Juridinę Reikšmę Turintys Faktai Sodybos Steigimui

Juridinę reikšmę turintys faktai - tai nepramanyti įvykiai ar atsitikimai, turintys teisinę reikšmę. Siekiant išanalizuoti šių faktų prigimtį, sampratą, pagrindinius požymius bei nustatyti jų reikšmę asmens teisiniame gyvenime, būtina atkreipti dėmesį į teisės mokslininkų darbus.

Lietuvos žemėlapis

Juridinio Fakto Samprata

Rusų teisininkas M. N. Maleinas juridinius faktus apibrėžia kaip konkrečias gyvenimo aplinkybes, susijusias su teisės normomis. Teisės teoretikas E. I. Temnov teigia, kad juridiniai faktai - tai tokios aplinkybės ir poelgiai, kuriems įstatymų leidėjas suteikia ypatingą reikšmę ir jie pasireiškia per teisinį faktorių bei įtaką teisiniams santykiams - jų atsiradimui, pasikeitimui, pasibaigimui. Iš pastarojo juridinio fakto apibrėžimo galima daryti išvadą, kad teisės mokslininkas šiuos faktus sieja su teisiniais santykiais.

Analizuojant juridinio fakto prigimtį istoriniu aspektu teisinių santykių kontekste, juridinio fakto sampratos užuomazgas galima pastebėti jau romėnų teisėje. Jau Gajus savo darbe "Institucijos" išskyrė keturis teisinių santykių atsiradimo pagrindus: sutartis, kvazi sutartis, deliktus ir kvazi deliktus. Šie faktai vėliau buvo perkelti į Napoleono kodeksą, o XX amžiuje jų pagrindu buvo bandoma formuoti juridinių faktų teoriją.

Teisininkas A. Vaišvila apibrėžia juridinį faktą kaip konkrečią gyvenimo aplinkybę, su kuria teisės norma sieja teisinių santykių, o kartu ir teisių bei pareigų, atsiradimą, pasikeitimą ar pasibaigimą. Lietuvos teisės teoretiko suformuota definicija leidžia daryti išvadą, kad tam tikri gyvenimo faktai taps juridiniais tik tada, jei įstatymo leidėjas tokioms aplinkybėms suteiks ypatingą reikšmę, t.y. su jomis susies teisinių santykių atsiradimą, pasikeitimą ar pasibaigimą.

Taigi, apibendrinant galima teigti, kad ne įstatymų leidėjas sukuria šiuos faktus, bet tik jis suteikia jiems teisinio fakto statusą, lemiantį teisinius santykius kaip subjektyvių teisių įgijimo pagrindą. Būtina pažymėti, kad "juridinis faktas" sąvoka kontinentinės ir bendrosios teisės sistemos šalyse iš esmės skiriasi. Jei daugumoje kontinentinės teisės tradicijos valstybių juridiniai faktai siejami su teisinių santykių atsiradimu, pasikeitimu ar pasibaigimu, tai bendrosios teisės tradicijos šalyse (pavyzdžiui, Anglijoje) juridiniai faktai siejami tik su procesu ir analizuojami jo kontekste. Juridiniai faktai anglosaksų teisėje - tai aplinkybės, būtinos bylai teisingai išspręsti.

Juridinę Reikšmę Turinčių Faktų Nustatymas

Civilinio proceso plotmėje vartojama "faktas, turintis juridinę reikšmę", o ne "juridinis faktas" sąvoka. Manytume, kad esminis šių sąvokų skirtumas pasireiškia jų vartojimo kontekste. Sąvoka "juridinę reikšmę turintis faktas" vartojama kalbant apie teisminę procedūrą, kai pareiškėjas kreipiasi į teismą, kad ši kompetentinga institucija nustatytų faktą, kuris dėl savo turinio ar formos trūkumų negali sukelti pareiškėjui teisinių pasekmių. Teismas, nustatydamas tokį faktą, suteikia pareiškėjui galimybę siekti šio juridinio fakto sukeliamų teisinių pasekmių.

Fakto "juridinės reikšmės" požymis šiuo atveju pabrėžia ne tik teismo vykdomą funkciją - konstatuoti, kad pareiškėjo prašomas nustatyti faktas turi ypatingą teisinę reikšmę, bet ir įtvirtina teismo kompetenciją konstatuoti tik tokios rūšies faktus. Taigi, remiantis šiais teiginiais galima daryti išvadą, kad juridinę reikšmę turintys faktai - tai faktinės aplinkybės, kurios juridiniais faktais tampa ir gali sukelti pareiškėjui teisines pasekmes tik jas konstatavus teismui.

Pažymėtina, kad "idealaus" juridinio fakto modelis yra įtvirtintas teisės normos hipotezėje. Teisės normos hipotezė ir joje įtvirtintas juridinis faktas - specialios prielaidos teisiniams santykiams atsirasti, pasikeisti ar pasibaigti. Teismas, nagrinėdamas bylą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, privalo patikrinti, ar prašomam nustatyti faktui juridinę reikšmę.

Nustatant šiuos faktus teisinių santykių atsiradimo, pasikeitimo ir pasibaigimo plotmėje, dažnai kyla klausimas, kaip traktuoti šiuos faktus, kai jie nustatomi tikslu atkurti nuosavybės teises. Nuosavybės teisių atkūrimas negali būti suprantamas kaip naujų civilinių teisinių santykių atsiradimo pagrindas, nes šiuo atveju yra taikoma restitucija, t.y. asmeniui yra grąžinamos jo turėtos ir neteisėtai nusavintos teisės. Šios nuosavybės teisės buvo grąžintos į šalies teisės sistemą, o teisės aktais buvo atkurtos nutrūkusios asmens teisės.

Pagrindinės priežastys, dėl kurių visuomenėje atsiranda juridiniai faktai, yra teisinių santykių sistema bei visuomeninė santvarka. Susiklostę žmonių tarpusavio santykiai - pagrindinis teisinių santykių formavimosi pagrindas. Šios visos visuomenės, o kartu ir valstybės interesus.

Šios gyvenimo aplinkybės lemia kompetentingų valstybės institucijų buvimą, kurių pagrindinė funkcija yra įtvirtinti tas aplinkybes norminiuose teisės aktuose nustatyta forma ir tvarka. Taigi, kad aplinkybės taptų juridiniais faktais, jie turi būti nustatyta teisine forma užfiksuotos bei įstatymo leidėjo nustatyta tvarka įformintos. Lietuvoje juridinių faktų fiksavimas - išimtinė valstybės institucijų (Civilinės metrikacijos įstaigos, Valstybės registrai ir kitos valstybės įstaigos) kompetencija.

Tačiau šios institucijos ne visada gali įregistruoti tam tikrus juridinius faktus, nes neretai joms kyla abejonių dėl šių faktų egzistavimo. Tokiais atvejais asmuo turi teisę kreiptis į teismą, prašydamas nustatyti šiuos faktus (LR CPK 448 str. 2 d.). Tačiau jo sprendimo galia nėra prilyginama valstybės institucijų išduodamiems dokumentams, patvirtinantiems tokius faktus. Toks teisinis reglamentavimas yra grindžiamas siekiu apginti viešuosius interesus, užtikrinant stabilų ir patikimą valstybinę informacinę bazę bei noru išvengti asmens piktnaudžiavimo tariamomis subjektyvinėmis teisėmis.

Prašomo Nustatyti Fakto Trūkumai

Teisme inicijavimo pagrindas yra prašomo nustatyti fakto įvairūs trūkumai (defektai). Vienais atvejais jie siejasi su fakto turiniu (pavyzdžiui, darbo stažo nebuvimas sulaukus pensijinio amžiaus), kitais - su netinkamu fakto įforminimu (neišlikę juridinius faktus patvirtinantys dokumentai). Rusijos teisės teorijoje yra išskiriamas teisinis juridinio fakto trūkumo kriterijus pagal kurį aplinkybės neturi juridinės reikšmės, jei jos neatitinka požymių, įtvirtintų teisės normos hipotezėje (negali būti paveldėtoju pagal testamentą asmuo, kurio nenurodė testatorius savo testamente).

Jeigu pareiškėjo prašomas nustatyti faktas nėra įtvirtintas teisės normos hipotezėje ir jo įstatymo leidėjas nesieja su teisinėmis pasekmėmis, galima teigti, kad toks faktas neturi juridinės reikšmės, teisiniu požiūriu yra niekinis ir jo nustatymas nėra žinybingas teismui. Situaciją, kai aplinkybė neturi juridinės reikšmės, t.y. nesukelia jokių teisinių pasekmių, rusų teisės mokslininkas Z. D. Inagamova vadina absoliučiu fakto juridiniu defektu.

Absoliutaus fakto juridinio defektiaškumo pavyzdžių galima surasti ir Lietuvos Respublikos teismų praktikoje. LAT išnagrinėjo kasacinį skundą civilinėje byloje Nr. 3k-3-1281/2001 dėl netinkamo teisės normų aiškinimo bei taikymo pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose. Pareiškėjas F. D., siekdamas gauti vienkartinę 12 000 litų pašalpą, kurią numatė Lietuvos Respublikos valstybės paramos žuvusių pasipriešinimo 1940-1990 metams okupacijoms dalyvių šeimoms įstatymas, 2000 m. kreipėsi į Raseinių rajono apylinkės teismą su prašymu nustatyti, kad 1934 m. buvo faktiaškai įvaikintas S. B. Teismas konstatavo, kad šio įstatymo 2 str. 2 d. 3 p. numatė, kad minėtą pašalpą turi teisę gauti tik vaikai ir įvaikiai teisine prasme, o ne faktiniai įvaikiai, todėl pareiškėjo prašymas nustatyti faktinį įvaikinimą neturi juridinės reikšmės (turi neištaisomą defektą) ir pareiškimą atmetė. Šiaulių apygardos teismas paliko nepakeistą Raseinių rajono apylinkės teismo sprendimą.

Z. D. Inagamova pažymi, kad ta pati aplinkybė gali įgyti juridinę reikšmę kitoje situacijoje. Pavyzdžiui, Rusijoje nepripažinimas darbo stažo lengvatinei pensijai gauti neatima galimybės nustatyti šį faktą ir jį panaudoti pensijai bendra tvarka gauti. Lietuvoje faktinio įvaikinimo nustatymas negalėjo turėti juridinės reikšmės gaunant vienkartinę pašalpą, tačiau jis galėjo turėti juridinę reikšmę atkuriant nuosavybės teises į faktinio tėvio turėtą žemę.

Jeigu asmens prašomos nustatyti aplinkybės neturi juridinės reikšmės gauti vienkartinei 12000 litų pašalpai, tai tokiu atveju galima konstatuoti absoliutų prašomo nustatyti fakto juridinį defektiaškumą. Tačiau nurodytoje byloje, būtų kreiptęsis į teismą dėl faktinio įvaikinimo nustatymo nuosavybės teisės į žemės sklypą ar mišką atkūrimo tikslu, tai šiuo atveju faktinio įvaikinimo nustatymas galėtų turėti juridinę reikšmę ir apie absoliutų fakto juridinį defektiaškumą kalbėti negalima.

Gavęs pareiškimą teismas turėtų aiškintis, tik ar nėra absoliutaus defektiaškumo požymių pareiškėjo prašomose nustatyti aplinkybėse, įstatymo, kuris suteikia toms aplinkybėms juridinę reikšmę, bei pareiškėjo siekiamo tikslo, kontekste. Prašomas nustatyti juridinę reikšmę turintis faktas, įstatymo nurodyta situacija, kurioje tas faktas sukelia teisines pasekmes, bei pareiškėjo siekiamas tikslas apibrėžia bylos teisminio nagrinėjimo ribas.

Jeigu teismas atsisakytų nustatyti juridinę reikšmę turintį įvaikinimo faktą pareiškėjo prašomu tikslu (gauti vienkartinę 12000 pašalpą), o jį nustatytų konstatuodamas, kad jis gali turėti juridinę reikšmę atkuriant nuosavybės teises į faktinio tėvio turėtą žemę, tai tokie teismo veiksmai, manytume, galėtų būti vertinami kaip pareiškime nurodyto reikalavimo ribų peržengimas, nepaisant to, kad ypatingojoje teisenoje vyrauja inkvizicinis principas, numatantis aktyvų teisėjo vaidmenį. Teisėjo aktyvumas tokiu atveju turėtų pasireikšti per jo pareigą išaiškinti pareiškėjui jo teisę pakeisti reikalavimo pagrindą. Šiuo vadovaujantis LR CPK 329 str. prašomo nustatyti juridinio fakto neįvykimas.

Šiuo atveju nėra net faktinės prielaidos, kad atsirastų teisinės pasekmės, t.y. atsirastų, pasikeistų ar pasibaigtų teisiniai santykiai. Pavyzdžiui, iki 1992 m. neužregistruota santuoka nebuvo teisiškai prilyginama santuokai, įregistruotai civilinės metrikacijos įstaigoje. Todėl teismas negali konstatuoti tokios neužregistruotos santuokos kaip juridinę reikšmę turinčio fakto.

Juridinę reikšmę turinčio fakto negaliojimas. Jeigu faktas, kuris sukelia teisinius santykius atsiradimą, pasikeitimą ar pasibaigimą, yra pažeidimas, kuriems esant teisinės pasekmės atsiradimas negalimas.

tags: #juridinie #reiksme #turintis #faktas #sodybos #nustatymui