Juozas Jakavonis-Tigras - partizanas, kurio gyvenimas paženklintas kova už Lietuvos laisvę. Jo atminimas įamžintas muziejuje, Kasčiūnų kaime, jo sodyboje, kuri mena dramatišką pokarį ir turi ypatingą aurą.
Lietuvos partizanų apygardų žemėlapis
Ankstyvasis gyvenimas ir įsitraukimas į pasipriešinimą
Juozas Jakavonis gimė 1925 m. liepos 10 d. Kasčiūnų kaime. Nerūpestinga vaikystė prabėgo labai greitai, o jaunystės metai jau buvo paženklinti ne jaunatviškais apsisprendimais. Lapkričio 23 d. Juozas Jakavonis ginkluoto pasipriešinimo okupantams kelią pasirinko būdamas 19-os metų, 1944 lapkričio 16 d.
Partizaninė veikla ir bunkerio įrengimas
Būdamas dvidešimties metų jaunuolis, jis su kitais partizanais savo tėvų kieme, už tvarto, įrengė bunkerį, kuris 1945-1946 m. tapo Pietų Lietuvos partizanų vadų vadaviete. 1945 m. J. Jakavonis kartu su kitais partizanais savo tėvų sodyboje įrengė bunkerį, į kurį po 1945 m. birželio 14 d. vykusio Varčios mūšio buvo perkeltas A. Ramanausko-Vanago vadovaujamas Merkio rinktinės štabas, o vėliau, 1946 m. pradžioje, čia apsigyveno A apygardos vadas pulkininkas Juozas Vitkus-Kazimieraitis. Bunkeryje gyveno ir dirbo Pietų Lietuvos partizanų vadai J.Vitkus-Kazimieraitis ir A.Ramanauskas-Vanagas.
Ryšininko veikla ir areštas
Kaip ryšininkas, J.Jakavonis dar platino ir pogrindinę spaudą, nes bunkeryje buvo leidžiamas partizanų laikraštis „Laisvės varpas“. Priesaiką davė pačiam Vanagui miške netoli savo namų. Visą gyvenimą jis prisimins 1946 m. gruodžio aštuntąją, kai nešdamas pogrindinę spaudą, pakliuvo į NKVD pasalą ir buvo enkavedistų sučiuptas. 1946 m. gruodžio 8 d. nešdamas pogrindinę spaudą, pakliuvo į NKVD pasalą ir buvo suimtas.
Merkio rinktinės štabo dienoraštyje A. Ramanauskas-Vanagas rašė: „Sužinojom, kad š. mėn. [gruodžio] 8 d. pas ūkininką paimtas gyvas ryšininkas partizanas Tigras… Tigras daug žino. Jeigu išduotų, būtų blogai. Tačiau juo pasitikim. Jis neišduos“.
Kalėjimas ir tremtis
Jis išlaikė nežmoniškus kankinimus ir akistatas Merkinės, Varėnos, Vilniaus (Lukiškių) NKVD rūsiuose ir tardytojų kabinetuose, tačiau neišdavė nė vieno, kuriuos akis į akį suvesdavo okupacinių struktūrų darbuotojai. Bolševikinis karo tribunolas („trojka“) J.Jakavonį nuteisė Sibiro kalėjimams-lageriams ir tremčiai, kur jis praleido savo jaunystę - nuo 1946 iki 1959 metų. 1947 m. kovo 27 sovietų karo tribunolas Juozą Jakavonį nuteisė 10 m. kalėti lageryje ir 5 m. tremties. Dirbo Kolymos vario ir kitose kasyklose. Kalintas Kolymoje (Magadano sr.), tremtyje buvo Grigorjevkoje (Krasnojarsko kraštas), 1959 m. grįžo į Lietuvą.
„Kai mane nuteisė, teko plaukt laivu. Vienas kalinys atėjęs sako: „Tu taip trokšti tos Amerikos, eik, pasižiūrėk, ji matosi nuo laivo denio. Aš išėjęs ant denio mačiau kalnus, bet ten buvo ne Amerika, o Kamčiatka. Netoli Beringo sąsiaurio gyvenau aštuonerius su puse metų, ilgėdamasis Lietuvos. Tremtyje su Zosele ir apsivedėm.“
Sugrįžimas į Lietuvą ir visuomeninė veikla
Gyvas jis išliko tik dėl įgimto optimizmo ir meilės žmonėms, kurie jam atsakydavo tuo pačiu. Grįžus į Lietuvą, į gimtąjį Kasčiūnų kaimą, jo laukė vietinės valdžios atšiaurumas, buvo sunku Lietuvoje prisiregistruoti, negavo darbo, tad iš pradžių teko dirbti Baltarusijoje. Bet visus gyvenimo smūgius priimdavo giedra dvasia, su šypsena ir pasikliovimu Aukščiausiojo pagalba. Dalydavosi su kitais viskuo, ką pats turėjo. Buvo darbštus, kuklus ir paslaugus. Jis su žmona Zose išaugino dvi dukras - Angelę ir Birutę, turi tris vaikaičius, jau džiaugiasi ir trimis provaikaičiais.
1988 m. tapo Lietuvos persitvarkymo sąjūdžio, 1990 m. - atkurto Lietuvos Laisvės sąjūdžio nariu.
Atminimo įamžinimas ir apdovanojimai
1994 metais Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjunga J.Jakavonį apdovanojo Pasipriešinimo dalyvio kryžiumi, 1995 metais Tautos fondas (JAV) įteikė padėką už gyvosios istorijos paliudijimus. 1998-aisiais Prezidento V.Adamkaus dekretu jam įteiktas Vyčio Kryžiaus 3-iojo laipsnio ordinas ir tais pačiais metais įteikta padėka už nuopelnus Lietuvai. 2000 metais iš Prezidento V.Adamkaus jis gavo Lietuvos kariuomenės kūrėjo medalį, 1999 metais suteiktas Alytaus A.Ramanausko-Vanago gimnazijos Garbės nario vardas. Nuo 2015 m. lapkričio 15 d. išrinktas seniausios lietuvių studentų organizacijos „Naujoji Lietuva“ Garbės nariu, 2018 metais jis pagerbtas Varėnos rajono savivaldybės garbės ženklu „Už nuopelnus Varėnos kraštui“.
1998 m. pripažintas kariu savanoriu, apdovanotas Vyčio kryžiaus ordino Komandoro kryžiumi, 2000 m. - Lietuvos kariuomenės kūrėjo medaliu, 2018 m. kartu su šešiais bendražygiais tapo „Laisvės” premijos laureatu.
2005 metais J.Jakavonis išleido prisiminimų knygą „Šalia mirties“. Joje - daug svarbių Lietuvos pokario istorijos detalių. Ją rašė su viltimi, kad knygą perskaitę žmonės, ypač jaunimas, suvoks, kokia yra didelė Nepriklausomybės kaina. Jis, nepaisydamas garbaus amžiaus ir nestiprios sveikatos, širdingai sutinka kiekvieną lankytoją bet kuriuo paros metu.
Juozas Jakavonis Amerikoje su garbės konsulu Česoniu
„Kiekvienas apdovanojimas yra jautrus ir svarbus. Negaliu išskirti, visi brangūs. Įspūdingiausias Vyčio Kryžiaus, Adamkaus apdovanojimas. Bet labai svarbus net ir paprastas padėkos laiškas. Aprašiau apie vieną nuteistąjį, kad jis jau neparvažiuos į namus, nes mirė Kolymoj. Tai jo sūnus, perskaitęs mano atsiminimus, parašė padėkos laišką, ir jis man labai brangus. Nes jo žodžiuose - kruvina sielos žaizda. Jis džiaugės, kad sužinojo, kur palaidotas tėvelis. Ir verkė, kad jis jau nebegyvas“, - pasakojo partizanas.
Sodybos atstatymas ir muziejaus įkūrimas
Bunkeris buvo atstatytas 1997 m., jį padėjo iškasti ir atstatyti Varėnos šauliai. Bunkerį aplankė ir dažnai tebelanko tūkstančiai Lietuvos ir užsienio svečių. Apie šį bebaimį laisvės kovų dalyvį dokumentinius filmus ir reportažus kūrė Lietuvos ir kitų šalių televizijos ir kino studijos.
1988 metais Juozas Jakavonis šią vadavietę atstatė ir nuolat ją lankantiems žmonėms nepailsdamas pasakoja, kokia sunki ir kartu kokia prasminga iš tiesų buvo partizanų kova už Lietuvos laisvę. Kiekvieną dieną šioje sodyboje lankosi ir apie pokario laisvės kovas iš gyvo partizano lūpų trokšta išgirsti žmonės iš viso pasaulio, lankėsi ir unikalius kadrus džiaugėsi nufilmavusi ne viena filmavimo grupė iš Lietuvos ir užsienio. Joje simboliniai laiko tiltai tarsi sujungia praeitį ir dabartį, o čia pabuvę tarsi išklausome skaudžios pokario Lietuvos istorijos pamoką.
Šių metų liepos 12 dieną į Kasčiūnus, į gražiausiuose Dzūkijos šiluose pasislėpusią dramatišką pokarį menančią ir ypatingą aurą turinčią sodybą ant Merkio kranto, kurioje gyveno ir šio krašto pokario laisvės kovų istoriją daugybę metų nenuilsdamas liudijo partizanas Juozas Jakavonis-Tigras, sukvietė kasmetinis patriotinis renginys „Partizanų didvyriškumas mus įkvepia patriotizmui šiandien“, kurio metu buvo paminėtas šio partizano šimtųjų gimimo metinių jubiliejus. Tądien čia, šalia Dainavos apygardos partizanų vadų J. Vitkaus - Kazimieraičio ir A. Ramanausko - Vanago vadavietės, duris atvėrė architekto, profesoriaus Gintaro Čaikausko suprojektuotame pastate įrengtas partizanų muziejus, kurio įrengimo koncepciją parengė ir eksponatus išdėstė J. Jakavonio-Tigro vaikaitė, grafikos dizainerė Miglė Rukštelytė.
Muziejuje eksponuojami ir J. Jakavonio-Tigro, ir šioje vadavietėje dirbusių partizanų vadų Juozo Vitkaus - Kazimieraičio ir Adolfo Ramanausko - Vanago bei kitų partizanų asmeniniai ir jų veiklą vardan Lietuvos laisvės liudijantys daiktai. Yra kryželis, kuriuo šioje sodyboje buvo laiminamas Adolfas Ramanauskas-Vanagas prieš santuoką Nedzingės bažnyčioje su Birute Mažeikaite, taip pat - Merkyje rasta žuvusio partizano krauju sulaistyta maldaknygė. Visa tai - be jokių abejonių itin vertinga istorinė medžiaga, kuri turi būti išsaugota ateities kartoms.
Muziejaus ekspozicija
Rūsyje įrengta tardymo izoliatoriaus kamerą primenanti patalpa, čia skamba įrašas, kuriame Juozas Jakavonis-Tigras pasakoja, kaip jis buvo kankinamas. Jautrios akimirkos pasimeldžiant ir dalijantis prisiminimais lydėjo miškelyje pasislėpusiose kapinaitėse, kur palaidotas J. Jakavonis-Tigras bei jo bendražygiai - Pranas Pačkauskas, Petras Treigys-Trečiokas, žuvę Adomas Valentukevičius ir Vladas Baranauskas-Taugirdas. Jų kuklius kapelius papuošė trispalvės puokštės ir žvakutės.
,,Mano tėčiui partizanui Juozui Jakavoniui -Tigrui šių metų liepos-ąją sueis 100 metų nuo jo gimimo. Ta proga jo sodyboje, šalia Dainavos apygardos partizanų vadų vadavietės, už šeimos ir rėmėjų suaukotas lėšas pastatėme namelį, kuriame planuojame įrengti muziejų, skirtą partizanų ir jų vadų, kurie slėpėsi šiame bunkeryje, veiklai, kovoms atminti ir įprasminti. Jis taip pat skirtas ir dar vienai progai - šiemet minimoms 80-osioms Lietuvos partizaninio karo, kurio pradininku buvo Juozas Vitkus-Kazimieraitis, metinėms.
Atkūrus Nepriklausomybę, jis visą savo gyvenimą paskyrė jaunimo patriotiniam pilietiniam ugdymui ir daugelis jaunuolių, pabendravę su juo, įstojo į Krašto apsaugos savanorių pajėgas, savanorius, į Šaulių sąjungą. Mūsų sodyba gausiai lankoma ir po tėčio mirties.
Partizano dukra Angelė Jakavonytė po tėvo mirties įkūrė Partizano Juozo Jakavonio-Tigro labdaros ir paramos fondą, skirtą partizaninės kovos atminimo įamžinimui. Kadangi partizanų muziejaus namelio pastatymui ir įrengimui reikalingos nemažos lėšos, ji fondo vardu kreipiasi į bendraminčius bei visus geros valios žmones su prašymu prisidėti.
,,Asmenys ar organizacijos, parėmusios „Partizano Juozo Jakavonio-Tigro labdaros ir paramos fondą“ didesne suma, bus įrašytos į prie partizanų vadavietės pastatytą stendą. Liepos 12 d. renginio metu rėmėjams bus įteikti padėkos raštai ir atminimo dovanos”, - pažymi A.
Juozas Jakavonis-Tigras savo skaudžia gyvenimo patirtimi įrodė, jog yra tikras savo krašto, savo šalies patriotas bei pasiaukojančio, doro, begalinę ištvermę ir kitas dvasines vertybes turinčio žmogaus pavyzdys. Jis yra didelis autoritetas mums visiems, tęsiantiems pradėtus kovų už mūsų tautos Nepriklausomybę darbus ir toliau kuriantiems nepriklausomą Lietuvą.
Asmeninio archyvo nuotr./Juozas Jakavonis Amerikoje
Juozas Jakavonis-Tigras, nepaisydamas garbaus amžiaus ir nestiprios sveikatos, svetingai sutikdavo kiekvieną lankytoją bet kuriuo paros metu. O jų būdavo kasdien, ypač vasarą, lankėsi moksleiviai su savo mokytojais iš visos Lietuvos, taip pat dar gyvi likę partizanai. Žmonės atvykdavo net iš tolimų šalių pamatyti partizanų bunkerio ir jo saugotojo.
Liepos 12 d. renginys Kasčiūnuose
Liepos 12 d. renginys prasidėjo šv. Mišiomis, kurias už J. Jakavonį-Tigrą, J. Vitkų - Kazimieraitį, A. Ramanauską - Vanagą bei visus laisvės kovotojus aukojo arkivyskupas metropolitas Gintaras Grušas ir Merkinės parapijos klebonas Robertas Rumšas.Šv. Mišių metu giedojo Varėnos kultūros centro mišrus choras ,,Harmonija“, vadovaujamas Ilonos Zalanskienės, ir solistas Jonas Sakalauskas. Jautrų ,,Ave Marija“ smuiku griežė Kazimieraičio vaikaitė Vilija Pranskienė.Nuaidėjo Lietuvos kariuomenės krašto apsaugos savanorių pajėgų Dainavos apygardos 1-osios rinktinės karių iššautos salvės už gyvus ir mirusius Lietuvos gynėjus, už Tėvynę Lietuvą, už taikią padangę geros valios žmonėms.
Angelė Jakavonytė pristatė ekspoziciją iš muziejaus ir bunkerio, o savo jautrioje kalboje ne tik prisiminė tėvelio veiklą, bet ir papasakojo, kaip gimė idėja įkurti muziejų.
,,Minime mano tėčio, partizano Juozo Jakavonio-Tigro šimtųjų gimimo metinių jubiliejų. Šios gražios sukakties proga jam bei jo bendražygiams įteikiame labai prasmingą simbolinę dovaną - atveriame partizanų muziejų, kuris buvo tėčio svajonė.
Siekiant vykdyti tėčio planus, puoselėti istorinę atmintį, Dainavos apygardos partizanų ir jų vadų J. Vitkaus-Kazimieraičio ir A. Ir lygiai prieš trejus metus vadavietė su autentiška įlindimo anga buvo rekonstruota. Tėtis turėjo ir dar vieną svajonę - atidaryti muziejėlį, kuriame būtų eksponuojami jo vadų Kazimieraičio ir Vanago, jo bei kitų čia gyvenusių partizanų daiktai. Ši svajonė išsipildė ir tapo kūnu. Mūsų šeimos ir visų geros valios žmonių dėka šiandien atveriame ir muziejėlio duris.
Projekto autorius, architektas G. Čaikauskas pasidžiaugė, kad įgyvendino prasmingą projektą. ,,Nepaliauju stebėtis idėjos autorės Angelės Jakavonytės pasiryžimu ir atkaklumu įrengti ir vadavietę, ir muziejų. Su dideliu jauduliu balse apie savo tėčio ir kitų partizanų auką Lietuvai kalbėjo J. Vitkaus-Kazimieraičio sūnus Rimgaudas Vitkus.
A.Ramanausko-Vanago dukra Auksutė Ramanauskaitė-Skokauskienė dalijosi prisiminimais apie savo tėtį bei visuomet svetingą sodybos šeimininką J. Jakavonį. „Yra gera, kad Juozas išliko kaip simbolis, jis nelieka užmirštas ir jo kova yra gerbiama, vertinama. Kaip ir A.Ramanausko-Vanago, J.
Renginyje dalyvavusi Lietuvos Respublikos Seimo ir Pasaulio lietuvių bendruomenės komisijos pirmininko pavaduotoja Jūratė Caspersen Angelei Jakavonytei padėkojo už prasmingus darbus. ,,Tikime, kad muziejus ir kiti tokie objektai auklės jaunąją kartą ir primins, kokios buvo sąlygos ir jas partizanams reikėjo iškęsti“, - sakė ji.
Europos Parlamento narys Paulius Saudargas sveikinimo kalbą pradėjo nuo padėkos Angelei Jakavonytei ir visai komandai, kurie prisidėjo prie muziejaus kūrimo. ,,Esat visada kupina idėjų, ryžto, spinduliuojat išskirtinį talentą daryti prasmingus dalykus. Tai, ką darot, šviesu ir teisinga. Nes istorinė atmintis yra tai, ant ko stovi valstybės pagrindas.
Seimo narys, TS-LKD partijos pirmininkas Laurynas Kasčiūnas pabrėžė, jog šita vieta turi ypatingą aurą. ,,Čia yra traukos centras, kur galime susipažinti su istorine atmintimi, įkvėpti to drąsaus gūsio ir supratimo, kad mūsų valstybė bus gyva tiek, kiek mes ją patys puoselėsim ir saugosim.
Apie pagarbą partizanui Juozui Jakavoniui-Tigrui bei kitiems Lietuvos laisvės gynėjams kalbėjo ir už prasmingas iniciatyvas Angelei Jakavonytei bei visai šeimai, kad įamžino ne tik tėvo, bet ir visų partizanų istoriją, dėkojo Varėnos rajono savivaldybės mero pavaduotojas Alvydas Verbickas.
Po pasveikinimų pačiomis jautriausiomis gaidomis sodyboje šalia Merkio skambėjo partizaniškos ir patriotinės dainos. Toli pušų viršūnėmis vilnijo iki širdies gelmių jaudinusios dainos, kurias atliko roko grupė ,,Skylė’’, vadovaujama Roko Radzevičiaus, dainininkai Jonas Sakalauskas bei Emilija Finagėjevaitė, Varėnos kultūros centro mišrus choras ,,Harmonija’’ (vadovė Ilona Zalanskienė, chormeisterė Loreta Tiškienė, koncertmeisterė Viktorija Vorobjovaitė), Druskininkų politinių kalinių ir tremtinių choras, vadovaujamas Antaninos Laurenčikienės, Alytaus politinių kalinių ir tremtinių choras ,,Atmintis’’, vadovaujamas Vido Simanausko, Alytaus vokalinis ansamblis ,,Kregždutė’’, vadovaujamas Birutės Eišmantienės, Jovaišių kaimo bendruomenės ansamblis ,,Žolynėlis’’, vadovaujamas Jurgitos Sabienės.
Elvyra Biliūtė-Aleknavičienė skaitė savo kūrybos eilėraštį Juozui Jakavoniui - Tigrui. Jautriai nuskambėjo operos solisto Jono Sakalausko su Jakavonių šeima sudainuota Jakavonių šeimos daina, kurią dainavo J. Jakavonis-Tigras ir A.
Už prisidėjimą prie muziejaus įkūrimo, pagalbą organizuojant renginį bei kitas patriotines iniciatyvas ir darbus buvo įteiktos padėkos. Renginį vainikavo daina ,,Žemėj Lietuvos ąžuolai žaliuos”, kurią kartu ,,Harmonija” ir Jonu Sakalausku dainavo visi dalyviai ir svečiai.
Svetingoje šviesaus atminimo Zosės ir Juozo Jakavonių sodyboje, kurią paveldėjo dukros Angelė ir Birutė, geras pusdienis ištirpo nejučiomis. Jos pažymėjo, kad Tėvelio lūpomis daugybę metų oriai ir pagarbiai tarti žodžiai apie Lietuvos nepriklausomybės siekį, apie pokario laisvės kovas, partizanų vadus ir jų idealus, apie šventą partizanų priesaiką iki galo nepasiduoti, apie jaunystės draugus ir kaimynus, kuriems amžinojo poilsio vieta tapo Dzūkijos miškas, yra gyva istorija. Ir pagarbi atmintis tiems, kurie garbingai žuvo taip ir nesulaukę Lietuvos Nepriklausomybės.
Angelė Jakavonytė ir renginio organizatorius - „Juozo Jakavonio-Tigro labdaros ir paramos fondas“ - nuoširdžiai dėkoja pagrindiniams muziejaus (sąrašas yra muziejuje) ir visiems renginio rėmėjams, nes be jų paramos ir palaikymo nebūtų pastatytas ir įrengtas muziejus bei įvykęs puikus renginys.
,,Atskirai norime padėkoti pagrindiniams finansiniams rėmėjams bei muziejaus idėjos palaikytojams ir pagalbininkams: UAB ,,Dzūkijos mediena“ vadovui Mariui Valukynui ir Merkinės restorano ,,Dzūkynė“ savininkei Živilei Valukynienei. Už muziejaus projektą dėkojame architektui, profesoriui Gintarui Čaikauskui, už muziejaus koncepcijos sukūrimą ir įgyvendin...
Juozas Jakavonis-Tigras - žmogus, kuris savo gyvenimu įrodė meilę Lietuvai. Jo atminimas gyvas ne tik artimųjų širdyse, bet ir muziejuje, kuris liudija apie jo ir kitų partizanų kovą už laisvę. Ši istorija įkvepia patriotizmui ir primena, kokia brangi yra Nepriklausomybė.