Ar Nuomininkas Privalo Mokėti: Mokesčiai Nuomojantis Būstą Lietuvoje

Išsinuomoti butą gali atrodyti paprasta, tačiau svarbu žinoti, kokie mokesčiai ir įsipareigojimai tenka nuomininkui. Šiame straipsnyje aptarsime pagrindinius dalykus, kuriuos turėtų žinoti kiekvienas, planuojantis nuomotis būstą.

Pagrindiniai Mokesčiai Nuomojantis Butą

Ketinant nuomotis būstą, dalyje skelbimų nurodoma, jog reikės ne tik sumokėti depozitą, sumą už einamąjį mėnesį, bet ir tarpininkavimo mokestį.

Pavyzdžiui, skelbime, kuriame nuomojamas 1 kambario butas sostinėje, nurodoma, kad agentūros mokestis siekia 200 eurų, nuoma - 280 eurų, tad iš viso reikia 580 eurų, tačiau teigiama, kad nėra depozito. Kitame skelbime 2 kambarių buto kaina siekia 450 eurų, depozitas - taip pat 450 eurų, o vienkartinis agentūros mokestis - 250 eurų. Kai kuriuose skelbimuose konkretus mokesčio dydis nenurodytas, tik akcentuojama, kad jis bus taikomas. Tačiau yra ir nemažai skelbimų, kur nurodoma, kad tarpininkavimo mokestis yra netaikomas.

Buto nuoma - svarbu žinoti visus mokesčius.

Nuomos Mokestis

Tai yra pagrindinis mokestis, kurį nuomininkas moka nuomotojui už naudojimąsi būstu. Nuomos mokestis dažniausiai mokamas kas mėnesį, bet gali būti susitarta ir dėl kitokio mokėjimo grafiko. Svarbu, kad nuomos mokestis ir mokėjimo terminai būtų aiškiai nurodyti nuomos sutartyje.

Komunaliniai Mokesčiai

Nuomininkas paprastai atsakingas už komunalinius mokesčius, tokius kaip elektra, vanduo, šildymas, šiukšlių išvežimas ir kt. Šie mokesčiai gali būti įtraukti į nuomos mokestį arba mokami atskirai. Svarbu išsiaiškinti, kokie komunaliniai mokesčiai įskaičiuoti į nuomos mokestį, o už kuriuos reikės mokėti papildomai.

Laiptinės apšvietimas, liftas, bendrijos pirmininko alga, aplinkos tvarkymas, kaupiamosios lėšos, vieno ar kito gedimo remontas - tai tik dalis paslaugų, kurias galima išvysti gavus sąskaitą už būsto administravimą ir komunalines paslaugas.

„Visus einamuosius mokesčius perkelti nuomininkui nebūtų labai etiška. Savo ruožtu nuomininkas, teigia Š. Tos pačios pozicijos laikosi ir bendrovės „Ober-Haus“ Senamiesčio biuro vadovas Marius Čiulada.

„Bet, pavyzdžiui, bendrijos pirmininko dedamoji ar laiptinės apšvietimo dedamoji... Na, gyveni tame name, namas prižiūrimas, administruojamas, laiptinė apšviečiama, suremontuojama spyna - juk nuomininkas naudojasi tuo bendru gėriu. Nereikia galvoti, kad tik tiesiogiai jo suvartojama elektra ar vanduo yra jo priedermė“, - sako M.

„Tai tokie sovietinio mentaliteto likučiai, kurie po tuputį išsitrina, bet senesnėse bendrijose tas požiūris yra gajus - „mano nuosavybė baigiasi ties mano buto durimis, o laiptinę turi prižiūrėti kažkas - galbūt savivaldybė, galbūt seniūnija, galbūt kažkoks butaforinis administratorius“, - komentuoja M. Anot jo, nuosavybė prasideda nuo laiptinės durų ar net įvažiavimo į kiemą.

Tačiau, priduria, M. Čiulada, yra objektyvių situacija, kai nuomininkas neturėtų mokėti net ir už minėtas paslaugas. „Labai svarbu, kad tai nebūtų palikta kažkokiam vėlesniam pasiaiškinimui. Tai turi būti aprašyta arba bent jau aptarta žodžiu nuomos sutartyje pačios nuomos pradžioje“, - akcentuoja M.

Taip pat situaciją aiškina ir Š. Tarutis. Anot jo, jeigu naudą iš paslaugų gauna pats nuomininkas, jis už tai turėtų ir susimokėti.

„Pasisakau už individualų vertinimą ir visus mokesčius perkelti nuomininkui nesiūlyčiau. Tačiau, jei šalys sulygtų, jog viską dengia nuomininkas, tardamiesi dėl nuomos sąlygų, tokią sutartį valdyti būtų daug lengviau“, - atkreipia dėmesį Š.

M. „Seniau, kai jokių kaupimų apskritai nebuvo, viskas kaip ir buvo aišku, net nėra ką šnekėti. Dabar, kai atsirado kaupimas, kai bendrijos tapo didesnės, be abejo, atsiranda tie klausimai. Tikėtina, kad gali atsirasti ir kreipimasis į teismą ir tada teismas gali išaiškinti. Neatmesčiau ir tokios situacijos, bet bendra logika sako, kad tai yra susitarimo ir sveiko proto reikalas“, - tvirtina M.

Jo teigimu, tam, kaip pasidalijami mokesčiai įtakos neturėtų daryti ir nuomos sutarties laikotarpis.

Kaip patogiai mokėti komunalinius mokesčius?

• Mokėjimas tiesiogiai savininkui: Nuomininkas kiekvieną mėnesį 20-25 d. perveda pinigus savininkui. Tai universalus ir saugus būdas, tinkantis visiems, įskaitant užsieniečius.
• Naudojant www.vienasaskaita.lt: Reikia teisingai suvesti mokėtojų kodus ir laiku apmokėti (iki kiekvieno mėnesio 25-27 d.). Tinka nuomojant kelis NT objektus, taip pat ir užsieniečiams, tačiau rekomenduojama patikrinti, ar jie tikrai supranta ir apmoka.
• Fiksuotas mokestis: Savininkas apmoka komunalinius mokesčius savarankiškai, neapkraunant nuomininkų. Šis būdas labai patinka nuomojantiems daugiau nei 1 butą, nes sutaupoma laiko kiekvieną mėnesį skaičiuojant komunalinius mokesčius.

Kad ir kokį būdą pasirinksite periodiškai rekomenduojama patikrinti ir pasidomėti apie komunalinių mokesčių mokėjimus, tarifus papildomus mokesčius. Nes dažnai Vilniuje pasitaiko naujovių komunalinių mokesčių mokėjimo srityje.

Tarpininkavimo Mokestis

„Capital“ brokeris Darius Valkavičius LRT.lt kalbėjo, kad dažniausiai nuomos tarpininkavimo mokestis yra suprantamas kaip mokestis, kurį nuomininkas turi sumokėti nekilnojamojo turto agentui ar brokeriui už dalyvavimą nuomos procese.

„Svarbu pabrėžti, kad toks supratimas apie tarpininkavimo mokestį yra susidaręs labiau iš blogosios praktikos negu iš gerosios. Nuomos rinkoje gan dažnai susiduriama su situacija, kad NT agentai siūlo nuomotojui išnuomoti būstą nemokamai, o pasiimti mokestį nori iš nuomininko.

„Todėl iš nuomininkų, susidūrusių su tokia praktika, gan dažnai išgirstu komentarų, kad jie pasijaučia, lyg būtų sumokėję (200-300 eurų) už durų atidarymą.

Advokatų kontoros „Ellex Valiunas“ asocijuotoji teisininkė Akvilė Rudaitytė LRT.lt komentavo, kad šis mokestis atsiranda iš paslaugų teikimo sutarties tarp brokerio ir vienos iš nuomos sutarties šalių (nuomotojo arba nuomininko) ir yra pagrįstas sutartiniais santykiais.

„Šalimi, įpareigota sumokėti tarpininkavimo mokestį, tampa ta nuomos sutarties šalis, kuri su nekilnojamojo turto brokeriu sudarė tarpininkavimo sutartį ir užsakė jo paslaugas (surasti nuomininką patalpoms arba surasti patalpas nuomai).

„Jei priešingai, būsto ar patalpų ieško nuomininkas, jis kreipiasi į nekilnojamojo turto brokerį su prašymu surasti ir pasiūlyti jam objektą nuomai ir su juo dėl tokių paslaugų sudaro tarpininkavimo sutartį, toks mokestis tampa tarpininkavimo sutartį sudariusios šalies - nuomininko - prievole. Sutartiniai santykiai tarp nekilnojamojo turto brokerio ir konkrečios šalies (nuomotojo arba nuomininko) yra esminis kriterijus, nustatantis, kas turi apmokėti už šią paslaugą“, - teigė A. Rudaitytė.

Nuomos sutartis - būtina norint išvengti nesusipratimų.

„Tuo atveju, jei tarpininkavimo paslaugų sutartį su nekilnojamojo turto brokeriu sudarė nuomininkas, jis atsisakyti brokeriui mokėti tarpininkavimo mokestį gali tik tarp šalių sudarytoje sutartyje nustatytais atvejais arba jeigu sutartis yra neįvykdyta. Čia svarbu suprasti, kad tarp nekilnojamojo turto brokerio ir nuomininko arba nuomotojo sudaryta paslaugų sutartis nebūtinai turi būti rašytinė, t. y.

„Prievolė atsiranda tik tuo atveju, kai nekilnojamojo turto brokeris faktiškai atliko darbus, kuriuos buvo įsipareigojęs pagal sutartį, pvz., surado tinkamą nuomininką ar nuomos objektą, suderino nuomos sąlygas, parengė reikalingus dokumentus, organizavo apžiūras.

„Taip pat svarbu atkreipti dėmesį, kad jeigu nuomininkas yra laikytinas vartotoju (fizinis asmuo), jam taikomos vartotojų teisių apsaugos normos, kurios reikalauja iš anksto aiškios, skaidrios informacijos apie paslaugas ir jų kainą ir aiškaus vartotojo sutikimo.

Depozitas

Depozitas - tai pinigų suma, kurią nuomininkas sumoka nuomotojui kaip užstatą už galimus nuostolius ar žalą, padarytą nuomojamam turtui. Pasibaigus nuomos sutarčiai, depozitas grąžinamas nuomininkui, jei turtas grąžinamas tokios pat būklės, kokios buvo nuomos pradžioje, atskaičiavus galimus nuostolius.

Kiti Galimi Mokesčiai

• Draudimas: Nuomotojas gali reikalauti, kad nuomininkas apdraustų nuomojamą turtą.
• Remontas: Nuomos sutartyje gali būti nurodyta, kas atsakingas už smulkų remontą.

Kaip Išvengti Nesusipratimų Dėl Mokesčių?

• Skaitykite nuomos sutartį: Atidžiai perskaitykite nuomos sutartį ir įsitikinkite, kad suprantate visas sąlygas, įskaitant mokesčius.
• Klauskite: Jei turite klausimų dėl mokesčių, nedvejodami klauskite nuomotojo.
• Susitarkite raštu: Visi susitarimai dėl mokesčių turėtų būti užfiksuoti raštu, kad vėliau nekiltų nesusipratimų.

Nuomininkų Klaidos

Ne visada nuomininkams pavyksta iš karto susitarti su buto savininku dėl nuomos ir savininkas pasirenka kitus nuomininkus arba iš karto atsisako išnuomoti butą. Kodėl taip nutinka? Ką nuomininkai daro ne taip, kad nepavyksta išsinuomuoti patikusį butą?

„Jei neturite savo nuosavo būsto, tai labai atsakingai pagalvokite, prieš įsigydami augintinį”, - pataria ilgametę brokeriavimo patirtį turintis Arūnas Pranevičius. „Kiekvienas būsto savininkas supranta riziką jo bute apsigyvenus su augintiniu, ir ypatingai, jei jis pats yra turėjęs asmeninės neigiamos patirties su naminiais gyvūnais. Savininkas geriau palauks kito nuomininko, kuris neturės jokio augintinio”. Brokerio patarimas: kol nuomojatės būstą, pakentėkite be augintinių.

Jei jau turite augintinį ir radote jums tinkantį butą, tačiau jo savininkas nelinkęs jūsų priimti vien dėl gyvūno, Capital tinklo brokeris Justas Pranskaitis siūlo išeitį - pasiūlyti savininkui 30-50 eurų didesnį nuomos mokestį, taip tarsi kompensuojant galimus nuostolius ar galimą didesnį buto nusidėvėjimą. Taip pat galima įsipareigoti kas kuris laikas kviesti valymo tarnybą ir kapitaliai išvalyti butą, tokiu būdu sumažinant savininko nerimą.

Jei į butą pretenduoja ne vienas, o keli nuomininkai, pranašumą turi tas, kuris yra punktualus, atsiliepia į skambučius ar perskambina, jei tuo metu negalėjo atsiliepti, mandagiai ir maloniai bendrauja, išsamiai prisistato savininkui, papasakodamas, kur dirba, kokias pajamas gauna, kuo domisi ir pan.

Bandydami kažką nuslėpti ar ne išsamiai atsakyti į brokerio ar paties savininko užduodamus klausimus, tokie žmonės iš karto kelia įtarimą ir tikėtina, kad savininkas pasirinks kitą gyventoją savo butui.

Nuomininkai neturėtų nustebti, jei bus jų paprašyta pristatyti buvusių nuomotojų rekomendacijas, ypatingai, jei nuomojamas brangesnis būstas. Tai yra vienas atrankos kriterijų, kurį ne visi nuomininkai įveikia.

Nuomos sutarties pasirašymo metu paprastai yra mokamas depozitas už vieną ar du mėnesius. Jei nuomininkas turi finansinių galimybių ir nori savininkui sukelti didesnį pasitikėjimą, jis gali depozitą padidinti. Nuomojamo buto savininkas tikrai jausis saugiau, turėdamas didesnę sumą galimiems nuostoliams padengti.

Tačiau jei potencialus nuomininkas pradeda derybas dėl prašomo depozito dydžio ar prašo atidėti jo mokėjimą, tai vienas iš signalų, kad toks žmogus gali turėti bėdų ir su nuomos mokesčio mokėjimu.

Mokesčiai: Kas Už Ką Moka?

Būsto nuomai ieškantys žmonės dažnai nemaloniai būna nustebinti, kai turi sumokėti už nuomotojo pasamdyto brokerio paslaugas. Teisinga būtų pabrėžti, jog ne visi brokeriai ir ne visos agentūros ima tarpininkavimo mokestį iš nuomininko. Logika yra paprasta: kas užsako paslaugą, tas ją ir apmoka.

Darbo principas, kai brokerio paslaugas apmoka nuomininkas, yra likęs nuo 2009-2010 metų, kai nuomos rinka buvo aktyvi ir toks mokesčio rinkimo būdas buvo itin paplitęs.

Brokeriai pastebi, kad savininkai naudojasi situacija rinkoje, kad yra tokių tarpininkų, kurie mokestį ima iš nuomininkų - tokiu būdu jie gauna paslaugą, jų butas yra išnuomojamas, o jie sutaupo mokestį brokeriui. Tačiau yra kita medalio pusė. Jei brokeris gauna atlygį už atvestą nuomininką, jis bus suinteresuotas kuo greičiau nuomininką surasti ir nesigilinti, ar tas nuomininkas yra patikimas, mokus ir pan.

Ir jei su tokiu nuomininku kyla kokia nors problema, brokeris nėra įsipareigojęs savininkui jos spręsti.

Normali ir logiška praktika turėtų būti tokia: brokeris tarpininkavimo mokestį gauna iš nuomotojo, todėl jis ir atstovauja nuomotoją, atrinkinėja nuomininkus, ruošia sutartis taip, kad pirmiausia nuomotojas būtų saugus ir garantuotas dėl savo turto.

Nuomos Sutartis

NT brokeris Ignas Zabarauskas pasakojo, kad sunku rasti atvejų, kuomet būstai būtų nuomojami be sutarčių. „Sutartis apsaugo ir nuomotojus, kurie nori išnuomoti savo būstą, ir nuomininkus, kurie nuomojasi. Ji visais atvejais yra reikalinga. Net jeigu būstą žmogus nuomoja giminaičiui ir atrodo, kad dėl visko pavyks susitarti, vis tiek patariu pasirašyti sutartį. Žodžiu aptartos sąlygos gali labai greitai pasimiršti, todėl ir patariu pasirašyti sutartį“, - komentavo NT brokeris.

Anot jo, sutartyse dažniausiai nuomotojai ir nuomininkai susitaria dėl kainos, depozito dydžio, termino, nuo kada iki kada nuomojamas būstas. „Svarbu aptarti, kaip vyks atsiskaitymas - grynaisiais pinigais ar pavedimu. Dar svarbu susitarti dėl turto naudojimo, jo perdavimo, grąžinimo sąlygų“, - patarė NT brokeris.

Mokesčių Mokėjimas VMI

VMĮ Teisės departamento direktorė Rasa Virvilienė teigė, kad gyventojas, norėdamas nuomoti gyvenamosios paskirties patalpas, pavyzdžiui, butą, gali pats pasirinkti, kaip bus apmokestinamos jo nuomos pajamas. „Galima galima įsigyti verslo liudijimą (VL) „Gyvenamosios paskirties patalpų nuoma“, už kurį sumokamas savivaldybių tarybų nustatytas fiksuoto dydžio pajamų mokestis. Šis verslo liudijimas tinka tik nuomojant šias patalpas gyventojams, o kiekvienam nuomojamam būstui privaloma įsigyti atskirą VL.

Kitas būdas susimokėti mokesčius teikiant nuomos paslaugas yra pateikti metinę pajamų deklaraciją ir nuo praėjusį mokestinį laikotarpį gautų nuomos pajamų sumokėti 15 proc. pajamų mokestį“, - komentavo VMI atstovė.

R. Virvilienė sakė, kad gyventojai, nepriklausomai nuo to, trumpam ar ilgam laikui nori nuomoti gyvenamosios paskirties patalpas kitiems gyventojams, tai gali padaryti įsigiję verslo liudijimą „Gyvenamosios paskirties patalpų nuoma“.

„Atkreipiame dėmesį, kad tokiu atveju gyventojai papildomų paslaugų neteikia, pvz., kaimo turizmo paslaugos arba pusryčių paslaugos. Gyventojas, įsigydamas VL, turi iš karto sumokėti fiksuoto dydžio pajamų mokestį VMĮ. Fiksuotus pajamų mokesčio dydžius kiekvienai veiklos rūšiai bei galimas taikyti lengvatas nustato kiekviena savivaldybės taryba atskirai“, - komentavo VMĮ atstovė. Verslo liudijimas - vienas iš būdų mokėti mokesčius už nuomą.

Ji pažymėjo, kad per kalendorinius metus iš verslo liudijime nurodytos vykdytos veiklos gautos ne didesnės nei 45 tūkst. eurų pajamos (kai vykdoma kelių rūšių veikla pajamos sumuojamos), apmokestinamos, sumokant savivaldybių tarybų patalpų nuomai nustatytą fiksuoto dydžio pajamų mokestį. Gautų pajamų iš patalpų nuomos dalis, viršijusi 45 tūkst. eurų, apmokestinama 15 proc. tarifu.

Pajamų Apmokestinimas Pateikiant Pajamų Mokesčio Deklaraciją

R. Virvilienės teigimu, bet kokio NT (ne tik gyvenamųjų patalpų) nuomos paslauga gali būti teikiama tiek gyventojams, tiek juridiniams asmenims. „Jeigu NT nuomojamas įmonei ar gyventojams, vykdantiems individualią veiklą ir naudojantiems tą turtą veiklai vykdyti, tuomet nuo išmokamos nuomos pajamų sumos apskaičiuoti, išskaičiuoti ir sumokėti 15 proc. pajamų mokestį privalo įmonė ar minėtas gyventojas.

Jeigu NT nuomojamas gyventojams (įskaitant gyventojus, vykdančius individualią veiklą, bet nuomojamą turtą naudojantiems asmeninėms reikmėms), tuomet 15 proc. pajamų mokestį nuo gautų nuomos pajamų turi sumokėti NT nuoma užsiimantis asmuo. T. y. metams pasibaigus, iki kitų metų gegužės 1 d., reikia deklaruoti iš nuomos gautas pajamas ir sumokėti 15 proc. gyventojų pajamų mokestį“, - aiškino VMĮ atstovė.

Nekilnojamojo Turto Mokestis

Kas Turi Mokėti Nekilnojamojo Turto Mokestį Už Nekilnojamąjį Turtą, Jeigu Jis Išnuomotas?

Jeigu Lietuvoje turite Jums nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto, nustatant, ar už jį turite mokėti nekilnojamojo turto mokestį, reikia atsižvelgti į tokio turto paskirtį. Komercinio naudojimo nekilnojamasis turtas (administracinės, maitinimo, paslaugų, prekybos, viešbučių, poilsio, gydymo, kultūros, mokslo ir sporto paskirties statiniai ar patalpos) apmokestinamas nekilnojamojo turto mokesčiu nepriklausomai nuo tokio turto mokestinės vertės.

Gyvenamosios, sodų, garažų, fermų, šiltnamių, ūkio, pagalbinio ūkio, mokslo, religinės, poilsio paskirties statinių (patalpų), žuvininkystės statinių ir inžinerinių statinių bendra vertė, neviršijanti 150 000 eurų už 2020 ir vėlesnius metus (neviršijanti 220 000 eurų už 2019 metus), nekilnojamojo turto mokesčiu neapmokestinama. Jeigu išvardintos paskirties statinių (patalpų) bendra mokestinė vertė viršija nurodytą sumą, nuo viršijančios dalies atsiranda prievolė mokėti nekilnojamojo turto mokestį.

Nekilnojamojo turto mokesčiu neapmokestinama asmenims, auginantiems tris ir daugiau vaikų (įvaikių) iki 18 metų, ir asmenims auginantiems neįgalų vaiką (įvaikį) iki 18 metų, taip pat vyresnį neįgalų vaiką (įvaikį), kuriam nustatytas specialusis nuolatinės slaugos poreikis, nuosavybės teise priklausančio ar jų įsigyjamo gyvenamosios, sodų, garažų, fermų, šiltnamių, ūkio, pagalbinio ūkio, mokslo, religinės, poilsio paskirties statinių (patalpų), žuvininkystės statinių ir inžinerinių statinių bendra mokestinė vertė, neviršijanti 200 000 eurų už 2020 ir vėlesnius metus (neviršijanti 286 000 eurų už 2019 metus). Šią sumą viršijanti statinių (patalpų) bendra mokestinė vertė yra apmokestinama nekilnojamojo turto mokesčiu.

Jeigu Jūs nuosavybės teise priklausantį komercinio naudojimo nekilnojamąjį turtą ar gyvenamosios, sodų, garažų, fermų, šiltnamių, ūkio, pagalbinio ūkio, mokslo, religinės, poilsio paskirties statinius (patalpas), žuvininkystės ir inžinerinius statinius ar jų dalį neterminuotai ar ilgesniam kaip vieno mėnesio laikotarpiui išnuomojote įmonei, nekilnojamojo turto mokestį už tą turtą nuomos laikotarpiu turi mokėti įmonė. Tačiau jeigu komercinio naudojimo, gyvenamosios paskirties, sodų, garažų ar kitą nekilnojamąjį turtą išnuomojote kitam gyventojui, prievolė mokėti nekilnojamojo turto mokestį išlieka nekilnojamojo turto savininkui, t. y. Jums.

tags: #ka #nuomininkas #butinai #privalo #sumoket