Dapkūniškių kaimas: istorija, gamta ir kultūros paveldas

Dapkūniškiai - kaimas, įeinantis į Balninkų seniūniją, Molėtų rajone. Ši seniūnija, kurios plotas siekia 10586 ha, pasižymi ne tik gamtos grožiu, bet ir turtinga istorija. 2021 m. duomenimis, seniūnijoje gyveno 842 gyventojai, iš kurių 219 gyveno Dapkūniškiuose. Balninkų seniūnija suskirstyta į 3 seniūnaitijas, o Dapkūniškių seniūnaitijai vadovauja seniūnaitis Stasys Ažubalis.

Geografija ir gamta

Balninkų seniūnija pasižymi ežeringumu - čia tyvuliuoja 18 ežerų, įskaitant Smėlinį, Makys ir Gėlių ežerus, esančius netoli Balninkų miestelio. Seniūnijos teritorijoje taip pat driekiasi Baldono geomorfologinis draustinis, Perkalių ir Vališkių piliakalniai, Vanagynės, Geliogalių, Perkalių senkapiai, stūkso Valių akmuo. Verta dėmesio Perkalių pilkapių vieta, Libertavos buvusio dvaro sodyba, Papiškių vėjo malūnas, paminklas Lietuvos nepriklausomybės 10 metų paminėjimui (1918-1928), Gilužių, Pabaldonės, Čereškų, Antamakių, Kazokiškių, Balninkų senosios kapinės.

Istorija

Pirmą kartą Balninkų vardas (Balnike) minimas LDK Gedimino 1338 metų lapkričio 1 dienos prekybos sutartyje su Livonijos miesto magistru. 1792 m. kovo 20 d. Balninkams karalius Žygimantas Augustas suteikė Magdeburgo miesto teises, antspaudą ir herbą. Balninkai - 39-oji „Lietuvos valsčių“ serijos monografija, skiriama Lietuvos tūkstantmečiui (1009-2009), Lietuvos valstybės - karaliaus Mindaugo karūnavimo 750 metų jubiliejui (1253-2003), Lietuvos atkūrimo šimtmečiui (1918- 2018), Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo trisdešimtmečiui (1990-2020), Balninkų 680 metų sukakčiai (1338-2018).

Balninkų apylinkių kalvos, slėniai, kloniai ir ežerai, išsidėstę virtinėmis, tarp kalvų nedideli upeliai, miškai ir miškeliai, jaukios sodybos, apaugusios medžiais, gandralizdžiai su mūsų nacionaliniais paukščiais gandrais sudaro gražų, malonų ir artimą žmogaus sielai gamtovaizdį. Balninkuose ir aplinkiniuose Antamakių, Gėliogalių, Dapkūniškių, Perkalių, Vargulių, Vanaginės ir kituose kaimuose gyventa nuo senų senovės. Tai liudija rasti senovėje žmonių naudoti buities reikmenys: akmens amžiaus girnos - Perkaliuose, akmeniniai ir pirmieji metaliniai kirviai - Balninkuose, Čereškose, Kibiudžiuose, Vanaginėje. Daubariškių, Perkalių, Vargulių, Vališkių, o gal ir Balninkų piliakalniai, Dapkūniškių sargukalnis, randami senieji ginklai Perkaliuose, Vanaginėje, prie Kuliabridos kaimo pelkėje išlikę slaptųjų takų - kūlgrindos - fragmentai primena, kad mūsų senoliai gyveno neramiais laikais.

Senasis Vilniaus-Rygos prekybos kelias, ėjęs per Balninkus ir seniūnijos kaimus, minimas 1338 m. lapkričio 1 d. didžiojo Lietuvos kunigaikščio Gedimino prekybinėje sutartyje su Livonijos ordino magistru. Balninkams plėstis daug padėjo prekybos keliu vežamos prekės, mieste- lyje vykę prekymečiai, gyventojams valstybės laiduotas ramus taikos laikas. Lietuvoje vykdant Valakų reformą, Balninkų seniūnijos žemių matavimas atliktas 1554 m. Tuo pačiu laiku surašytas Balninkų seniūnijos inventorius: dvarui priklausę kaimai, žmonių pavardės.

Vykstant deryboms su Livonija, 1557 m. Balninkuose buvo apsistojęs Lietuvos didysis kunigaikštis Žygimantas Augustas. Balninkiečių rūpesčiu miestelėnai buvo atskirti nuo dvaro, nes Žygimantas Augustas Balninkams suteikė Magdeburgo savivaldos teises. Istorikai, neturėdami įrodančių dokumentų, abejojo, ar jos buvo suteiktos. Vytautas Rakauskas iš Lietuvos valstybės istorijos archyvo gavo 1792 m. Teisių atnaujinimo diplomo kopiją, kurioje nurodyta, kad Balninkai, esantys Vilniaus vaivadijoje, Vilkmergės apskrityje, buvo miestas ir turėjo jam suteiktas laisves, kurios buvo atnaujintos karaliaus Stanislovo Augusto 1792 m. kovo mėnesio 20 d.

Balninkus puošia ant kalvos pastatyta raudonų plytų, beje, iš vietinės žaliavos pagamintų, dvibokštė neogotikinio stiliaus Šv. Stanislovo bažnyčia. Šventovė pastatyta XX a. pradžioje. Ankstesniosios bažnyčios buvusios medinės. Pirmoji pastatyta XVI a. pradžioje. Bažnyčias sunaikindavo gaisrai ir dažni karai su Rusija ir Švedija. Parapijos žmonės, bažnyčia ir miestelio pastatai ne kartą patyrė karų baisumus.

1918 m. Lietuvai paskelbus nepriklausomybę, Vyriausybė pagarsino atsišaukimą, raginantį kurti vietos valdžios organus, o vyrus kvietė užsirašyti savanoriais ir ginklu gintis nuo plėšrių kaimynų lenkų, rusų, vokiečių. Atsiliepiant į Vyriausybės raginimą, Balninkuose buvo sukurtas valsčius, anksčiau buvęs Žemaitkiemyje. Bažnyčioje per pamokslus paraginti jaunuoliai, net neužsukę į namus, važiavo į Ukmergę registruotis savanoriais. Balninkai gali didžiuotis: iš mūsų krašto savanoriais išėjo daugiau nei 30 vyrų. Vyrai drąsiai kovėsi su lenkais, bermontininkais, bolševikais.

Sovietų, vokiečių ir vėl sovietų okupacijos, Vetrovo baudžiamosios divizijos nekaltų vyrų žudymas, dešimtmetį trukęs didvyriškas partizaninis karas, Vakarų pažadai pagelbėti, irgi padėję naikinti besipriešinantį okupantams Lietuvos jaunimą, nekaltų žmonių prievartinės tremtys, religinis persekiojimas, sugriauti žmonių likimai, bolševikinė žemės reforma, nežmoniškos okupantų prievolės, kolūkių kūrimasis ir pusbadis duonos augintojų gyvenimas - visa tai įsikirto į pusės šimtmečio istorinę atmintį.

Sąjūdžio pažadinti balninkiečiai atstatė paminklą Lietuvos Nepriklausomybės dešimtmečiui paminėti, atidaryta Vlado Miškinio paveikslų galerija, kurioje eksponuojami ir Onos Pusvaškytės grafikos darbai, įkurtas vienintelis Lietuvoje stiklo muziejus - jam stiklo dirbinių padovanojo kraštietis mokslininkas Kazys Strazdas. Aktyviai veikia Balninkų seniūnija ir įsikūrusi balninkiečių bendruomenė.

Libertavos dvaro sodyba

Viena iš įdomiausių vietų Dapkūniškių seniūnaitijoje - Libertavos dvaro sodyba. Pustrečio šimto metų istoriją skaičiuojančios Libertavos dvaro sodybos fragmentai su išlikusiais mediniais rūmais, svirnu, tvartu, parku ir jame esančiais smulkiosios architektūros elementais yra kultūros paveldo objektai. Dvaras geriausius laikus išgyveno Anupro Makarsko valdymo laikais - 1882-1922 metais. Libertavos dvaro rūmai buvo papuošti įvairiausiais medžio dirbiniais ir raižiniais. Visa dvaro teritorija apsodinta medžiais, įrengti tvenkiniai, užveistas didžiulis sodas.

Tarpukariu dvarininkams priklausiusi žemė buvo išdalinta, sovietiniais laikais dvaro rūmuose veikė mokykla ir biblioteka, gyveno Dapkūniškių kolūkio kolūkiečių šeimos. Paskutinieji gyventojai nustekentą dvarą paliko apie 2010-uosius. 2017-aisiais dvaro sodyboje visą mėnesį buvo filmuojama dalis lietuviško vaidybinio pilnametražinio filmo „Gimtinė“ scenų. Turto bankas šį objektą perėmė ir patikėjimo teise pradėjo valdyti 2020 metų birželį.

Šiandien Turto bankas parduoda medinius rūmus bei svirno ir tvarto likučių kompleksą, o aukcione parduodami Libertavos dvaro sodybos statiniai: mediniai rūmai-gyvenamasis namas bei ūkinių medinių ir raudonų plytų mūro pastatų likučiai: svirnas ir tvartas. Pradinė šio turto kaina 26.591 euras. Elektroninis aukcionas yra viešas, jame gali dalyvauti visi norintys.

Partizaninis pasipriešinimas

Rytinės Kauno m. apylinkės. Dar 1944 m. organizuotas partizaninis pasipriešinimas okupantams. DKR (Didžiosios Kovos rinktinė) partizanų kovas yra išleista bene mažiausiai. organizuotas pasipriešinimas buvo palaužtas dar 1947-1948 m. MGB agentų J. A. Markulio-Erelio ir jo statytinio V. 1999 m. pasipriešinimą rusų okupacijai Lietuvoje 1944-1946 m. laikotarpiu. 10 - LLA Didžiosios Kovos rinktinė (DKR), iki 1945 m. Lietuvos Laisvės Armijos Vilniaus apygardos 5 rajonas, iki 1945 m. d. Kovos apygarda, vėliau tik DKA. Žalias Velnias. 1950 metų lapkričio 25 d. pasakojimais.

1944 07 mėn. pradžia. Žaslių vlsč. Kaugonių k. pasipriešinimui. Tarp jų buvo ir Jonas Misiūnas. 1944 07 mėn. NKVD-KGB įgaliotiniui Lietuvoje pranešta, kad Musninkų vlsč. 200 partizanų Žalio Velnio būrys. 1944 08 pradžia. Didžiosios Kovos būrio štabo sudėtis turėjo būti tokia: vadas Žalias Velnias, J. Drumstas-Karabinas iš Čiobiškio ir kun. būrio kapelionas. Išplėstą Didžiosios Kovos būrio (rinktinės) vadovybę sudaro 12 partizanų: J. Misiūnas-Žalias Velnias, J. Norkus-Kerštas, J. Urbonavičius-Svajūnas, E. Kavaliauskas-Klajūnas, P. Petkevičius-Kariūnas, A. Matačiūnas-Diemedis, J. Žvirblis-Dagilis, Z. Kacevičius-Genijus, A. Galinis-Juodoji Kaukė, S. Misiūnas-Senis, K. Surmilavičius-Klevelis, J. Naraškevičius-Šernas. 1944 08. Didžiosios Kovos partizanų būrys tampa LLA DKR, vadas Žalias Velnias.

1945 01 10. Į Skėrių k., Žaslių vlsč., atvyksta LLA štabo narys vyr. Kestenis, pasivadinęs Mykolu Karecku-Serbentu. 1945 01 15. LLA rajoną priskirta atkuriamam LLA Vilniaus apyg. štabui. 1945 01 30. Butkūnų k., Žemaitkiemio vlsč., su A. kartą buvo susitikusi ir užmezgė ryšius DKA atstovė, štabo ryšininkė A. Paulavičiūtė-Indyra. 1945 02 04. Mūšyje su Musninkų stribais, Pigonių k. žuvo Žalio Velnio žmona Ona Misiūnienė. 1945 02 15. Vyr. ltn. pradėjo vadovauti 5-ajam LLA rajonui, pavadinęs jį 5-ąja LLA apygarda. J. Misiūnas-Žalias Velnias skiriamas pavaduotoju, štabo ir operatyvinio sk. viršininku. Štabo viršininku tampa Jonas Markulis-Vaiduoklis.

1945 04 07. Partizanai puolė Balninkus, nukauti 3 stribai. 1945 04 13. Kaugonių miške, Žaslių vis, žuvo 5-osios LLA apyg. vadas vyr. ltn. Kestenis-Serbentas; bat. vadas Zigmas Kacevičius-Genijus sužeistas į kojas. Apygardos vadovavimą perėmė Žalias Velnias. 1945 06 27. Užverbuoto partizanų ryšininko „Dovydaičio"(ag. ir Musninkų vlsč. ribose, nuo Budelių k. iki Gegužinės. dar 4 ir 15 jų rėmėjų buvo suimta. Žalias Velnias iš apsupto bunkerio ištrūko.

1946 02 mėn. DKA B rinktinę (vadas A. Morkūnas-Plienas, štabo virš. J. Molėtų vlsč. įvadas Petronis-Audra), Žemaitkiemio, Pabaisko, Šešuolių vlsč. (ltn. K. Ališauskas-Spartakas), Balninkų, Kurklių, iš dalies Želvos vlsč. (pusk. K. Puodžiūnas-Titnagas). 1946 08 14. J. suimamas tuo metu ėjęs DKA vado pavaduotojo pareigas J. Misiūnas-Žalias Velnias. 1948 08 05. ŠRL srities vado įsakymu DKA vadu paskirtas B rinkt, vadas A. Morkūnas-Plienas. Jam suteiktas kapitono laipsnis.

Šie įvykiai rodo, kad Dapkūniškių kraštas buvo aktyvus rezistencijos centras, o jo gyventojai - drąsūs kovotojai už Lietuvos laisvę.

Balninkų seniūnijos demografiniai duomenys

Ši lentelė apibendrina pagrindinius demografinius duomenis apie Balninkų seniūniją, įskaitant gyventojų skaičių, didžiausias gyvenvietes ir seniūnaitijų pasiskirstymą:

Rodiklis Reikšmė
Seniūnijos plotas 10586 ha
Gyventojų skaičius (2021 m.) 842
Dapkūniškių gyventojų skaičius (2021 m.) 219
Didžiausios gyvenvietės Balninkų miestelis (327 gyv.), Dapkūniškiai (219 gyv.), Girsteitiškis (159 gyv.)
Seniūnaitijos Balninkų, Girsteitiškio, Dapkūniškių

tags: #dapkuniskiu #kaimas #sodyba