Šiame straipsnyje apžvelgiamos Lietuvos verslo aplinkos aktualijos, nekilnojamojo turto rinkos tendencijos ir įvairių verslininkų nuomonės. Aptariami iššūkiai, su kuriais susiduria verslininkai, galimybės plėtoti verslą Lietuvoje bei nekilnojamojo turto rinkos ypatumai.
Verslininkų Požiūris į Verslą ir Investicijas
Kol vieni milijonieriai su žiniasklaida bendrauti atsisako, kiti mielai dalinasi savo istorijomis kuriant verslą bei negaili patarimų. Štai „Topo grupės“ įkūrėjas Aurelijus Rusteika atsako, jog žmogui sukti į verslą ar ne, parodo asmeninės savybės. Reikia pabandyti ir tuomet paaiškėja ar lemta būti verslininku. Atsakomybė, noras siekti, keisti, tobulėti, rizikuoti - tai ir yra esminiai bruožai, tv3.lt naujienų portalui sako verslininkas.
Pasak jo, kažkada ir jo verslas buvo laikomas tarsi startuoliu, tad iš esmės verslo situacija nesikeičia, tik kryptys, kuria eiti. Jei mažmeninėje prekyboje viskas padaryta reikia atrasti dar neužpildytą nišą, pavyzdžiui internetinę prekybą. Būtent nuo vartotojo priklausys, kada jis bus pasiruošęs kalbantiems šaldytuvams ir „Topo grupė“ turės pradėti apie šios technikos pardavimą, kaip pavyzdį pateikia A. Rusteika.
Tuo tarpu „Grigeo Giriškių“ vadovas Gintautas Pangonis anksčiau portalui tv3.lt teigė, kad pats neskubėtų kurti savo verslo, bet pataria daryti jaunimui taip, kaip jis darė - įgyti patirtį kitose įmonėse. „Rekomenduočiau pirmiausia pasimokyti ant svetimų pinigų. Jeigu jaunuolis tik ką pabaigęs mokslus, siūlyčiau nueiti į kokią įmonę, pažiūrėti kaip dirba struktūros, palipti karjeros laiptais. Tada jau galvoti apie savo verslą. Nes tik vienetai nematę kaip viskas vyksta iš vidaus sugebės išplaukti. Pats praktiką turėjau kitose įmonėse, pakilau iki aukščiausių vadovų postų ir pamačiau kaip sukasi verslo mechanizmas”, - pasakojo verslininkas.
Turtingiausių Lietuvos Verslininkų TOP 100
Apačioje pateikiamas turtingiausiųjų Lietuvos verslininkų TOP 100. Šio metodo prieš tai nenaudojo joks kitas leidinys.
Štai keletas pavyzdžių iš šio sąrašo:
- 100. Danas Tvarijonavičius, „Amilina“, 36 mln. eurų. Verslininką galima pavadinti tikru optimistu, nes pats vadovaujasi filosofija: „Jeigu kitiems nepavyko, nereiškia, kad neįmanoma“.
- 99. Gvidas Drobužas, „Panevėžio keliai“, 36 mln. eurų. Veikliu ir energingu vadinamas Gvidas Drobužas yra koncerno „Panevėžio keliai“ valdybos pirmininkas ir vienas pagrindinių akcininkų.
- 98. Antanas Guoga, Lošimų strateginė grupė, 37 mln. eurų. A. Guoga žinomas ne tik kaip verslininkas, pokerio žaidėjas, bet ir politikas.
- 97. Edvardas Liachovičius, „ME investicija“, „Girteka Logistics“, 39 mln. eurų. E. Liachovičius yra įvardijamas vieno paslaptingiausio milijonieriaus Mindaugos Railos dešiniąja ranka.
- 96. Zbignevas Gulbinovičius, „Blue Bridge Baltic“, 39 mln. eurų. Šį milijonierių galima įvardinti kaip vieno iš IT sektoriaus plėtojimo pradininkų Lietuvoje.
- 95. Gediminas Žiemelis, „Avia Solutions Group“, 40 mln. eurų. Aviacijos verslo ekspertas G. Žiemelis du kartus pelnė tarptautinį pripažinimą - JAV aviacijos žurnalas „Aviation Week“ verslininką įtraukė tarp 40-ies sėkmingiausių šiame sektoriuje dirbančių vadovų.
- 94. Aurelijus Rusteika, „Topo grupė“, 40 mln. eurų. Verslininko įkurta buitinės technikos prekybos įmonė - žinoma kiekvienam.
- 93. Arūnas Listavičius, „MG Baltic“, 40 mln. eurų. Paslaptingasis koncerno „MG Baltic“ viceprezidentas, apie kurį žinoma nedaug.
- 92. Remigijus Juodviršis, „Panevėžio keliai“, 40 mln. eurų. R. Juodviršis yra didžiausias „Panevėžio kelių“ akcininkas, jam priklauso 28,47 proc. akcijų paketas, leidžiantis aktyviai dalyvauti įmonių grupės veikloje.
- 91. Viktoras Butkus, „Fermentas“, 40 mln. eurų. V. Butkus milijonus susikrovė iš mokslinės veiklos.
- 90. Vladas Algirdas Bumelis, „Biotechpharma“, „Biosantara“, 42 mln. eurų. Būtent mokslas padėjo tapti milijonieriumi.
A. Juozaičio Pasiūlymai Ekonomikai Gaivinti ir Vietinės Valiutos Įvedimas
Prezidento posto siekiantis filosofas A. Juozaitais Lietuvai siūlo idėją, kuri, jo manymu, padėtų išvengti krizių, atgaivintų šalies ekonomiką bei sukurtų pagrindą žaliajai ekonomikai. „Tokiam vietinės ekonomikos gaivinimui ir bridimui iš skurdo rizikos duobės, siūlome panaudoti per savivaldą diegiamas vietinių pinigų sistemas. Į tokias vietinių mainų asociacijas pakliūtų tik smulkus ir vidutinis verslas, savanoriai asmenys“, - rašoma rinkiminėje programoje.
A. Juozaitis siūlo steigti instituciją - Tautos iždą, kuri turėtų išimtines pinigų emisijos teises. Leidžiami pinigai vadintųsi vietiniais litais (Raseinių litai, Skuodo litai) bei būtų keičiami santykiu 1:1 į eurus. Pasiteiravus, ar bus galima su tokia valiuta atsiskaityti konkrečiuose tinkliniuose prekybos centruose, A. Juozaitis teigė, kad jei su jais bus sudaryta atskira sutartis, tuomet taip.
Politikė bei ekonomistė Aušra Maldeikienė tokią idėją pavadino absurdiška. „Visiškai absurdiška idėja. Ji neturi nei teorinio, nei praktinio pamato. Aš suprantu ką jie su tais pinigais darytų, bet man įdomu iš kur tokie pinigai atsirastų. Kitas aspektas, tokia idėja prieštarauja Lietuvos ir ES sutarčiai. Reikėtų pakeisti pusę Lietuvos įstatymų“, - idėją kritikavo A. Maldeikienė.
Jai antrino ir „Swedbank“ vyriausias ekonomistas Nerijus Mačiulis, kuris teigė, kad išimtinės pinigų emisijos teisės Lietuva turėti negali, nes tai prieštarautų narystės Euro zonoje taisyklėms bei priminė Estijos atvejį. „Europos centrinio banko (ECB) vadovas Mario Draghi išsakė pastabas Estijai, kuri norėjo įsivesti nacionalinę kriptovaliutą „estcoin“. ECB vadovas pasakė labai aiškiai, kad nei viena Euro zonos narė negali turėti savo valiutos, joje yra viena valiuta - euras“, - sakė ekonomistas.
„Spausdinant pinigus, nei viena valstybė nepraturtėjo ir gerovės nesukūrė. Pinigus reikia uždirbti, o ne spausdinti. Pinigų spausdinimas gali būti efektyvus tik tuo metu, kai valdžios institucijos yra labai aiškiai suvaržytos ir neturi teisės neribotai didinti pinigų pasiūlos. Yra daug pavyzdžiu ir Veimero respublika, ir Venesuela. Pinigų spausdinimas tik dar labiau destabilizuoja ekonomiką ir nustumia ją į skurdą“, - sakė ekonomistas.
„Luminor“ banko analitikė Indrė Genytė-Pikčienė pastebėjo, kad kiekvienas pinigų politikos instrumentas turi būti paremtas pasitikėjimu ir nėra aišku, kokiu pasitikėjimu būtų paremta A. Juozaičio siūloma valiuta. Ji taip pat minėjo, kad tai sukeltų didžiulį nepasitikėjimą vertinant Lietuvą iš išorės.
Tuo metu idėjos autorius A. Juozaitis teigė, kad tai bus ne tikra, o tik pagalbinė valiuta, todėl ji yra leidžiama ir netgi skatinama Europos Sąjungos (ES). „Šita valiuta Europoje egzistuoja šimtais pavyzdžių. Viena iš jų - Jungtinėje Karalystėje veikiantis „Bristolio“ svaras (Bristol Pound)“, - sakė A. Juozaitis.
A. Maldeikienė patikino, kad nacionalinės valiutos susigrąžinimas būtų įmanomas tik tuomet, jei Lietuva nebepriklausytų ES. N. Mačiulis pabrėžė, kad Lietuva yra maža ir atvira ekonomika, todėl grįžti prie svyruojančios nacionalinės valiuos ir išlaikyti nepriklausomą monetarinę politiką yra labai sudėtinga ir rizikinga.
Ekonomistas N. Mačiulis pabrėžė, kad niekas neatkreipia dėmesio į tai, kad įsivedus eurą, skolinimasis Lietuvai sumažėjo kelis kartus. „Dar prieš 5 metus, dešimties metų laikotarpiui Lietuva skolinosi už 4 proc. 2010 metais skolinosi beveik už 10 proc. metinių palūkanų. Dabar skolinasi už 1 proc. metinių palūkanų tokiam laikotarpiui. Kiekvienais metais biudžete sutaupomas ne vienas šimtas milijonų eurų“, - sakė jis.
„Nacionalinės valiutos susigrąžinimas jokių problemų neišspręstų, o sukurtų tik dar didesnę infliaciją, valiutos nuvertėjimą, padidintų skolinimosi kainą, sumažintų investicijų pritraukimą. Vieni minusai ir jokios naudos“, - mintis dėstė N. Mačiulis.
„Lietuvos eksportas sudaro 85 proc. BVP. Mūsų priklausomybė nuo užsienio rinkų ir finansų rinkų yra labai didžiulė, todėl Lietuvai daug saugiau priklausyti pinigų sąjungai, o ne eksperimentuoti su savo nacionaline valiuta“, - teigė N. Mačiulis.
Tuo metu I. Pikčienė pastebėjo, kad „Lietuva, būdama jauna ir iš paauglystės amžiaus neišaugusi šalis, dar neturi savo centrinės bankininkystės ilgų tradicijų. Mes niekada neturėjome laisvai svyruojančio kurso, todėl neturime sukaupę patirties“.
„Norint turėti savo valiutą, turi turėti ne dešimtmečius, o šimtmečius skaičiuojančias institucijas. Turi būti labai atsakingi valdžios atstovai. Lietuva negali tuo pasigirti“, - jai pritarė N. Mačiulis.
Nekilnojamojo Turto Rinkos Tendencijos
„Jei praėjusiais metais paskolų būstui įsigyti išduodavome tik dešimtimis, dabar jau šimtais. Lyginant šių metų pirmuosius 5 mėnesius su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu, paskolų išduodame net 60 procentų daugiau.
Pasak specialistų, ieškotis būsto dabar žmones ragina žemos kainos (skelbiama, kad senos statybos butai lyginant su 2007 m., kai kainos buvo pasiekusios piką, Klaipėdoje yra atpigę per 46 proc.) bei į prieškrizinį laikotarpį grįžtančios paskolų palūkanos.
„Tačiau akivaizdžiai pasikeitė žmonių požiūris į skolinimąsi. Dabar daugelis stengiasi iš banko skolintis kiek galima mažiau. Ypač atsargūs - klaipėdiečiai. Jei dabar vidutinė paskola Vilniuje - 150 tūkstančių litų, tai Klaipėdoje - tik 115-120 tūkstančių.
Pagrindiniai paskolų gavėjai Klaipėdoje - jaunos (iki 30 metų) šeimos, ieškančios sau pirmojo būsto arba norinčios pasigerinti jau turimas gyvenimo sąlygas. Daugiausia jie perka atpigusius senos statybos 2-3 kambarių butus. Namo ieško apie 30 proc. visų imančiųjų paskolas.
„Realybė dar tebėra tokia, kad daugeliui nepakanka pajamų įsigyti namą. Daugeliui dar neįkandamas ir naujos statybos butas“, - pastebėjo R. Atsargesni žmonės ne tik imdami paskolas, bet ir rinkdamiesi banką.
„Nors dabar bankai skolina labai patraukliomis sąlygomis ir pagal indėlių dydžius bankuose galima svarstyti, kad žmonės yra mokūs ir galėtų pirkti nekilnojamąjį turtą, tačiau visi pasidarė labai atsargūs ir neskuba išleisti didelių sumų.
„Dabar žmonės perka tik tai, ko jiems tikrai reikia. Žinia, prieš krizę pirko tik todėl, kad turėjo pinigų, tad ir pirko butus vaikams, kurie dar tik eina į darželį. Ko gero, dabar net 90 procentų perkamo būsto yra skirti gyventi“, - pastebėjo L. "Ober-Haus" duomenimis, liepą butų kainos ūgtelėjusios tik Kaune, ir tik 0,4 proc. bei pigiausiame būsto segmente - senos statybos butuose, esančiuose gyvenamuosiuose rajonuose.
Skirtingų nekilnojamojo turto agentūrų duomenimis, dabar 1-2 kambarių senos statybos butą Klaipėdoje galima įsigyti išleidus nuo 80 iki 150 tūkst. litų, 3 kambarių - nuo 150 iki 200 tūkst.
„Jei butas geroje vietoje ir suremontuotas, tai dažnai rinkoje ir neužsistovi. Kiek kitokia situacija su naujos statybos butais. Kadangi jų kainos yra 30-40 procentų didesnės nei to paties ploto senos statybos butas - įperka juos ne kiekvienas norintis. Be to, kadangi naujų būstų pristatyta nemažai, tarpusavyje konkuruodami statytojai šiek tiek dar mažina kainas“, - pasakojo A. Naujos statybos butų kainos Klaipėdoje svyruoja nuo 3 iki 6,5 tūkst. litų už 1 kv. m.
Nekilnojamojo turto specialistai pastebi, kad rinkoje dar yra daug prieš krizę pastatytų ir nebaigtų namų. Esą yra net atskiri jau bankrutavusių įmonių kvartalai, kuriuos galima krikštyti kapinynais.
Pasak A. Bružo, populiariausi individualių namų kvartalai šiuo metu - Ginduliai, Triušeliai, Slengiai. Gerą namą su galimybe pačiam užbaigti visus vidaus darbus, pasak jo, dabar galima įsigyti išleidus 400-700 tūkst.
„Žinoma, skelbimuose yra ir tokių namų, už kuriuos prašomas ne vienas milijonas litų. Tačiau ar juos kas nors perka? Abejoju. Manau, kad tokias kainas skelbiantys pirkėjai tiesiog dar tebegyvena nostalgija prieškriziniams laikams“, - svarstė A.
Kur kas mažesnėmis kainomis namai pardavinėjami soduose. Pavyzdžiui, internete skelbiama, kad Klaipėdoje, Mažajame Kaimelyje esančiuose soduose naujos statybos 100 kv. metrų jau įrengtas namas su 6 a sklypu kainuoja tik 290 tūkst. litų.
„Sodai yra sodai - ekonominė klasė. Tai tarsi tarpinis variantas tarp buto ir noro turėti namą“, - sako I. Nekilnojamojo turto kompanijos, kurią 2009 m. „Neretai projektai buvo įgyvendinami neatsižvelgiant į realius poreikius rinkoje. 2005-2008 m. Lietuvos ekonominė plėtra daugiausia buvo grindžiama investicijomis į nekilnojamąjį turtą ir pigiais kreditais, tikintis, kad kainos nuosekliai kils.
Šiemet jau galime pastebėti, jog ekonominė situacija gerėja įvairiuose sektoriuose, o plėtra yra grindžiama gerokai atsargesniu skolinimusi. Mes manome, kad tai yra darnaus vystymosi procesas. Per ateinančius metus rinka įsisavins tik geriausius projektus, o probleminiai objektai reikalaus investicijų, kad būtų pritaikyti rinkos poreikiams, arba turės būti parduodami už mažesnę kainą", - savo prognozes pateikė I.
44 proc. Lietuvos gyventojų susiduria su sunkumais mokėdami paskolų įmokas, atskleidė SEB banko užsakymu trijose Baltijos šalyse atliktas tyrimas. Su lėšų stygiumi susiduria ar atsisakyti įprastų išlaidų turi 61 proc. Kaip pagrindinę priežastį, kodėl sunku grąžinti paskolą, 54 proc. lietuvių nurodė prisiimtus per didelius įsipareigojimus, nes ateityje buvo tikimasi pajamų augimo.
„Motieka ir Audzevičius“ Lietuvos teisinių paslaugų rinkoje išsiskiria savo verslo ginčų ir arbitražo, sandorių ir įmonių teisės, statybų ir nekilnojamojo turto, mokesčių, viešųjų pirkimų praktikomis.
Palangoje valdantis porą viešbučių Edmundas Sakalauskas tvirtina, kad dabar prastas metas parduoti turtą - kainos nusiritusios iki žemiausio lygio. Tačiau stipriai smukusios kainos vilioja pirkėjų iš Rytų šalių -Azerbaidžano, Kazachstano. Baltarusiai pastaruoju metu aprimo, bet rusai gana aktyvūs. Jie šiek tiek nusivylę Jūrmala, Latvijos pajūriu - kainomis ir aplinka.
Šiandien Europos investicijų fondas (EIF) ir Suomijos „Pahjola“ bankas (OP finansų grupės dalis) pasirašė garantijos suteikimo susitarimą dėl 150 mln. eurų, kuriuos skirs inovatyvaus smulkaus ir vidutinio verslo paskoloms Suomijoje, Lietuvoje, Estijoje ir Latvijoje.
Lietuvą atrandantys užsienio investuotojai intensyviai konkuruoja dėl aukščiausios kvalifikacijos darbuotojų. Kartu su nauja verslo kultūra šalyje pernai sveikatos draudimo paklausa didėjo 25 proc., o šiemet jos augimas gali būti rekordinis ir siekti 35 proc. „Investuok Lietuvoje“ prognozuoja, kad vien pernai į Lietuvą atėję užsienio investuotojai 2016-2018 metais sukurs daugiau kaip 2,6 tūkst.
Prezidentės Dalios Grybauskaitės patarėja ragina nedramatizuoti lietuvių išvykų apsipirkti į kaimyninę Lenkiją. Lina Antanavičienė mano, jog pasienio prekyba vyksta daugelyje pasaulio šalių, o mažinti pridėtinės vertės mokestį (PVM) reikia atsargiai, nes jo pajamos yra svarbios šalies biudžetui.
Ne vienerius metus puoselėtas Lietuvos, kaip tranzitinės valstybės, statusas pastaruoju metu pradėjo silpti. Išmanumas. Šį žodį nuolat kartoja nūdienos verslo tendencijų analitikai, teigiantys, kad sparčiai kintančioje ir todėl vis sunkiau prognozuojamoje aplinkoje geriausiai seksis išmaniam verslui.
Vis dažniau vienos ar kitos valstybės valdžia sumano išbandyti cukraus mokestį. Taip siekiama žmones atpratinti nuo gazuotų gėrimų vartojimo ir skatinti sveiką gyvenseną. Nutukimas ir diabetas - auganti tendencija kiekvienoje šalyje. Tačiau tiek dietologai, tiek ekonomistai ir politikai įsitikinę, Lietuvoje šis mokestis veiksmingas nebūtų.
Ar pagalvojote, kad varžytinėse galima įsigyti ir milijonus eurų kainuojančius ištaigingus namus ar butus? Pasirodo, kad prabangaus būsto varžytinėse netrūksta taip pat kaip ir apleistų, apgriuvusių, medinių pastatų.
Nekilnojamo turto ekspertė Viktorija Čijunskytė tikina, kad jai dažnai tenka dalyvauti varžytinėse, todėl ji pastebi, kad jose dalyvauja vis daugiau žmonių. Trijuose Lietuvos oro uostuose pradedamas vasaros skrydžių sezonas. Iki rudens iš Vilniaus, Kauno ir Palangos bus galima pasiekti daugiau šalių ir miestų.
Pasak šventiškai nusiteikusių pirkėjų, šiemet Velykos bus sotesnės, mat artėja ilgasis savaitgalis. Pasirodo, šiais metais Velykos ne tik sočios, bet ir sveikos.
Lietuvos dujų prekybos bendrovei „Litgas“ su Norvegijos „Statoil“ susiderėjus dėl mažesnės dujų kainos ir nuo gegužės pingant Klaipėdos suskystintų gamtinių dujų (SGD) terminalo išlaikymui, nuo liepos mažės ir dujų kaina buitiniams vartotojams.
Viena didžiausių šalyje pieno perdirbimo bendrovių „Rokiškio sūris“ ketina nutraukti visas sutartis su pieno tiekėjais, jei įsigalios ketvirtadienį Seimo priimtas pieno kainų reguliavimo įstatymas, ir iš karto pasirašyti naujas sutartis, kuriose būtų įtrauktos įstatymo nuostatos.
Jungtinės Karalystės referendumas dėl išstojimo iš Europos Sąjungos kelia rūpesčius ne tik Europos politikams, bet ir investuotojams bei emigravusiems darbuotojams. „Brexit“ pasekmes pajustų ir Lietuvos nekilnojamojo turto rinka, jau kelerius metus glaudžiai susijusi su emigrantų parsiunčiamų pinigų srautais.
Antrą kartą organizuotas Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) išmaniosios mokesčių administravimo sistemos konkursas buvo atliktas pagal galiojančius įstatymus, tikina VMI vadovas. Valstybės valdomas Lietuvos paštas ketina išnuomoti Vilniaus centre esantį centrinio pašto pastatą.
Druskininkų savivaldybei priklausančio sveikatingumo ir poilsio centro „Aqua“ įstatinį kapitala ketinama padidinti 21,254 mln. eurų. Kapitalas būtų didinamas turtiniu įnašu - šiuo metu savivaldybei priklausančiu turtu, įskaitant ir vandens pramogų parką.
Seimo sprendimas nustatyti minimalias pieno supirkimo kainas prieštarauja šalies Konstitucijai bei konkurencijos laisvei ir gali paskatinti perdirbėjus žaliavą pirkti iš užsienio, mano Konkurencijos tarybos vadovas.
Lietuvos bankų sektorius yra skaidrus ir sveikas, sako centrinio banko vadovas. Vito Vasiliausko teigimu, bankų, kurie keltų įtarimų ar grėsmių, nebeliko. „Šalies bankų sektorius, išgyvenęs skausmingą apsivalymą, šiandien yra skaidrus ir sveikas.
Valdžios atstovams prabilus apie galiojančio 21 proc. pridėtinės vertės mokesčio (PVM) mažinimą arba naujas šio mokesčio lengvatas, BNS primena PVM Lietuvoje istoriją. 22 metus galiojantis mokestis 1994 m. gegužės 1 d. Lietuvoje įvestas 18 proc.
Klaipėdos suskystintų gamtinių dujų (SGD) terminalas per metus galės išdujinti mažiau dujų. Komisija patvirtino mažesnį būtinąjį jų kiekį - jis svyruos nuo 325 mln. kubų iki 503 mln. kubų.
Naujausioje Jungtinių Tautų (JT) „Pasaulio laimės ataskaitoje“ iš 157 vertintų pasaulio šalių Lietuva šiemet yra 60 vietoje. Pasirodo, kad lietuviai yra laimingesni nei latviai, estai ar vengrai, tačiau vis dar gerokai atsilieka nuo daugelio turtingesnių Europos šalių gyventojų.
Sezoniškumas lemia ne tik kurortų gyventojų pajamas, jis egzistuoja ir nekilnojamo turto rinkoje pajūryje. Pasyviausias pirkimas - vasarą, o gruodį - atvirkščiai - rinka gana aktyvi.
„Iš varžytinių šiuo metu turtą galima nusipirkti 30-50 proc. pigiau. Jis, aišku, yra gerokai apleistas, bet, jeigu įvertintume tai, kad jis pats susiremontuoja turtą, bendras rezultatas yra gerokai geresnis, nei pačiam statytis ar pirkti“, - tikina „Ober-Haus“ Vakarų Lietuvos regiono vadovas Linas Juozaitis.
„Dabar yra pakankamai aktyvus pirkėjų dalyvavimas elektroninėse varžytinėse, kurios šiemet jau įgavo naują rakursą. Kadangi tai daroma visiškai objektyviai, nedalyvaujant tarp žmonių, o dalyvaujant tik elektroninėje erdvėje“, - teigia NT agentūros „Aidila“ vadovas A. Bružas.
Varžytinėse parduodamo būsto skaičius daugiau nei tris kartus išaugo 2009 m., po krizės. Tačiau išvaržomą būstą pigiau įsigijęs pirkėjas gali turėti ir nemažai rūpesčių. Mat ne visi namai, kurie išvaržomi, - tušti.
„Perkant išvaržomą turtą, niekada nėra garantijos, kad jį buvęs savininkas taip lengvai ir atiduos. Antstolis iškeldinimo iš turto neorganizuoja, tai naujas savininkas pats turėtų teismo tvarka organizuoti iškeldinimą“, - teigia NT agentūros „Aidila“ vadovas.
Nekilnojamojo turto kainos per šiuos metus beveik nekito. Stebimas vos apie vieną procentą augimas.
2022 NT rinkos apžvalga
tags: #juozaitis #nekilnojamas #turtas