Pastaruoju metu Lietuvoje vis aktualesnis tampa kaimo bendruomenių patalpų šarvojimo klausimas. Nauji įstatymai ir reikalavimai kelia iššūkių mažesniems miesteliams ir kaimams, kuriuose šarvojimo paslaugos tampa sunkiau prieinamos. Panagrinėkime, kokie reikalavimai keliami šarvojimo patalpoms, kokios problemos kyla ir kaip bendruomenės bando spręsti šią situaciją.
Šarvojimo salės situacija mažuose miesteliuose
Daugelis žmonių nesusimąsto, kur šarvoti mirusį artimą žmogų, kol netenka su tuo susidurti. Tačiau Žmonių palaikų laidojimo įstatymo naujosios nuostatos, įsigaliojusios dar liepą, šį pasirinkimą itin komplikavo. Jos lėmė, kad ypač mažuose miesteliuose žmonės jau prarado ar netrukus praras galimybę gauti visas ritualines paslaugas. Akivaizdu, kad sunkmečiu jiems teks už jas mokėti brangiau ir ieškoti pagalbos toli nuo namų.
Pavyzdžiui, Kudirkos Naumiestis, turintis daugiau kaip 2 tūkst. gyventojų, neseniai liko be vienintelės čia buvusios šarvojimo salės, kuri priklausė seniūnijai. Pasak seniūno Alfredo Puidos, jie buvo priversti uždaryti beveik tris dešimtmečius veikusią vienintelę mieste šarvojimo salę, nes ši salė buvo įrengta daugiabutyje. Pagal naująsias įstatymo nuostatas tai yra neleistina. "Niekur kitur atidaryti šarvojimo salės negalime - nėra patalpų", - aiškino seniūnas. Tad dabar šio miestelio gyventojai verčiasi kaip kas išmano - vieni mirusiuosius šarvoja namie, kiti - kultūros namuose. Tačiau šiuos statybininkai netrukus pradės remontuoti. "Jau visą mėnesį sukame galvas, kur surasti mirusiesiems šarvoti tinkamas patalpas. Nei savivaldybė, nei seniūnija ar bendruomenė tinkamų neturi", - guodėsi A.Puida.
Vabalninkiečiai taip pat sunerimę, nes po miestą sklando gandas, kad čia nebelieka šarvojimo salės. „Girdėjome, kad savivaldybė pakėlė nuomos kainas ir verslininkai atsisakė nuomoti Pirties gatvėje esančias patalpas. Tai kur žmonėms reikės šarvoti mirusiuosius? „Uždarė pirtį, panaikino slaugos ligoninę.
Reikalavimai šarvojimo patalpoms
Minėto įstatymo reikalavimai itin griežti - šarvojimo salės gali būti įrengiamos ne arčiau kaip 50 metrų nuo gyvenamųjų namų, patalpose privalo būti įrengta oro kondicionavimo sistema, pagalbinės patalpos mirusiojo artimiesiems. Nemaži reikalavimai keliami ir mirusių žmonių vežimu, jų palaikų tvarkymu užsiimančioms bendrovėms. Visos jos nuo liepos mėnesio privalo turėti visuomenės sveikatos priežiūros įstaigų išduodamus leidimus - higienos pasus ir Aplinkos ministerijos išduotas licencijas.
Higienos pasus iš 190 Lietuvoje veikusių ritualinių paslaugų firmų turi apie 120, licencijas šiuo metu gavusios tik 25. Šių dokumentų nereikia tik parapijų ir kaimų bendruomenių šarvojimo salėms, kur šarvojami mirę tų bendruomenių nariai. Savivaldybėms ar seniūnijoms, taip pat privačioms bendrovėms priklausančios salės privalo turėti ir higienos pasus, ir licencijas. Duobkasiai ar kiti smulkūs paslaugų teikėjai jau nebegali dirbti pagal verslo liudijimus.
Biržų rajono savivaldybės Strateginio planavimo ir turto valdymo skyriaus vyriausioji specialistė Daina Kolomakienė patvirtino, kad praėjusių metų gruodžio pabaigoje pasibaigus sutarčiai buvo skelbtas minimų patalpų Pirties gatvėje nuomos konkursas. Konkurse nedalyvavo nė vienas verslininkas, tarp jų ir ankstesni nuomininkai. D. Kolomakienė patvirtino, kad būsimam patalpų nuomininkui buvo iškeltas reikalavimas atlikti patalpų remontą, įvesti vandenį. Tačiau savivaldybės tarnautoja supranta, kad tokį reikalavimą išpildyti nė vienam verslininkui neapsimoka. „Bandysime skelbti nuomos konkursą be specialių reikalavimų, juos supaprastinsime. Jei tie patys žmonės sutiks nuomotis patalpas, jas išnuomosime. Tai daugiau socialinis klausimas. Šarvojimo salė reikalinga. Bet patalpų remontuoti pagal tokias pajamas nė vienam verslininkui neapsimoka“,- svarstė D.
Individualiosios įmonės „Vaizbūnas“ savininkė S. gyvena Kupiškyje. Pašnekovė sakė, kad Savivaldybės reikalavimai nuomai yra dideli. „Pagalvokite - paskutiniai gedulingi pietūs Vabalninke buvo spalio mėnesį. Ir mirusieji nebuvo šarvojami. O nuomą vis vien moku“, - sakė S. Nepaisant to, verslininkė planuoja dalyvauti patalpų nuomos konkurse.
Pagrindiniai reikalavimai šarvojimo patalpoms:
- Atstumas nuo gyvenamųjų namų: ne mažiau kaip 50 metrų
- Oro kondicionavimo sistema
- Pagalbinės patalpos artimiesiems
- Higienos pasas (savivaldybėms, seniūnijoms, privačioms bendrovėms)
- Licencija (savivaldybėms, seniūnijoms, privačioms bendrovėms)
Rinkos monopolizavimas ir Europos standartai
Pabaltijo laidojimo paslaugų teikėjų sąjungos prezidentė Gražina Tumosienė teigė mananti, kad minėtais sugriežtinimais siekta ne gerinti paslaugų kokybę, o monopolizuoti rinką. "Tai dabar ir vyksta. Mažos įmonės ar pavieniai asmenys, pirkę verslo liudijimus, nyksta. Be šarvojimo salių ir kitų paslaugų lieka ne tik Kudirkos Naumiestis, bet ir kiti miesteliai", - pažymėjo ji.
G.Tumosienės nuomone, kai kas yra suinteresuotas sužlugdyti smulkias įmones, kad šios netrukdytų kitoms atsiriekti kuo didesnės šių paslaugų rinkos dalies. Visų pirma - didesniuose šalies miestuose. Mažesniuose miestuose ir miesteliuose ritualinių paslaugų gali apskritai nebelikti, nes ne visos smulkios firmos sugeba įsigyti brangią patalpų kondicionavimo sistemą, vykdyti kitas sugriežtintas sanitarines ir higienos normas. Todėl iš beveik 200 ritualines paslaugas teikusių Lietuvos įmonių netrukus gali likti tik 100 ar dar mažiau.
Galimybės, kad monopolizuojama ritualinių paslaugų rinka, neatmetė ir Seimo Sveikatos reikalų komiteto pirmininkas Antanas Matulas. Tačiau, anot jo, "nieko nedaryti jau nebuvo galima". Jis tikino, kad griežtinant reikalavimus ritualinių paslaugų verslą siekiama "pakelti" iki tokio lygio, koks yra daugelyje Europos Sąjungos šalių. "Yra daug religinių ir kaimo bendruomenių ar net privačių asmenų, kurie reikalui esant nuomoja salę numirėliui šarvoti, turi katafalką ir veža mirusiuosius, kasa duobes. Tad šituos dalykus gal reikėtų nors kiek liberalizuoti", - svarstė Seimo komiteto pirmininkas.
Bendruomenių iniciatyvos ir parama
Nepaisant iššūkių, kaimų bendruomenės išlieka svarbios tradicijų saugotojos ir kultūrinio gyvenimo organizatorės. Bendruomenių namai tampa gyventojų susibūrimų vieta. Tačiau kai kuriose bendruomenėse, pavyzdžiui, Vabalninko bendruomenės pirmininkė Irmina Sirvydienė sakė, kad buvusios ligoninės patalpose mirusiųjų šarvoti nesirengiama, nes salė tam nepritaikyta ir reikia įsigyti daug ritualinėms paslaugoms skirtų daiktų.
Raseinių rajono kaimo bendruomenių sąjungos pirmininkas pabrėžė, kad bendruomenių namuose prigijo šarvojimo paslauga. Ariogaloje yra senjorų bendruomenė, kuri į bendruomenės namus eina kaip į darbą. Iš bendruomenės namų žiemą kasdien rūksta dūmai, vadinasi, veikla vyksta.
Valstybė ir savivaldybės taip pat teikia paramą kaimo bendruomenėms. 2024 metais kaimo bendruomenių, vietos veiklos grupių ir kitų su kaimo plėtra susijusių nevyriausybinių organizacijų veiklai remti, kaime veikiančių nevyriausybinių organizacijų projektams finansuoti Savivaldybė iš biudžeto lėšų skyrė 151 520 eurų. Projektus pateikė 79 organizacijos. Kaimo bendruomenių, vietos veiklos grupių ir kitų su kaimo plėtra susijusių nevyriausybinių organizacijų projektų bendrajam finansavimui (projektų kofinansavimui) 45 kaimo bendruomenėms ir kitų kaime veikiančių nevyriausybinių organizacijų 60 projektų skirta 35 226 eurai.
Žemės ūkio ministerija taip pat remia kaimo bendruomenes. Paramos gali kreiptis kaimo bendruomenės, rajono kaimo bendruomenes vienijanti organizacija, įskaitant vietos veiklos grupes, jei rajone nėra veikiančios ir rajono bendruomenes vienijančios organizacijos. Taip pat į paramą gali pretenduoti nacionaliniu lygiu kaimo bendruomenes vienijanti organizacija. Paramos lėšomis mokama (neviršijant nurodytų didžiausių paramos sumų projektui) iki 95 proc. tinkamų finansuoti projekto išlaidų.
Paramos galimybės kaimo bendruomenėms:
- Savivaldybės parama
- Žemės ūkio ministerijos parama
Laidojimo tradicijų pokyčiai ir naujovės
Telšių gedulo namai skaičiuoja 34-uosius veiklos metus. R. R. Klingeris pastebi, jog laidojimo tradicijos palaipsniui keičiasi. Vis mažiau žmonių laidotuvių metu renkasi giedoti Kalnus. Išradingumo prireikia ir laidotuvių muzikantams, mat žmonės vis labiau nori klasikinės muzikos, todėl į pagalbą pasitelkiamas smuikas, fleita bei klavišiniai instrumentai. Naujai sutvarkytose salėse yra įrengtos audio sistemos. Naujasis direktorius pastebi, kai anksčiau artimieji prie velionio budėdavo po 2-3 paras, šių dienų tendencijos rodo, kad populiariausias pasirinkimas yra 1 para, o atsisveikinat su urna užtenka net ir kelių valandų. Iš visų gedulo namuose Anapilin išlydėtų mirusiųjų kremuoti buvo 35 proc. Lyginant skaičius su 2022 metais, beveik 10 proc. daugiau. Tai, pasak vadovo, yra didžiausias kremacijų skaičiaus augimas po Covid-19 pandemijos: „2020 m. Covid - 19 pandemijos metu kremacijų skaičius dėl ligos aplinkybių stipriai išaugo. 2021 m. jis stabilizavosi ir 2022 m. Naujasis direktorius džiaugiasi, jog 2023 metai jiems buvo ir didelių pokyčių metais. Kapitaliai sutvarkyti visi Telšių gedulo namai turi erdvias ir moderniai įrengtas šarvojimo sales, kur galima ramiai ir pagarbiai atsisveikinti su artimu žmogumi. Lankytojų patogumui patalpose įrengta floristikos studija, kurioje galima įsigyti gėlių. „Siekiame sukurti šiltą ir jaukią atmosferą, jog artimieji galėtų kiek galima lengviau išgyventi netekties skausmą“, - sakė R.R.
Vidutinė laidojimo paslaugų kaina Telšių gedulo namuose siekia 1,6 tūkst. Direktorius supranta, jog tai nėra visiems prieinama kaina, net ir po to, kai laidojimo išmoka buvo padidinta nuo 392 Eur. „Suprasdami poreikį ir norėdami, jog pagarbios, gražios laidotuvės, naujose šiltose salėse būtų prieinamos visiems, parengėme laidojimo paslaugų paketą su kremacija už 400 Eur. Keičiantis laidojimo tradicijoms pastebima ir dar viena tendencija, jog laidotuvės tampa vis sentimentalesnės. „Artimieji nori išlaikyti prisiminimą apie mirusį, parodyti koks spalvingas ir gražus buvo jo gyvenimas. „Tai be galo sentimentalu ir jautru, paskutinė galimybė artimiesiems sukurti prisiminimą apie mylimą žmogų, kurį galėsite perduoti iš kartos į kartą“ - teigė vadovas. Šiuo metu ši paslauga teikiama tik su sidabru, tačiau ateityje planuojama turėti ir aukso dirbinių.
Šiais metais yra ir dar viena naujiena. „Mes, žinoma, suprantame, jog rajono bendruomenės, parapijos ir kiti, kurie administruoja sales negali tiesiog neimti pinigų iš artimųjų, todėl mes nusprendėme išlaidas už salę, kad ir kur ji bebūtų, kompensuoti! Turime sąrašą visų rajono salių. Artimiesiems, atėjusiems į Telšių gedulo namus, padėsime salę užsakyti, o salės kainą išminusuosime iš bendros užsakymo sumos“ - sakė R. R. Per 2023 m. direktorius pastebėjo kylančią tvarumo tendenciją. „Savo asortimente turime dviejų skirtingų gamintojų lininių įkapių tiek moterims, tiek vyrams. Tiesa, moterų lininės suknelės populiaresnė prekė. Telšių gedulo namuose labai platus karstų ir urnų pasirinkimas. Tai, jog laidotuvės Telšių gedulo namuose brangu - mitas. „Neapsigaukite. Paslaugų tiekėjai, kurie parduoda kažkokią paslaugą ženkliai pigiau negu kitur įprastai užsideda antkainį kitoje vietoje. Kaip pavyzdį paimkime kremavimo paslaugą. Visoje Lietuvoje jos kaina yra 380 Eur. Telšių gedulo namai yra laidojimo paslaugų tiekėjas, kuris ne tik gerbia tradicijas, bet ir atveria naujas galimybes. Adresas: Sinagogos g.
tags: #sarvojimas #kaimo #bendruomeniu #patalpose