Kada geriau, jei ne vėlyvą rudenį ir žiemą išryškėja nuolat žaliuojantys spygliuočiai? O jie ne tik žaliuoja, bet ir marguoja, geltonuoja, sidabruoja ir kitomis dekoratyviomis spalvomis žavi. Privalumų šie augalai turi nemažai: daugelį iš jų lengva prižiūrėti, jie žaliuoja visus metus, yra kompaktiški ir užima nedaug erdvės, iš jų galima kurti alpinariumus arba auginti gėlynuose bei vazonuose.
O ką vadiname mažu augalu? Nes vieniems, mėgstantiems didelius ir išlakius medžius, ir 3-4 metrų aukščio medelis per menkas. O kitiems ir vieno metro aukščio jau per didelis. Tad šį kartą - apie mažiausius ir miniatiūrinius spygliuočius - medžius, užaugančius iki 1-1,5 m ir krūmus, nesiekiančius nė 0,5 m aukščio. Priminkime svarbiausias spygliuočių-mažulių priežiūros taisykles bei įdomesnes jų veisles.
Pušys
Mažoms erdvėms pati tinkamiausia yra kalninė pušis (Pinus mugo). Ji nereikli dirvos derlingumui, pakenčia sausras, lėtai auga. Rūšinis augalas užauga iki 2-4 metrų aukščio, bet yra išvesta daug miniatiūrinių veislių:
- 'Humpy' („trobelė“) - viena iš labiausiai miniatiūrinių kalninių pušų veislių, itin lėtai auganti. Teužauga iki 0,5 m aukščio ir su amžiumi labiau plečiasi į šonus, o ne į viršų. Trumpučiai spygliukai tamsiai žali, labai tankūs.
- 'Gnom' krūmeliai Vakarų Europoje užauga iki 2 - 3 m aukščio, bet Lietuvoje retai kada pasiekia daugiau nei 1 - 1,2 m. Krūmo forma - kaip rutulys arba pagalvėlė, spygliukai tankūs, tamsiai žali.
- ‘Mops‘ iš tiesų šiek tiek panaši į susirangiusį šunelį su nulėpusiomis ausimis. Spygliukai tankūs, trumpi ir sodriai žali. Kaip ir visi mažuliai auga lėtai, užauga iki 1 - 1,3 m, bet tokį aukštį pasiekia po daugelio metų. Iš mutavusių šios veislės krūmelių buvo išvesta ‘Mini Mops‘ - dar mažesnė ir tankesnė veislė nei jos „gimdytoja“.
- ‘Carsten‘ ir ‘Winter Gold‘ - taip pat mažos ir lėtai augančios, bet turi įdomią savybę: žiemą, kaip aplinka pilka ir niūri, jų spygliai nuo šalčio nusidažo ryškiai geltona spalva. Pirmoji veislė šiek tiek žemesnė ir labiau krūmijasi.
Lietuvos medelynuose dažnos ir kitos įvairios miniatiūrinės kalninės pušies veislės, besiskiriančios krūmo forma, spygliukų tankumu ar spalva: ‘Jacobsen‘, ‘Trompenburg‘, ‘Kissen‘, ‘Ophir‘ ir kt.
Iš naujesnių ir įdomesnių veislių, kurios Lietuvoje dar retos, galima būtų paminėti ‘Chameleon‘, kurios spygliukai yra skersai dryžuoti baltais brūkšneliais arba ‘Hoersholm‘ - kremiškai gelsvais spyglių galais. ‘Columnaris‘ veislės forma neįprasta kalninėms pušims - ji siaura ir panaši į koloną. ‘Frühlings Gold‘ pavasarį nauji ūgliai beveik balti, o ‘Mr. Wood‘ - sidabriškai pilki.
Iš pušų giminės mažu ūgiu pasižymi kai kurios ir kitos rūšys bei jų veislės:
- Paprastoji pušis (Pinus sylvestris) - aukštasis mūsų krašto medis taip pat turi retų žemaūgių formų. ‘Mitsch Weeping‘ („Mičelo verksmas“) ir ‘Hillside Creeper‘ („Hilsido roplys“) šakos driekiasi visai palei pat žemę (nebent būna įskiepytos į stiebus); ‘Beuvronensis‘ panaši į mažą ir žalią, o ‘Genolier‘ - į geltoną kamuolį.
- Juodosios pušies (Pinus nigra) medžiai kaip ir paprastosios pušies, užauga aukšti ir galingi, bet jų tarpe yra ir visai mažų, kompaktiškų medelių, tokių kaip ‘Würstle‘ ar ‘Pygmaea‘ („neūžauga“) rutulio formos bei ilgais ir tvirtais spygliais. ‘Prostrata‘ kaip ir visi augalai, turintys šį pavadinimą, šliaužia pažeme (lotyniškai šis žodis reiškia „gulintis“). ‘Slatinka Ústek‘ veislės, sukurtos Čekijoje spygliai ne tik ilgi, bet ir gelsvi, o pats medelis labai lėtai augantis.
- Baltažievė pušis (Pinus heldreichii) panaši į juodąją, tik jos dar tamsesni spygliai ir ji sunokina originalius violetinius kankorėžius. Iš mažųjų veislių galima paminėti ‘Clumpleaf‘ („kuokštalapė“) garbanotais spygliais, užaugančią iki 0,5 m. ir ‘Mecky‘, pasipuošusių žaliais, žavingais geltonais galiukais spygliais. Lietuvos želdynuose gan dažnai sodinama ‘Smidtii‘ - pati mažiausia ir populiariausia baltažievės pušies veislė su trumpučiais spygliukais, užauganti ~30 cm skersmens rutuliuku; bei ‘Compact Gem‘ („kompaktiška brangenybė“), užauganti iki 1-1,4 m aukščio.
- Žemosios pušies (Pinus pumila) nemažai veislių auga lėtai bei puošiasi sidabriškai melsvais spygliukais. ‘Glauca‘ užauga iki 1 m aukščio netaisyklingo rutulio formos krūmu, spygliai gan švelnūs; ‘Globe‘ forma panaši į tankų kokoną; ‘Blue Dwarf‘ („mėlynasis neūžauga“) - lėtai augantis krūmelis, kurio šakelės ryškios sidabriškos spalvos, su įdomiais raudonais kankorėžiukais; ‘Prostrata‘ krūmelis - pusiau šliaužiantis pažeme.
- Iš mažųjų pušelių mūsų krašte kartais dar auginamos japoninės pušies (Pinus densiflora) ‘Golden Ghost‘ („Auksinė šmėkla“) ar ‘Oculus Draconis“ („Drakono akis“) veislės, patraukiančios dėmesį labai įspūdingais dryžuotais spygliais. Vakarų Europoje šios pušys užauga iki 1,5-2 m aukščio, bet deja, Lietuvoje jos retai pasiekia 1 m, nes dažnai apšąla, skursta.
Galima būti paminėti ir daugiau mažųjų pušelių veislių, kurios būna puošnios savo spygliukais, kankorėžiais, lajos forma ir lėtai augančios - tokios kaip kedrinės (Pinus cembra), akuotosios (P. aristata), bankso (P. banksiana), suktaspyglės (P.contorta), korėjinės (P. koraiensis), spindulinė (P. radiata) ir kitos, bet dauguma iš jų gan sunkiai žiemoja Lietuvoje, ypač tos, kurių spygliai ilgi ir švelnūs. Reikia nemažai pastangų ir priežiūros, kad tokie augalai išsaugotų savo puošnumą.
Visos pušys nemėgsta augti užmirkusiose dirvose tiek žiemos atodrėkių, tiek pavasarinio polaidžio metu. Pats tinkamiausias dirvožemis - lengvas, nelabai derlingas rūgštokas priesmėlis. Visai nereiklios yra paprastoji ir kalninė, šiek tiek derlingesnę žemę mėgsta juodosios ir baltažievės pušys. Paprastai pušys turi gilią šaknų sistemą, tad nemėgsta būti persodinamos, ypač vyresnio amžiaus. Dėl tvirtų šaknų kalninė ir paprastoji pušis atsparios stipriems vėjams, bet daugelį kitų rūšių reikėtų sodinti užuovėjoje nuo atšiaurių žiemos vėjų. Taip pat pušims nepatinka ir genėjimas - patrumpinus šaką, dažnai nudžiūsta ir visa šaka. Dauguma pušų yra šviesomėgės. Mažąsias pušeles tinka sodinti į erdvius vazonus, kuriuose jos pakenčia trumpalaikes sausras vasarą ir šalčius žiemą.
Pušelių formavimas. II dalis.
Pušų genėjimas
Formuoti pušis galima tik pavasarį. Darykite tai kiekvienais metais ir turėsite štai tokius purius kamuolinius debesis ir savo kieme.
Jei tokios kiemo pažibos norėtumėte ir jūs, bet nežinote nuo ko pradėti, žiūrėkite „Delfi TV“ laidą „Geltonas karutis“, kurioje sužinosite, kaip teisingai formuoti pušį laužant ūglius. Pirmiausia būtų pravartu susipažinti su augalo fiziologija - mat skirtingi ūgliai atlieka skirtingas funkcijas.
Pakelkite pušies šaką ir raskite pagrindinį stiebą. Akimis kildami stiebu į viršų rasite šakos viršūnę ir aplink ją išsidėsčiusius ūglius. Viršūnė yra atsakinga už šakos ilgį, o šoniniai ūgliai - už šakos plotį.
Ką ir kaip genėti
Nuspręskite, ar norite ilgesnių ar platesnių (tankesnių) šakų. Pagal tai ir rinkitės, kuriuos ūgliukus genėti:
- Jei norite, kad šaka augtų į ilgį, bet smarkiai nesišakotų ir nesiplėstų - šoninius ūglius pašalinkite arba nulaužkite palikdami trečdalį ūglio;
- Jei norite, kad šaka plėstųsi į šonus, bet ne augtų į ilgį - patrumpinkite šakos viršūnę per pusę arba dviem trečdaliais.
Taip suformuota pušis su laiku taps tanki ir ilgiau primins krūmą.
Kokie įrankiai tinkamiausi
Kol ūgliai nėra sumedėję, juos rekomenduojame tiesiog nulaužti rankomis. Taip ūglio spygliai nebus pažeisti ir jie uždengs padarytą žaizdą, tad ūgliui išaugus nesimatys jokios intervencijos.
Jei nenorite išsitepti sakais rankų, kirpti galite su įrankiais:
- Su sekatoriumi, jei ūgliai stambūs,
- Su paprastomis virtuvinėmis žirklėmis, jei ūgliai jauni ir ploni.
Tik turėkite omenyje, kad kerpant pažeidžiami ūgliuko spygliai. Be to, kirpimo žymė gali matytis, jei kerpate gerokai prasprogusius ūglius.
Kada geriausia formuoti?
Formuoti pušis galima tada, kai ūgliukai pradeda žaliuoti ir yra pasiruošę sprogimui. Svarbu suspėti iki kol ūgliukai nesumedėjo. Dažniausiai tai galima daryti nuo gegužės vidurio iki birželio vidurio.
Pušys nemėgsta drastiško genėjimo, kai yra nukertama visa šaka. Galite taip daryti, tačiau visada pasverkite, ar tai būtina. Nuoseklus kasmetinis ūglių laužymas arba kirpimas yra geriausias raktas, jei norite sukurti gražią pušies formą.
Neišmeskite pumpurų. Pasilikite nuskabytus neprasprogusius pušų ūgliukus - liaudies išmintis byloja, kad džiovintų pušų ūglių arbata padeda nuo kosulio. Arbata lengvina atsikosėjimą, joje gausu vitamino C bei eterinių aliejų, todėl puikiai veikia kaip antioksidantas.