Neretai pirmiausias klausimas, iškylantis nuosavo namo gyventojams užsiimant stambia sodininkyste - kokiu atstumu nuo kaimynų tvoros galima sodinti krūmus ir vaismedžius?
Reglamentuojami atstumai
Medžių ir krūmų sodinimo atstumus nuo sklypo ribos reglamentuoja Statybos techninis reglamentas „Vienbučiai ir dvibučiai gyvenamieji pastatai“.
Jame nurodomi atstumai, kurių reikia laikytis nuo kaimyninių sklypų ribų ir gatvės raudonosios linijos.
- Sodinant įvairius krūmus ir gyvatvores reikia laikytis ne mažiau kaip 1 metro atstumo nuo ribų.
- Sodinant žemaūgius medžius, kurie išauga ne daugiau kaip iki 3 metrų aukščio - mažiausiai 2 metrų atstumo.
- Visus kitus medžius sodinti galima ne mažesniu kaip 3 metrų atstumu nuo kaimynų sklypo ribos ar gatvės raudonosios linijos.
Formuojant gyvatvorę, jos aukštis sklypo šiaurės, šiaurės rytų ar šiaurės vakarų pusėje turi būti ne didesnis kaip 1,3 m aukščio.
Aplinkos ministerija primena, kad sodinti želdinių, kur tik nori, negalima, o leistini atstumai iki kaimyninio sklypo ribos, kai želdiniai veisiami be šio sklypo savininko, valdytojo ar įgalioto asmens sutikimo raštu, yra nurodyti Želdynų įrengimo ir želdinių veisimo taisyklėse.
Medžius ir krūmus, kurie gali užaugti arba formuojami aukštesni kaip 3 m, iš šiaurinės pusės leidžiama sodinti ne arčiau kaip už 5 m nuo kaimyninio sklypo ribos, o iš kitų pusių - ne arčiau kaip už 3 m. Galinčius užaugti nuo 2 iki 3 m aukščio arba formuojamus iki 3 m aukščio iš visų pusių leidžiama sodinti ne arčiau kaip už 2 m, o galinčius užaugti arba formuojamus iki 2 m aukščio iš visų pusių leidžiama sodinti ne arčiau kaip už 1 m nuo kaimyninio sklypo ribos“, - nurodė Aplinkos ministerija.
Be to, kaimyninius sklypus skirianti gyvatvorė sodinama ne arčiau kaip už 1 m nuo kaimyninio sklypo ribos, tačiau pažymėtina, kad šiaurinėje pusėje tokiu atstumu pasodinta gyvatvorė gali būti formuojama iki 1,3 m aukščio, kitose sklypo pusėse - iki 2 m aukščio.
Ką daryti, kai kaimyno augalai peržengia ribas?
Ko gero didžioji dalis kaimyniškųjų nesutarimų ir prasideda nuo ribų peržengimo - tiesiogine prasme.
Kaimyno krūmas šakomis laužo tvorą, medžio šakos meta šešėlį ant jūsų daržo, ar, pernokus vaisiams, iš savo pievos tenka rankioti teisiškai kaimynui priklausančius, pavyzdžiui, supuvusius obuolius.
Pagal Civilinio kodekso 4.42 straipsnį, žemės sklypo savininkas turi teisę nupjauti ir pasilikti sau kaimyniniame žemės sklype augančių medžių, krūmų, kitų augalų šaknis ir šakas, esančias jo žemės sklype, prieš tai įspėjęs kaimyninio žemės sklypo savininką ir nustatęs terminą jas pašalinti, bet per nustatytą terminą to nesulaukęs.
Taigi savavališkai pjaustyti kaimyno augalijos negalite - prieš tai vis dėlto reikia bandyti susitarti gražiuoju.
Jeigu manote, kad kaimyno seniau pasodinti želdiniai pažeidžia jūsų interesus, o susitarti nepavyksta, pirmiausia galite kreiptis į rajono (miesto) aplinkos apsaugos agentūrą, kuri atsiųs aplinkos apsaugos inspektorių.
Išsakant pretenzijas, galima vadovautis ir Civilinio kodekso 4.42 straipsniu „Teisė į kaimyninio sklypo medžių, krūmų ir kitų augalų dalis bei jų vaisius“.
Prieš tai jis turi įspėti kaimyninio žemės sklypo savininką ir nustatyti terminą joms pašalinti, ir imtis veiksmų tik tada, jei per nustatytą terminą situacija nepasikeičia.
Norėdami sužinoti, ar jūsų pasodintas medis priklauso saugotinų medžių kategorijai, turite kreiptis į vietinę savivaldybę.
Pavyzdys iš praktikos
Žmonės su naujienų portalu tv3.lt pasidalijo istorijomis apie ginčus su kaimynais dėl augalų, augančių ties sklypų ribomis.
Pavyzdžiui, Rokas (vardas pakeistas) piktinosi pas kaimynus augančiomis tujomis. „Kaimynas ant mūsų sklypo ribos yra pasodinęs tujas. Sutikimo neturi, viskas vyko, kai dar ten negyvenau. Tujos - senos, 3,5 metro aukščio, vietomis parudavusios, neprižiūrėtos. Pasiūliau draugiškai pakeisti jas tvora, viską mokėti per pusę, tačiau nesutinka, neva jam jos - labai gražios“, - pasakojo vyras.
Jis piktinosi, kad neturi laiko prižiūrėti tujas, o nesutvarkytos jos atrodo prastai. „Vaizdas - tikrai tragiškas ir neturiu nei laiko, nei noro užsiimti jų priežiūra. Ar gali be mano sutikimo tokio aukščio tujos augti ant sklypo ribos? Kaip spręsti konfliktą?“ - domėjosi Rokas.
Budrys apie oro erdvę pažeidusius naikintuvus: turime akcentuoti poreikį stiprinti NATO atsaką
Institucijos, galinčios padėti
Aplinkos ministerija vardijo, kokios institucijos tokiais atvejais gali padėti:
- Savivaldybių administracijos - jos atsakingos už želdynų priežiūrą gyvenamosiose teritorijose, vertina konfliktus tarp kaimynų dėl želdinių sodinimo.
- Aplinkos apsaugos departamentas - tikrina, kai pažeidimai daro žalą aplinkai ar yra susiję su saugomais želdiniais.
- Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija - kai klausimai yra susiję su statiniais ir inžinerine infrastruktūra, pavyzdžiui, kai želdiniai kenkia statiniams ar užima valstybinę žemę.
Jei dėl želdinių kyla konfliktas tarp kaimynų, Aplinkos ministerija pirmiausia rekomenduoja situaciją spręsti geranoriškai.
Jei situacijos tokiu būdu išspręsti nepavyksta, galima kreiptis į savivaldybės administraciją ar Aplinkos apsaugos departamentą.
Galiausiai, jei administracinės priemonės nepadeda, galima kreiptis į teismą civiline tvarka.
Baudos už taisyklių pažeidimus
Aplinkos ministerija atkreipė dėmesį, kad gyventojas pažeidžia taisykles tuo atveju, jei medžius, krūmus ar gyvatvores pasodina arčiau kaimyno sklypo ribos, nei leidžia teisės aktuose nustatyti minimalūs atstumai, ir neturi raštiško to sklypo savininko ar valdytojo sutikimo sodinti želdinius arčiau.
Tai reiškia, kad iš esmės želdinių sodinimas arčiau ribos nei numatyta taisyklėse yra galimas, jei su tokiais veiksmais sutinka kaimynai.
Visgi, jei kaimynai neduoda sutikimo ir yra pažeidžiamos numatytos taisyklės, pažeidėjui gali būti skiriamas įspėjimas arba bauda, t. y. fiziniams asmenims - nuo 30 iki 120 eurų.
Be to, gali būti įpareigojama pašalinti pažeidimo padarinius: iškirsti, perkelti ar suformuoti želdinius pagal taisykles.
Reikalavimai taikomi ir daugiabučių aplinkai
Vilniaus miesto savivaldybė primena, kad tam tikri reikalavimai, kokiu atstumu ir kokio aukščio medžiai bei krūmai gali būti sodinami, taikomi ne tik individualių namų kiemams, bet ir daugiabučių aplinkai.
Anot savivaldybės, medžius leidžiama sodinti ne arčiau kaip 10 metrų nuo daugiabučių namų sienų su langais. Kitais atvejais (kai šalia nėra langų) atstumas gali būti mažesnis - bent 5 metrai.
Aukštesni nei 2 metrų krūmai turi būti sodinami ne arčiau kaip 2,5 metro nuo daugiabučių sienų su langais. Jeigu krūmai yra žemesni ar sienos neturi langų, pakanka 1,5 metro atstumo. Taip pat yra numatytos išimtys teritorijoms tarp pastatų ir gatvių.
Be to, taisyklės nustato, kokiu atstumu želdinius galima sodinti nuo kaimyninio sklypo ribos be kaimyno sutikimo. Pastebėję galimus pažeidimus gyventojai gali kreiptis į savivaldybę, kuriai priklauso.
Jeigu nustatoma, kad taisyklės pažeistos, gali būti taikomos administracinės nuobaudos. Fiziniai asmenys už tokius pažeidimus gali sulaukti iki 120 eurų baudos, o juridiniai asmenys - iki 140 eurų.
Dažniausiai kylantys ginčai
Aplinkos ministerija atkreipė dėmesį, kad daugiausiai gyventojų ginčų būtent ir kyla dėl per arti sklypo ribų atsidūrusių želdinių.
Anot ministerijos, Medžių ir krūmų veisimo, vejų ir gėlynų įrengimo taisyklėse yra nurodyti mažiausi leistini atstumai iki kaimyninio sklypo ribos, kai želdiniai veisiami be šio sklypo savininko, valdytojo ar įgalioto asmens sutikimo raštu.
Anot jos, kaimyninius sklypus skirianti gyvatvorė sodinama ne arčiau kaip už 1 m nuo kaimyninio sklypo ribos.
Vilniaus miesto savivaldybė pastebėjo, kad tvarką, kokio aukščio medžiai ir krūmai ir kokiu atstumu nuo sklypo ribos gali būti sodinami galioja ir daugiabučių kiemams.