Lietuvoje žemės ūkio paskirties žemė paprastai skirta ūkininkavimo ir žemės ūkio veiklai. Dažnai kyla klausimų kokius statinius galima statyti turimame žemės ūkio paskirties žemės sklype, todėl prieš planuojant bet kokio statinio statybą, pirmiausia svarbu išsiaiškinti žemės ūkio paskirties žemės sklypo naudojimo būdą, pagal kurį nustatoma, kokios paskirties statinius galima statyti konkrečiame žemės sklype. Tačiau tam tikrais atvejais gali būti reikalinga statyti gyvenamąjį namą, kuris būtų susijęs su ūkininkavimu, arba keisti žemės paskirtį, kad būtų leidžiama statyti pastatus, kurie nesusiję su žemės ūkio veikla.

Žemės ūkio paskirties žemės naudojimo būdai
Žemės įstatymo 21 straipsnio 1 dalies 1 punkte išaiškinta, kad žemės savininkai ir kiti naudotojai privalo naudoti žemę pagal pagrindinę naudojimo paskirtį ir naudojimo būdą. Žemės sklypų naudojimo būdų turinys apibrėžtas Žemės naudojimo būdų turinio apraše, patvirtintame Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2005 m. sausio 20 d. įsakymu Nr. 3D-37/D1-40 (Aprašas).
Remiantis šiame Apraše pateikta lentele, žemės ūkio paskirties žemė klasifikuojama į:
- mėgėjų sodo žemės sklypus (skirtus mėgėjų sodininkystei, vieno buto gyvenamosios paskirties pastatams su pagalbinio ūkio paskirties pastatais, kitos (sodų) paskirties pastatams);
- sodininkų bendrijų bendrojo naudojimo žemės sklypus (skirtus sodininkų bendrijoms priklausantiems bendrojo naudojimo statiniams ir įrenginiams statyti bei eksploatuoti, taip pat rekreacijai ir kitoms bendroms reikmėms);
- specializuotų sodininkystės, gėlininkystės, šiltnamių, medelynų ir kitų specializuotų ūkių žemės sklypus (skirtus specializuotiems ūkiams tam tikros rūšies augalininkystės ar gyvulininkystės produkcijos gamybai, kurių ne mažiau kaip 50 proc. visos gaminamos prekinės produkcijos sudaro specializacijos krypties produkcija, taip pat ūkiams, užsiimantiems žuvų veisimu, auginimu ir žvejyba akvakultūros tvenkiniuose);
- rekreacinio naudojimo žemės sklypus (skirtus kaimo turizmo paslaugoms teikti);
- kitus žemės ūkio paskirties žemės sklypus (nepriskirtus 1-4 punktuose nurodytiems žemės naudojimo būdams, kuriuose galima žemės ūkio veikla: žemės ūkio, maisto produktų gamyba ir apdorojimas, ūkyje pagamintų ir apdorotų žemės ūkio produktų perdirbimas ir šių produktų realizavimas, taip pat paslaugų žemės ūkiui teikimas ir geros agrarinės bei aplinkosauginės žemės būklės išlaikymas. Šiuose sklypuose galimi ūkininkų sodybų ir žemės ūkio veiklai ar alternatyviajai veiklai reikalingi statiniai).
Ką galima statyti žemės ūkio paskirties sklype?
Pagal dabar galiojančius teisės aktus, žemės sklypuose, kurių pagrindinė žemės naudojimo paskirtis žemės ūkio paskirties žemė, naudojimo būdas kiti žemės ūkio paskirties žemės sklypai, galimi ūkininkų sodybų ir žemės ūkio veiklai ar alternatyviajai veiklai reikalingi statiniai.
Ūkiniai pastatai
Ūkiniai pastatai - tai įvairūs statiniai, kurie naudojami žemės ūkio veiklai, tokie kaip sandėliai, tvartai, šiltnamiai, angarai ir kt.
Gyvenamieji pastatai
Žemės ūkio paskirties žemėje gyvenamojo namo statyba yra griežtai reglamentuojama. Gyvenamasis namas žemės ūkio paskirties sklype gali būti statomas tik tada, kai jis tiesiogiai susijęs su ūkininkavimo veikla.
Pagrindiniai reikalavimai gyvenamiesiems pastatams
- Statinio dydis: Pagal šiuo metu galiojančius įstatymus, galima statyti gyvenamąjį namą, kurio plotas neviršija 80 kvadratinių metrų be žemės paskirties keitimo.
- Ūkininkavimo veikla: Jeigu gyvenamasis namas žemės ūkio paskirties sklype bus naudojamas ūkininkavimui (pavyzdžiui, kaip apgyvendinimas ūkininkui ar darbuotojams), jį galima statyti be žemės paskirties keitimo.
- Statybos leidimas: Statant gyvenamąjį namą žemės ūkio paskirties žemėje, net ir iki 80 m², reikalingas statybos leidimas.
- Ūkininko statusas: Žemės ūkio paskirties sklypuose gyvenamieji namai gali būti statomi ūkininkams ir jų šeimos nariams, jei tai būtina ūkininkavimui.
- Pagalbiniai pastatai: Pagalbiniai gyvenamieji pastatai, kurie gali būti susiję su gyvenimu ūkininkavimo vietoje (pvz., sezoninė apgyvendinimo vieta ar darbo jėgos apgyvendinimas), gali būti statomi žemės ūkio paskirties žemėje pagal tą pačią tvarką.
Ūkininko ūkio įstatymo suteikiamos galimybės
Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija (VTPSI) informuoja, kad pagal Ūkininko ūkio įstatymą ūkininko sodyba - tai nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype pastatytas vienas gyvenamosios paskirties pastatas su pagalbinio ūkio ir kitos paskirties (fermų, ūkio, šiltnamių, kaimo turizmo) pastatais, reikalingais ūkininko veiklai vykdyti.
„Žemės sklype, esančiame neurbanizuotoje ar neurbanizuojamoje teritorijoje, gali būti vykdoma ūkininkų sodybų ir žemės ūkio veiklai ar alternatyviajai veiklai reikalingų statinių (taip pat jiems naudoti reikalingų komunikacijų) statyba, atitinkanti savivaldybės lygmens bendrojo plano ir (ar) vietovės lygmens bendrojo plano, jeigu jis parengtas, sprendinius, vadovaujantis Statybos įstatymo nuostatomis. Jei savivaldybės lygmens bendrajame plane ir (ar) vietovės lygmens bendrajame plane yra nustatytas sprendinys, kad tokius statinius galima statyti tik pagal kaimo plėtros žemėtvarkos projektus, tai būtina parengti šį projektą“, - statybų žemės ūkio paskirties sklypuose taisykles aiškina VTPSI.
Konkrečių galimų statyti statinių (pastatų, inžinerinių statinių) dydžių, pasak VTPSI, teisės aktai nenustato. Reikia vadovautis teritorijų planavimo dokumentų ar kaimo plėtros žemėtvarkos projektų sprendiniais, konkrečiu atveju taikytinais teisės aktų reikalavimais.
Statybos leidimai ir reguliavimas
Kai kurie mažesni žemės ūkio statiniai (pavyzdžiui, angarai ar sandėliai) gali būti statomi pagal supaprastintą tvarką arba nereikalaujant pilno statybos leidimo. Tačiau iki to laiko, kol sodyba atitiks įsivaizduojamą objektą, ją reikia įrengti, o tai reiškia - pastatyti statinius ir sutvarkyti aplinką. Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija primena, kad statinių statybos eiliškumą reglamentuoja teisės aktai ir jų privalu laikytis.
Ūkininko pažymėjimas ir statybos galimybės
Lietuvos jaunųjų advokatų asociacijos narys, advokato padėjėjas Arnas Stačiokaitis paaiškina, kad kalbos apie statybas žemės ūkio paskirties sklypuose prasidėjo supratus seniai visiems žinomą, tačiau anksčiau mažiau viešintą žmonėms sutaupyti leidžiančią schemą.
„Pagal įstatymą žmonės, kurie turi ūkininko pažymėjimą ir ne mažesnį nei 0,5 ha žemės ūkio paskirties sklypą, tame sklype galėjo statyti vadinamąją ūkininko sodybą. Reikėdavo parengti žemėtvarkos projektą, kuriame suplanuojama teritorijos riba, žyminti ūkininko sodybos ribą, ir sklype statyti pastatą. Jis galėjo būti ir tiesiog žmogaus gyvenamasis namas su visais patogumais, šalia jo galėjo būti ir kitų, ūkinių pastatų“, - paaiškina teisininkas.
Iš esmės šis teisės aktas leisdavo žmonėms, kurie neužsiima jokia ūkine veikla, o tik yra išklausę kursus, reikalingus ūkininko pažymėjimui gauti, turėti normalaus dydžio nuosavą namą žemės ūkio paskirties sklype. Neretai žemo našumo (nederlinga) žemės ūkio paskirties žemė, sklypai (ypač nedidelio ploto) parduodami daug pigiau nei vienbučių, dvibučių statybos paskirties sklypai, todėl lietuviai, norėdami sutaupyti, mokėdavo už ūkininkų kursus ir, gavę pažymėjimus, planuodavo nuosavo namo statybas žemės ūkio paskirties sklypuose.
Ūkininko ūkio įstatymo pakeitimas
Tačiau idėjos apriboti statybas žemės ūkio paskirties sklypuose nebuvo atsisakyta. Šiemet, kovo 16 dieną, Seime buvo priimtas Ūkininko ūkio įstatymo pakeitimas, kuriuo, pasak A. Stačiokaičio, numatoma, kad norint žemės ūkio paskirties sklype statyti statinį, minimalus žemės sklypo plotas galės būti 2 ha. Taip pat būsimo pastato statytojas turės deklaruoti pajamas, gautas iš ūkininko veiklos per 3 paskutinius metus. Šis įstatymo pakeitimas įsigaliotų nuo šių metų liepos 1 dienos.
Statybos be leidimo
Lietuvoje statybos reikalavimai ir taisyklės priklauso nuo sklypo paskirties, o tam tikrose teritorijose galima statyti pastatus be statybos leidimo.
Lietuvoje galima statyti be statybos leidimo tik tam tikrose paskirties žemėse, tačiau reikia atkreipti dėmesį į keletą svarbių kriterijų, įskaitant pastato paskirtį ir dydį.
Sodo sklypai ir daržo žemė
Sodo sklypai ir daržo žemė yra viena iš paskirčių, kuriose galima statyti be leidimo tam tikro dydžio ir tipo pastatus.
- Vasarnamiams ir sodo nameliams: galima statyti iki 80 m² dydžio gyvenamąjį pastatą. Svarbu paminėti, kad sodo ir daržo paskirties žemėje statomas pastatas turi būti naudojamas tik sezoniniam gyvenimui ar kitoms nenuolatinėms veikloms.
Žemės ūkio paskirties žemė
Žemės ūkio paskirties žemėje taip pat galima statyti pastatus, tačiau tai priklauso nuo tam tikrų apribojimų.
- Ūkinius pastatus: ūkiniai pastatai, tokie kaip tvartai, sandėliai, malkinės, garažai ir kt., neturėtų viršyti 80 m² dydžio.
- Pavieniai statiniai: galima statyti ir kitus pagalbinius statinius, tačiau jie turi būti naudojami tik ūkinėms reikmėms.
Žemės ūkio paskirties žemėje statyti gyvenamuosius pastatus galima tik tada, kai žemės paskirtis pakeičiama į gyvenamąją.
Gyvenamosios paskirties žemė
Gyvenamosios paskirties žemėje galima statyti gyvenamuosius pastatus be leidimo tik tada, jei pastatas atitinka tam tikrus reikalavimus.
- Mažesniems gyvenamiesiems namams: iki 80 m² dydžio pastatai gali būti statomi be leidimo. Tai apima ir nedidelius sodo namelius, vasarnamius, nedidelius gyvenamuosius namus.
Energetinio naudingumo klasė A++
Visiems naujai statomiems gyvenamiesiems namams, nepriklausomai nuo to, kur ir kokios paskirties žemėje statomi, galioja tie patys reikalavimai. Taip pat nepriklausomai nuo gyvenamojo namo dydžio, vietovės, kurioje statomi, būtinas projektas ir statybos leidimas (ši nuostata įtvirtinta 2017-01-01 Statybos įstatyme). Tad ir Jūsų ūkininko sodybos gyvenamajam namui visa tai galioja. Ūkininko sodybos gyvenamajam namui keliami tokie patys reikalavimai kaip ir visiems gyvenamiesiems namams. Jiems A++ energinio naudingumo klasė yra privaloma.
A++ klasė netaikoma TIK ŠIEMS pastatams:
- pastatams, kurie yra kultūros paveldo statiniai, jeigu laikantis reikalavimų nepageidautinai pakistų jų būdingos savybės ar išvaizda;
- maldos namų ir kitokios religinės veiklos pastatams;
- laikiniesiems pastatams, skirtiems naudoti ne ilgiau kaip 2 metus;
- nedaug energijos sunaudojantiems gamybos ir pramonės, sandėliavimo paskirties ir žemės ūkiui tvarkyti skirtiems negyvenamiesiems pastatams;
- atskirai stovintiems pastatams, kurių bendras naudingasis vidaus patalpų plotas ne didesnis kaip 50 kvadratinių metrų;
- poilsio paskirties, sodų paskirties pastatams, naudojamiems ne ilgiau kaip keturis mėnesius per metus;
- nešildomiems pastatams;
- avarijos būklės pastatams, kurių atnaujinimas atsižvelgus į sąnaudas, skaičiuojant per apytikrį avarinės būklės pastatų ekonominio gyvavimo ciklą, būtų nenaudingas.
Konstrukciniai skirtumai
Žemės ūkio paskirties pastatai turi savitus konstrukcinius ypatumus, kurie skiriasi nuo kitų tipų pastatų:
- Medžiagos: Žemės ūkio pastatų statyboje dažnai yra naudojamos lengvesnės, bet atsparios medžiagos, tokios kaip plienas, aliuminis, mediena. Šios medžiagos turi atlaikyti drėgmę, temperatūros pokyčius, cheminį poveikį. O kituose pramoniniuose ar komerciniuose pastatuose dažniau yra naudojamas gelžbetonis, mūrinės konstrukcijos.
- Paprastesnės konstrukcijos: Daugelis žemės ūkio pastatų yra atviro tipo arba su minimaliomis pertvaromis. Čia yra itin svarbu geras, kokybiškas vėdinimas ir erdvės pritaikymas gyvuliams, žemės ūkio technikai ar kitiems poreikiams, priklausomai nuo žemės ūkio pastato tipo.
- Didesni plotai ir aukštis: Žemės ūkio statiniai, tokie kaip sandėliai, grūdų saugyklos ar angarai yra didelio aukščio. Tai didelės erdvės be vidinių atramų, skirtos derliui sandėliuoti ar naudoti sunkiąją techniką.

Inžinerinės sistemos
Žemės ūkio paskirties pastatuose svarbios tinkamai įrengtos inžinerinės sistemos:
- Vėdinimas ir klimato kontrolė: Žemės ūkio pastatuose, ypač kalbant apie gyvulininkystės veiklai skirtus vykdyti pastatus, yra būtina užtikrinti efektyvų vėdinimą, drėgmės ir temperatūros kontrolę - tam, kad būtų palaikoma tinkama aplinka gyvuliams.
- Grindų ir dangų sprendimai: Žemės ūkio paskirties pastatuose dažnai yra naudojamos specialios grindys - jos turi būti neslidžios ir atsparios amoniakui, išsiskiriančiam iš mėšlo.
- Priešgaisrinė apsauga: Kai kuriuose žemės ūkio pastatuose reikalinga papildoma priešgaisrinė apsauga. Pavyzdžiui, fermose, kur yra laikomas šienas ar kitos degios medžiagos.
- Elektros instaliacija: Gyvulininkystės pastatuose, tokiuose kaip fermos, naudojamos specialios elektros sistemos tam, kad būtų išvengta kibirkščiavimo ir galimo gaisro pavojaus.
Eksploataciniai reikalavimai
Eksploatuojant žemės ūkio paskirties pastatus, svarbu atsižvelgti į šiuos reikalavimus:
- Atsparumas aplinkos poveikiui: Žemės ūkio pastatai dažnai yra statomi atvirose vietose, kur gali būti nepalankios gamtos sąlygos, pavyzdžiui, stiprus vėjas, sniegas ar drėgmė. Šie veiksniai gali daryti didelį poveikį statinio konstrukcijoms, todėl jie privalo būti statomi su sustiprintomis apkrovų atlaikymo sistemomis.
- Minimalios apdailos išlaidos: Skirtingai nei komercinių ar gyvenamųjų pastatų, žemės ūkio pastatų vidaus sienos dažniausiai yra minimaliai apdirbtos - estetika čia yra tikrai ne svarbiausias kriterijus.
- Higienos ir sanitariniai standartai: Fermos ir paukštynai turi atitikti griežtus sanitarinius, higienos, veterinarijos reikalavimus. Žemės ūkio pastatuose turi būti įrengtos tinkamos nuotekų valymo sistemos, lengvai valomos, prižiūrimos sienų ir grindų dangos.
2025 metais VTPSI atliko patikrinimus
2025 metais Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija (VTPSI) atliko 1853 žemės naudojimo patikrinimus. Pažeidimai nustatyti net 1171 atveju, o net 95 proc. jų sudarė savavališkas valstybinės žemės, miško ar vandens telkinių užėmimas ir naudojimas.
Apibendrinant, statybos žemės ūkio paskirties žemėje Lietuvoje yra reglamentuojamos įstatymais ir reikalauja atidaus planavimo bei leidimų gavimo. Prieš pradedant statybas, būtina išsiaiškinti sklypo naudojimo būdą, laikytis statybos reikalavimų ir, jei reikia, gauti atitinkamus leidimus.
tags: #gamybos #paskirties #pastatu #statyba #ukininko #ukio