinami tarpusavyje, struktūra armuojama (priklausomai nuo projekto, tai gali būti daroma tiek horizontaliai, tiek vertikaliai), plyšiai dar užpildomi skiediniu, tuomet pilamas betonas. Pilnavidurius blokelius pakanka sumūryti ir užpildyti siūles.

Kaip matyti, didžiausias metodų skirtumas tas, kad klojinių funkciją atlieka patys blokai, be to, blokus pakankamai nesunku rikiuoti vienas prie kito, taip gaunant pakankamai lygų pamatą.

Abiejų tipų pamatus dar reikia ir apšiltinti bei hidroizoliuoti iš išorės (tiesa, kai kurie gamintojai, siūlo pamatinius blokus su šilumos izoliacijos sluoksniu).

Gruntas ir jo įtaka pamatams

Įšalo gylis bei gruntiniai vandenys daro didelę įtaką pamatui. Kai temperatūra grunte tampa neigiama, aukštai esantis gruntinis vanduo gali užšalti. Šaldamas vanduo virsta į ledą ir plečiasi apie 10 %, taip "stumdamas" ant jo pastatytą konstrukciją į viršų, kas vėliau pasireiškia trūkinėjančiomis sienomis ar pamatu.

Tiesa, tai labai priklauso nuo grunto - molingas gruntas plėsis labiau, o smėliniai gruntai tam atsparesni. Šiuo atveju taip pat labai svarbus įšalo gylis. Standartiškai Lietuvoje vidutiniu įšalo gyliu laikomas 1,2 m, tačiau gruntas įšąla ir giliau.

Ką svarbu žinoti renkantis pamatus?

Didelė klaida, kai pamatus pasirenkame patys ar pagal kaimyno ar statybininko rekomendacijas. Investicijų taupymas pamatams, vėlesnėje statybos stadijoje gali padidėti net keletą kartų, todėl pasistenkite įvertinti pamatų įtaką visai namo statybai ir jos apdailai.

Pamato pasirinkimui turite žinoti grunto stovį, tam atliekami geologiniai tyrimai. Gautos išvados skirtos konstruktoriui projektuojančiam ir skaičiuojančiam namo pamatų tvirtumą. Už parinktus pamatus atsako konstruktorius. Daugeliu atveju nesuprantama, kodėl stengiamasi sutaupyti ~300€ neatliekant geologinius tyrinėjimus. Juk rizikuojate namo kokybe ir didele pinigų suma.

Būna atvejų, kai geologinių tyrimų išvadose numatyti keli galimi pamatų variantai. Tada galite rinktis jūs. Taip pat turite žinoti aplinkos reljefą, kuris įtakoją, ar viena namo dalis bus žemėje.

Patirtis akivaizdžiai parodė, kad daugeliu atvejų termoizoliacijos įrengimui neskiriama pakankamai dėmesio. Didelis pastato priešas - žiemą atsirandantys šalčio tilteliai. Net ir pačiu storiausiu izoliacinės medžiagos sluoksniu netinkamai apšiltintas pamatas leidžia šalčiui be kliūčių skverbtis į pastato vidų, ima rasoti siena. Susidarius palankioms sąlygoms, kyla grėsmė atsirasti pelėsiui.

Pasirenkant statybos būdą ar technologiją reikėtų atsižvelgti į technologijos paprastumą ir galimybę išvengti klaidų. Juostiniai pamatai vieni iš seniausiai naudojamų pamatų.

Namo perimetru yra suformuojamas pamato padas (žr. pamato pado klojiniai LAMMI TASSU). Ant jo formuojamas pamatas iš: betono blokų, betono monolito ar betoninių blokelių.

Pamato padas dažnai įgilinamas žemiau įšalo lygio (1,2-1,5 m), kad įšalas nepasiektų vandens. Sušalęs vanduo kilnoja pamatus, todėl būtinas drenažas žemiau pamatų.

Atsižvelgiant į Suomijos konstruktorių patirtį, galima negilinti pamatų žemiau įšalo, jeigu atitolinsite nuo pamato įšalą. 40 cm gylyje įrengsite apšiltinimą - šalčio barjerą, kad įšalas nepatektų po pamatais. Taip pat būtinas drenažas, kad vanduo nesikauptų po pamatais.

Įrengiant visų tipų pamatus reikia įrengti drenažą, kad po pamatais nestovėtų susikaupęs vanduo. Drenažas įrengiamas 100 mm. žemiau pamato. Gruntas po pamatu turi lengvai drenuotis (skalda arba žvyras).

Jeigu gruntiniai vandenys aukštai galima remtis Suomių patirtimi ir juostinius pamatus negilinti žemiau įšalo, o sukurti žemėje šalčio barjerą ir atitolinti įšalo zoną, kad neperšaltų pamatai. Polistirolas apsaugo pamatus ir drenažą nuo įšalo (žr. paveikslėlis - brėžinys).

Lietuva - lietaus kraštas ir kritulių iškrenta daugiau nei spėja išgaruoti. Tuo tikslu jau nuo seno Lietuvoje įrenginėjamas drenažas. Be pamatų hidroizoliacijos ir šiltinimo, perteklinis vanduo esantis grunte skverbiasi į pamatus, esant neigiamai temperatūrai drėgmė ardo namo pamatus.

Pagrindiniai juostinių pamatų įrengimo etapai:

1. Kasimo darbai.
2. Pagrindo paruošimas.
3. Klojinių montavimas.
4. Betonavimas.
5. Hidroizoliacija ir apšiltinimas.

Juostiniai pamatai - tai tvirtas, laiko patikrintas ir ekonomiškas pasirinkimas, užtikrinantis pastato stabilumą dešimtmečiams. Jie leidžia išlaikyti tikslias konstrukcijos formas, padidina energinį efektyvumą ir sudaro idealų pagrindą tolesniems statybos etapams.

Apibendrinant, galima teigti, kad juostiniai pamatai yra patikimas ir ekonomiškai pagrįstas pasirinkimas, tačiau prieš pradedant darbus būtina atlikti grunto tyrimus ir pasikonsultuoti su specialistais. Tinkamai įrengti pamatai užtikrins pastato ilgaamžiškumą ir saugumą.

Pagrindiniai skirtumai tarp monolitinių ir surenkamųjų pamatų:

tags: #juostiniai #pamatai #gali #buti #irengiami