Viliaus Orvido (1952-1992) gimtinės sodyba-muziejus yra Kretingos r. sav. teritorijoje, Imbarės sen., Gargždelės k., deš. Ši unikali vieta, kurioje susipina menas, gamta ir dvasinė paieška, traukia lankytojus iš Lietuvos ir užsienio.
Orvidų sodyba. Šaltinis: Vikipedija
Sodybos Kūrimo Pradžia ir Kazimiero Orvido Indėlis
Sodybą prieš daugelį metų pradėjo kurti Kazimieras Orvidas (1905-1989), iš savo tėvo Jono Orvido perėmęs akmentašio amato gudrybes. Iš pradžių tai buvo paprasčiausia kaimo sodyba, kurią metai iš metų vis labiau užvaldė akmuo.
Vėliau šiai akmenų karalijai sodybos-misterijos turinį suteikė Kazimiero sūnus vienuolis pranciškonas, skulptorius Vilius Orvidas (1952-1992). Jo dėka dabar sodyboje plyti įspūdinga ekspozicija iš didelių akmenų, storiausių rąstų, šaknų sąvartų, buities padargų, įvairių skulptūrinių akcentų.
Viliaus Orvido Kūrybinė Veikla ir Sodybos Vizija
V. Orvidas kurdamas sodybą veikė plačiai. Sovietmečiu samdė kranus, sunkiuosius savivarčius, buldozerius. Tam reikėjo nemažai pinigų, kuriuos skulptorius uždirbdavo darydamas neblogai apmokamus antkapinius paminklus. V. Orvido užsakymu, sodyboje kurį laiką dirbo ir Šateikiuose stovėjusio sovietų armijos poligono technika, visą laiką padėjo aplinkinių kolūkių mechanizatoriai.
Visa sodyba - tarsi kelių lygių: apatinė požeminė katakombinė dalis (dabar daug kur užgriuvusi); vidurinė - įprasta, nors ir čia laukia įvairiausios reljefo kliūtys, laiptai, pylimai, grioviai; ir aukštutinė, pasiekiama tik užsiropštus ant velėna užkrautų stogų, piramidžių, didžiųjų akmeninių terasų, rietuvių, ant storų, penkiametrių kelmų.
Visa sodyba yra milžiniško taisyklingo trikampio formos. Ši krikščionių ikonografijoje tradicinė Apvaizdos akis, V. Orvido sąmoningai komponuota, apjuosta kanalais, akmenų ir žemių pylimais, aiškiai matoma tik iš lėktuvo.
Norint patekti į centrinę sodybos dalį, būtinai reikia pralįsti pro žemus akmeninius vartus, apie 130 cm aukščio angą, paliktą po didele akmenų krūva. Paklausus V. Orvido, kodėl toks menkas įėjimas, jis atsakė: „Lai žmonės nusižemin…“.
Įėjimas į sodybą. Šaltinis: Grazitumano.lt
Sodybos Reikšmė Sovietmečiu ir Šiandien
Sovietmečiu sodyba, kurioje lankėsi net tuometinis Sovietų Sąjungos vadovas M. Gorbačiovas, buvo virtusi tam tikru pasipriešinimo okupantų rėžimui simboliu ir neprisitaikiusių žmonių, ypač jaunimo, susitikimo vieta. V. Orvidas gimtinės sodyboje globojo jaunuosius menininkus, skatindamas juos kurti, statydamas jų drožinius į vieną gretą su savo skulptūromis, padėjo dvasinę pusiausvyrą praradusiems žmonėms.
Iki šiol ši sodyba traukia žmones. Čia vyksta tarptautiniai dailininkų plenerai, skirti V. Orvido atminimui. Dabar sodyboje mažiau Lietuvos žmonių, atklystančių pasisemti dvasinių jėgų, nes nebėra Viliaus ir jo auros. Tačiau iš naujo Orvydų sodybą atranda užsienio turistai.
Apie 1985 m. Orvidų sodyba įtraukta į lankytinų Žemaitijos vietų sąrašą, vėliau - į Lietuvos nekilnojamųjų kultūros vertybių registrą.
Žymūs įvykiai Orvidų sodybos istorijoje
| Metai | Įvykis |
|---|---|
| ~1900 | Pradžia - Kazimieras Orvidas perima akmentašio amato gudrybes. |
| 1952 | Gimė Vilius Orvidas, kuris vėliau suteikė sodybai unikalų turinį. |
| 1985 | Sodyba įtraukta į lankytinų Žemaitijos vietų sąrašą. |
| 1992 | Mirė Vilius Orvidas. |
| Po 1992 | Sodyba tampa tarptautinių dailininkų plenerų vieta. |