Mintis pradėti savo verslą man kilo praėjusią vasarą, o tiksliau tai paskatino vienas svečias iš užsienio, kuris trumpai viešėjo Zarasų krašte. Nusprendžiau steigti ne personalinę įmonę, bet uždarąją akcinę bendrovė, kurią, įstatymų numatyta tvarka, gali kurti ir vienas asmuo. Mano pasirinkimą nulėmė tai, kad personalinių įmonių apmokestinimas vykdomas ne nuo pelno, o nuo pajamų, todėl patiriami dideli nuostoliai mokesčių sąskaita. Be to, šių įmonių savininkai už įmonės įsipareigojimus atsako visu savo turtu.
Įmonės misija ir tikslai
Įmonės misija - tai veiklos orientyras, tai tarsi devizas, į kurį turi būti orientuota visa veikla. Svarbiausia misijos paskirtis yra ta, kad suteikia darbui prasmę ir atitinkamai sužadina viso personalo motyvaciją. Mano uždavinys - padovanoti žmogui atradimo šventę, džiaugsmą, atskleisti mūsų šalies subtilų grožį, skatinti pažinti dar nepažintas vietas. Juk kiekvienas žinome koks saldus pažinimo “vaisius”. Kiekvieną kartą žmogus, pabuvojęs kitoje aplinkoje, savyje taip pat randa kažką paslėpto, iki tol nežinomo ir be to žmogus yra pati smalsiausia būtybė.
Pagrindinis kiekvienos verslo įmonės tikslas yra gauti pelną, todėl prieš kuriant savo verslą būtina apgalvoti ir tikslus. Teisingas jų suformulavimas ir sugrupavimas, vienas iš sėkmingos veiklos garantų. Be to, jei nėra tikslo, nėra ir veiklos.
Tikslai:- Įsitvirtinimas rinkoje
- Kaštai neturi viršyti įplaukų
- Gauti pelną
- Prestižo ir pripažinimo siekimas
- Apyvartos didinimas
- Naujų darbo vietų kūrimas
- Klientų pritraukimas
- Klientų norų įgyvendinimas
- Kelionių savikainos mažinimas
- Naujų kelionių kūrimas
Marketingas ir rinkos analizė
Marketingo tikslai padeda įgyvendinti verslo tikslus, kurie yra vienas iš pagrindinių sėkmingos įmonės veiklos ramsčių. Kad įmonė sėkmingai dirbtų ir duotų pelną, nepakanka tik idėjos, būtina išanalizuoti mus supančią aplinką, ją įtakojančius veiksnius tam, kad nepatirtume nuostolių. Tuo labiau, kad turizmo verslas Lietuvoje dar yra pakankamai jaunas, neturi nusistovėjusių tradicijų, vis dar besiformuojantis ir besikeičiantis.
Būtent šia verslo dalimi ir turi pasirūpinti marketingas. Juk marketingas- tai rinkotyra. Jis tiria, ko nori mūsų klientai, kas yra tiekėjai ir konkurentai. Būtent marketingas nulemia sprendimus, ką parduoti. Tik marketingo pagalba nustatome tinkamiausią rinkos segmentą, vartotojų poreikius, galimybes, analizuoja konkurencinę situaciją rinkoje ir t.t.
Verslo sėkmė priklausys nuo to, kaip pavyks rasti prekėms rinkos nišą, todėl būtina ištirti konkurencinę aplinką. Labai svarbu yra domėtis įmonėmis (konkurentais) siūlančiomis panašių paslaugų. Bet konkurencija yra ir naudinga, nes taip pritraukiama daugiau klientų, nes jie suinteresuoti tiek teikiamų paslaugų kainomis, tiek ir jų kokybe.
Įmonę nusprendžiau kurti Zarasų mieste. Su miestu susisiekimas yra geras, dažnai važinėja autobusai. Be viso to manau jog atvykėliams užsieniečiams patys Zarasai padarytų neblogą įspūdį, nes miestas yra įsikūręs prie Zaraso ežero, be to, ežero saloje dažnai vyksta įvairūs renginiai.
Politinė ir teisinė aplinka
Politinė ir teisinė aplinka apima visuomenės politinių struktūrų veiksmus, teisės aktus ir jų interpretavimą, kurie vienaip ar kitaip liečia įmonės veiklą. Turizmas, kaip industrija, labai pažeidžiamas įvairių politinių jėgų, valstybės ir vyriausybės politikos, nacionalinių ir regioninio saugumo pakitimų. Politinė situacija šalyje veikia turistų apsisprendimą vykti ar ne į tą šalį. Turistas turi jaustis saugus. Monetarinė politika taip pat turi didelę įtaką, nustatydama leidžiamą įsivežti valiutos kiekį.
Galime pasidžiaugti besistabilizuojančia teisine ir politine aplinkomis. Lietuvoje nuolat vyksta tarptautinio lygio susitikimai, mūsų valstybės pareigūnai dažnai kviečiami į užsienio šalis, pasirašomos draugystės ir bendradarbiavimo sutartys su užsienio valstybėmis. Aktualus šiandienos klausimas- Lietuvos siekimas integruotis į NATO ir Europos sąjungą. Tai pakeistų šalies politinę situaciją bei turėtų įtakos šalies ekonomikai.
Svarbiausi įstatymai, reglamentuojantys verslą Lietuvoje:| Nr. | Įstatymo pavadinimas | Patvirtinimo data | Įstatymo Nr. |
|---|---|---|---|
| 1. | Mažųjų įmonių įstatymas | 1991 12 20 | I-2125 |
| 2. | Nustato mažųjų įmonių veiklos skatinimo pagrindus. | ||
| 3. | Socialinio draudimo įstatymas | 1991 05 21 | I-1337 |
| 4. | 34 įstatymo straipsnis nustato, kad visos įmonės ir organizacijos moka 33% nuo išmokėjimų darbuotojams soc. draudimo mokestį. | ||
| 5. | Konkurencijos įstatymas | 1992 09 15 | I-2878 |
| 6. | Reguliuoja santykius, atsirandančius ūkiniams subjektams ar jiems atstovaujantiems pareigūnams bei valstybiniams valdžios ir valdymo organams, atliekant veiklas, ribojančias konkurenciją arba nesąžiningai konkuruojant LR prekių rinkose, t.p. | ||
| 7. | LR juridinių asmenų pelno mokesčio įstatymas | 1990 07 31 | 22 |
| 8. | Juridinių asmenų pelno mokestis mokamas juridinio asmens teises turinčių įmonių, kurių veiklą reglamentuoja LR įmonių įstatymas. | ||
| 9. | LR įmonių rejestro įstatymas | 1990 07 31 | I-440 |
| 10. | Šis įstatymas reglamentuoja LR įmonių rejestro steigimą, tvarkymą, likvidavimą, registravimui pateikiamus duomenis ir jų naudojimo tvarką. | ||
| 11. | LR įmonių bankroto įstatymas | 1992 09 15 | I-2880 |
| 12. | Šiame įstatyme numatytos visos įmonės bankroto procedūros nuo bylos iškėlimo teisme iki įmonės likvidavimo. | ||
Kurdami ir plėtodami savo verslą, verslininkai privalo remtis įstatymais ir jų paisyti.
Ekonominė padėtis
Pagrindinė rinkos sąlyga yra ekonominė padėtis. Bendra ekonomikos padėtis yra visų marketingo veiksmų pagrindas. Lietuva pradėjo plačią ekonominę reformą, kurios pagrindinis tikslas yra persiorientuoti į rinkos santykiais grindžiamą ekonominę sistemą. Infliacija- kainų kilimas, t.y. piniginio vieneto vertės sumažėjimas.
Iš lentelės matome, kad BVP vis auga, o 2001 metais planuojama, kad jis išaugs dar 3.5%, infliacija Lietuvoje mažėja Tai geras rodiklis, bylojantis kad ir apie pamažu, bet vis gerėjančią ekonominę padėtį. Vadinasi, gaminama daugiau prekių ir paslaugų, o kainos pamažu stabilizuojasi. Tuo pačiu gerėja svečių aptarnavimo lygis, nes jiems siūlome platesnį prekių ir paslaugų asortimentą.
Iš lentelės duomenų matome apie vis augantį bedarbių skaičių, didėjantį šalies nedarbo lygį.
Rizikos įvertinimas
Niekada negalima sakyti, kad pralaimėjai ar nepralaimėjai, jeigu nieko nedarei. Tik ką nors darant, galima teigti, jog rizikuoju. Rizika - veiksnys visur ir visada lydintis verslą. Yra sakoma “kas nerizikuoja tas negeria šampano”, bet aš, pradedantysis verslininkas, privalau įvertinti realias galimybes ir itin rūpintis savo veiklos šansų didinimu.
Galimos rizikos:- Stichinės ir kitos nelaimės: gaisras, sprogimas, įsilaužimas, vagystės.
Turizmo sektoriaus apžvalga Lietuvoje
Turizmas pasaulyje yra viena iš didžiausių ūkio šakų. Turizmas yra viena iš prioritetinių Lietuvos ūkio šakų, kurios plėtojimo kryptys ir prioritetai nustatyti Nacionalinėje turizmo plėtros programoje bei jos įgyvendinimo 2000 - 2002 m. priemonėse.
2000 m. turizmo sektoriuje veikė beveik 350 kelionių ir turizmo agentūrų, 521 įmonė teikė apgyvendinimo paslaugas, apie 5000 įmonių teikė maitinimo paslaugas, 120 asmenų teikė kaimo turizmo paslaugas, veikė 22 turizmo informacijos centrai ir apie 600 gidų teikė ekskursijų paslaugas. Dauguma paslaugų sferos objektų koncentruojasi didžiausiuose šalies miestuose ir čia paslaugų kokybės lygis geriausiai atitinka turistų poreikius. 2000 metais turizmo sektoriuje dirbo 71 tūkst. darbuotojų.
2000 metais Lietuvą aplankė beveik 4,1 milijono užsieniečių, 8 % mažiau nei 1999 m., iš jų - 1,1 milijono turistų, 24 % mažiau nei 1999 m.. Didžiąją dalį užsienio vienadienių lankytojų sudaro kaimyninių šalių - Rusijos, Baltarusijos bei Latvijos gyventojai. Užsieniečių išlaidos Lietuvoje siekė 1,7 milijardo litų, 38 % mažiau nei 1999 m.. Turizmo paslaugų eksportas sudarė 8 % viso bendrojo Lietuvos eksporto.
3,6 milijono Lietuvos gyventojų 2000 m. buvo išvykę į užsienį ir tai 4 % daugiau nei 1999 m. Iki nepriklausomybės atgavimo Lietuva buvo beveik uždara užsienio turizmui. Vėliau, pasikeitus situacijai, atsirado ryškus vakarų rinkų susidomėjimas Lietuva. Šis susidomėjimas palaipsniui mažėjo dėl neišvystytų turizmo paslaugų, pasiekiamumo, mažų rinkodaros galimybių. Pastaraisiais metais gerėjant paslaugų kokybei, susisiekimui, daugėjant turistinės informacijos apie Lietuvą, pastebimas šių rinkų „grįžimas“. Tuo būdu, vyksta rinkos restruktūrizavimas iš NVS šalių į kitas pasaulio šalis.
Kaip ir kitur užsienyje, taip ir Lietuvos pagrindinės turizmo rinkos yra kaimyninės šalys. Turistų srautų kryptys priklauso ne tik nuo šalies turistinio produkto išvystymo, bet ir nuo kaimyninių šalių ekonominio išsivystymo skirtumų, vartojimo kainų lygio. Atsižvelgiant į apsilankančių Lietuvoje užsieniečių skaičių, svečių bei jų nakvynių skaičių apgyvendinimo įmonėse, vidutines turistų išlaidas bei kitimo tendencijas, Lietuvos pasiekiamumą, Lietuvos įvaizdį, prioritetinėms Lietuvos atvykstamojo turizmo rinkoms priskiriamos Vokietija, Latvija, Lenkija, Rusija, Suomija. Tai rinkos, su kuriomis yra geras arba patenkinamas susisiekimas ir, kuriose Lietuva yra žinoma. Visos šios rinkos, išskyrus Rusiją, pastaruoju metu yra ženkliai augančios. Su šiomis rinkomis reikia dirbti sistemingai, kreipiant į jas daugiausiai dėmesio.
Taip pat svarbios turizmo rinkos yra Švedija, Jungtinė Karalystė, Danija, Estija, Italija, Norvegija, Prancūzija, Izraelis. Jos yra labiau nutolusios ir susisiekimas su jomis blogesnis, o ir Lietuva jose mažiau žinoma, todėl čia reikia skirti didesnį dėmesį į bendrąjį Lietuvos bei jos turizmo produkto pristatymą. Reikėtų atkreipti dėmesį į atsigaunančias turistiniu požiūriu Centrinės Europos šalis.
Lietuvos turizmo rinkodaros veikla vykdoma nacionaliniame, regioniniame, savivaldybių bei privačių verslo subjektų lygmenyje. Sudaromi Lietuvos turizmo rinkodaros metiniai planai, kurie kartu aptariami su apskričių, savivaldybių, turizmo asociacijų atstovais.
Riboti valstybės finansiniai ištekliai neleidžia vykdyti aktyvios rinkodarinės veiklos ir šalies, ir regionų mastu. 2000 m. Lietuvos valstybė šiai veiklai skyrė tik apie 0,5 mln. lt. Užsienyje veikia du Lietuvos turizmo informacijos centrai: Rusijoje - Maskvoje (įkurtas 2000-jų metų vasarą) ir Vokietijoje - Miunsteryje (įkurtas 2000-jų metų kovo mėn. kartu su Latvijos ir Estijos nacionalinėmis turizmo administracijomis). Per metus išleidžiama 6-8 nacionaliniai turizmo informaciniai leidiniai.
Autobusų nuoma
Autobusų nuoma kelionėms į užsienį ir po Lietuvą. Siūlome Jums komfortabilių turistinių autobusų nuo 46 iki 55 vietų nuomą.
Autobusų parkas:- Autobusas NEOPLAN N 1216 HD, valst. Nr. Sėdimų vietų skaičius: 49
- Kiti autobuso privalumai: Sėdynės platinasi į šonus, atsilenkia atgal, atramos rankoms ir kojoms, atlenkiami staliukai. Autobusas gali būti nuomojamas ir su papildoma bagažine slidėms.
- Autobusas NEOPLAN N 1216 HD, valst. Nr. Sėdimų vietų skaičius: 46
- Kiti autobuso privalumai: Sėdynės platinasi į šonus, atsilenkia atgal, atramos rankoms ir kojoms, atlenkiami staliukai. Autobusas gali būti nuomojamas ir su papildoma bagažine slidėms.
- Autobusas NEOPLAN N 1216 HD, valst. Nr.
- Kiti autobuso privalumai: Sėdynės platinasi į šonus, atsilenkia atgal, atramos rankoms ir kojoms, atlenkiami staliukai. Autobusas gali būti nuomojamas ir su papildoma bagažine slidėms.
- Autobusas NEOPLAN N 1217 HD, valst. Nr.
- Kiti autobuso privalumai: sėdynės platinasi į šonus, atsilenkia atgal, atramos rankoms ir kojoms, atlenkiami staliukai.
- MAN Lions Coach C, valst. Nr. Sėdimų vietų skaičius: 53
- Kiti autobuso privalumai: Sėdynės platinasi į šonus, atsilenkia atgal, atramos rankoms ir kojoms, atlenkiami staliukai. Autobusas gali būti nuomojamas ir su papildoma bagažine slidėms.
- MAN Lions Coach, valst. Nr. Sėdimų vietų skaičius: 55
- Kiti autobuso privalumai: Sėdynės platinasi į šonus, atsilenkia atgal, atramos rankoms ir kojoms, atlenkiami staliukai. Autobusas gali būti nuomojamas ir su papildoma bagažine slidėms.
Turizmo agentūroms nėra labai svarbios patalpos kuriose ji yra įsikūrusi, praktiškai agentūra gali būti įkurta netgi bute. Svarbiausia turizmo įmonei yra komunikacijos priemonės, nes dažniausiai su klientais yra bendraujama telefonu, internetiniu paštu arba faksu.
Turizmo įmonei svarbu transporto paslaugos. Dažniausiai įmonės turi savo transportą kuriopaslaugomis naudojasi jos klietai, o jeigu taip nėra tai tuomet įmonė turi tartis su kitomis įmonėmis kurios teikia būtent transporto paslaugas. Manau jog mano įmonei teks bendradarbiauti su transpoto paslaugas teikiančia įmone, nes neplanuoju turėti nuosavų autobusų.
Gera idėja ir liks tik idėja , jeigu realiai neįvertinsime savo galimybių ją realizuoti. ir veiksmų, būtinų tenkinant konkrečius pirkėjų poreikius ir kartu siekiant pelno.