Mūsų akys dažnai susiduria su problemomis ar ligomis, tačiau kartais sunku žinoti, kaip jas spręsti ir ką daryti, kad pagerintume savo akių sveikatą. Pateiksime dažniausias akių problemas, jų priežastis ir kaip jų išvengti ar spręsti. Viena iš dažniausiai pasitaikančių problemų - akių paraudimas.
Akių paraudimas
Akių paraudimas gali būti daugybės sutrikimų požymis. Nors gali atrodyti grėsmingai, dažniausiai tai nesunkių sutrikimų pasekmė. Puikus pavyzdys galėtų būti konjunktyvitas. Akių paraudimas yra vienas pagrindinių šio sutrikimo simptomų.
Paraudusios akys arba „raudonos akys“ yra bendrinis terminas apibūdinantis raudonas, sudirgusias ir it krauju pasruvusias akis. Paraudimas atsiranda tada, kai mažytės akies kraujagyslės padidėja ar prasideda uždegimas. Įprastai tai yra reakcija į kažką, kas dirgina akis. Akių paraudimas gali paveikti vieną arba abi akis ir išsivysti laikui bėgant arba atsirasti staiga, pavyzdžiui dėl alergijos ar akies sužeidimo.
Pagrindinės akių paraudimo priežastys:
- Alergijos
- Smogas, dūmai
- Virusinės ar bakterinės infekcijos
- Cheminės medžiagos
- Sausos akys
Kitos galimos priežastys:
- Konjunktyvitas
- Trūkusi kraujagyslė
- Iritas
- Ūminė glaukoma
- Ragenos opa
- Akies ragenos įbrėžimas arba svetimkūnis akyje
Kaip gydyti akių paraudimą?
Akių paraudimą gydyti ar taisyti sunku, tad geriau stengtis apskritai vengti šios akių būklės, t. y. dažnai plauti rankas, pakankamai miegoti, naudoti dirbtines ašaras akims drėkinti, dažnai vėdinti kambarius, riboti veiklą prie kompiuterių, telefonų, televizorių.
Paraudusių akių sukeliamam diskomfortui sumažinti galite naudoti nereceptinius akių lašus (dirbtines ašaras), kurie išvalo ir drėkina akies paviršių.
Kaip sumažinti akių paraudimo riziką?
- Netrinkite akių. Nešvarumai ir bakterijos ant rankų ir pirštų gali patekti ant akių ir taip sukelti dar didesnį sudirginimą.
- Tinkamai prižiūrėkite kontaktinius lęšius ir nenešiokite jų ilgiau, nei rekomenduojama.
- Kruopščiai nuvalykite akių makiažą.
- Darykite reguliarias pertraukėles dirbant su išmaniaisiais ekranais.
Jeigu akys dažnai parausta arba paraudimas nepraeina, tai gali signalizuoti apie rimtesnę akių būklę ar ligą, todėl neatidėliokite ir visada kreipkitės į akių priežiūros specialistą.
Konjunktyvitas
Paraudusios, perštinčios, ašarojančios akys - požymiai, kurių jokiu būdu nereikėtų ignoruoti. Dažniausiai šie simptomai signalizuoja apie konjunktyvitą - vieną iš dažniausiai pasitaikančių akių uždegimų. Konjunktyvitas - tai akies junginės (plonos, skaidrios gleivinės, dengiančios akies obuolio baltumą ir vidinę vokų pusę) uždegimas.
Tai viena labiausiai paplitusių akių ligų pasaulyje: apie 30% pacientų kreipiasi į oftalmologus dėl junginės uždegimo. O konjunktyvito gydymas skiriasi priklausomai nuo to, kokia jo forma pacientas serga: bakterine, virusine ar alergine.
Konjunktyvitas yra plono audinio sluoksnio, dengiančio akies obuolį ir vidinius vokų paviršius, uždegimas. Kraujagyslės patinsta, todėl viena ar abi akys atrodo pasruvusios krauju ar jaučiasi tarsi “būtų pripiltos žvyro”. Kiti simptomai gali būti niežulys, akių ašarojimas ir sulipusios blakstienos.
Konjunktyvito simptomai
Konjunktyvito simptomai pirmiausia gali pasireikšti vienoje akyje ir palaipsniui pereiti į kitą arba gali paveikti abi akis vienu metu. Konjunktyvitui būdingi simptomai:
- Akių paraudimas ir uždegimas
- Pūliai, dėl kurių blakstienos sulimpa (ypač pabudus)
- Niežulys ir deginimas
- Ašarojimas
- Patinę akių vokai
- Laikinas regėjimo aštrumo sumažėjimas
- Bendras negalavimas, galvos skausmas
- Neryškus matymas
- Akių skausmas
- Padidėjusi kūno temperatūra
- Svetimkūnio pojūtis akyse
- Fotofobija (ypatingas jautrumas ir netolerancija šviesai)
Konjunktyvito simptomai skiriasi priklausomai nuo jo tipo. Taigi, sergant bakteriniu konjunktyvitu, akyse atsiranda pūlingų išskyrų, o sergant virusiniu konjunktyvitu - išskyros skaidrios ir vandeningos. O alerginiam konjunktyvitui labiau būdingas ašarojimas ir akių paraudimas, o ne pūliai.
Konjunktyvito rūšys
Konjunktyvitą gali sukelti infekcija, alergija (pavyzdžiui, žiedadulkėms) arba dirginanti medžiaga, tokia kaip chloras ar dulkės. Gydymas priklausys nuo to, kas sukėlė ligą. Kartais gydymas nereikalingas, nes būklė pagerėja savaime.
🔴 How to Get Rid of Pink Eye | 3 Must Know Facts About Pink Eye and Conjunctivitis
- Bakterinis konjunktyvitas. Tai bakterijų sukeltas akių junginės uždegimas. Šio tipo konjunktyvitu susergama tada, kai sutrinka pusiausvyra tarp normalios junginės floros ir patogeninių mikroorganizmų. Ligos eiga priklauso nuo bakterijų rūšies. Suaugusiems bakterinį konjunktyvitą dažniausiai sukelia stafilokokai. O vaikams dažniausi sukėlėjai yra Haemophilus influenzae ir pneumokokai. Tuo tarpu naujagimiams bakterinį konjunktyvitą gali sukelti gonokokai ar chlamidijos.
- Virusinis konjunktyvitas. Pirmiausia uždegimas atsiranda vienoje akyje, o po kelių dienų ir antrojoje. Be pagrindinių simptomų, virusiniam konjunktyvitui taip pat būdingas viršutinių kvėpavimo takų uždegimas, kūno temperatūros padidėjimas, pilkšvų plėvelių susidarymas ant junginės, papilių ir folikulų atsiradimas. Virusinis konjunktyvitas yra labai užkrečiamas ir perduodamas kosint, čiaudint, liečiant ir dalinantis įprastais namų apyvokos daiktais. Kuo anksčiau pradėsite gydymą, tuo lengviau ir greičiau pasveiksite. Todėl pajutus pirmuosius ligos požymius reikėtų kreiptis į gydytoją.
- Alerginis konjunktyvitas. Alerginį konjunktyvitą lydi stipresnis ašarojimas, akių vokų niežėjimas ir patinimas. Alerginį konjunktyvitą gali sukelti žiedadulkės ir augalų sėklos, kosmetika, maisto alergenai, ilgą laiką vartojami vaistai, buitinė chemija. Alerginį konjunktyvitą taip pat gali sukelti ir kontaktiniai lęšiai. Tačiau pastaruoju metu kuriamos vis saugesnės medžiagos, iš kurių gaminami lęšiai. Tad jie vis rečiau sukelia alergiją pacientams.
Konjunktyvito išsivystymo rizikos veiksniai
Dažniausi rizikos veiksniai, galintys prisidėti prie akių uždegimo išsivystymo, yra susilpnėjusi imuninė sistema, asmens higienos nepaisymas ir akių operacijos. Itin dažnos konjunktyvito atsiradimo priežastys taip pat yra bendrai naudojamų veido ir rankų rankšluosčių, makiažo šepetėlių naudojimas bei kontaktinių lęšių nešiojimas.
Taip pat konjunktyvitą gali sukelti kosmetikos ir priežiūros priemonių su kvapikliais ir dažikliais naudojimas, įvairios akių ligos ir sužalojimai, neseniai atlikta akių operacija, pavyzdžiui, lazerinė regėjimo korekcija, cheminės medžiagos, pavyzdžiui, chloruotas baseino vanduo, taip pat įvairūs svetimkūniai, patekę į akis.
Konjunktyvito diagnostika
Konjunktyvitą gali diagnozuoti gydytojas oftalmologas apžiūros metu. Dažniausiai pakanka tik išoriškai apžiūrėti akis. Tačiau jei gydytojas įtaria virusinį konjunktyvitą, tuomet gali būti atliekamas specialus diagnostinis testas. O susidūrus su sunkesniu konjunktyvitu ar jam nebūdingais simptomais - gydytojas gali paimti pasėlį išsamesniam tyrimui. Taigi, norint tikslios diagnozės - kreipkitės į gydytoją. Jokiu būdu nepradėkite savarankiško gydymo.
Konjunktyvito gydymas
Nėra universalaus gydymo, kadangi kiekvienas konjunktyvito tipas gydomas skirtingai. Bakterinei infekcijai gydyti gydytojas dažniausiai skiria antibiotikų lašus. O jei konjunktyvito gydymas neveiksmingas, tuomet specialistas parenka kitą veikliąją medžiagą. Itin svarbu laikytis gydytojo nurodymų, kadangi jis individualiai skiria lašų skaičių ir vaisto vartojimo trukmę.
Sergant virusiniu konjunktyvitu, taip pat skiriami vaistai lašų ar tepalų pavidalu. Be to, siekiant palengvinti simptomus, gydytojas gali rekomenduoti specialius kompresus ir laikytis tam tikrų higienos taisyklių, nes ši liga yra labai užkrečiama.
O alerginio konjunktyvito gydymui gali būti skiriami antialerginiai akių lašai, antihistamininiai vaistai bei drėkinamieji akių lašai, pavyzdžiui, OCULOCIN VITAL. Jei simptomai yra sunkūs ir gydymas neveiksmingas, gydytojas gali skirti stipresnius vaistus. Be to, dauguma vaistų, skirtų konjunktyvito gydymui parduodami tik turint gydytojo receptą.
Kaip apsisaugoti nuo konjunktyvito?
Konjunktyvito profilaktikoje ypatingas dėmesys skiriamas higienai ir akių sveikatos priežiūrai, kadangi būtent tai padės išvengti infekcijos perdavimo ir plitimo. Štai keletas rekomendacijų:
- Laikykitės higienos: dažnai ir kruopščiai plaukite rankas su muilu bei naudokite antiseptiką.
- Naudokite asmenines higienos priemones: rankšluostį, kosmetiką (pavyzdžiui, blakstienų tušą).
- Venkite per didelės akių įtampos.
- Nelieskite akių rankomis (ypač nešvariomis).
- Prižiūrėkite akinius nuo saulės ir receptinius akinius naudojant specialias priemones.
- Užtikrinkite tinkamą kontaktinių lęšių priežiūrą.
- Kasmet apsilankykite pas specialistą akių patikrinimui.
- Galite naudoti NAVIBLEF DAILY CARE putas akių vokams, kurios veiksmingai pašalina nuo akių vokų perteklinę sekreciją, žiedadulkes ir pleiskanas, kurios padidina dirginimo ir užsikrėtimo tam tikromis bakterijomis riziką.
Be to, turėtumėte nustoti nešioti kontaktinius lęšius, kai pasireiškia pirmieji konjunktyvito simptomai kontaktiniai lęšiai ir jų dėklas turėtų būti pakeičiami naujais. O naują lęšių porą naudokite tik visiškai pasveikę.
Akių alergijos
Akių alergijos - tai dažna, tačiau neretai nuvertinama problema, kuri gali sukelti didelių nepatogumų kasdieniame gyvenime. Ši būklė, dar vadinama alerginiu konjunktyvitu, pasireiškia, kai akys reaguoja į aplinkos alergenus, sukeldamos nemalonius simptomus, tokius kaip niežėjimas, paraudimas, ašarojimas ir patinimas.
Kas sukelia akių alergijas?
Akių alergijas dažniausiai sukelia aplinkos alergenai, kurie tiesiogiai sąveikauja su akies paviršiumi. Tai gali būti žiedadulkės, dulkės, naminių gyvūnų pleiskanos, pelėsiai ir net kai kurios cheminės medžiagos, esančios kosmetikoje ar medicininiuose preparatuose. Be to, dirgikliai, tokie kaip oro tarša, dūmai ir cheminės medžiagos, gali dar labiau sustiprinti simptomus.
Akių alergijos simptomai
Akių alergijos simptomai gali būti labai ryškūs ir varginantys. Niežėjimas ir deginimo pojūtis akyse, paraudimas, ašarojimas, perštėjimas ir jautrumas šviesai - tai tik keletas iš jų. Kai kuriais atvejais gali pasireikšti ir regėjimo pablogėjimas, ypač jei uždegimas yra stiprus.
Akių alergijų gydymas
Gydant akių alergijas, svarbiausia yra stengtis išvengti kontakto su žinomais alergenais. Tačiau, kadangi alergenai dažnai būna aplinkoje, tai gali būti sudėtinga.
- Pirmasis žingsnis - akių priežiūra namuose. Šaltos arba šiltos kompresai gali padėti sumažinti uždegimą ir patinimą. Šalto kompreso naudoti ypač patariama, kai akys yra patinusios, o šiltas - kai reikia pagerinti kraujotaką. Ramunėlių, žaliosios ar juodosios arbatos pakeliai, atvėsinti, taip pat veikia raminančiai, padeda sumažinti paraudimą. Dirbtinės ašaros padeda akims likti drėgnoms, jos praplauna alergenus nuo akių paviršiaus, taip sumažindamos dirginimą ir šalindamos sausumo pojūtį.
- Antihistamininiai akių lašai - blokuoja histamino, uždegimą sukeliančio cheminio junginio, poveikį.
- Imunoterapija yra specialus gydymas, kurio tikslas - ilgainiui „perprogramuoti“ imuninę sistemą, kad ji mažiau arba visiškai nereaguotų į konkretų alergeną. Ji taikoma poliežuvine forma arba injekcijomis ir tinka įvairaus amžiaus pacientams nuo 3 metų. Imunoterapija yra pažangus metodas, kuris dažnai gali visiškai sumažinti alergijos simptomus arba net išgydyti alergiją. Tačiau ji nėra tinkama visiems - pavyzdžiui, pacientams su sunkiomis astmos formomis ar kitomis komplikacijomis.
Kaip sumažinti akių alergijų riziką?
Siekiant sumažinti akių alergijų riziką, svarbu laikytis tam tikrų prevencinių priemonių. Vengti rūkymo, užimtos aplinkos ir sumažinti kontaktą su žiedadulkėmis gali padėti išvengti simptomų.
Blefaritas
Vokų paraudimas, niežėjimas, diskomfortas ar smėlio akyse jausmas dažnai pasitaikantis palydovas leidžiant ilgas valandas priešais išmaniuosius įrenginius. Dažnai vokų krašto uždegimas tampa lėtiniu ir, kol visiškai pasveikstama, reikalauja nemažai kantrybės.
Blefaritą gali sukelti ne tik atsitiktinai ant voko krašto patekę mikroorganizmai, bet ir nuolatinis akių sausumas, hormoninis Meibomo liaukų sutrikimas, imunodeficitinės būklės, grybelinė infekcija, blakstienų erkutės, nepakankama asmeninė higiena, tokios odos ligos, kaip atopinis ar seborėjinis dermatitas, žvynelinė ar rožinė. Įtakos gali turėti ir nuolatinės kenksmingos darbo sąlygos, kai aplinkoje gausu dulkių, dūmų, cheminių medžiagų.
„Šie vokų krašto uždegimai yra dažnesni suaugusiems ir vyresniojo amžiaus žmonėms, sergantiems tokiomis lėtinėmis sisteminėmis ligomis, kaip diabetas, reumatinės ar imuninės ligos.
„Vokų krašte (briaunoje) galima rasti daug riebalinių, vadinamųjų, Meibomo, liaukučių, kurios gamina bei išskiria riebalinį sekretą, reikalingą apsaugoti ir sutepti akies paviršių. Jos įeina į akies paviršių saugančios ašarų plėvelės sudėtį.
Ilgainiui ligai progresuojant, įrausta visi vokų kraštai, jie tampa sustorėję, odelė ties blakstienų šaknimis pradeda pleiskanoti, sutrinka voko briaunoje atsiveriančių riebalinių liaukučių funkcija. Nusiskundimai tik intensyvėja, atsiranda smėlio pojūtis akyse, akys ašaroja.
„Gydymas trunka apie 2-4 sav., kiekvienam jis labai individualus. Prieš pradedant gydyti būtinas išsamiai ištirti paciento akis ir nustatyti susirgimo priežastį. Simptomus sumažinti ir suvaldyti padeda taisyklingas rūpinimasis vokų higiena (vokų krašto valymas specialiomis priemonėmis), šilti kompresai, skatinantys atsiverti riebalines voko krašto Meibomo liaukutes“.
„Būklei negerėjant, taikant vietinį gydymą lašais ir tepalu, kartais prireikia ir sisteminio gydymo antibiotikais, todėl labai svarbu laiku kreiptis, kad būtų tinkamai įvertinta paciento akių sveikata ir uždegimas sustabdytas laiku. Nepašalinus aplinkos žalingų veiksnių, nesilaikant rankų ir vokų higienos, susilpnėjus imunitetui, vokų uždegimas kartojasi.
Sausų akių sindromas
Bene dažniausiai akių paraudimas, svetimkūnio jose pojūtis, deginimas, o kartais - ir ašarojimas, pasak oftalmologės, susijęs su sausų akių sindromu, kuris vargina vis daugiau žmonių.
„Sausų akių sindromą sukelia sumažėjusi ašarų produkcija arba nekokybiška ašarų plėvelė. Tam įtakos daugiausia turi amžius, kartais - sisteminės ligos (reumatinės, skydliaukės ligos, pomenopauzinis laikotarpis moterims). Taip pat vis daugiau įtakos turi ir išoriniai veiksniai - sausas aplinkos oras, ryškus patalpų apšvietimas, net ilgesnis žiūrėjimas į ekranus“.
Sausų akių sindromo diagnostika
Sausų akių sindromo diagnozė, pasak gydytojos oftalmologės, dažniausiai nustatoma, remiantis paciento nusiskundimais, taip pat gali būti atliekami keli testai ašarų gamybai bei kokybei įvertinti.
„Vienas jų - Širmerio testas, kai po apatiniu voku įvedama speciali popieriaus juostelė, pacientas kelias minutes būna užsimerkęs, juostelė išimama ir įvertinama, ar ašarų kiekis pakankamas. Taip pat galima įvertinti ašarų plėvelės stabilumą, įlašinus į akis specialių dažančių lašų ir per plyšinę lempą stebint ašarų plėvelės suirimo laiką“.
Sausų akių sindromo gydymas
Sausų akių sindromas gydomas drėkinamaisiais lašais (dirbtinėmis ašaromis). Akių gydytoja pataria rinktis tokius, kuriuose nėra konservantų, nes lašuose esančios papildomos cheminės medžiagos gali dar labiau sudirginti ir taip jautrias akis. Drėkinamieji lašai naudojami 3-4 kartus per dieną tol, kol simptomai palengvėja. Sausų akių sindromas gydomas drėkinamaisiais lašais. Patariama stengtis koreguoti aplinkos veiksnius, provokuojančius akių sausumą, laikytis akių higienos bei darbo ir poilsio režimo.
„Pradžiai rekomenduočiau rinktis skystus akių lašus, o nesant teigiamo efekto - gelinės konsistencijos lašus ar tepalus. Reikėtų įvertinti tai, kad tepalai sukelia trumpalaikį rūką prieš akis, todėl jų naudojimas dienos metu pacientui gali būti nepatogus, - sakė gydytoja oftalmologė. - Jei kurį laiką naudojant drėkinamuosius lašus savijauta negerėja ar lašų lašintis reikia vis dažniau, tikslinga gydytojo oftalmologo konsultacija“.
Kitos akių problemos
Katarakta
Pagrindiniai simptomai yra miglotas matymas, sunkumas matyti naktį ir jautrumas šviesai. Daugiau nei 50% vyresnių nei 60 metų žmonių serga katarakta.
Pagrindinės kataraktos priežastys:
- Senėjimas
- Diabetas
- Akies traumos
- Ilgas steroidų naudojimas
Kaip gydyti?
Kurį laiką katarakta nesukels labai didelių sunkumų ir geriausias būdas kaip kovoti su prastėjančiu regėjimu yra reguliariai atnaujinti akinius. Kai regėjimas itin suprastės pagelbėti galės akių operacija.
Astigmatizmas
Pagrindiniai astigmatizmo simptomai yra tai, jog ragena ir akis nėra visiškai apvalios, todėl regėjimas tampa neryškus ir iškreiptas.
Priežastys?
Nėra aiškių priežasčių lemiančių astigmatizmą, tačiau situaciją tikrai blogina vengimas nešioti akinius, nes bandydami įžiūrėti kažką spaudžiate savo akį dar labiau.
Kaip gydyti?
Išgydyti/ pataisyti astigmatizmą nešiojami koreguojantys kontaktiniai lęšiai ar akiniai. Taip pat atliekama korekcinė akių operacija.
Atviro kampo glaukoma
Tai viena dažniausių aklumo priežasčių. Apie 10-15% aklųjų išsivysčiusiose šalyse yra apakę dėl glaukomos. Dažniausiai pirmine glaukoma serga vyresni kaip 50 metų žmonės (maždaug 1% visų tokio amžiaus gyventojų). Kuo vyresnis žmogus, tuo didesnis pavojus susirgti glaukoma. 70-80 metų žmonių ja serga 3-4%. Glaukoma apima abi akis, dažniausiai vieną akį anksčiau, kitą - vėliau.
Kaip gydyti?
Jei glaukoma aptinkama ankstyvoje stadijoje padėti išsaugoti regą ir sumažinti spaudimą akyse gali akių lašai ar vaistai.
Kada kreiptis į gydytoją?
Nors akių paraudimas dažniausiai praeina savaime, raudonos akys kartais gali signalizuoti apie rimtesnę akių būklę ar ligą. Į akių gydytoją kreipkitės tuomet, kai kartu su paraudusiomis akimis Jums pasireiškia:
- Paraudusios akys yra skausmingos
- Patiriate ir kitus simptomus, įskaitant regėjimo susilpnėjimą, jautrumą šviesai, stiprų galvos skausmą ir pykinimą
- Neseniai sužeidėte savo akį - ypač jei kažkas akį pradūrė
Apibendrinimas
Žmogaus akys - vienas jautriausių organų, todėl dažnas mūsų epizodiškai susiduriame su uždegiminėmis akies paviršiaus būklėmis. Svarbu laiku atpažinti simptomus ir kreiptis į specialistą, kad būtų nustatyta tinkama diagnozė ir paskirtas gydymas.
Taip pat vertėtų panaikinti alergenus, esančius namuose. Reguliariai valykite namus ekologiškomis, hipoalerginėmis priemonėmis, dažnai keiskite patalynę, rankšluosčius, plaukite užuolaidas, kilimus. Užtikrinkite optimalią patalpų drėgmę.
Akių uždegimai gali pasireikšti ar paūmėti dėl rūkymo, alkoholio vartojimo, streso, nevisavertės mitybos, poilsio stokos. Stenkitės palaikyti optimalų darbo ir poilsio režimą, būkite fiziškai aktyvūs, sveikai maitinkitės, gerkite daug vandens, vartokite kokybiškų omega-3 riebiųjų rūgščių papildų.
Paraudusios ir niežtinčios akys sukelia nevalingą norą jas trinti, kasyti. Tačiau kiek tik įmanoma svarbu to vengti - trinant akis simptomai tik blogėja. Dar daugiau problemų gali kilti akių sritį liečiant nenuplautomis rankomis.