Socialiniai Būstai Vilniuje Ir Vilniaus Rajone – Sprendimai Ir Perspektyvos

Vilniuje ir Vilniaus rajone socialinio būsto klausimas yra itin aktualus, o savivaldybės ieško įvairių būdų, kaip padėti žmonėms, susiduriantiems su laikinais gyvenimo sunkumais. Šiame straipsnyje aptarsime naujausius socialinio būsto projektus, renovacijas, lengvatas ir būsto įperkamumo galimybes.

Nauji Projektai Ir Renovacijos

Vilniuje užbaigtas išskirtinis socialinio būsto konversijos projektas „Šilti namai“, į kurį investuota daugiau nei pusė milijono eurų. Įgyvendinant projektą, Lazdynuose esančio bendrabučio apleistas pirmas aukštas buvo pertvarkytas į 17 modernių butų su bendruomenės erdve.

„Tai pirmas toks socialinių būstų konversijos projektas sostinėje. Įvairiose Vilniaus miesto vietose panašių projektų jau planuojame ir daugiau - jie padės mažinti socialinio būsto laukiančiųjų eiles ir didinti oraus būsto prieinamumą“, - sako Rosita Žibelienė, projektą vykdžiusios savivaldybės įmonės „Vilniaus miesto būstas“ direktorė.

Šiltnamių g., Lazdynų rajone bendrabučio pirmame aukšte anksčiau buvo prastos būklės kambariai su bendro naudojimo dušais, tualetais ir virtuve. Apleistų patalpų rekonstrukcija, įrengiant 17 atskirų butų su bendruomenės erdve, truko pusantrų metų.

Modernūs Būstai Vietoje Apleistų Bendrabučių

Kiekviename 15 kv. m. dydžio bute dabar įrengtos atskiros virtuvės zonos ir vonios kambariai, kokybiška garso izoliacija, sumontuota rekuperacinė sistema. Didelėje bendruomenės erdvėje su knygomis ir stalo žaidimais papildomai įrengta ir moderni skalbykla.

„Bendrabučiai yra vienas didesnių Lietuvos skaudulių - juos renovuoti sudėtinga, ten šilumos nuostoliai didžiausi, o bendros patalpos - labiausiai apleistos. Todėl šiuo projektu siekėme ne tik suteikti orius laikinus namus daugiau socialiai pažeidžiamų vilniečių, tačiau ir parodyti pavyzdį, kad bendrabučius galima puikiai atnaujinti ir pritaikyti patogiam gyvenimui. Ir tuo pačiu žengti tvarumo link - mažinti energijos nuostolius bei pratęsti pastatų gyvavimo laiką“, - sako projekto vadovė Radvilė Ulozienė, SĮ „Vilniaus miesto būstas“ Turto eksploatavimo grupės Techninių dokumentų komandos lyderė.

SĮ „Vilniaus miesto būstas“ skaičiuoja, kad projektas atsiėjo beveik 570 tūkst. eurų. Oleg Klopov, SĮ „Vilniaus miesto būstas“ Turto eksploatavimo grupės vadovas, pabrėžia, tai nebuvo paprastas remontas, o sudėtinga bendrabučio kambarių konversija į butus.

„Ne tik atlikome pilną sienų ir lubų apdailą, pakeitėme visas duris ir langus, bet ir montavome naujus inžinerinių tinklų vamzdynus , keitėme radiatorius, betonavome koridorių, įrengėme naujus įvadus ir elektros instaliaciją, rekuperacinę ir priešgaisrinę sistemas, atskirą įėjimą, lauko nuovažas žmonėms su negalia. Naudojome kokybiškas, tvarias ir ilgaamžes medžiagas bei apgalvojome net menkiausias smulkmenas - pavyzdžiui, įvertinome, kad bendrabutis yra šalia gana judrios gatvės, todėl pasirūpinome, kad būtų įstatyti gerai garsą izoliuojantys langai“, - aiškina O. Klopov.

Anot jo, projektas buvo didžiulis iššūkis visai įmonei, kadangi tokio masto darbai vykdyti pirmą kartą. Sunkiausias laikas buvo būtent statybos, mat nebuvo dienos, kad įmonė iš rangovų nesulauktų skambučių dėl iškilusių problemų.

„Ne kartą susidūrėme su problemomis, kurių nebuvo įmanoma numatyti projekto pradžioje. Pavyzdžiui, gręždami perdangą ventiliacijos angoms, netyčia pažeidėme gyventojų įsirengtus, tačiau niekur projektiniuose brėžiniuose nepažymėtus vamzdynus. Ant mūsų aukšto pasipylė vanduo, teko reaguoti labai greitai“, - pažymi O. Klopov.

R. Žibelienė teigia, kad „Šilti namai“ projektas - tik pradžia. Planuojama, kad panašūs projektai gali būti įgyvendinti ir Saltoniškių bei Buivydiškių gatvėse, svarstomi ir kiti potencialūs objektai.

„Siekiame suteikti laikinus namus kuo daugiau gyventojų, nukentėjusių nuo nelaimių, tokių kaip sprogimas Viršuliškių daugiabutyje ar lėktuvo aviakatastrofa. Taip pat ir socialiai pažeidžiamesniems asmenims, kurių pajamos nėra pakankamos - turintiems negalią, vyresnio amžiaus žmonėms, daugiavaikėms šeimoms.

Socialinis Būstas Vilniaus Rajone

Vilniaus rajono savivaldybė toliau plečia socialinio būsto fondą. Penktadienį Nemenčinėje oficialiai atidarytas naujas socialinis būstas, kuriame galės įsikurti 15 asmenų/šeimų. Tai taip pat atspindi savivaldybės įsipareigojimą spręsti socialinės atskirties problemas bei padėti tiems, kuriems būsto klausimas yra vienas opiausių.

Pasak Vilniaus rajono savivaldybės mero Roberto Duchnevičiaus, socialinio būsto plėtra yra svarbi, siekiant užtikrinti, kad kiekvienas rajono gyventojas turėtų galimybę gyventi saugiai ir oriai.

„Šiandien matome ne tik naują pastatą, bet ir naujas galimybes mūsų rajono žmonėms. Norime, kad kiekvienas gyventojas jaustųsi saugiai ir turėtų stabilų pagrindą po kojomis. Šie naujieji namai Nemenčinėje taps ne tik pastoge, bet ir vieta, kur stiprės socialiniai ryšiai, o žmonės galės kurti savo ateitį“, - sakė meras R. Duchnevič.

Naujai pastatytame socialiniame būste, esančiame Piliakalnio g. 13, Nemenčinėje, įrengta 15 butų: 7 vieno kambario, 5 dviejų kambarių ir 3 trijų kambarių butai. Du iš jų - specialiai pritaikyti asmenims ar šeimoms su judėjimo negalia, atsižvelgiant į jų individualius poreikius. Socialiniai būstai aprūpinti būtina įranga: elektrinėmis viryklėmis (orkaitėmis) ir gartraukiais.

Šiuo metu vyksta socialinių būstų paskirstymo procesas - du butai jau yra paskirti, o dėl kitų trijų sprendimai bus priimami artimiausiame savivaldybės tarybos posėdyje, kuris vyks 2025 m. gegužės 9 d.

Projektas įgyvendintas pagal 2014-2020 metų Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programos 8 prioriteto „Socialinės įtraukties didinimas ir kova su skurdu“ įgyvendinimo priemonę Nr. 08.1.2-CPVA-R-408 „Socialinio būsto fondo plėtra“.

Socialinio būsto plėtros projektas Vilniaus rajone įgyvendinamas kompleksiškai - jis apėmė dviejų naujų socialinių namų statybą Nemenčinėje ir Mickūnuose bei papildomą būstų įsigijimą įvairiose rajono gyvenvietėse.

Nemenčinės socialinio būsto statybos ir įrengimo vertė siekia apie 965 tūkst. eurų (Mickūnų projekto - 1,435 mln. eurų). Bendra vertė sudaro 2,4 mln. eurų, iš kurių 1,3 mln. eurų finansuota Europos Sąjungos lėšomis. Taip pat buvo įsigyta 19 butų už 1 mln. eurų, iš kurių daugiau nei pusė - Europos Sąjungos lėšos. Būstai įsigyti įvairiose Vilniaus rajono gyvenvietėse, atsižvelgiant į gyventojų poreikius, socialinę situaciją bei geografinį pasiskirstymą.

Ši investicija leidžia ženkliai išplėsti savivaldybės socialinio būsto fondą ir užtikrinti labiau prieinamą gyvenamąją aplinką pažeidžiamiausioms gyventojų grupėms.

Naujasis socialinis būstas suteiks galimybę šių šeimų nariams gauti ne tik stogą virš galvos, bet ir integruotis į bendruomenę, gerinti gyvenimo sąlygas. Tuo pačiu metu pradėtas įgyvendinti ir kitas socialinio būsto statybos projektas Skaidiškių k., Nemėžio seniūnijoje, kur 2027 m. planuojama pastatyti dar 40 būstų pastatą (30 - asmenims su negalia, 10 - bus skirti asmenims pagal bendrą asmenų ir šeimų, turinčių teisę į paramą būstui išsinuomoti, sąrašą).

Vilniaus rajone išlieka didelis socialinio būsto poreikis. Socialinės paramos šeimai informacinės sistemos (SPIS) š. m. balandžio 15 d. duomenimis, socialinio būsto laukia - 260 asmenų/šeimų. 2025 metais Vilniaus rajono savivaldybės būsto fondą sudaro 476 būstai, iš jų 104 būstai turi socialinio būsto statusą. Didžioji dalis Vilniaus rajono seniūnijų turi socialinius būstus, tačiau jų nėra Sudervės seniūnijoje. Taip pat socialinių būstų šiuo metu neturi Buivydžių, Dūkštų, Medininkų ir Rukainių seniūnijos.

Vilniaus rajono gyventojai norintys pretenduoti į socialinio būsto nuomą turi atitikti Lietuvos Respublikos paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo reikalavimus - deklaravę gyvenamąją vietą ar įtraukti į gyvenamosios vietos nedeklaravusiųjų apskaitą Vilniaus rajone, neturintys būsto arba turintys netinkamą (nusidėvėjęs daugiau nei 60 proc., per mažas plotas).

Lengvatos Ir Subsidijos

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija siūlo įtvirtinti įstatymo pakeitimus, pagal kuriuos būstas taps labiau prieinamas šeimoms, kuriose vaikus augina vienas iš tėvų, auginančioms tris ar daugiau vaikų, neįgaliesiems, tremtiniams.

Ir šiuo metu galioja įvairios lengvatos, subsidijos, kurios padeda labiausiai pažeidžiamiems žmonėms paprasčiau gauti gyvenamąjį būstą. Įstatymo pakeitimais siūloma nustatyti, kad šeimos, kuriose vaikus augina vienas iš tėvų gali pretenduoti į socialinio būsto nuomą be eilės. Tokiu būdu būtų sudarytos prielaidos geriau užtikrinti būsto prieinamumą vieniems iš dažniausiai skurdo rizikoje ar socialinėje atskirtyje atsiduriantiems asmenims ir sudarytos palankesnės socialinio būsto nuomos sąlygos šeimoms, kuriose vaikus augina vienas iš tėvų.

Lietuvos statistikos departamento duomenimis (2020 m.), pagal namų ūkio sudėtį skurdo rizikoje ar socialinėje atskirtyje dažniausiai atsiduria vieni gyvenantys asmenys (52,2 proc.) ir vieni vaikus auginantys asmenys (49,1 proc.). Taip pat siūloma padidinti šiuo metu galiojančias metines pajamų ir turto dydžių ribas, kurios leistų asmenims (šeimoms) išsaugoti teisę į socialinį būstą.

Šiuo metu savivaldybės būstas dažniausiai nuomojamas rinkos kaina, išskyrus savivaldybės nustatytas išimtis. Priėmus įstatymo pakeitimus, savivaldybės būsto nuomos kaina tam tikroms grupėms - neįgaliesiems, šeimoms, auginančioms tris ar daugiau vaikų ar šeimoms, kuriose vaikus augina vienas iš tėvų, tremtiniams - privalės būti ne didesnė kaip 20 proc.

Be to, siūloma įtvirtinti savivaldybių pareigą asmenims ir šeimoms, įrašytiems į laukiančiųjų socialinio būsto nuomos, sąrašą, taip pat nuomojantiems socialinį būstą, planuoti pagalbą, siekiant jiems padėti dalyvauti darbo rinkoje ir taip pagerinti savo šeimos finansinę situaciją.

Ministerija siūlo didinti subsidijų dydžius nuo 15 iki 30 proc. (vietoje 10 ir 20 proc.) valstybės iš dalies kompensuojamo būsto kredito daliai apmokėti šių kreditų gavėjams.

Preliminariais Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos skaičiavimais, nustačius didesnius subsidijų dydžius valstybės iš dalies kompensuojamų būsto kreditų daliai apmokėti, šiems pakeitimams įgyvendinti (subsidijoms mokėti) papildomai reikės apie 8,3 mln.

Būsto Įperkamumas Ir Finansinės Galimybės

Nors naujos statybos būstų daugėja, apie 300 tūkst. - tai yra daugiau nei pusė - vilniečių gyvena sovietinės statybos būstuose, o daugumą būsto sandorių sostinėje vis dar sudaro seni būstai. Paskutinio visuotinio gyventojų ir būstų surašymo, vykdyto 2021 m., duomenimis, visoje Lietuvoje nuo 2016 m. statytuose būstuose gyveno vos 4,4 proc. gyventojų.

Svajones šalin veja vyraujanti nuomonė, kad naujas būstas tapo neįperkamas ir yra tik turtingųjų privilegija, nors turimas senos statybos būstas taip pat yra turtas, galintis tapti tramplinu reikšmingam gyvenimo kokybės pokyčiui.

„Vis dažniau tenka bendrauti su žmonėmis, kurie gyvena nuosavame senos statybos būste ir turi aiškius poreikius kitai gyvenamai vietai: pavyzdžiui, pasikeitus šeimyninėms aplinkybėms jie ieško didesnio būsto arba priešingai - mažesnio, bet arčiau miesto centro. Šiandien nuo drąsaus sprendimo priėmimo „atbaido“ laikini ekonominės padėties neapibrėžtumai ar sumažėjęs būsto įperkamumas.

Ji mini, kad išgirdę tokį pasiūlymą žmonės dažnai sudvejoja, nes būsto pardavimas - kaip ir pirkimas - yra sudėtingas, dažnai gąsdinantis procesas, kurio imtis kartais nesiryžtama dėl kompetencijos, rinkos procesų suvokimo trūkumo. „Antrinėje rinkoje, kurioje prekiaujama nenaujais būstais, aktyvumas šiuo metu taip pat yra. Dalis žmonių, ieškančių būsto, renkasi tarp nuomos ir nenaujo būsto įsigijimo galimybių, tad pirkėją rasti galima. Įvertinę šią situaciją, turime partnerių tinklą, su kurio pagalba galime padėti realizuoti turimą NT, jei žmonės nori apsigyventi naujame būste ir yra išsirinkę jį mūsų projektuose.

„Jei žmogus turi finansines galimybes mokėti mėnesinę įmoką, tą verta daryti dėl kelių dalykų. Pirmiausia - dėl gyvenimo kokybės ir komforto, mažesnių šildymo išlaidų. Tačiau labai svarbu, kad taip yra įdarbinami pinigai ir didinamas turimas turtas: naujo būsto vertė auga greičiau, tad ateityje jį parduoti galima greičiau, lengviau ir pelningiau. O turimas senas būstas, net nesvarbu, ar dar už jį mokama paskola, yra labai svarbi pradžia. Jei už turimą butą dar mokama paskola, nauja įmoka neatrodys tokia didelė, o jei paskolos neturite, visą sumą, gauta pardavus turtą, galėsite skirti pradiniam įnašui, o tai taip pat reikšmingai mažins būsimą paskolos įmoką“, - pabrėžia A.

Naujam būstui finansavimo ieškantį pirkėją gali nepelnytai išgąsdinti vidutinė 6 mėn. trukmės Euribor palūkanų norma, kuri šiuo metu siekia 3,97 proc. Tačiau nesureikšminti šio skaičiaus skatina tiek prognozės, tiek ir nuolatinis nekilnojamo turto vertės augimas. Prognozuojama, jog Euribor artėjančių metų pradžioje pradės mažėti. Todėl rezervuojant būstą, kurio pirkimo-pardavimo (notarinis) sandoris bus sudaromas po metų, fiksuojama pradinės sutarties meto kaina, o palūkanos - galutinio sandorio momentu, o jos tuo metu jau turėtų būti mažesnės. Tad aukštas palūkanas galima „pralaukti“, o per tą laiką parduoti seną butą.

„Naujo būsto patrauklumą sustiprina ir išaugusi pasiūla, o pardavėjai stengiasi pateikti patrauklių pasiūlymų, kurių nematydavome aktyvioje rinkoje, aukštos paklausos sąlygomis. Ieškoma sprendimų, kaip padrąsinti pirkėjus priimti galutinį sprendimą, nes matoma, kad būsto poreikis, dėl augančio gyventojų skaičiaus ir pakankamai stabilios ekonominės situacijos bei augančio darbo užmokesčio, išlieka aukštas, tik sprendimo priėmimo laikotarpis - ilgesnis.

„Citus“ pardavimų vadovė priduria, kad nauji butai, kotedžai ar namai yra plėtojami vadovaujantis aktualiausiais techniniais reikalavimais, pavyzdžiui, Vilniaus miesto architektūros taisyklėmis; o išaugusi pirkėjų lūkesčių kartelė skatina projektų plėtotojus diegti vis naujus, augančius modernaus gyvenimo poreikius atitinkančius sprendinius. Tarp pastarųjų - dėmesys oro namuose kokybei, šiluminiam komfortui ir eksploatacijos kaštams. Be to, naujas būstas dažnai būna efektyviau suplanuotas, o turima erdvė paskirstoma racionaliau. Tai ypatingai aktualu kalbant apie NT rinkoje populiariausius dviejų kambarių butus. Šis pasirinkimas mėgstamas tiek į miestą atvykusių studentų, tiek ir jaunų ar net brandesnių šeimų, todėl visada išlieka patrauklus ir į būsto nuomą orientuotiems investuotojams.

„Šiandieninės būsto plėtros įmonės skiria ypatingą dėmesį ne tik didesniam estetiniam patrauklumui, bet ir efektyviam būsto suplanavimui. Palyginimui, jei keliasdešimties metų senumo sovietinės statybos butas, turintis 30-40 kv. m plotą dėl neefektyvaus suplanavimo dažno gyventojo pravardžiuojamas „kišene“, tai to paties dydžio naujo būsto pilnai užtenka didžiajai daliai žmonių. Dėl kambarių ir prieškambarių formos efektyviai suplanuotas 2 kambarių butas gali būti patogesnis ir už plotu didesnį, bet prasčiau suplanuotą 3 kambarių butą. Kalbant konkrečiai, miegamasis turėtų būti bent 10 kv. m ploto, kad jame tilptų ne tik lova, bet ir rūbų spinta. Akcentuotinas ir baldų pasirinkimas - reikėtų įsigyti tokius, kurie leistų sutaupyti erdvės, o ne ją apkrautų.

Tarp kitų privalumų - sunkiai įkainojami socialiniai veiksniai. Naujų būsto gyvenvietes įprastai renkasi gyventojai su panašiu tvarkos ir saugumo poreikiu, juos vienija tapatūs pomėgiai ir interesai. Susiformavusi bendruomenė, bendri pasisėdėjimai, laisvalaikio leidimas ar kaimynystės jausmas - svarbi naujų rajonų kasdienybė, kuri per ilgus sovietinio gyvenimo metus buvo užmiršta. Be to, gyventojus supantys estetiniai pasirinkimai ne tik džiugina akį, bet ir leidžia jaustis saugiau.

„Citus“ ekspertė papildo, kad šiuo metu butai tiek pirminėje, tiek ir antrinėje rinkoje yra pabrangę santykinai panašiai, todėl pardavus seną butą, galima įsigyti lokacija ir dydžiu panašų naują butą. Tokį sprendimą gali paskatinti ne tik gyvenimo kokybės pranašumai naujame bute, bet ir finansinės priežastys. Skaičiuojant vidurkį, pardavus senos statybos būstą galima turėti iki 40-60 proc. naujo turto vertės, nes didelę dalį padengtų seno būsto pardavimo suma. Kaip pavyzdį imant Vilniaus nekilnojamo turto rinką, vidutiniškai naujo 50 kv. m būsto kvadrato kaina yra 3 300 eurų, o atitinkamo dydžio senos (1960-2000 m.) statybos kvadratinis metras kainuoja apie 44 proc. Tačiau naujo būsto finansinės naudos tuo nesibaigia, o privalumų sąrašą papildo ir mažesnės būsto išlaikymo mėnesinės išlaidos. Taigi, ilgalaikėje perspektyvoje 20-30 proc.

„Visiems būsto ieškantiems pirkėjams akcentuojame, kad svarbiausia yra identifikuoti poreikius. Tarkim, sukūrus šeimą ar laukiant jos pagausėjimo poreikis naujam būstui yra akivaizdus. Galima ir priešinga situacija: vaikams palikus tėvų namus ir išvykus studijuoti ar pradėjus savarankišką gyvenimą, esamas būstas gali būti nebe racionalus dėl ploto, tačiau galima investuoti į gyvenimo kokybę arčiau miesto centro esančioje lokacijoje.

Ji siūlo kelis konkrečius pavyzdžius, parengtus su įmonės analitikų komanda.

Pavyzdys Nr. 1

Pradėkime nuo paprastesnio pavyzdžio. Nemaža dalis žmonių yra prisirišę prie rajono, kuriame gyvena. Tarkime, žmogus turi butą Žirmūnuose, kurį pirko 2015 m. su 30 m. trukmės paskola. Kadangi Lietuvoje būstą vidutiniškai žmonės keičia kas 8 metus, mūsų pavyzdyje žmogus taip pat dairosi kito būsto, toje pačioje lokacijoje, bet nori gyventi naujos statybos ir naujos kokybės projekte. Turimas butas - 2 kamb., 50 kv. ir prieš 8 metus buvo pirktas už beveik 64 tūkst. eurų, bet šiandien jo vertė siekia jau per 108 tūkst. Eur. Butą pardavus ir grąžinus paskolos likutį (galintį siekti apie 40 tūkst. Eur), liks apie 68,5 tūkst. Eur, o naujas butas Žirmūnuose su pilna apdaila kainuos kiek mažiau nei 192 tūkst. eurų. Jam reikalinga paskola sudarys apie 123 tūkst. eurų, o kasmėnesinė įmoka - apie 730 eurų (senoji įmoka, dėl gerokai mažesnės tuometinės būsto vertės, galėjo sudaryti apie 210 Eur).

• Senas butas: 2 kamb., apie 50 kv.
• Naujas butas: 2 kamb., apie 44 kv.

Pavyzdys Nr. 2

Šeima turi 2 kamb., 50 kv. m ploto senos statybos butą Vilniuje, Justiniškėse, dabar ieško didesnio, nes pagausėjo šeimyna ir esamame bute nebetelpa. Butas pirktas 2015 m. su 30 m. trukmės paskola; dabar jo kaina siekia apie 104 tūkst. Eur. Jį pardavus ir grąžinus paskolos likutį, turėtų atlikti dar kiek daugiau nei 73 tūkst. eurų. Tuo tarpu jų išsirinkto 3 kamb., apie 68 kv. m ploto buto naujame projekte tose pačiose Justiniškėse, su pilna apdaila ir įrengimu „iki raktų“ (apie 57,8 tūkst. Eur) galutinė kaina siekia apie 244 tūkst. eurų. Perkant jau šiandien ir investuojant parduoto turto kainą, įnašas naujam būstui sudarys apie 30 proc., o mėnesinė įmoka bus apie 990 eurų. Tai nėra mažai, tačiau perkamas butas - nepalyginamai erdvesnis, daug komfortiškesnis, o ir energiškai efektyvesnis. Tad mėnesinės išlaidos jam, įvertinus ir išaugusią įmoką už seno buto paskolą, nebus proporcingai didesnės.

• Senas butas: 2 kamb., apie 50 kv.
• Naujas butas: 3 kamb., apie 68 kv.

Pavyzdys Nr. 3

Šeima turi 3 kamb. 65 kv. m ploto senos statybos butą Vilniuje, viename iš miegamųjų rajonų - Lazdynuose, Fabijoniškėse ar Justiniškėse. Pirktas jis taip pat buvo 2015 m. su paskola ir dabar kainuoja apie 90-96 tūkst. Eur. Vaikams pradėjus gyventi savarankiškai toks būstas nebereikalingas, be to, šeimininkai norėtų gyventi viename iš dabar populiarėjančių rajonų - Žirmūnuose, Markučiuose ar Vilkpėdėje. Naujų butų šiuose mikrorajonuose kainos su pilna apdaila ir įrengimu svyruoja nuo maždaug 192 iki 213 tūkst. eurų, taigi, pardavus senąjį ir grąžinus paskolą reikėtų dar 95-122 tūkst. eurų ir perkant dabar paskolos įmoka sudarytų 565-725 Eur.

• Senas butas: 3 kamb., apie 65 kv.
• Naujas butas: 2 kamb., 44-47 kv.

Statistika

Žemiau pateikta lentelė apibendrina pavyzdžius, iliustruojančius būsto keitimo galimybes Vilniuje:

tags: #justiniskiu #socialiniai #butai