Ką daryti nusipirkus butą, kuriame deklaruoti žmonės?

Nusipirkus butą, kuriame yra deklaruotų asmenų, gali kilti įvairių klausimų ir neaiškumų. Šiame straipsnyje aptarsime, kaip elgtis tokioje situacijoje, kaip išregistruoti asmenis ir kokie mokesčiai taikomi parduodant paveldėtą turtą.

Įsigijus naujus namus, naujakuriai dažniausiai pradeda planuoti įsikūrimo ir persikraustymo darbus. Tačiau be visų šių darbų, pirmasis naujų buto savininkų darbas turėtų būti informacijos pateikimas daugiabučio namo administratoriui apie pasikeitusį buto savininką ir sutarčių pasirašymas su kitais komunalinių paslaugų tiekėjais.

Gyvenamosios vietos deklaravimas: kas tai ir kam reikalingas?

Gyvenamosios vietos deklaravimas yra privalomas visiems Lietuvos Respublikos piliečiams be išimties. Gyvenamosios vietos deklaravimas - tai oficialus pranešimas valstybei apie savo faktinę gyvenamąją vietą. Deklaruotos gyvenamosios vietos adresus savo veikloje naudoja Lietuvos paštas, pagalbos tarnybos ir viešos institucijos.

Gyvenamosios vietos deklaravimas yra būtinas norint gauti įvairias socialines išmokas, pavyzdžiui, motinystės išmokas, vaiko pinigus, socialines pašalpas ir kt. Deklaruoti savo gyvenamąją vietą būtina persikėlus į kitą būstą, pakeitus miestą, grįžus iš svetur, bei visais kitais atvejais.

Gyvenamąją vietą deklaruoti reikia per 30 dienų nuo faktinio atvykimo į naująją gyvenamąją vietą.

Kas turi deklaruoti savo gyvenamąją vietą?

• Lietuvos Respublikos piliečiai: Jei Lietuvoje gyvenate daugiau nei 183 dienas per metus arba keičiate gyvenamąją vietą.
• ES/EEE piliečiai: Jei Lietuvoje gyvenate ilgiau nei tris mėnesius per šešių mėnesių laikotarpį arba keičiate gyvenamąją vietą Lietuvoje ir turite teisės laikinai gyventi pažymėjimą.
• Ne ES/EEE piliečiai: Jei turite leidimą gyventi Lietuvoje ir čia gyvenate arba keičiate gyvenamąją vietą Lietuvoje.

Informaciją apie gyvenamąją vietą reikia nurodyti pildant prašymą gauti leidimą gyventi Lietuvoje ir pateikti Migracijos departamentui. Tokiu atveju gyvenamoji vieta bus deklaruota per vizitą Migracijos departamente papildomai pateikus reikiamus dokumentus. Jau turintys leidimą gyventi Lietuvoje, gali deklaruoti savo gyvenamąją vietą arba ją pakeisti savo seniūnijoje per vieną mėnesį nuo leidimo gavimo.

Gyvenamosios vietos deklaravimas internetu

SVARBU: Užsieniečiai, turintys ilgalaikę vizą, gyvenamosios vietos deklaruoti negali.

Ką daryti, jei bute deklaruoti asmenys?

Jei norite deklaruoti gyvenamąją vietą jums nepriklausančiose patalpose, būtinas savininko sutikimas. Jeigu turite nuomos arba panaudos sutartį, kurioje būsto savininkas nurodė, kad galite tam tikrą laiką gyventi jo būste, tuomet deklaravimo įstaigai reikia pateikti nuomos arba panaudos sutartį. Tokiu atveju, gyvenamosios vietos deklaracija galioja sutartyje nurodytu laikotarpiu ir jam pasibaigus yra automatiškai nutraukiama. Kitu atveju, reikės pateikti raštišką savininko leidimą.

Deklaruojant nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą, atskiro būsto savininko sutikimo nereikia - vaikai deklaruojami su vienu iš tėvų.

Išvykstant iš Lietuvos ilgesniam nei 6 mėnesių laikotarpiui, reikia deklaruoti išvykimą. Tai galima padaryti kreipiantis į savo seniūniją.

Kaip išdeklaruoti asmenį iš buto?

Jeigu buto savininkas pateikia prašymą asmeni išdeklaruoti, o tas asmuo jame negyvena, savininkas turi įrodyti seniūnijoje, kad asmuo negyvena, atsivedęs liudininkus - kaimynus. Jeigu asmuo vengia deklaruoti savo gyvenamąją vietą kitur, tai nėra buto savininko bėdos, kad asmuo, negyvenantis tame bute, neturi kur deklaruoti gyvenamosios vietos.

Formaliai reikia teismo sprendimo arba turi buti faktas jog asmuo deklaraves gyv. v. negyvenimo fakta, seniunijoje pabandykite irodyti, atsivede liudininkus - kaimynus. Va su tais visais liudininkais,galima eiti į teismą ir prašyti asmenį išregistruoti. Po to jau,po visų teismo proceso galima su teismo sprendimu,kreiptis į savivaldybę,užpildžius formą su prašymu dėl žmogaus išregistravimo iš buto.

Sutarčių persirašymas su paslaugų tiekėjais

Naujiems butų savininkams neretai kyla klausimas dėl kitų sutarčių persirašymo ir naujų sudarymo. Svarbu sudaryti naujas sutartis su kitais paslaugų tiekėjais, tokiais kaip šilumos, elektros, dujų, vandens, buitinių atliekų.

Ž. Krauzienė naujakuriams pataria skaitiklių rodmenis pirmą kartą užfiksuoti kartu su buvusiu būsto savininku.

Siekiant išvengti nesusipratimų, visada būsto savininkams patariame kartu su buvusiu būsto savininku užfiksuoti skaitiklių rodmenis, kad abiem pusėms būtų aišku nuo kokio rodmens mokesčius turi mokėti naujasis savininkas. Kai sutartys su paslaugų tiekėjais pasirašytos ar persirašytos vertėtų apgalvoti atsiskaitymo už komunalines paslaugas būdus.

Atsiskaityti galima Lietuvos pašte, perlo terminaluose arba elektroninės bankininkystės paskyroje, paslaugų teikėjų savitarnos platformose. Gyventojai ieškantys greitesnio ir vieno būdo atsiskaityti už komunalines paslaugas renkasi automatizuotas atsiskaitymo sistemas, kuriose prisijungus tik pirmą kartą reikia suvesti mokėtojo kodą ir kiekvieną mėnesį atnaujinti suvartotų rodmenų eilutes.

Už visas tiekėjų paslaugas rekomenduojama atsiskaityti iki einamojo mėnesio 25 dienos.

4 patarimai naujakuriams dėl sutarčių su tiekėjais:

1. Sutarčių su tiekėjais perrašymas: Dėl sutarčių su dujų ir elektros tiekėjais persirašymo įprastai reikia kreiptis į Lietuvos dujų tiekimą ir Energijos skirstymo operatorių (ESO). Nuo 2017 metų ESO vartotojams, norintiems perrašyti sutartis, nebereikia vykti į klientų aptarnavimo padalinius, o sutartys išsiunčiamos registruotu paštu. Vandens ir šilumos tiekėjai priklauso nuo miesto. Geriamojo vandens ir nuotekų tvarkymo sutartys įprastai pasirašomos į namus išsikvietus inspektorių-kontrolierių arba atvykus į klientų aptarnavimo skyrių.
2. Naujų tiekėjų pasirinkimas: Norint į naujus namus įsivesti internetą ar televiziją, galima rinktis iš daugybės skirtingų paslaugų tiekėjų. Šiuo atveju patariama konsultuotis su kaimynais, ar šie yra patenkinti pasirinktais tiekėjais, jų paslaugomis ir interneto sparta. Taip pat reikėtų pasidomėti, ar tam tikri tiekėjai konkrečiam namui nesiūlo išskirtinių planų už vartotojams palankią kainą. Atsižvelgti vertėtų ir į tai, kiek dažnai planuojate naudotis internetu, kiek skirtingų įrenginių jungsis į namų interneto tinklą. Svarbu apsvarstyti ir siūlomas papildomas paslaugas, tokias kaip galimybė sustabdyti televizijos transliacijas, įrašyti laidas ar filmus, bei tokių paslaugų poreikį.
3. Skaitiklių parodymų deklaravimas: Skaitiklių rodmenų deklaravimas nemažu iššūkiu tampa tiems, kurie mokesčius, įsigijus naują būstą, savarankiškai moka pirmą kartą. Informacijos, kaip deklaruoti skaitiklių rodmenis, galima rasti paslaugų tiekėjų tinklalapiuose arba paskambinus klientų aptarnavimo telefonu. Įprastai laukelyje „nuo“ įrašomi deklaruoti praėjusio mėnesio duomenys, laukelyje „iki“ - einamojo mėnesio rodmenys. Mokama už šių dviejų skaičių skirtumą, kuris padauginamas iš nurodyto tarifo. Siekiant išvengti skolų ir permokų, vertėtų periodiškai pasidomėti tiksliais paslaugų tarifais ir galimais jų pasikeitimais. Skaitiklių rodmenis pirmą kartą užfiksuoti reikėtų kartu su ankstesniu būsto savininku, kad būtų aišku nuo kokio rodmens turi mokėti naujasis savininkas. Su ankstesniuoju savininku taip pat rekomenduojama pasirašyti apskaitos prietaisų rodmenų suderinimo aktą, kuriame ne tik užfiksuojami skaitiklių rodmenys, bet ir nurodomas laikotarpis, per kurį turi būti nutraukta sena sutartis ir sudaryta nauja.
4. Atsiskaitymo būdas: Ypač svarbus dalykas - atsiskaitymo už komunalines paslaugas būdo pasirinkimas. Atsiskaityti galima Lietuvos pašte, perlo terminaluose, prisijungus prie elektroninės bankininkystės paskyros. Naudojantis elektronine bankininkyste pirmą kartą, reikia suvesti kiekvieno tiekėjo duomenis, vėliau kaskart privalu suvesti skaitiklių rodmenis ar kitą būtinąją informaciją. Jei pasikeičia paslaugų įkainiai, elektroninės bankininkystės paskyroje būtina atnaujinti ir paslaugų kainas. Ieškantys greitesnio būdo atsiskaityti už komunalines paslaugas, renkasi automatizuotas atsiskaitymo sistemas.

Paveldėto turto pardavimas: mokesčiai ir išimtys

Paveldėto turto pardavimas - nerimą keliantis procesas, kai itin svarbu nesuklysti. Dažnas atvejis, kai žmonės paveldėtą turtą parduoda patys ir vėliau kreipiasi pagalbos, kai atsiranda prievolė mokėti paveldimo turto mokestį ar gyventojų pajamų mokestį (GPM) nuo gauto pelno po turto pardavimo.

Apie mokestines išimtis neieškoma informacijos laiku, o padarytos klaidos kainuoja brangiai - kartais ir keletą tūkstančių eurų. Tad svarbu aiškiai žinoti, kada galima parduoti paveldėtą turtą ir kaip nepasiklysti mokesčių labirintuose.

Paveldimo turto mokestis: kada jis taikomas?

Paveldimo turto mokestis - tai mokestinė prievolė atsirandanti tuomet, kai paveldite turtą iš antros eilės ir tolimesnių giminaičių ar iš visai svetimų asmenų. Šis mokestis mokamas paveldimo turto priėmimo metu.

Mokesčio apskaičiavimas ir tarifai

Paveldimo turto mokestį apskaičiuoti suteikta pareiga paveldėjimo dokumentus išduodantiems notarams. Šis mokestis apskaičiuojamas pagal notarams pateiktus paveldimo turto įvertinimo duomenis.

Mokestis apskaičiuojamas nuo paveldimo turto apmokestinamosios vertės (70 proc. viso turto vertės) taikant tokius tarifus:

• kai paveldimo turto apmokestinamoji vertė mažesnė kaip 150 tūkst. eurų - 5 proc. taikomas tarifas;
• kai paveldimo turto apmokestinamoji vertė didesnė kaip 150 tūkst. eurų - 10 proc. tarifas.

Taikomos lengvatos bei išimtys

Mokesčiu neapmokestinama:

• Iš pirmos eilės giminaičių paveldimas turtas;
• Paveldimo turto apmokestinamoji vertė, neviršijanti 3 000 eurų.

Savivaldybės taryba gali atidėti mokesčio sumokėjimo terminus ne ilgesniam kaip vienerių metų laikotarpiui po paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo. Savivaldybės taryba savo biudžeto sąskaita turi teisę gyventojams mažinti mokestį arba visai nuo jo atleisti.

Gyventojų pajamų mokestis (GPM)

Po nekilnojamojo turto pardavimo gautam pelnui apmokestinti taikomas 15 proc. gyventojų pajamų mokesčio (GPM) tarifas, tačiau jeigu šių ir kitų su darbo santykiais nesusijusių apmokestinamųjų pajamų metinė suma viršija 120 vidutinių šalies darbo užmokesčių dydžio (VDU) sumą, aukščiau paminėtas sumas viršijanti pajamų dalis apmokestinama taikant 20 proc. gyventojų pajamų mokesčio tarifą.

Taikomos lengvatos ir išimtys:

• kai paveldėtas turtas parduodamas už tokią pat kainą, kaip ir įgytas paveldėjimo metu. Jei nekilnojamas turtas paveldėtas iš pirmos eilės giminaičių ir paveldėjimo metu nebuvo atliktas turto vertinimas, tai galima pardavimo metu atlikti retrospektyvinį vertinimą paveldėjimo datai. Tokiu atveju GPM skaičiuojamas nuo pardavimo ir įvertinimo kainų skirtumo;
• kai paveldėtas turtas yra jūsų nuosavybė ne trumpiau kaip 10 metų. Nuo 2026 m. sausio mėn. 1 d. šis terminas trumpinamas iki 5 metų.
• kai ne trumpiau kaip 2 pastaruosius metus tai yra jūsų deklaruota gyvenamoji vieta ir iš jos nesate išsideklaravęs iki pardavimo momento;
• kai paveldėtas turtas yra jūsų deklaruota gyvenamoji vieta trumpiau nei 2 metai, bet per vienerius metus nuo pardavimo įsigyjate ir deklaruojate kitą gyvenamąją vietą;
• kai nekilnojamas turtas parduodamas už mažesnę sumą, nei nustatyta vertė paveldėjimo metu.

Verta atkreipti dėmesį, kad jei nekilnojamąjį turtą paveldėjo ne vienas žmogus, o, pavyzdžiui, du sutuoktiniai, deklaruoti gyvenamąją vietą reikia abiem. Antraip pardavimo atveju gali susiklostyti situacija, kai vienas jų GPM nemokės, o kitam teks tai daryti.

Kada galima parduoti paveldėtą turtą?

Paveldėto nekilnojamojo turto pardavimui nėra jokių specialių terminų ar laiko limitų. Parduoti galima tiek iš karto, tiek po metų, dešimties ar daugiau. Tik svarbu prisiminti, kad pardavimas galimas ne anksčiau, nei gausite NT paveldėjimo teisės liudijimą ir įregistruosite turtą kaip savo nuosavybę.

Jei jau nusprendėte parduoti paveldėtą turtą, tai, suprantama, nenorėsite tuo užsiimti kelerius metus. Remdamasi savo ir kolegų patirtimi, galiu drąsiai patvirtinti, jog nuosekliai sudėliotas pardavimų planas visą procesą labai pagreitina.

Kaip vyksta paveldėto turto pardavimas?

Iš esmės tai procesas, analogiškas bet kokio kitokio NT pardavimui. Skirtumas tik tas, kad jūs šį NT gavote paveldėjimo būdu. Potencialiam pirkėjui dėl to didelio skirtumo nėra. Svarbiau, ar parduodamas turtas atitinka lūkesčius.

Jei jau nusprendėte parduoti paveldėtą turtą, tai, suprantama, nenorėsite tuo užsiimti kelerius metus. Remdamasi savo ir kolegų patirtimi, galiu drąsiai patvirtinti, jog nuosekliai sudėliotas pardavimų planas visą procesą labai pagreitina. Jei pasiseks, pardavimas gali įvykti ir per mėnesį. Tačiau norint sėkmę privilioti, būtina paruošti jai tinkamą „jauką“:

• įsitikinti, kad turite visus reikalingus dokumentus bei leidimus;
• išmanyti mokesčius, kurie atsiras po paveldėto turto pardavimo;
• pasirūpinti tinkama reklama. Į tai įeina ir kokybiškai atliktos nuotraukos, ir patrauklus, parduodamo turto privalumus atskleidžiantis skelbimo tekstas bei pakankama skelbimų sklaida internete;
• teisinga, rinkos situaciją atitinkanti kaina;
• sugebėti teisingai komunikuoti su potencialiais pirkėjais;
• puikiai išmanyti derybų psichologiją;
• išmanyti atsiskaitymo tvarką už Jūsų parduodamą turtą. Nepamiršti, kad sandoriai grynaisiais yra griežtai ribojami;
• puikiai išmanyti nekilnojamojo turto pardavimą apibrėžiančius teisės aktus.

Galiu pasirūpinti visu procesu ar jo dalimi sklandžiai bei padėti išvengti jums nepageidaujamų rūpesčių, gaišaties ir nuostolių.

Kodėl verta paveldėtą nekilnojamą turtą parduoti su NT brokeriu?

Patikėdami savo turto pardavimą NT brokeriui, Jūs patikite pardavimo projektą visai profesionalų komandai. Tai:

• pats NT brokeris;
• fotografai;
• objekto reklamos kūrėjai;
• nekilnojamojo turto ir verslo vertintojai;
• bankų atstovai išskirtinai greitai aptarnaujantys mūsų klientus ir geresnėmis sąlygomis finansuojantys mūsų objektų pirkimą;
• matininkai;
• notarų biurai;
• apdailininkai bei iškraustymo / perkraustymo paslaugas teikiančios įmonės.

Viso Jūsų turto pardavimo proceso metu jausitės saugūs ir ramūs. Žinosite, kad Jumis rūpinasi nekilnojamo turto srities profesionalas, kuris visus rūpesčius nuims nuo Jūsų pečių.

Pagrindiniai dokumentai reikalingi buto pardavimui:

• Jei butas yra įkeistas bankui - reikia gauti banko leidimą butą parduoti.
• Jei turite nepilnamečių vaikų - reikia notaro leidimo butą parduoti.
• Jei namui yra atlikta renovacija - reikia įsitikinti, ar butui nereikia atlikti naujų kadastrinių matavimų.
• Jei butą esate paveldėję - reikėtų pasikonsultuoti dėl galimo GPM mokesčio po pardavimo.

Buto pardavimo mokesčiai 2024

Konsultuodami savo klientus, mes nuolat susiduriame su jų nerimu, baime, o kartais ir pykčiu, kuomet tenka sumokėti neplanuotus mokesčius, kurie gerokai pakartina ateities planus. Yra trys pagrindiniai mokesčių tipai, susiję su nekilnojamu turtu, kuriuos gali tekti sumokėti gyventojams.

Pvz.: Jūs nusipirkote butą už 80.000 Eur, po kurio laiko pardavėte jį už 90.000 Eur, skirtumas sudaro 10.000 Eur.

10 metų terminas. Jei nuo nekilnojamo turto įsigijimo praėjo 10 ir daugiau metų, GPM mokėti nereikia. Jokių papildomų sąlygų, tampa visiškai nesvarbu, kiek mokėjote tuomet ir už kiek parduodate šiandien. Terminas skaičiuojamas dienos tikslumu, todėl atkreipkite dėmesį, kada tiksliai įsigijote savo turtą.

2 metus deklaruota gyvenamoji vieta. Jei paskutinius du metus (arba daugiau) Jūs nenutraukiamai deklaravote savo gyvenamąją vietą bute/name, kurį nusprendėte dabar parduoti, GPM mokėti taip pat nereikės.

Gyvenamoji vieta deklaruota mažiau, nei du metai. Tai turbūt įdomiausia išimtis. Jei prieš parduodant savo būstą, ten deklaravote savo gyvenamąją vietą mažiau nei du metus (nesvarbu, tai metai, mėnuo ar savaitė), Jūs taip pat galite nemokėti GPM, jei per artimiausius metus (nuo pardavimo sandorio dienos) nusipirksite kitą būstą ir ten deklaruosite savo gyvenamąją vietą. Nedetalizuojama ar tai bus pigesnis ar brangesnis turtas, taip pat kiek laiko ten deklaruosite gyvenamąją vietą.

Jei vis dėlto Jūsų atvejis neatitinka nei vienos iš minėtų išimčių, reikėtų pagalvoti apie GPM mažinimą, kadangi įsigijimo ir pardavimo kainų skirtumas dar nereiškia, jog tai grynas pelnas. Principas yra tas pats, GMP sudaro 15 % nuo įsigijimo ir pardavimo kainų skirtumo.

Iš esmės nesvarbu, kaip Jūs įsigijote nekilnojamą turtą - pirkote, paveldėjote ar gavote dovanų. Esmė - įsigijimo kaina. Notaras rengdamas dovanojimo/paveldėjimo sutartį privalo nurodyti turto kainą, kuri, šiuo atveju, turi atitikti rinkos kainą. Retas pagalvoja, kad tai yra svarbu ir tiesiog palieka viską tvarkyti notarui, tačiau šiuo atveju, notaras tiesiog nurodo kainą, kuri yra įrašyta NTR (nekilnojamo turto registre) išraše - Registrų Centro nustatytą vidutinę rinkos vertę. Deja, dažniausiai ši vertė neturi nieko bendro su realia rinkos verte ir yra ženkliai mažesnė.

Sakykime, Jūs paveldėjote butą, kurio reali rinkos vertė yra 80.000 Eur, tačiau Registro centro nustatyta vidutinė rinkos vertė yra 50.000 Eur. Kadangi tai paveldėtas butas, tikriausiai tai nėra Jūsų svajonių butas ir Jūs norėtumėte jį parduoti, o už gautus pinigus nusipirkti tai, kas labiau atitiks Jūsų poreikius. Tikslo užsidirbti neturite ir parduodate butą už realią rinkos kainą, tai yra 80.000 Eur.

Ką galima padaryti, kad įsigijimo kaina atitiktų realią rinkos vertę? Visuomet galima užsakyti nepriklausomą nekilnojamo turto vertinimą, šią paslaugą gali suteikti bet kokia sertifikuota NT vertinimo įmonė. Ką daryti, jei neužsakėte nepriklausomo vertinimo ir dabar įsigijimo ir pardavimo kainos ženkliai skiriasi? Dažnai šią problemą galima išspręsti užsakant retrospektyvinį vertinimą. Jums reikėtų kreiptis į vertintoją su prašymu nustatyti Jūsų paveldėto/dovanoto turto vertę tą dieną, kai Jūs įgijote turtą. Sandoris galėjo įvykti prieš keletą mėnesių arba prieš keletą metų, svarbu, kad vertintojas turėtų galimybę objektyviai nustatytą turto būklę ir atitinkamą vertę įsigijimo dieną.

Įprastu atveju, gavus nekilnojamą turtą, kurio vertė viršija 2.500 Eur, nuo nustatytos kainos skirtumo, reikia sumokėti GPM.

Įprastu atveju paveldėjus turtą, kurio apmokestinamoji vertė neviršija 150.000 Eur, reikės sumokėti 5 % nuo apmokestinamosios vertės. Svarbu žinoti, kad apmokestinamoji vertė mažinama yra turto vertė, sumažinta 30 %.

Pvz.: Jūs paveldėjote butą, kurio vertė yra 100.000 Eur, tai reiškia apmokestinamoji vertė bus 70.000 Eur (-30%).

Nekilnojamo turto nuoma yra taip pat ekonominė veikla, todėl turi būti apmokestinama. Pagrindinė taisyklė labai paprasta - reikia sumokėti GPM nuo visų pajamų už nuomą.

Vienas iš būdų išvengti GPM - įsigyti verslo liudijimą. Verslo liudijimas - tai pažyma, patvirtinanti, kad asmuo yra sumokėjęs tam tikro dydžio mokestį ir gali verstis tam tikrą veiklą - mūsų atveju NT nuomos veikla. Verslo liudijimo kainos skiriasi priklausomai nuo savivaldybės, kurioje vykdoma veikla ir yra perskaičiuojamos kiekvienais metais.

Butas nuomojamas Vilniuje už 500 Eur per mėnesį arba 6.000 Eur per metus, atitinkamai GPM per metus sudarytų 15 % nuo 6.000 Eur arba 900 Eur.

Svarbu! Nuo 2020 liepos 1 d. gyventojai privalo įsigyti atskirą verslo liudijimą kiekvienam nuomojamam objektui.

Jai Jūs nuomojate du butus Vilniuje, už kiekvieną gaunate po 250 Eur per mėnesį, bendrai 500 Eur per mėnesį arba 6.000 Eur per metus, atitinkamai GPM per metus sudarytų 15 % nuo 6.000 Eur arba 900 Eur.

Gyventojų pajamų mokestis deklaruojamas ir mokamas kartą per metus. Deklaruoti ir sumokėti reikia iki gegužės 1 d.

Pvz.: Jūs nuomojate patalpas įmonei už 500 Eur per mėnesį, atitinkamai GPM sudarys 75 Eur per mėnesį.

tags: #ka #daryti #nuspirkau #buta #o #jame