Finansinis burbulas (akcijų, aukso, naftos ir nekilnojamo turto burbulas) nėra toks jau retas reiškinys, kaip gali pasirodyti iš pirmo žvilgsnio. Finansinis burbulas susiformuoja vis dažniau ir dažniau. Finansinis burbulas - tai žmonių (paprastai investuotojų ir spekuliantų) sukeltas žymus turto vertės padidėjimas, žymiai viršijantis fundamentaliais rodikliais grindžiamą tikrąją aktyvų vertę. Trumpiau tariant, finansinis burbulas - tai stiprus aktyvų pervertinimas.
Kiekvieno investuotojo pagrindinis tikslas turėtų būti ne uždirbti pinigus, bet jų neprarasti. Daug investuotojų per 2007-2009 metų ekonominę krizę iš naujo prisiminė, ką reiškia akcijų ir nekilnojamo turto burbulas, ką reiškia nepasverta rizika ir nuostoliai. Kai kurie neteko pusės ar netgi daugiau investuotų lėšų. Nedaug reikėjo laukti, kol susiformavo naujas finansinis burbulas - šįsyk aukso kainų burbulas.
Emocijomis, godumu ir neišmanymu grįstas investavimas anksčiau ar vėliau baigiasi dideliais nuostoliais ir ašaromis. Sprogęs finansinis burbulas paprastai paliečia daugelį skirtingų turto klasių - t.y.
Kodėl taip atsitiko būtent jiems? Juk investuotojai yra protingi ir išsilavinę žmonės, tačiau vis tiek sugeba prarasti begales pinigų. Vienintelis logiškas atsakymas yra patirtis ir žinios. Patirtis ateina su laiku, tačiau žinias galite gilinti nuolat. Absurdiškai skamba tai, kad sprogęs finansinis burbulas taip pat yra ir geriausias momentas investuoti: turto kainoms nukritus, jūs galite pusvelčiui įsigyti akcijų, nekilnojamo turto, žaliavų.
Finansinio Burbulo Susidarymo Mechanizmas
Niekas tiksliai nežino tikrosios aktyvų vertės, todėl jų kainos nuolat svyruoja. Paprastai, nukrypusi nuo tikrosios vertės, aktyvo kaina koreguojasi ir grįžta prie tikrosios vertės (neigiamas atoveiksmis). Pvz. akcijų kainai pakilus, atsiranda daugiau norinčių parduoti pabrangusias akcijas ir iš to pasipelnyti. Išparduodant aktyvus, jų kaina krenta ir vėl grįžta prie tikrosios vertės. Aktyvams atpigus, atsiranda daugiau norinčių įsigyti pigių akcijų. Investuotojai pradeda pirkti akcijas, todėl jos brangsta.
Finansinis burbulas formuojasi dėl teigiamo atoveiksmio - t.y. pats aktyvų brangimas skatina tolimesnį jų brangimą. Kitais žodžiais tariant, investuotojai perka akcijas, nes jos brangsta, o akcijos brangsta, nes investuotojai jas perka. Burbulo atveju savireguliacijos mechanizmas išnyksta, rinka praranda pusiausvyrą ir aktyvų kaina stipriai atitrūksta nuo tikrosios jų vertės.
Galima išskirti du investicijų burbulų tipus: vieni susiformuoja biržoje, kiti - už biržos ribų. Pvz. akcijomis, obligacijomis, auksu, sidabru, nafta ir kitomis žaliavomis prekiaujama biržoje. Prekyba biržoje vyksta labai sparčiai, tad ir šių aktyvų vertė gali pakilti ir atpigti labai greitai. Biržoje nėra prekiaujama alternatyviomis investicijomis, tokiomis kaip nekilnojamas turtas, deimantai, numizmatika, automobiliai ir t.t.
Mokslininkas J.P.Rodrigue visą investicinio turto ciklą suskirstė į 4 etapus: pigiąją fazę, suvokimo fazę, manijos fazę ir sprogimo fazę.
Investicinio Turto Ciklo Etapai
- Pigioji fazė: Aktyviausi yra vertės investuotojai.
- Suvokimo fazė: Ekonomika šiek tiek stabilizuojasi ir galima matyti ekonominės krizės pabaigos ženklus.
- Manijos fazė: Susiformuoja finansinis burbulas.
- Sprogimo fazė: Rinka pradeda ristis žemyn.
Investavimo Strategijos Finansinio Burbulo Akivaizdoje
Kai sprogsta finansinis burbulas, ateina pigiosios fazės etapas. Šioje fazėje aktyviausi yra vertės investuotojai. Jie yra labai kantrūs, kadangi mėnesių mėnesius arba netgi metų metus gali laukti, kol ekonomika pradės lėtėti, nekilnojamo turto, akcijų ar žaliavų burbulai išsileis ir gerų kompanijų akcijos, nekilnojamas turtas ir žaliavos bus pardavinėjamos pusvelčiui.
Jie nekreipia dėmesio į žiniasklaidą, kuri paprastai pigiosios fazės metu piešia situaciją juodžiausiomis spalvomis, teigdama, kad investicijos dar labiau nuvertės, situacija blogės, ir rekomenduoja nuo investavimo likti nuošaliau. Vertės investuotojai turi tvirtą savo nuomonę, kad akcijų ir nekilnojamo turto rinka yra pernelyg nuvertinta, todėl investuoja savo pinigus tuomet, kai gali gauti didžiausią investicinę grąžą. Garsiausi vertės investuotojai yra Bendžeminas Grehemas ir Vorenas Bafetas.
Geriausiai vertės investuotojų investavimo strategiją atspindi V. Bafeto posakis „bijok, kai visi godūs, ir būk godus, kai visi bijo“.
Suvokimo fazėje ekonomika šiek tiek stabilizuojasi ir galima matyti ekonominės krizės pabaigos ženklus. Bloga ekonominė situacija ir investavimo galimybės visuomenei būna atsibodusi tema, todėl žiniasklaidoje pasirodo vos vienas kitas neutralus pranešimas apie investavimo galimybes. Instituciniai investuotojai, šios fazės metu grįžta į rinką, kadangi jie pastebi ekonomikos atsigavimo ženklus, o rizika jiems tampa priimtina. Į rinką sugrįžus dideliems pinigams akcijų ar nekilnojamo turto kainos vėl pradeda nuosaikiai brangti.
Manijos fazė yra periodas, kurio momentu susiformuoja finansinis burbulas. Žiniasklaida vėl pradeda aktyviau kalbėti apie atsigaunančią ekonomiką ir palankų momentą investuoti, taip formuodama teigiamus žmonių lūkesčius. Žmonės įsidrąsina pabandyti laimę ir pradeda investuoti. Išaugus vertybinių popierių paklausai, kyla ir jų kaina. Atsiranda daug kalbų ir gandų apie lengvą pelną. Brangstantis turtas į rinką pritraukia vis daugiau ir daugiau nieko apie investavimą nenusimanančių ir lengvo uždarbio besivaikančių žmonių. Tai yra momentas, kai visi vienu metu puola investuoti ir investicijos pradeda brangti nenormaliais tempais. Pradeda formuotis akcijų/nekilnojamo turto burbulas.
Kylanti investicijų vertė suklaidina investuotojus: susidaro iliuzija, kad investicijų vertė ir toliau sėkmingai didės kaip iki šiol. Jie pamiršta auksinę investavimo taisyklę: geri investiciniai rezultatai praeityje negarantuoja tokių pat sėkmingų rezultatų ateityje. Investuotojams tarsi aptemsta protas, jie nebesugeba realiai vertinti rizikos. Žmones užvaldo godumas. Iliuzijomis ir godumu paremtas investicijų brangimas neturi jokio realaus pagrindo.
Šiuo momentu nežinia iš kur atsiranda ekspertai skelbiantys naują paradigmą, kuri pagrindžia tokį investicijų brangimą ir neigia finansinio burbulo egzistavimą. Iš esmės naujoji paradigma ekonominiais dėsniais siekia pagrįsti, kad šį kartą viskas bus kitaip, o investicijos ir toliau sėkmingai brangs. Iliuzija, „kad šį kartą viskas bus kitaip“ yra pats tinkamiausiais momentas pasitraukti iš rinkos.
„Kvailių Teorija“
Viena finansinių burbulų teorija vadinama „Kvailių teorija“. Ši teorija teigia, kad finansinis burbulas susiformuoja dėl to, kad vieni kvailiai randa dar didesnius kvailius, kuriems investicijas parduoda dar brangiau nei pirko. Galų gale atsiranda dalis protingesnių, kurie suvokia, kad rinka yra pervertinta ir bet kuriuo metu gali subyrėti kaip kortų namelis.
Žiniasklaida vis garsiau prabyla apie įkaitusią rinką. Ekspertams pradėjus neigti „naujosios paradigmos“ logiką, suaktyvėja pardavėjai ir vertybinių popierių rinka pradeda ristis žemyn. Kainos kritimą keliolika procentų bandoma aiškinti kaip eilinę korekciją, po kurios investicijos vėl pasieks „normalų“ lygį.
Daug investuotojų naudoja automatines pardavimo sistemas „stabdyk nuostolį (angl. stop loss)“. Vertybiniams popieriams nuvertėjus daugiau nei nustatyta nuostolio riba, vertybiniai popieriai automatiškai parduodami. Toks masinis išpardavimas stipriai spaudžia vertybinių popierių kainą žemyn. Žibalo į ugnį įpila ir kiti spekuliantai, besipelnantys iš skolintų akcijų pardavimo.
Krentant vertybinių popierių kainai pradeda „sproginėti“ atpirkimo (REPO) sandoriai - automatiškai išparduodami už skolintas lėšas įsigyti vertybiniai popieriai. Rinkoje įsivyravus panikai investuotojai kapituliuoja. Siekdami apsisaugoti nuo dar didesnio nuostolio, jie masiškai išparduoda vertybinius popierius.
Siekiama pažaboti paniką finansiniame sektoriuje į procesą įsikiša valstybė. Galiausiai vertybiniai popieriai tiek nuvertėja, kad investuotojus apima apatija. Iš nevilties jie parduoda nuvertėjusias investicijas, džiaugdamiesi, kad bent šis tas liko pardavus nesėkmingas investicijas. Vertybinių popierių kaina nukrenta žemiau istorinių vidurkių ir pasiekia dugną. Investicijos nuvertėja tiek, kad jų pelningumas vėl tampa patrauklus investuotojams.
V.Smito Išvados
Nobelio premijos laureatas V.Smitas analizavo finansinių burbulų susidarymo priežastis. Jis tyrė tuos finansų burbulus, kurie formuojasi net ir tuomet, kai galima nesunkiai nustatyti tikrąją vertybinių popierių vertę. Mokslininkas išanalizavo Ispanijos uždarą fondą, kurio vienetus buvo galima perleisti kitiems investuotojams (panašus į dabartinius ETF). Ispanijos fondas turėjo dvi vertes, kurios ne visuomet sutapdavo. Viena vertė buvo ta, už kurią investuotojai pardavinėjo fondo vienetus kitiems investuotojams, kita - tikroji fondo vertė, priklausanti nuo fondą sudarančių akcijų vertės biržoje.
Kadangi investuotojai žinojo, kiek ir kokių vertybinių popierių sudarė fondą, jie galėjo nesunkiai nustatyti fondo vieneto tikrąją vertę. Jeigu investuotojai veiktų racionaliai, fondo vieneto kaina niekuomet stipriai nenukryptų nuo tikrosios jo vertės. 1990 m. Ispanijos uždaro akcijų fondo vertė pasiekė aukščiausią tašką - 35 $ už fondo vienetą. Tikrojo fondo vieneto vertė buvo 12 $, taigi investuotojai už Ispanijos akcijų fondą permokėjo 3 kartus.
Kurį laiką Ispanijos fondas buvo pardavinėjamas su labai didele permoka. Tai paskatino investicines bendroves platinti naujus analogiškus fondus (atsiminkite, kad IPO populiarėjimas signalizuoja apie finansinį burbulą), už kuriuos investuotojai stipriai permokėjo pirminio platinimo metu. Po keleto mėnesių finansinis burbulas pradėjo bliūkšti, kainos smarkiai krito ir grįžo prie realios fondo vertės. Investuotojai, Ispanijos fondą nusipirkę pakilimo metu, liko kvailių vietoje. Išanalizavęs šį įvykį, V.Smitas padarė keletą išvadų.
Kylanti vertybinių popierių vertė atkreipia daugelio investuotojų dėmesį. Ne visi investuotojai siekia nustatyti tikrąją vertybinių popierių vertę. Pasirodo, tokių žmonių pagrindinė investavimo priežastis yra pats akcijų brangimas. Svaresnių priežasčių jiems nereikia. Vertindami praeities rezultatus, jie tikisi to paties ir ateityje. Jie mąsto „jeigu būčiau investavęs prieš 3 mėnesius, tai dabar bučiau gavęs 50 proc. pelną“.
Jie perka brangstančius vertybinius popierius taip dar labiau skatindami jų brangimą (teigiamas atoveiksmis). Pabrangę vertybiniai popieriai pritraukia naujus investuotojus-kvailius ir t.t. Susidaro uždaras ratas ir kainų brangimo sustabdyti faktiškai tampa neįmanoma. Visi džiaugiasi, kad protingai investavo, nes akcijų kaina kyla.
COVID-19 Pandemijos Įtaka
2020-uosius dar ilgai prisiminsime kaip nepaprastai sunkius įprastą rutiną sutrikdžiusius ir daugumą mūsų dukart namuose įkalinusius metus. Valstybių, taip pat - ir Lietuvos, ekonomikas suparalyžiavusią Covid-19 ligos pandemiją, tapo madinga lyginti su 2008-ųjų krize. Šiandieninį sunkmetį, kurį išgyvena visas pasaulis, sukėlė ne klaidingai įvertintos finansinių instrumentų ar nekilnojamojo turto kainos. Jį nulėmė ne struktūrinės problemos, o tai, jog kone viso pasaulio ekonomika keliems mėnesiams padarė pauzę.
Žinoma, dabartinė situacija gali turėti pasekmių, kurios bus panašios į matytas 2008 metais. Vienas iš pavyzdžių - kredito įstaigos, kurios ėmė atsargiau skolinti tiek tuomet, tiek ir dabar. Tačiau yra ir reikšmingų skirtumų. Štai Didžiojo septyneto valstybių pagalbos ekonomikai paketai per praėjusią krizę buvo maždaug penkis kartus mažesni nei šiandien.
Vienas esminių skirtumų Lietuvoje yra tai, jog praeitas sunkmetis sutapo su lokaliu nekilnojamojo turto rinkos burbulu. Kitaip tariant, vienu metu šaliai smogė ir pasaulinės krizės, ir šalyje susiformavusio burbulo pasekmės. Pirmosios reiškė mažėjančias užsienio investicijas, į eksportą orientuotų sektorių susitraukimą, staigų santaupų, investuotų į užsienio finansų rinkas, sumažėjimą.
Remdamiesi „Ober-Haus" skelbiamu būsto kainų indeksu, matome, kad šiuo metu būsto kainos Lietuvoje yra daugiau nei penktadaliu mažesnės, nei buvo 2008-ųjų pradžioje. Rinkos sveikatą rodo ir tai, kad darbo užmokestis šalyje auga sparčiau už būsto kainas tiek lyginant ilgesnius, tiek ir trumpesnius laikotarpius. Pavyzdžiui, Vilniuje darbo užmokestis per 2017-2019 metus paaugo beveik 30 proc., o būsto kainos per šį laikotarpį pakilo 15 proc.
Taigi šį sunkmetį nekilnojamojo turto sektorius, priešingai nei 2008 metais, pasitinka būdamas stabilus. Be to, palankesnėje situacijoje yra ir naują būstą jau įsigiję klientai - vidutinė palūkanų norma imant paskolą būstui 2008 metais buvo apie 5,5 proc., o šiandien ji siekia apie 2,3 proc.
Staigi koronaviruso pandemija ir daugelio šalių, taip pat - ir Lietuvos, paskelbtas karantinas greitos reakcijos prisitaikant prie pakitusios situacijos pareikalavo tiek iš gyventojų, tiek ir iš verslo įmonių. Gyventojai pirmiausia turėjo pasirūpinti savo ir savo artimųjų sveikata, saugumu ir suformuoti visiškai naują rutiną, kurios centrine ašimi tapo namai.
Nekilnojamojo turto sektoriuje pirmosios karantino savaitės buvo pažymėtos ypač dideliu neapibrėžtumu. Projektus vystančios kompanijos iš esmės turėjo atrasti ir pritaikyti naujus modelius veiklai organizuoti: susitikimai su klientais persikėlė į elektroninę erdvę, specialiai jai buvo pritaikyti informacijos apie plėtojamus projektus rinkiniai, pradėjo veikti puslapiai, kuriuose klientai reguliariai informuojami apie jų namų statybų eigą ir kt.