Būti doru - reiškia elgtis moraliai. Šis moralumas susijęs su geru bei pavyzdingu elgesiu, kuris gali daryti įtaką prasmingam, ramiam ir netgi, galima sakyti, laimingam žmogaus gyvenimui. Turėti tokį gyvenimą trokšta kone kiekvienas. Tad norint tai pasiekti, pirmiausia reikia suprasti, kas yra dora ir ją aktyviai propaguoti savo gyvenime. Tik būdamas doru žmogumi, asmuo gali pasiekti ramybę bei gyvenimo darną.
Doro žmogaus samprata lietuvių literatūroje sietina su darbštumu, geraširdiškumu aplinkiniams, dėkingumu, žmogiškumu, sąžinės ir atgailos jausmu. Dorybė - didelė vertybė, kurią formuoja dvasinės nuostatos. Doros samprata lietuvių literatūroje pasižymi didelėmis vertybėmis, kurios nuolatos lygi žmogaus asmenybę.
Apie dorumą ir dorus žmones yra parašyta nemažai literatūrinių kūrinių. Literatūriniuose kūriniuose būtent per jų gyvenimą ir gyvenimo peripetijas, detaliai parodoma, koks yra doras žmogus, kokiais motyvais jis remiasi gyvenime priimdamas sprendimus ir veikdamas įvairiose gyvenimo sferose. Pavyzdžiui, dora labai dažnai atskleidžiama būtent lietuvių literatūros kūriniuose. Juose doras žmogus visada būna paprastas kaimo žmogus, gyvenantis gamtoje, nepriklausomas nuo technologijų ar kitokių gyvenimą iškraipančių aspektų. Nors pasitaiko ir išimčių. Bet kokiu atveju, lietuvių literatūroje vaizduojamų dorų asmenybių paveikslų yra labai daug. Todėl iš tų paveikslų, žvelgiant į doro žmogaus vaizdavimą kiek giliau, galima susidaryti tam tikrą įspūdį bei suvokimą, kas yra doras žmogus bei kuo jis apskritai yra ypatingas.
„Dorybingumas - tai sielos sveikata“, - yra teigęs prancūzų moralistas ir eseistas Žozefas Žuberas.
Ši kalba skirta plačiai auditorijai, siekiančiai suprasti doros sąvoką ir jos evoliuciją skirtingose epochose ir kultūrose. Ji akcentuoja doros asmenybės svarbą ne tik individualaus tobulėjimo, bet ir bendruomenės gerovės kontekste. Taip pat pateikiamos įvairių epochų ir kultūrų autorių perspektyvos, kurios leidžia giliau suprasti šios temos įvairiapusiškumą. Kalba yra aiški ir suprantama, nes autorius naudoja aiškius ir konkrečius pavyzdžius iš kiekvieno kūrinio, kad pabrėžtų savo argumentus. Taip pat įdomu tai, kad kalba aptaria doro ir nedoro sąvokų priešpriešą, leisdama skaitytojui suprasti, kaip šios sąvokos skirtingose kūriniuose yra vaizduojamos. Galų gale, kalba yra įdomi, nes ji ne tik analizuoja literatūrinius kūrinius, bet ir sieja juos su bendraisiais gyvenimo klausimais. Taip ji skatina skaitytojus mąstyti giliau.
Pagrindiniai doro žmogaus bruožai
Beje, kiekvienas iš mūsų norėtų, kad jį suptų išskirtinai dori žmonės. Siūlome jums susipažinti su pagrindiniais elgesio modeliais, kuriais pasižymi dori žmonės:
- Sąžiningumas. Dori žmonės elgiasi būtent taip, nes jie yra be galo sąžiningi. Beje, turint omenyje mūsų sudėtingą gyvenimą, tai ne visada paprastas, bet vienintelis teisingas kelias.
- Altruizmas. Žmogus, kuriam kitų žmonių poreikiai yra aukščiau už asmeninius, iš tikrųjų yra doras.
- Pagalba silpnesniems. Jie visada pasirengę padaryti ką nors dėl tų, kam gyvenime pasisekė mažiau nei jiems.
- Dėkingumas. Tačiau dori žmonės dėkoja absoliučiai visiems - netgi pirmą kartą sutiktiems.
- Nuolankumas. Tokie žmonės puikiai supranta skirtumą tarp „pasitikėjimo savimi“ ir „puikybės“.
- Atsakomybė. Dori žmonės visada laikosi duoto žodžio ir atlieka visus prisiimtus įsipareigojimus. Dorovė - tai visada būti geresniam negu gali, o patikimumas - šio siekio dalis. Dori žmonės niekada jūsų nepamirš, jeigu pažadėjo padėti.
- Gerumas. Be visa ko, dori žmonės yra labai geri. Jie ne iš tų, kurie kalba viena, o daro kita. Atminkite, dori žmonės taip elgiasi todėl, kad tokį elgesį laiko teisingu.
Mažas melas gali atrodyti patraukliai, jeigu galvosi, kad „čia nieko baisaus, juk tik vieną kartą“. Kam gi patinka prisipažinti, kad suklydo?
Valdas Bartkevičius bando susidoroti su jį kritikuojančiais žmonėmis • Vidas Tomas
