Kompleksinė Renovacija: Nauda ir Privalumai Daugiabučiams

Vis didesnį pagreitį Lietuvoje įgauna Daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) programa. Ekspertai perspėja, kad geriausi rezultatai pasiekiami vykdant kompleksinę pastato renovaciją.

Renovuotas daugiabutis Lietuvoje. Šaltinis: BETA archyvas.

Finansinė Nauda ir Energijos Taupymas

Nors visi už šilumą mokame ta pačia kaina ir visiems yra ta pati lauko oro temperatūra, gyvename skirtinguose namuose, nuo kurių būklės ir eksploatavimo kokybės priklauso skirtingas šilumos suvartojimas. Daugiabučių namų modernizavimas leidžia šilumą naudoti racionaliau. Šį vasarį mažiausiai šilumos buvo suvartota naujos statybos ir renovuotuose namuose. 50 kv. metrų ploto buto šildymui vidutiniškai reikėjo 420 kWh šilumos, o sąskaita už šildymą tokio dydžio būstui vidutiniškai sudaro 24 eurus. Daugiausia šilumos suvartojo seni nerenovuoti, prastos būklės daugiabučiai, kuriuose 50 kv. metrų ploto butui apšildyti vidutiniškai suvartota 915 kWh šilumos.

Kompleksinė renovacija - tai sienų, stogo apšiltinimas, balkonų, bendrojo naudojimo patalpų įstiklinimas, langų keitimas, šilumos punkto atnaujinimas, šildymo ir karšto vandens sistemų pertvarkymas ar keitimas ir kitos energinį efektyvumą didinančios priemonės. Atlikus kompleksinę renovaciją, daugiabučiai tampa sandarūs, šilti, taupūs ir gražūs. Priklausomai nuo investicijų į namo modernizavimą, renovuotas daugiabutis vidutiniškai sutaupo 50-60 proc. pastato šildymui naudojamos energijos.

Tačiau efektyviai naudoti šilumą galima ir pigiau - atlikus mažąją renovaciją ir pasirinkus įgyvendinti tik keletą energinį efektyvumą didinančių priemonių: pavyzdžiui, atnaujinti šilumos punktą, jį modernizuojant, įrengti balansinius ventilius ant stovų ir (ar) pertvarkyti ar pakeisti šildymo ir (ar) karšto vandens sistemas, butuose ir kitose patalpose įrengti individualios šilumos apskaitos prietaisus ar šilumos daliklių sistemą ir (arba) termostatinius ventilius.

Šilumos Punkto Modernizavimas

Siekiant šilumą naudoti kuo efektyviau, ypač aktuali mažoji renovacija tiems daugiabučiams namams, kuriuose šilumos punktai yra senos konstrukcijos. Šiuose namuose reiktų pasenusią šilumos punktų įrangą pakeisti nauja ir modernia, su galimybe reguliuoti naudojamą šilumą ir tuo pačiu ją taupyti.

Modernizavus šilumos punktą, galima ekonomiškiau naudoti šilumą - automatiškai parinkti racionalų ir taupų šiluminės energijos tiekimą ir reguliuoti šildymo sistemas (parametrus) pagal nustatytas namo patalpų ir faktines aplinkos temperatūras. Sistema automatiškai palaikys vartotojo pasirinktą patalpų temperatūrą, reaguodama į lauko temperatūros pokyčius. Automatizuoto šilumos punkto elektroninis reguliatorius leidžia nustatyti įvairius šilumos taupymo grafikus, pavyzdžiui, nustatyti žemesnę šildymo ar karšto vandens sistemos temperatūrą naktį.

Prie energijos sutaupymo gali ženkliai prisidėti individualaus reguliavimo galimybė - tereikia įrengti termostatinius ventilius prie radiatorių ir šildymo daliklius ant kiekvieno šildymo prietaiso (radiatoriaus). Šios priemonės įgyvendinimas yra gana brangus, todėl vykdant mažąją renovaciją, siūloma dalinai finansuoti ir pigesnį sprendimą, sprendžiantį netolygaus šilumos pasiskirstymo tarp butų problemą - balansinių vožtuvų šildymo stovuose ir termostatinių vožtuvų cirkuliaciniuose stovuose įrengimą.

Modernizuotas pastato šilumos punktas, subalansuotos pastato šildymo ir karšto vandens tiekimo sistemos leidžia sutaupyti apie 10-25% suvartojamos šilumos.

Šildymo sistemos su termoreguliatoriais schema.

Kvartalinė Renovacija: Kompleksinis Požiūris

Kvartalų energinio efektyvumo didinimo programa, skatinanti daugiabučius modernizuoti grupėmis ir ištisais kvartalais pradėta 2015 m. Birštono, Šiaulių ir Utenos savivaldybėse. Nuo šios programos pradžios praėjo jau daugiau nei penkeri metai, o per juos Lietuvoje atsirado nemažai pavyzdžių, iš kurių šiandien galime mokytis. BETA atlikto visuomenės nuomonės tyrimo duomenimis dauguma (82 proc.) renovuotinų daugiabučių namų gyventojų lengviau ryžtųsi renovacijai, jei žinotų, kad namas įtrauktas į savivaldybės kvartalų energinio efektyvumo didinimo programą.

Kvartalų energinio efektyvumo didinimo programos neša didelę ekonominę naudą, nes atliekant kompleksinę renovaciją, keičiami ne pavienių daugiabučių, bet bendri viso kvartalo šilumos, vandentiekio ir nuotekų tinklai. Dėl šios priežasties, gali būti naudojamos naujesnės ir ilgaamžiškesnės technologijos, kurios gyventojams suteikia ilgalaikę ramybę - jų kiemas dar daug metų netaps statybų aikštele. Visgi pagrindinis kvartalinės renovacijos tikslas - padidinti kvartalų energinį efektyvumą ir sumažinti gyventojų išlaidas mokesčiams už šildymą.

Kadangi senuose daugiabučiuose suvartojama daugiausia šilumos energijos, o norint pasiekti maksimalų efektą, visa šilumos grandinė ir visi jos elementai turi būti atnaujinami nuosekliai ir susietai. Įgyvendinus kvartalinę renovaciją, paprastai sutaupoma daugiau nei 60 proc. šildymo išlaidų. O butuose oro temperatūra net ir labai šaltomis dienomis laikosi apie 20 laipsnių šilumos.

Bendruomeniškumas ir Socialinė Integracija

Specialistai sutaria, kad renovuoti pavienius pastatus - ne taip efektyvu. Kvartalinė renovacija išsprendžia ne tik daugiabučių infrastruktūros problemas, bet ir skatina gyventojų bendruomeniškumą bei mažina socialinę atskirtį. Didžiausia kvartalinės renovacijos nauda - visapusiškai atnaujintas kvartalas.

Tai yra, jos metu modernizuojami ne tik visi gatvės ar rajono daugiabučiai namai, bet ir bendros erdvės: pakeičiamas senas apšvietimas, įdiegiamos LED lempos, atnaujinamos automobilių stovėjimo aikštelės, vaikų žaidimų erdvės, šaligatviai, suoliukai. Taigi kvartalas atrodo lyg būtų neseniai pastatytas, o žmonės pradeda leisti kur kas daugiau laiko bendroves erdvėse ir bendraudami su kaimynais. Patrauklesnis kvartalas, žinoma, sulaukia ir daugiau miestiečių bei miesto svečių dėmesio.

Kitas kvartalinės renovacijos privalumas - pažeidžiamų visuomenės grupių integracija. Kadangi kvartalinės renovacijos metu užtikrinamas visų gyventojų įtraukimas į bendruomenės sprendimų priėmimą, suvienijamos skirtingos visuomenės grupės. O tai leidžia užsimegzti glaudesniems tarpusavio ryšiams, kurie dažnai nesibaigia net ir užbaigus renovaciją.

Miesto Vaizdo Pagerinimas

Kvartalinės renovacijos metu diegiami kompleksiniai atnaujinimai pagerina ne tik daugiabučio būstų savininkų gyvenamąsias sąlygas, bet ir ženkliai prisideda prie patrauklaus miesto vaizdo kūrimo. Pavyzdžiui, atnaujinant pavienius daugiabučius, namo apdailos medžiagos parenkamos priklausomai nuo to, ar namo fasadas tinkuojamas, ar ventiliuojamas, todėl kyla nemenkas iššūkis kurti bendrą, nuosaikų kvartalo vaizdą.

Tuo metu kvartalinės renovacijos metu tokių problemų nelieka, nes tarpusavyje derinami daugiabučių namų fasadų spalviniai ir apdailos medžiagų sprendiniai, todėl vizualinis kvartalo vaizdas tampa nuoseklesnis ir vieningesnis. Dėl atnaujintų miesto kvartalų paprastai jaučiamas ir didesnis pagyvėjimas mieste - atnaujintos viešosios erdvės tampa jaukesnės ir saugesnės, todėl pritraukia vis daugiau gyventojų ir miesto lankytojų. Be to, svarbu paminėti ir tai, kad įgyvendinus kvartalinę renovaciją, viešosios zonos tampa labiau pritaikytos senjorams ir žmonėms su negalia.

Investicijos į Renovaciją: Kas Atsiperka Greičiausiai?

Kylančios energijos kainos verčia vis daugiau Lietuvos gyventojų susimąstyti apie savo namų energetinį efektyvumą. Tačiau prieš pradedant renovacijos darbus, daugeliui kyla klausimai: kiek tai iš tiesų kainuos? Per kiek laiko investicijos atsipirks? Kurios investicijos atsiperka greičiausiai?

Atlikę išsamią 450 renovuotų namų Lietuvoje analizę ir įvertinę 2024 m. kainas, specialistai pateikia tokias įžvalgas:

1. Tinkamai atliktas pamatų šiltinimas yra viena geriausių ilgalaikių investicijų.
2. Sienų šiltinimas paprastai yra didžiausia investicija, siekianti 10 000-18 000 eurų standartiniam namui.
3. Stogo šiltinimas yra viena greičiausiai atsiperkančių investicijų, nes per stogą prarandama 20-25% šilumos.
4. Langų keitimas - viena populiariausių, bet ne greičiausiai atsiperkančių investicijų.
5. Atlikus testą ir identifikavus nesandarumo vietas, paprastai reikia investuoti dar 500-1500 eurų šių problemų sprendimui.

„Dažna klaida vertinant renovacijos atsipirkimą - įskaičiuoti tik dabartines energijos kainas. Tačiau istoriškai jos auga greičiau nei bendroji infliacija, todėl faktinis atsipirkimo laikas dažniausiai būna trumpesnis nei pradinis apskaičiuotasis,” - paaiškina energetikos ekonomistas dr.

Nors galima rinktis atskirus renovacijos darbus, ekspertai rekomenduoja kompleksinį požiūrį. Atliekant darbus kompleksiškai, bendras energijos taupymo efektas yra didesnis nei suma atskirų darbų efektų.

Patariama Prieš Pradedant Renovaciją

1. Prieš investuodami į renovaciją, atlikite profesionalų energetinį auditą ir pastatų sandarumo testą.
2. Rinkitės kokybiškas medžiagas ir patikimus rangovus. Viena didžiausių klaidų - rinktis pigiausias medžiagas ir darbo jėgą.
3. Aktyviai domėkitės galimomis paramos schemomis ir mokesčių lengvatomis.

Vis didesnį pagreitį Lietuvoje įgaunančios Daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) programos ekspertai perspėja - geriausi rezultatai pasiekiami vykdant kompleksinę pastato renovaciją.

Šildymo Sistemos Balansavimas ir Termoreguliavimas

Daugelyje daugiabučių, statytų pagal 1993 m. galiojusius statybos techninius normatyvus, yra įrengtos vienvamzdės šildymo sistemos, kuriose vanduo į radiatorius ne tik patenka, bet ir išteka į grąžinimo magistralę tuo pačiu vamzdžiu. Dėl šio proceso einant laikui sistemos išsibalansuoja, o esant vienvamzdei sistemai ant radiatorių nėra galimybės įrengti termoreguliatorius.

Prasidėjus daugiabučio atnaujinimo darbams, priklausomai nuo poreikių ir galimybių, gyventojai gali patys pasirinkti - ar modernizuoti esamą vienvamzdę sistemą, ar įsirengti dvivamzdę, kolektorinę ar daliklinę šildymo sistemą.

Šildymo Sistemos Balansavimas

Kai sistema yra išbalansuota, vieni radiatoriai perkaista, o kiti šyla nepakankamai. Siekiant išspręsti šią problemą - nevienodą šilumos pasiskirstymą tarp butų - galima subalansuoti šildymo sistemą. Tai įmanoma rūsyje sumontavus balansinius ventilius ir sureguliavus vandens srautus.

Balansinius ventilius galima rinktis iš dviejų rūšių - įrengiant rankinius arba automatinius. Rankiniai ventiliai yra pigesni, tačiau jie neleis įsirengti termoreguliatorių ant radiatorių, o pakeitus bent vieną radiatorių visame name teks sistemą balansuoti iš naujo, o tai užtruks. O automatiniai ventiliai šių problemų nesukelia, tačiau kainuoja kiek brangiau.

Termoreguliatoriai: Galimybė Reguliuoti Šilumą

Pertvarkius šildymo sistemą senuose daugiabučiuose, ant savo namuose esančių radiatorių gyventojai gali įsirengti termoreguliatorius, leidžiančius nustatyti į radiatorius patenkančio karšto vandens kiekį. Tokiu būdu gyventojai gali reguliuoti ir palaikyti patalpų šilumos kiekį pagal kiekvieno individualų komforto lygį.

Termoreguliatoriaus pagalba gyventojai taip pat gali sutaupyti - pavyzdžiui, ilgesniam laikui išvykstant iš namų, šilumos temperatūra gali būti sumažinta arba išvis užsukta. Tai galioja ir norintiems išjungti šildymą norimose patalpose nakties metu.

Vis dėlto, Daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) programą administruojančios Būsto energijos taupymo agentūros (BETA) specialistai primena, jog minimali temperatūra patalpose privalo būti užtikrinta. Gyventojų, piktnaudžiaujančių šilumos taupymu ir nesant tinkamo vėdinimo, laukia liūdnos pasekmės - butuose pradeda kauptis drėgmė, o dėl šios priežasties ant sienų ir lubų gali atsirasti pelėsis, kurį gali būti sunku išnaikinti, jo nepastebėjus laiku.

Ignalina - Renovacijos Pavyzdys

Pašnekovas pabrėžia, kad kompleksinės renovacijos naudą Lietuvoje jau galima iliustruoti Ignalinos pavyzdžiu. Tai kol kas vienintelis Lietuvos miestas, kuriame netrukus bus renovuoti beveik visi daugiabučiai namai. Tokia sinergija tarp viešųjų ir gyvenamųjų pastatų atnaujinimo padėjo Ignalinai tapti renovacijos lydere, rodančia pavyzdį kitiems Lietuvos miestams.

Anot pašnekovo, Lietuvoje netrūksta ir pavienių, bet kompleksiškai renovuotų kvartalų. Vienas iš pavyzdžių - Kaune, M. Romerio gatvėje: „Tai vienas iš puikių kvartalinės renovacijos pavyzdžių, kada buvo atnaujinti visi namai, infrastruktūra ir laisvalaikio zona. Tikiuosi, kad tokie pavyzdžiai paskatins kitų daugiabučių gyventojų norą įgyvendinti renovacijos projektus.“

Atsinaujinantys Energijos Šaltiniai

Lietuvoje renovacija ne tik prisideda prie šiluminės energijos taupymo, bet ir skatina atsinaujinančių energijos šaltinių naudojimą - vis daugiau renovuojamų namų pasirenka įsirengti saulės kolektorius ant stogo. „Neseniai atlikome saulės energijos analizę Lietuvos daugiabučiuose ir pastebėjome, kad saulės kolektorius įsirengę gyventojai, savo pasirinkimą vertina teigiamai.

Renovacija daro teigiamą įtaką ne tik renovuotų daugiabučių gyventojų sąskaitoms šildymui, bet ir padeda mažinti energijos suvartojimą ir išmetamą CO2 kiekį. Atsinaujinančius energijos šaltinius pasirinkę gyventojai ženkliai prisideda ir prie CO2 emisijos mažinimo. Pavyzdžiui, šildantis šilumos siurbliu, CO2 emisija yra 6 kartus mažesnė nei šildantis gamtinėmis dujomis.

Architektūriniai Aspektai ir Bendruomenės Įtraukimas

Kokybiškos renovacijos žingsnius mėginame išgryninti šiuo metu vykstančioje Lietuvos architektų sąjungos (LAS) iniciatyvoje „Kvartalinė daugiabučių renovacija“. Ši iniciatyva - tai Europos Komisijos paskelbtos Naujojo Europos Bauhauzo programos dalis.

Viena iš labiausiai reikalingų dėmesio yra bendruomenės įtrauktis - matyt, ir dabartinės programos stringa dėl to, kad labai sunku žmones įtikinti, kokią jie gaus naudą iš renovacijos. Kol kas mes galime kalbėti tik apie energetinę naudą, o gyvenant daugiabutyje ypač svarbi bendrųjų erdvių ir infrastruktūros kokybė, suteikianti gyventojui didelę dalį gerovės jausmo.

Fasadų apšiltinimas ir kitos didesnės transformacijos kelia klausimą, kas laukia originalaus pastato įvaizdžio. Kol kas namai yra renovuojami po vieną, tačiau sovietmečiu daugiabučių kvartalai buvo kuriami bendrai, pastatai turėjo bendrą architektūrinį vardiklį, spalvą, medžiagiškumą, ritmą, tam tikras detales, kurios juos siejo į vieną atpažįstamą vienetą. Mes manome, kad, planuojant holistinę kompleksinę renovaciją, būtina į visą kvartalą žiūrėti bendrai ir architektūrinius estetinius sprendimus derinti prie visumos.

Po renovacijos kvartale turėtų būti išlaikytos pagrindinės originalaus projekto vertybės: urbanistinė struktūra, mastelis, pastatų išdėstymas, ritmas ir tam tikros charakteringos detalės (pavyzdžiui, laiptinių dekoro elementai, betoninės arkos tarp pastatų).

Pastatų fasadai yra sutvarkomi, bet turime įvertinti tai, kad prarandama pagrindinė statinių istorinė raiška. Šiltinant pasiekiamos geresnės išorinių atitvarų charakteristikos, tačiau sienos storėja, o langai dažnai statomi į tas pačias vietas ir angokraščiai iškreipia pastato architektūrinę tektoniką.

Renovacijos turėtų prasidėti nuo orientacijos į gyventoją - ko jam trūksta, kad būtų gera gyventi. Galbūt gyventojus reikėtų pirmiausia sudominti, kad jie norėtų renovacijos? Šiuo metu jiems dažnai neaišku, ką iš renovacijos gaus, o kartais, po rekonstrukcijos, gyvenimo sąlygos netgi ir pablogėja.

Klaipėdos Pavyzdys: Šildymo Sąskaitų Skirtumai

Bendrovės „Klaipėdos energija“ Klientų aptarnavimo grupės vadovas dr. Ignas Mikalauskas teigė, kad analizuojant vieną iš 2020/2021 m. šildymo sezono mėnesių, Klaipėdos mieste dalinai renovuoti namai sunaudojo vidutiniškai 13,99 kWh/kv. m, naujos statybos - 8,57 kWh/kv. m, nerenovuoti - 16,4 kWh/kv. m, pilnai renovuoti - 8,75 kWh/kv. m.

Taigi, dalinai renovuotuose ar nerenovuotuose namuose gyventojai už šilumos energiją mokėjo atitinkamai vidutiniškai 61-91 proc. daugiau.

„Pavyzdžiui, 2021 m. vasarį, kai vidutinė lauko oro temperatūra buvo -3,5 CO, naujos statybos (2020 m.) daugiabučio Baltijos pr. gyventojai už 60 kv/m mokėjo 21 eur, pilnai renovuotame name Panevėžio g. (statytas 1976 m.) už tokio pat ploto butą sąskaitą už šildymo paslaugas buvo 24 eur, o senamiestyje, Jono g., 1855 m. statytame nerenovuotame name identiško ploto savininkų sąskaita siekė 133 eur. Taigi, skirtumas tarp taupiai šilumą vartojančių namų ir „švaistūnų“ tą patį mėnesį, esant identiškoms oro sąlygoms, gali siekti ir 6 kartus“, - aiškino I. Mikalauskas.

Nors dalis gyventojų priešinasi renovacijai, tačiau „Mano būsto“, kuris uostamiestyje yra vienas didžiausių renovacijos administratorių, turimi duomenys nuteikia viltingai. Skaičiuojama, kad šiemet pabrangus šildymui renovuotame name vidutinio 60 kv. m buto šildymas kainuos apie 60 eurų, o nerenovuotame - apie 150 eurų.

Valstybės Parama ir Energetinis Efektyvumas

„Nors negalime kontroliuoti kuro, naudojamo šiluminei energijai išgauti, kainų, galime pasirūpinti savo būstų energiniu efektyvumu. Anot jos, vartotojai po būsto modernizacijos gauna sąskaitas, kurios gali būti 2-3 kartus mažesnės nei prieš tai buvusios. Pastebima, kad šiuo metu jau daugiau nei šimtas tūkstančių šeimų gyvena atnaujintuose daugiabučiuose, kuriuose vidutiniškai sutaupoma 65 proc.

Atitinkamai pastatų savininkai turės investuoti į pastatų atnaujinimą, todėl energetinio efektyvumo priemonių įgyvendinimas, ypatingai pasinaudojant šiuo metu teikiama valstybės parama, atneštų gyventojams vienareikšmę naudą“.

tags: #galvojant #apie #ateiti #verta #rinktis #kompleksine