Pieno ūkių šeimininkai nuolat ieško būdų, kaip padidinti pelningumą ir išlikti konkurencingiems, ypač kai pieno kainos yra mažos. Yra kelios strategijos, padedančios susidoroti su šia problema. Viena iš labiausiai paplitusių - tai didinti ūkį, įsigyti daugiau melžiamų karvių ir tokiu būdu pelnytis iš masto ekonomijos. Pavyzdžiui, Olandijoje vidutinis pieninių ūkių dydis nuo 38 galvijų 1990 metais padidėjo iki 60 galvijų 2003 metais.
Kita strategija, kaip didinti ūkio pelningumą - mažinti pieno gamybos kaštus. Tačiau šiuo atveju, ūkininkai dažnai galvoja apie tą patį ūkio didinimą, neįvertindami tuo momentu esančių ūkio ekonominių pajėgumų. Taip pat diskusijos apie pieninių ūkių pelningumą dažnai baigiasi diskusijomis apie šėrimo kaštus. Tačiau, norint maksimaliai didinti ūkio pelningumą, neužtenka vertinti tik šėrimo kaštus, nes svarbūs yra visi ūkio kaštai. Šis atrodo nedidelis skirtumas stipriai įtakoja ūkio pelningumą.
Atlikti šios srities tyrimai Vokietijoje. Šioje šalyje vidutiniškai ūkiuose brokuojama apie 41 % pieninių karvių, ir tai didina ūkio kaštus 9 euro centais/1 l pieno. Tarkime, ūkis, kuriame melžiama 100 karvių, kasmet jų išbrokuoja 40 % karvių. Kiekvienais metais ūkiui reikia 40 telyčių brokuotoms karvėms pakeisti. Vienos telyčios užauginimo kaštai yra 1000 eurų. Viso ūkiui kainuoja 40 000 eurų per metus. Jei ūkininkui pavyktų sumažinti brokavimą iki 30 %, tuomet pakaitai reiktų 10 telyčių mažiau ir jis sutaupytų 10 000 eurų.
Be to, ūkininkas galėtų parduoti 10 telyčių daugiau ir išsaugotų 10 karvių, kurių nereikėtų skersti, ir kurios 2-3 laktacijoje duotų 25-30 % didesnius primilžius nei pirmaveršės. Taigi, karvių brokavimo mažinimas yra efektyvus kaštų mažinimo būdas. Tačiau, kaip mažinti karvių brokavimą, atsakyti nėra lengva. Bet šioje srityje jau yra padarytas progresas.
Jei atidžiau panagrinėtume karvių brokavimo dažnumą ir priežastis, matytume, kad karvių vaisingumo sutrikimai visada yra viena iš trijų dažniausiai pasitaikančių brokavimo priežasčių visose pasaulio šalyse. Nors tai neįrodo, kad NRR yra pilnai atsakingos už sutrikusį karvių vaisingumą, bet įtakos vaisingumui turi. Nustatyta, kad daugiausiai NRR kraujo serume atsiranda veršiavimosi dieną. NRR koncentracijos karvės kraujyje sumažinimas veršiavimosi dieną gali teigiamai įtakoti vaisingumą.
Kad kepenys geriau perdirbtų NRR veršiavimosi metu, buvo pasiūlyta, kad karvės prieš pat veršiavimasį numestų svorio. Tačiau tai nėra lengva ir be to, nerekomenduojama. Buvo atlikti tyrimai, tiriantys riebalų hipotezę. 2002 metais paskelbti tyrimo rezultatai, kurie teigė, kad duodant karvėms prieskrandyje neskylančių riebalų paskutinėmis trimis savaitėmis prieš veršiavimąsi, NRR koncentracija kraujyje sumažėja.
Subalansuotas karvių šėrimas yra raktas į didesnį pieno primilžį.
Šėrimo Įtaka Pieno Primilžiams
Pieno kokybė ir kiekis priklauso ne tik nuo karvės veislės ar genetikos, bet ir nuo kasdienės priežiūros bei šėrimo subtilybių. Norint, kad karvė duotų daugiau pieno, reikia ne tik laikytis pagrindinių priežiūros taisyklių, bet ir taikyti tam tikras gudrybes, kurios pagerins karvės savijautą ir produktyvumą.
Subalansuotas karvių racionas yra pieno ūkio pagrindas. Todėl dėl pašarų „meniu“ jis visada konsultuojasi su specialistais. Šiais laikais nesikonsultuoti ir neskaičiuoti pinigų būtų per didelė prabanga. Taip negalime ūkininkauti. Galiu pasidžiaugti, kad mūsų karvių pienas yra riebus ir baltymingas, rodikliais esu patenkintas.
Šienainis, pagamintas iš pirmos žolės - gan baltymingas. Baltymingumas siekia virš 18 proc., tai yra geras rodiklis. Geri rodikliai ir sausų medžiagų. Mityba - labai svarbi. Jei neturėsime gerų pašarų ir nesubalansuosime gyvulių mitybos, strigs viskas: sveikata, primilžiai, veršingumas, veršelių stiprumas. Viskas strigs. Čia kaip grandinė. Kai ji įtrūksta vienoje vietoje, vėliau ima trūkinėti ir kitur.
Primilžiai pieno ūkyje priklauso būtent nuo šėrimo ir bandos vadybos. Jei karvės veršiuojasi tolygiai ir bandoje yra šviežiapienių karvių, pieno primilžiai ūkyje išlieka stabilūs. Šiuo laikotarpiu būtina visapusiškai optimizuoti žiemos racioną. Tikslinga naudoti kukurūzų silosą, kuriame yra daug krakmolo bei energijos. Kai racionas nusistovi, pieno primilžiai netgi pakyla, jų kokybiniai rodikliai stabilizuojasi.
Tačiau, norint išlaikyti kokybiškus pieno rezultatus, būtina žinoti, kokiu pašaru šeriami gyvuliai. Nereikėtų spėlioti, ar pašaras yra maistingas ir kokybiškas. Tai sužinoti padeda tyrimai. Pašarų gamybos procese atsiranda įvairiausių niuansų, kurie atsiliepia galutiniam rezultatui. Todėl pašarų kokybė kiekvienais metais būna labai įvairi.
Jei šienainis paruoštas iš peraugusios, sudžiovintos žolės, jis bus nemaistingas. Toks šienainis yra tarsi medis, tinkamas kūrenimui, o ne gyvulių pašarui. Tie pienininkai, kurie karves fermoje laiko visus metus ir šeria pašarais, laikomais tranšėjoje, tyrimus daro kas mėnesį ir dažniau. Kadangi žolė būna vežta iš įvairių laukų, todėl ir tranšėjoje pašarų kokybiniai rodikliai gali skirtis. O pašarų, laikomų rulonuose, tyrimus jie atlieka sezono pradžioje, kuriuos pakartoja po 2-4 mėn.
Baltymai yra svarbios maisto medžiagos, nuo kurių priklauso gyvulių produktyvumas ir pieno kokybė. Optimalus baltymų kiekis šienainyje turėtų būti apie 17-18 proc. Tačiau praktikoje pasitaiko atvejų, kai baltymų būna tik 8 proc. Tuomet į pašarus reikėtų įdėti baltyminių medžiagų: rapsų, sojų, žirnių ir kt. Pakankamai dažnai šienainyje aptinkama pelenų, žemių, kurios sudaro 10-17 proc. Gerame šienainyje pelenų turėtų būti ne daugiau kaip 9 proc. viename kg sausųjų medžiagų.
Tuomet, gaminant karvėms kombinuotą pašarą ar ruošiant raciono pašarų mišinį, reikėtų įdėti toksinų surišiklių ar didesnį kiekį mineralų, tam tikrų priedų, dėl kurių gyvuliui bus lengviau sudoroti tokį pašarą. Svarbiausia, kiek yra krakmolo kukurūzų silose. Jo turėtų būti ne mažiau 30-35 proc. Jei stambieji pašarai yra prastos kokybės, ūkininkams tenka papildomai naudoti kombinuotus pašarus, koncentratus, miltus. Taip padidėja ne tik pašarų kaina, bet ir išauga gaminamos produkcijos savikaina.
Karvių šėrimas pereinamaisiais laikotarpiais. Keičiantis metų laikams, keičiasi pašarai ir gyvulių laikymo sąlygos, todėl tenka atitinkamai pertvarkyti ir gyvulių šėrimą. Karvių šėrimas ganiavos pradžioje. Kad karvės duotų kuo daugiau pieno, jas reikia kuo anksčiau pradėti ganyti jaunoje žolėje. Jaunoje, vešlioje žolėje yra daug gerai virškinamų baltymų, bet mažai ląstelienos ir kitų angliavandenių.
Ganiavą reikia pradėti palaipsniui. Pirmąsias 3 ganiavos dienas reikėtų ganyti 1 - 2 val., paskui vis ilgiau ir jau po 10 - 12 dienų galima ganyti visą dieną. Tačiau pirmosiomis ganiavos dienomis karves parginus į tvartą, joms reikėtų duoti visų žiemos raciono pašarų. Vėliau, ilginant ganymo laiką, po truputį mažinamas žiemos raciono pašarų kiekis. Šerti žiemos pašarais naudinga dar keletą savaičių, kol ganyklos žolėje bus pakankamai ląstelienos.
Išginus karves į ganyklas, jos šeriamos ne tokiais baltymingais kombinuotaisiais pašarais, mažinama jų norma. Karvių šėrimas ganiavos pabaigoje. Nuo rugsėjo antrosios pusės paprastai pradedama pereiti prie tvartinio šėrimo racionų. Tuo metu ganyklose jau mažai žolės, todėl karvėms tenka duoti kitų žaliųjų pašarų. Šaltu, vėjuotu ir lietingu oru nakčiai karves reikia parginti į tvartus.
Nuo spalio pradžios karvėms turi būti skiriamas visas tvartinio laikotarpio racionas, nors dieną jos ir pasiganytų. Karvių geriamo vandens poreikis. Karvių aprūpinimas geriamu vandeniu turi didelės įtakos pieno primilžiui. Negaunant reikiamo kiekio vandens, jis greitai mažėja. Geriausia, kai karvės gali prieiti prie vandens ir pačios reguliuoti jo suvartojimą.
Karvių vandens poreikis karvėms priklauso nuo su pašarais gauto sausųjų medžiagų kiekio, pieno primilžio, aplinkos temperatūros. Žiemą geriamo vandens temperatūra turi būti ne žemesnė kaip 10 - 120C. Labiausiai tinka automatinės girdyklos. Jei jų nėra, karves reikia girdyti ne mažiau kaip 3 kartus per parą.
Veršelių Priežiūra ir Šėrimas
Baigus girdyti krekenomis, veršeliai pradedami girdyti pienu arba pieno pakaitalu. Tuo metu labai svarbu juos apsaugoti nuo viduriavimo (diarėjos). Jie nuolat turi gauti švaraus vandens ir pašarų, kurie skatintų didžiojo prieskrandžio vystymąsi.
Ūkininkas gali pasirinkti, kuo girdyti veršelius: natūraliu pienu ar jo pakaitalu. Dažnai užsienio šalyse girdyti natūraliu pienu yra per brangu. Tačiau ne vien dėl pigumo pieną verta keisti pakaitalu. Pieno pakaitalas veršeliams naudingas dėl to, kad jo sudėtis yra pastovi, o natūralaus pieno sudėtis gali kisti. Be to, karvės pienas gali būti riebus, ir veršelis greičiau pasisotina, todėl suėda mažiau sausų pašarų.
Pastebėta, kad gimę silpni veršeliai, girdomi natūraliu pienu, auga lėčiau negu tie, kurie gauna pieno pakaitalo. Geros kokybės pakaitalai gaminami iš pieno produktų (lieso pieno miltelių, išrūgų miltelių, kazeino). Nustatyta, kad kol veršelis pradedamas girdyti, natūralaus pieno temperatūra nukrinta iki 37oC arba būna dar mažesnė. Pieno pakaitalo milteliai paprastai yra maišomi su 40oC temperatūros vandeniu. Taigi veršeliai gauna tinkamos temperatūros gėrimą. Paskutinis, bet ne mažiau svarbus argumentas, pasirenkant pieno pakaitalą, yra ligų platinimo pavojus.
Kaip žinoma, paratuberkuliozės sukėlėjas yra pavojingas ir žmonėms. Šios ligos sukėlėjai gali persiduoti per natūralų pieną ir nuo vienos karvės kitai. Kartais karvės nešioja slaptą paratuberkuliozės sukėlėją ir gali užkrėsti jų pienu girdomus veršelius.
Tinkamas veršelių girdymas užtikrina jų sveiką augimą ir gerą ateities produktyvumą.
Reprodukcijos Svarba
Šiuolaikiniame pienininkystės ūkyje karvės dažniausiai išbrokuojamos dėl reprodukcijos sutrikimų. Geras ir stabilus bandos vaisingumas, be jokios abejonės, pagerina ūkio ekonominę būklę. Dėl bergždžių karvių ir telyčių arba labai ilgo laikotarpio tarp apsiveršiavimų pieno ūkiai patiria daug nuostolių.
Be naudos eikvojami pašarai, patiriamos papildomos darbo, energijos sąnaudos, laiku neapvaisintos ar neapsivaisinusios karvės užtrūkinamos vėliau, prailgėja jų laktacija. Savaime suprantama, kad karvė ekonomiškai naudingiausia būna tada, kai per jos egzistenciją pasiekiama kuo daugiau laktacijos pikų.
Dėl didelių bandų ir labai mechanizuotų darbų ūkiuose daug mažiau dėmesio skiriama konkrečiai karvei. Ūkininkai, norėdami turėti veršingą karvę, daug dėmesio turi skirti jos reprodukcijos planavimui, sėklinimui. Nepastebėti karvės rujos ir laiku neapsėklinti - tolygu atsisakyti sau pačiam priklausančių pinigų. Ūkyje turėtų būti dedamos visos reprodukcijos vadybos pastangos, kad karvė veršiuotųsi kartą per metus. Kiekviena papildoma neveršingos karvės diena dėl negauto pieno, laiku neatsivesto veršelio kainuoja apie 3-4 Eur.
Reprodukcijos sėkmę lemia daugelis ūkininkams gerai žinomų ir suprantamų dalykų. Tai ir rujos nustatymo klaidos - karvė neapsėklinta rujos metu, rujojanti karvė sėklinta netinkamu laiku - sėklinama per anksti arba per vėlai. Dažniausiai rujos nustatomos stebėjimo būdu. Stebint kartą per dieną, nustatoma 50-60 proc., du kartus 65-70 proc., tris kartus 75-80 proc. rujojančių gyvulių.
Nedovanotina prabanga ūkyje neatsakingai stebėti ir neužsirašinėti informacijos apie karvių reprodukciją. Deja, nemažai pasitaiko ir sėklinimo technologijos klaidų, tinkamai neįvertinama sėklinamos karvės sveikata (gimdos uždegimas, hormoninės sistemos sutrikimas ar pan.). Pastebima, kad nuo 10 iki 40 proc. karvių apskritai neturi rujos požymių. Manoma, kad tai aukšto karvių produktyvumo, ir ta kryptimi nevykdomos selekcijos (atrankos) pasekmė.
Karvės rujoja kas 18-24 paras. Daugumai tokių karvių kraujingos išskyros pasirodo 2-3 d. po buvusios rujos. Pastebėjus išskyrų, reikia pasižymėti datą ir laukti ateinančios rujos. Šiuo atveju, tik turint užrašus ir kruopščiai nuolatos papildant, galima spręsti šią problemą.
Su karvių amžiumi didėja embrionų mirtingumas ir dėl nevisaverčio kiaušinėlio išsivystymo mažėja apsivaisinimo galimybė. Didžioji dalis tinkamai šeriamų ir prižiūrimų karvių po sėklinimo apsivaisina, tačiau, remiantis tyrimų duomenimis, apie 15-30 proc. embrionų žūva ankstyvose jų vystymosi stadijose. Jeigu gemalas žūva per pirmąsias 2 savaites po sėklinimo, karvė pradeda rujoti normaliu laiku.
Dažniausiai embrionai žūva pirmąjį mėnesį po sėklinimo. Apie embrionų mirtingumą vėlesnėse jų vystymosi stadijose galima spręsti iš to, kad karvės, praėjus 26-60 d. po sėklinimo, vėl pradeda rujoti. Todėl priimtinas šios problemos sprendimas galėtų būti ankstyvoji karvių nevaisingumo diagnostika.
Vienas iš patikimiausių reprodukcijos gerinimo metodų yra reprodukcijos organų tyrimas ultragarsu. Ultragarso aparatu galima įvertinti veršingumą jau 26-28 d. po sėklinimo ir, kas svarbiausia, sužinoti, kuri karvė neveršinga. Tiriant ultragarso aparatu, ir specialistas, ir ūkio savininkas gauna labai daug informacijos apie kiaušidžių ir gimdos būklę.
Gana dažnai pasitaikantis kiaušidžių sutrikimas - cistos. Karvės, turinčios kiaušidžių cistų, gali nuolatos ar nereguliariai rujoti, apskritai nerujoti. Tai gana dažnas produktyvių karvių susirgimas, kadangi produktyvūs gyvuliai dažniau serga medžiagų apykaitos ligomis. Labai svarbu kuo anksčiau diagnozuoti ir kitą kiaušidžių sutrikimą - susilaikiusį geltonąjį kūną.
Esant šiam sutrikimui karvės nerujoja, nes išskiria didelius kiekius hormono progesterono, kuris slopina rujos pasireiškimą. Gana dažnai karvių neapsivaisinimo priežastimi yra ir slapti gimdos uždegimai. Kuo anksčiau susirgimas diagnozuojamas, tuo greičiau galima pradėti taikyti efektyvius gydymo metodus.
Reprodukcijos organų tyrimas ultragarsu yra patikimas būdas gerinti karvių vaisingumą.
Modernizacija ir Naujos Technologijos
Dariaus Ričkaus pieno ūkyje dažnai būna svečių - ūkininkus traukia nauja robotizuota ferma. Pažiūrėti yra į ką: erdvus ir modernus tvartas, patogios guoliavietės, melžimo ir šėrimo robotai, sveikos ir produktyvios karvės. Peleniuose (Kelmės r.) ūkininkaujantis Darius Ričkus su žmona Edita prieš pusantrų metų pradėjo naują veiklos etapą, už kurį sulaukė įvertinimo - tapo konkurso „Metų ūkis 2018“ nugalėtojais.
2005-aisiais pradėję kurti pieno ūkį nuo 25 telyčių, Ričkai dabar laiko 100 melžiamų karvių ir dar planuoja bandą didinti. „Mūsų karvės nebijo žmonių, nejaučia streso, niekas jų nėra gainiojęs ar skriaudęs. Tvarte tvyro ramybė, joks traktorius čia nevažiuoja“, - sako Edita. Vienintelis išgyvenimas gyvuliams buvo perėjimas nuo rištinio laikymo prie palaido, tačiau geriau gyventi piendavės įprato greitai. Darius ir Edita - taip pat.
Įdiegus melžimo robotus ir automatinį šėrimą, karvių produktyvumas išaugo. Kai senajame tvarte karvės buvo melžiamos į pieno liniją, jų kasdienis produktyvumas sudarė 24-26 kg, metinis - apie 8 t pieno. Pasikeitus melžimo ir šėrimo technologijoms, 4,2 proc. riebumo ir 3,5 proc. baltymingumo pieno kiekis padidėjo iki 35-36 kg/d. Automatinė šėrimo sistema labai sumažino pašarų nuostolius - jų suvartojimas siekia 98 proc. Tai turi reikšmingos įtakos produktyvumui, skatina karves dažnai eiti melžtis.
Srutos - dar viena nauda, kurią duoda nauja ferma. Jos subėga į rezervuarą ir naudojamos laukams tręšti. Darius svarsto, kad mineralinių trąšų netrukus gali visai nebereikėti ar bent jau reikės daug mažiau. Fermoje sumontuota klimato kontrolės sistema, ventiliacijai naudojant pripučiamas užuolaidas, kaminėlius ir ventiliatorius. Įrengta meteorologinė stotelė, pagal kurią reguliuojasi ventiliatoriaus sukimosi greitis. Toks ventiliatorius su ilgais besisukančiais sparnais yra pirmas Lietuvoje, o Darius, pasirodo, neabejingas naujovėms.
„Žiemą fermoje kondensatas visai nesusidarė. Vasarą, lauke tvyrant 32 laipsnių karščiui, fermoje temperatūra buvo 25 laipsniai, o jutiminė - dar mažesnė. Karvių sveikatingumas, pasikeitus laikymo sąlygoms, pagerėjo. Anksčiau rūpesčių kėlė bursitas, bet šios problemos naujoje fermoje neliko. Mastitų pasitaiko, bet, pakeitus kelis raciono ingredientus, ligos atvejų sumažėjo.
Dairytis į robotus Darius pradėjo dar 2007-aisiais, vos tik apie juos išgirdęs. Jeigu ne krizė, gali būti, kad jau 2009 m. būtų ryžęsis juos diegti. Ūkio modernizavimas karvių gerovei, produktyvumui ir pieno kokybei padarė labai didelę įtaką. Sutaupyta atlyginimams - vietoje 6-7 ūkyje samdytų darbuotojų dabar pakanka dviejų. Šiuo atžvilgiu gamybos savikaina sumažėjo.
Vis tik tenka pripažinti, kad priimti efektyvius sprendimus dėl reprodukcijos problemų turinčių karvių gydymo ar brokavimo būtų žymiai greičiau ir tiksliau ištiriant jas ultragarso aparatu. Kai reikia nustatyti ankstyvąjį veršingumą, diagnozuoti reprodukcines problemas ir sumažinti nuostolius dėl reprodukcijos, ūkininkai gali bet kada kreiptis į Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos gyvulininkystės specialistus ir rajonų biurų gyvulininkystės konsultantus.
Robotizuotos fermos padidina produktyvumą ir sumažina darbo sąnaudas.
Papildomos Gudrybės Pieno Gamybai Skatinti
- Papildykite racioną šviežiomis daržovėmis (pvz., morkomis, burokėliais).
- Palaikykite dienos režimą - karvės mėgsta pastovumą.
- Nenaudokite antibiotikų be būtinybės - jie gali neigiamai paveikti mikroflorą.
- Leiskite karvėms kuo daugiau laiko praleisti lauke - judėjimas stiprina sveikatą ir skatina apetitą.
JAV Viskonsino universiteto tyrėjai, mėginantys išsiaiškinti, ko reikia karvėms, kad jos jaustųsi laimingos ir duotų daugiau pieno, siūlo pastatyti didesnį tvartą, įrengti geresnę vėdinimo sistemą ir pasirūpinkite, kad jos turėtų kur pasislėpti nuo saulės ir neperkaistų. N. Cooko teigimu, viena didžiausių problemų yra gyvulių kojų skausmai ir raišumas - tai ypač aktualu, kai karvės neturi patogios poilsio vietos ir joms tenka ilgai stovėti.
Jis rekomenduoja įrengti laistymo sistemą ir visas karves šerti vienu metu, nes bandomis gyvenantys gyvūnai mėgsta viską daryti kartu. M. Breunigas netgi įrengė tvarte automatinį šepetį, kuris nuolat valo purvą nuo karvių. „Nejausdamos įtampos karvės iš tiesų duoda daugiau pieno ir, kas įdomu, - suėda mažiau pašaro“, - pastebi M. Breunigas.
Ūkininkas tvirtina, kad pieno primilžis iš vienos karvės išaugo 16 proc. - nuo 49 iki 57 litrų per dieną. Be to, jo teigimu, gyvuliai rečiau serga ir gyvena maždaug metais ilgiau.
Pieno Primilžio Didinimo Veiksniai
| Veiksnys | Poveikis |
|---|---|
| Tinkama mityba | Didina pieno kiekį, gerina kokybę |
| Patogios laikymo sąlygos | Mažina stresą, gerina sveikatą |
| Teisingas melžimas | Stimuliuoja pieno išsiskyrimą |
| Reprodukcijos valdymas | Užtikrina reguliarų veršiavimąsi |
| Modernizacija | Automatizuoja procesus, mažina sąnaudas |
Norint, kad karvė duotų daugiau pieno, būtina pasirūpinti jos gera savijauta, tinkamu maitinimu ir komfortiškomis laikymo sąlygomis. Mažos kasdienės pastangos - kokybiškas pašaras, švara, ramus melžimas - ilgainiui duoda puikių rezultatų. Atminkite: laiminga ir sveika karvė visada atsidėkos didesniu ir kokybiškesniu pieno derliumi!
Saugant planetos resursus, karvių produktyvumo didinimas ir bandų mažinimas, nepatiriant pieno gamybos nuostolių - vienas pagrindinių iššūkių, su kuriuo bando susidoroti mokslininkai. Pieno produktai pagal maistinę ir energetinę vertę priskiriami prie vertingiausio visaverčio maisto, turinčio išskirtinai subalansuotas sudedamąsias dalis, kurios lengvai įsisavinamos ir būtinos žmogaus kasdienėje mityboje.