Juridinio Asmens Pavadinimas: Neturtinė Nuosavybė ir Sąvoka

Civilinė teisė yra viena pagrindinių teisės šakų, kuri yra skirstoma į savarankiškus civilinės teisės institutus. Su šios teisės reguliuojamais santykiais mes susiduriame kiekvieną dieną, nepriklausomai nuo to, kokia veikla užsiimame, kokį darbą dirbame. Todėl kiekvienas asmuo turėtų būti susipažinęs su civilinės teisės normomis, jos reguliuojamais teisiniais santykiais bei atskirais institutais. Pagrindinis civilinės teisės uždavinys - nukreipti žmonių, įvairių organizacijų, taip pat valstybės institucijų veiklą ta linkme, kad būtų sparčiau vystoma privatine nuosavybe pagrįsta visuomenės ekonominė bazė ir sudarytos sąlygos vis geriau patenkinti fizinių bei juridinių asmenų materialinius ir dvasinius poreikius.

Teisiniai santykiai, atsirandantys dėl žmogaus kūrybos rezultatų ar asmeninių neturtinių gėrybių, neatskiriamų nuo asmens ar asmenų kolektyvo, yra neturtiniai teisiniai santykiai. Asmeninės neturtinės teisės yra teisės, kurios neatskiriamai susijusios su jų turėtoju. Tai yra teisė į vardą, gyvybę, sveikatą, kūno neliečiamybę, garbę, orumą, žmogaus privatų gyvenimą, autoriaus vardą, dalykinę reputaciją, juridinio asmens pavadinimą, prekių ir paslaugų ženklus ir kitas vertybes, su kuriomis įstatymai sieja tam tikrų teisinių pasekmių atsiradimą.

Vienas iš tokių skirstymo pagrindų yra civilinės teisės regalmentuojami visuomeniniai santykiai. Atsižvelgiant į civilinių teisinių santykių savybes jie skirstomi į įvairias rūšis. Asmeninės neturtinės vertybės gali būti susijusios arba nesusijusios su turtinėmis. Vienų teisių savininkai gali būti tik fiziniai asmenys (teisė į gyvybę, sveikatą ir kt.), kitų - juridiniai asmenys (teisė į firmos, prekės ženklą ir kt.).

Šiame straipsnyje plačiau panagrinėsime asmenines neturtines vertybes ir teises, susijusias su turtinėmis, kaip civilinių teisių objektus, ypač dėmesį skiriant juridinio asmens pavadinimui.

Juridinio Asmens Pavadinimas Civiliniame Kodekse

Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas (CK) reglamentuoja asmenų turtinius santykius ir su šiais santykiais susijusius asmeninius neturtinius santykius, taip pat šeimos santykius. CK 2.39 straipsnis nustato esminius reikalavimus juridinių asmenų pavadinimams:

1. Juridinis asmuo privalo turėti savo pavadinimą, pagal kurį jį būtų galima atskirti nuo kitų juridinių asmenų.
2. Juridinio asmens pavadinimas yra juridinio asmens nuosavybė, tačiau jis negali būti parduotas ar kitaip perduotas kito asmens nuosavybėn atskirai nuo juridinio asmens.
3. Juridinio asmens pavadinimas neturi prieštarauti viešajai tvarkai ar gerai moralei ir klaidinti visuomenę dėl juridinio asmens steigėjo, dalyvio, buveinės, veiklos tikslo, teisinės formos, tapatumo ar panašumo į kitų juridinių asmenų pavadinimus, žinomesnių Lietuvos visuomenei užsienio įmonių, įstaigų ir organizacijų vardus, prekių ir paslaugų ženklus.
4. Juridinio asmens pavadinimas atskirai neregistruojamas ir yra saugomas nuo tos dienos, kai juridinių asmenų registrui pateikiamas prašymas įregistruoti juridinį asmenį, arba nuo teisės akto priėmimo, jei taikoma šio kodekso 2.46 straipsnio 3 dalis.
5. Juridinių asmenų registro nuostatai gali nustatyti papildomus reikalavimus juridinių asmenų pavadinimui.

Taigi, įmonės, įstaigos ar organizacijos pavadinimas yra juridinio asmens nuosavybė, kuri visuomet egzistuoja, tik išimtinai, kartu su juridiniu asmeniu.

Juridinių asmenų registras tikrina tik ar pateiktas juridinio asmens pavadinimas nėra tapatus jau veikiančiam juridinio asmens pavadinimui ar užregistruotam prekės ženklui. Remiantis 2007 m. gruodžio 3 d. Nr. 1R-503 teisingumo ministro nutarimu "dėl Juridinių asmenų registro tvarkymo taisyklių patvirtinimo"58 punktu: "laikoma, kad pavadinimas netapatus, kai nesutampa bent viena raidė ar skaitmuo. Tikrinant pavadinimo tapatumą, nevertinami juridinio asmens teisinę formą nusakantys žodžiai ar jų santrumpos".

Juridinio Asmens Pavadinimo Sudarymas

Pagal CK 2.40 straipsnį, juridinio asmens pavadinimas turi atitikti tam tikrus reikalavimus:

1. Juridinio asmens pavadinimas yra sudaromas iš žodžių ar žodžių junginių, vartojamų perkeltine reikšme arba turinčių tiesioginę reikšmę.
2. Juridinio asmens pavadinimas turi būti sudarytas laikantis lietuvių bendrinės kalbos normų ir negali būti sudarytas tik iš tiesioginę veiklos daiktų ar paslaugų rūšį nurodančio bendrinio žodžio (žodžių) arba tik iš vietovardžio, arba tik iš kitokio žodžio, neturinčio skiriamojo požymio.
3. Juridinio asmens pavadinimas gali būti sudarytas iš raidžių, kurios negali būti suprantamos kaip žodžiai, ir skaitmenų arba jų derinių tik tada, jeigu toks pavadinimas yra nusistovėjęs visuomenėje.
4. Juridinio asmens, susijusio su užsienio juridiniu asmeniu ar kita organizacija, pavadinimas gali būti sudaromas taip, kad jis būtų tapatus ar panašus į užsienio juridinio asmens ar kitos organizacijos pavadinimą, jei yra šių sutikimas naudoti pavadinimą.

Svarbu paminėti, kad juridinio asmens pavadinimas turi būti kuriamas, remiantis tam tikromis taisyklėmis. Jos apibrėžtos Valstybinės lietuvių kalbos komisijos 2004 m. vasario 2 d. nutarime Nr. N-2 (91) "Dėl įmonių, įstaigų ir organizacijų simbolinių pavadinimų darymo taisyklių patvirtinimo" ir nurodytos LR CK 2.40 straipsnyje.

Paminėtina, kad žinomų asmenų vardų vartojimas juridinių asmenų pavadinimuose nedraudžiamas, jeigu nepažeidžiama asmens teisė į vardą.

Steigiamo Juridinio Asmens Pavadinimas

Juridinio asmens steigėjai gali kreiptis į juridinių asmenų registrą dėl steigiamo juridinio asmens pavadinimo laikino įtraukimo į juridinių asmenų registrą (CK 2.41 straipsnis). Steigiamo juridinio asmens pavadinimui taikomos tokios pačios taisyklės kaip ir juridinio asmens pavadinimui, išskyrus CK 2.39 straipsnio 4 dalį ir 2.42 straipsnį.

Steigiamo juridinio asmens pavadinimas įtraukiamas į juridinių asmenų registrą šešiems mėnesiams ir šiam terminui pasibaigus išbraukiamas nepranešus apie tai juridinio asmens steigėjams.

Vis tik, šia suteikta LR CK 2.41 str. 1 dalyje numatyta galimybe- laikinai įtraukti juridinio asmens pavadinimą į juridinių asmenų registrą, visuomet patarčiau pasinaudoti. Nepasinaudojimas šia teise, gali sukelti pasekmes: ne retai ilgai galvotas, daug kūrybinės energijos reikalaujantis juridinio asmens pavadinimo sukūrimo procesas, gali baigtis nesklandumais.

Registruojant juridinio asmens pavadinimą visada laikomasi principo- kas pirmesnis laiko atžvilgiu tas pirmas turi teisę į juridinio asmens pavadinimą. Ne retai toks siurprizas verslo kūrimo pradžioje gali sukelti ne mažų rūpesčių, kadangi juridinio asmens pavadinimas susijęs ir su būsimo verslo koncepcija.

Taigi, laikinai įtraukus juridinio asmens pavadinimą į registrą, galima būti užtikrintais ir toliau tvarkyti su verslo pradžiai būdingų įmonės dokumentų ir kitų procesų (logotipo kūrimo, internetinės svetainės kūrimo ir kt.) tvarkymu. Steigiamo juridinio asmens pavadinimas laikinai įtraukiamas į juridinių asmenų registrą per vieną darbo dieną nuo prašymo gavimo dienos ir galioja šešis mėnesius, o šiam terminui pasibaigus išbraukiamas (jei per šį laikotarpį neįsteigiamas juridinis asmuo) nepranešus apie tai juridinio asmens steigėjams.

Taip pat būtina atkreipti dėmesį ne tik į juridinio asmens pavadinimo rezervavimą, bet ir į būsimos internetinės svetainės vardo rezervavimą. Dažni atvejai, kai internetinių vardų (domenų) perpardavinėtojai, sužinoję viešą informaciją iš registrų centro apie naujai įsteigtas įmones, skuba registruoti tapačius įmonės pavadinimui domenus. Tokiu atveju lieka dvi išeitys: pirkti domeną, arba galvoti kitokį internetinį vardą nei juridinio asmens pavadinimas.

Teisė į Juridinio Asmens Pavadinimą ir Jos Gynimas

CK 2.42 straipsnis gina teisę į juridinio asmens pavadinimą:

1. Neleidžiama įgyti teisių ir pareigų prisidengiant kito juridinio asmens pavadinimu arba naudoti kito juridinio asmens pavadinimą be jo sutikimo.
2. Juridinis asmuo, kurio teisė į pavadinimą yra pažeista dėl to, kad kitas asmuo neteisėtai naudoja pirmojo pavadinimą, arba dėl to, kad kitas asmuo turi ar naudoja pavadinimą, kuris neatitinka šio kodekso 2.39 straipsnio reikalavimų, turi teisę kreiptis į teismą ir reikalauti, kad teismas įpareigotų juridinį asmenį nutraukti neteisėtus veiksmus arba pakeisti pavadinimą ir atlyginti tais veiksmais padarytą turtinę ir neturtinę žalą, o jeigu pažeista šio straipsnio 1 dalis, - taip pat reikalauti, kad asmuo perduotų viską, ką gavo prisidengęs ar naudodamas pavadinimą be jo savininko sutikimo.

Jeigu juridinis asmuo mano, jog kitas juridinis asmuo įregistravęs panašų pavadinimą klaidiną visuomenę, iškreipia sąžiningą konkurenciją, pelnosi nesąžiningai veikdamas, jis gali kreiptis į teismą. Asmenims, manantiems, jog kuris nors juridinio asmens pavadinimas pažeidžia jų teises, CK 2.42 straipsnio 2 dalies pagrindu gali kreiptis į teismą su ieškiniu dėl savo teisių gynimo.

Taigi, LR CK 2.42 str. 1 d. draudžia įgyti teisių ir pareigų prisidengiant kito juridinio asmens pavadinimu arba naudoti kito juridinio asmens pavadinimą be jo sutikimo, taip užtikrindamas steigėjų teisę į juridinio asmens pavadinimą.

Juridinio asmens pavadinimas (kaip savarankiškas objektas) atskirai neregistruojamas ir yra saugomas nuo tos dienos, kai juridinių asmenų registrui pateikiamas prašymas įregistruoti juridinį asmenį arba nuo juridinio asmens steigėjo kreipimosi į juridinių asmenų registrą dėl steigiamo juridinio asmens pavadinimo laikino įtraukimo į juridinių asmenų registrą dienos.

Remiantis LR CK 2.39 straipsniu ir ginant teisę į juridinio asmens pavadinimą nepakanka tik nustatyti juridinių asmenų pavadinimų panašumo faktą. Taip pat turi būti įrodyta, kad pavadinimų panašumas klaidina visuomenę, iškreipia rinką, sukelia dalyviams nuostolius.

Juridinio Asmens Pavadinimo Keitimas

CK 2.43 straipsnis reglamentuoja juridinio asmens pavadinimo keitimą:

1. Juridinis asmuo prieš pakeisdamas savo pavadinimą privalo apie tai pranešti viešai vieną kartą arba pranešti visiems juridinio asmens kreditoriams raštu.
2. Jeigu juridinis asmuo neįvykdo pareigos, nurodytos šio straipsnio 1 dalyje, jam tenka su nepranešimu apie pavadinimo pakeitimą susijusių neigiamų pasekmių atsiradimo rizika.
3. Juridinio asmens pavadinimas keičiamas keičiant steigimo dokumentus, kurie registruojami juridinių asmenų registre tik tada, kai įvykdyti šio straipsnio 1 dalies reikalavimai.
4. Juridinis asmuo gali kreiptis į juridinių asmenų registrą dėl numatomo suteikti juridinio asmens naujojo pavadinimo laikino įtraukimo į juridinių asmenų registrą. Tokiu atveju mutatis mutandis taikomas šio kodekso 2.41 straipsnis.

Jeigu juridinis asmuo neįvykdo aukščiau paminėtų pareigų, jam tenka su nepranešimu apie pavadinimo pakeitimą susijusių neigiamų pasekmių atsiradimo rizika. Pavyzdžiui, viena iš tokių, gali būti sąskaitų-faktūrų nepripažinimas, kai įmonei pakeitusiai pavadinimą, apskaitos dokumentai išrašomi su senu (negaliojančiu) pavadinimu.

LR CK 2.44 str. 1 d. įpareigoja juridinio asmens dokumentuose, kuriuos jis naudoja turėdamas santykių su kitais subjektais (raštuose, sąskaitose, prekybos dokumentuose ir t. t.), nurodyti: juridinio asmens pavadinimą, juridinio asmens teisinę formą, juridinio asmens buveinę, juridinio asmens kodą, juridinio asmens PVM kodą (jei jis yra PVM mokėtojas), registrą, kuriame kaupiami ir saugomi duomenys apie tą juridinį asmenį.

Todėl labai svarbu apie naująjį įmonės pavadinimą ar kitus pasikeitusius išvardintus juridinio asmens duomenis pranešti visiems: tiekėjams, klientams, kreditoriams, valstybinėms įstaigoms.

Apibendrinant, galima būtų pasakyti, kad egzistuojant dviem juridiniams asmenims su klaidinančiai panašiu pavadinimu, gali klaidinti visuomenę ir iš esmės pažeisti galimybę identifikuoti juridinius asmenis, o tokios galimybės buvimas įstatymų draudžiamas.

Praktiniai Patarimai Renkantis Juridinio Asmens Pavadinimą

Renkantis juridinio asmens pavadinimą, verta atsižvelgti į šiuos praktinius patarimus:

• Ar pavadinimas neprieštarauja viešajai tvarkai ar gerai moralei? Jei abejojate, kreipkitės į Valstybinė lietuvių kalbos komisiją.
• Ar pavadinimas neklaidina? Ar jau nėra kito tokio? Siekiamam įregistruoti juridinio asmens pavadinimui neturėtų būti identiškų ankstesnių kitų juridinių asmenų pavadinimų, lietuviškų arba Europos Bendrijos prekių ženklų.
• Ar pavadinimas atitinka lietuvių kalbos reikalavimus? Pavadinimas turi atitikti dabartinės lietuvių kalbos reikalavimus.

Lietuviškų Pavadinimų Problema

Visų pirma, kyla vadinamoji lietuviškų pavadinimų problema, kai įmonė, net ir orientuota į eksporto rinkas, negali pasirinkti pavadinimo užsienio kalba. Vienintelė galima išimtis taikoma, jei Lietuvoje steigiamas su užsienio juridiniu asmeniu susijęs (pvz., per akcininkus) asmuo. Tokiu atveju lietuviško juridinio asmens pavadinimas turi sutapti su užsienio juridinio asmens pavadinimu, taip pat Juridinių asmenų registrui būtina pateikti tokio užsienio juridinio asmens sutikimą dėl analogiško pavadinimo naudojimo bei išrašą iš užsienio šalies juridinių asmenų registro, patvirtinantį tokio užsienio juridinio asmens registravimą bei pagrindinius duomenis.

Jei steigiama įmonė nėra susijusi su užsienio juridiniu asmeniu, teks galvoti lietuvišką pavadinimą. Tai gali būti ne taip ir paprasta, nes daug žodžių ir jų jungtinių jau yra užimti. Žinoma, improvizacijos galimybių yra - pavadinimą gali sudaryti ir dirbtiniai žodžiai, skambantys „lietuviškai“, tačiau ir jie turi atitikti dabartinės lietuvių kalbos reikalavimus.

Nepavyks registruoti pavadinimų be diakritinių ženklų (t.y., „šveplų“), su gramatinėmis klaidomis (pvz., „Ažuolas“), taip pat ir tų, kur nepaisoma žodžių rašymo kartu ar skyrium taisyklių (pvz., pavadinimas „Mududu“ būtų laikomas netinkamu, tuo tarpu „Mudu du“ - tinkamu) ir t.t.

Greičiausiai keblumų turėsite ir jei mėginsite įregistruoti įmonę, kur naudojami įvairūs raidžių ir skaičių deriniai (pvz., UAB „Eksportas 1“ ar UAB „007“). Išimtis - jei pavadinime skaitmuo bus naudojamas kartu su pažyminiu (MB „3 lapės“), į pavadinimą įeina adresas („Upės g. 3 namo savininkų bendrija“), telefono numeris „Pica 1332“, taip pat gali būti įtraukta data (Pvz., VšĮ „Vilniaus teatro festivalis 2015“).

Sunkumų patirsite ir jei mėginsite sudaryti pavadinimą iš nebūdingų lietuvių kalbai raidžių derinių (pvz., „Baltea“, „Yurga“) arba mėginsite ne pagal žodžių darybos taisykles prie žodžio pridėti vieną ar keletą raidžių (pvz., „Amokykla“). Netiks ir svetimybės, žargoniniai žodžiai ir net tarmybės (UAB „Girts apuoks“).

Jei visas šias „kliūtis“ pavyko įveikti, finišas (pavadinimo užregistravimas) jau visai netoli.

Kodėl verta paskubėti? Paprastai įmonės pavadinimas sugalvojamas likus tam tikram laiko tarpui iki registracijos. Tačiau neverta snausti ir pasirūpinti pavadinimo apsauga - juk gali būti, kad kol rašysite verslo planą, ieškosite patalpų ir užsiimsite kitais dalykais, kas nors kitas gali užregistruoti bendrovę tokiu pavadinimu.

Kad taip nenutiktų, pavadinimą galite rezervuoti laikinai įtraukdami jį į juridinių asmenų registrą. Tai svarbu, nes teisėje galioja pirmumo laiko atžvilgiu principas - kas pirmas pavadinimą užregistravo, tas ir turi į jį teisę.

Laikinai pavadinimą užregistruoti galite vieno iš būsimų juridinio asmens steigėjų vardu. Tik reikia turėti galvoje, kad laikina pavadinimo apsauga galioja 6 mėn. ir jei per tą laiką juridinis asmuo neįsteigiamas, ji nustoja galioti.

Ką daryti, jei nusprendėte pavadinimą keisti? Juridinio asmens pavadinimas yra jo nuosavybė, kuri negali būti parduota kito asmens nuosavybėn atskirai nuo juridinio asmens. Tad jei įmonės pavadinimas keičiamas, senasis pavadinimas tiesiog lieka įmonės istorijoje.

Kita vertus, kadangi juridinis asmuo gali turėti tik vieną pavadinimą, senasis pavadinimas automatiškai tampa „laisvu“ ir juo gali pasivadinti kitas juridinis asmuo. Kad taip nenutiktų, geriausia registruoti senajam pavadinimui analogišką prekių ženklą - tokiu atveju jis būtų apsaugotas.

Prekių Ženklas ir Juridinio Asmens Pavadinimas

Juridinio asmens pavadinimas yra svarbus elementas, tačiau nereikėtų pamiršti ir apie prekių ženklą. Prekių ženklas yra ženklas, kuris atskiria vienos įmonės prekes ar paslaugas nuo kitų įmonių prekių ar paslaugų.

Prekių ženklas gali būti žodis, raidė, skaičius, paveikslėlis, spalva ar jų derinys. Prekių ženklas yra registruojamas ir saugomas įstatymų.

Prekių ženklas gali būti registruojamas atskirai nuo juridinio asmens pavadinimo. Tačiau, jei juridinio asmens pavadinimas yra naudojamas kaip prekių ženklas, jis turi būti registruojamas kaip prekių ženklas.

Tuo atveju, jei pavadinimas tik panašus, tačiau netapatus jau užregistruotam pavadinimui ar prekių ženklui, tačiau neprieštarauja gerai moralei ir atitinka lietuvių kalbos reikalavimus, Juridinių asmenų registras pavadinimą greičiausiai registruotų, nes klaidinančio panašumo ši institucija netikrina.

Taigi, tokie pavadinimai kaip UAB „Ikis“, „UAB „Mano maksima“ ar kitas, panašus į jau esantį pavadinimą, greičiausia būtų užregistruotas. Tačiau tokiu atveju, aktyvių veiksmų prieš tokį nesąžiningą pavadinimo registravimą galėtų imtis jau pats nukentėjęs juridinis asmuo.

Ginčo nepavykus išspręsti taikiai, dėl pažeistų teisių jis teiktų teisminį ieškinį ir tai grėstų didelėmis išlaidomis pralaimėjimo atveju. Pavadinimas būtų pripažintas kaip klaidinantis visuomenę, o jį naudojantis juridinis asmuo turėtų ne tik pakeisti pavadinimą ir atlyginti turtinę bei neturtinę žalą, bet ir perduoti viską, kas buvo gauta prisidengus ar naudojant pavadinimą be jo savininko sutikimo.

Apibendrinant, juridinio asmens pavadinimas yra svarbus turtas, kurį reikia saugoti ir tinkamai naudoti. Laikantis įstatymų reikalavimų ir praktinių patarimų, galima išvengti teisinių ginčų ir užtikrinti sėkmingą verslo veiklą.

tags: #juridinio #asmens #pavadinimas #neturtine #nuosavybe