Ką šiandien reiškia būti lietuviu? Šiandien, kai Lietuvos vardas drauge su trečdaliu lietuvių paplito jau kiek platesniame areale, šis klausimas dar aktyviau analizuojamas etnologiniuose, sociologiniuose, kultūrologiniuose, meniniuose etc. diskursuose. Nuo tų diskursų sprogsta internetas, auga knygų stirtos, ilgėja meninės bibliografijos sąrašas, o dailus lietuvio paveikslas neišryškėja, ir gana.
Šiandien, kai tiek daug lietuvių palieka savo šalį ir ieško laimės svetur, tikėdamiesi rasti geresnį gyvenimą, būti lietuviu reiškia gebėjimą savo širdyje jausti bei puoselėti įgimtą lietuviškumą. Lietuviškumą galime suprasti kaip iš kartos į kartą giminystės būdu perduodamą neišvengiamą bruožą. Lietuvis, kuris geba puoselėti šį įgimtą bruožą, jaus meilę ir pagarbą tėvynei.
Tokį žmogų, kuris savo širdyje jautė savo tapatybės šaknis, bei jas labai vertino, galime laikyti XX a. rašytoją Česlovą Milošą. Rašytojas kilęs iš Lietuvos, tačiau augo lenkiškai kalbančioje šeimoje. Nors didžiąją savo gyvenimo dalį praleido svetur, Česlovas Milošas niekada neužmiršo savo lietuviškumo.
Tapatybė ir patriotiškumas
„Lietuviais esame mes gimę“, kažkada rašė XIX a. poetas, publicistas bei visuomenės veikėjas Jurgis Zauerveinas. Būtent ši frazė iškiliausiai ir puikiausiai atspindi lietuvybę gerbiančio ir puoselėjančio žmogaus esybę. Lietuvybė ir patriotiškumas visais laikais buvo pagrindinės sąvokos, kuriomis buvo remtasi, siekiant išvengti priešų nemalonės ir skaudžių įvykių. Tik suvokdami lietuvybės svarbą tauta kilo prieš priešus bandydami išsaugoti ją bet kokiu atveju.
Kritinė pasaulio mintis pasigenda drąsos, atsakomybės už turimą laisvę bei praeities klaidas, bet stebisi lietuvių kantrumu ar svetingumu. T. Venclova tvirtina: „Tautos identitetas yra gyvas daiktas. Atrodo, kad toji identiteto gyvybė kol kas bene geriausiai skleidžiasi mene, žaismingai it kreivame veidrodyje, atspindinčiame lietuvių veidus ir vidų.
Rolando Rastausko esė „Ta nepakeliama eurolengvybė“ naratorius išgirdęs klausimą „Ką reiškia būti lietuviu?“, jaučiasi kastruojamas, jį gąsdina būtinybė „apsibrėžti“: „Ar gali būti lietuviu žmogus, savąjį privatumą ir sykiu laisvės idėją iškeliantis aukščiau tautinės tapatybės? Maža to - laikantis, kad asmeninė tapatybė apskritai neapibrėžiama. <…> sakantis: noriu būti Kitas, un Autre, noriu išsaugoti savąjį kitoniškumą, kitokią jauseną ir galvoseną <…>“.
O man, didžiąją metų dalį matančiai tik gimtinės horizontą, tik į metų laikus reaguojančius krūmelius, į kuriuos visais sezonais vienodai šlapinasi alkoholio padauginę vyrukai, identitetas panašus į drabužių spintą, kurioje ieškodama Gucci batelių arba Crocs sandalų galiu aptikti vyžas. Aš nežinau, ką reiškia būti lietuviu. Džiaugiuosi, kad tokių lietuvių esama ir noriu išsaugoti jų „genofondą“. Mintyse aš juos susodinu į laiko kapsulę ir pasiunčiu į ateitį kurti kitos Lietuvos - gal net su tomis pačiomis balomis, miškeliais, Rumšiškėmis, bet šviesesnės. Be pykčio.
Šiandieninė visuomenė ir lietuvybė
Tačiau ką lietuviu būti reiškia šiandien gyvenančiam žmogui? Šiandieninė visuomenė - tai visiškai nuo prieš keletą amžių gyvavusios visuomenės besiskirianti žmonių visuma. Jeigu anksčiau gyvenusiems lietuviams būti lietuviu turėjo ypatingai didelės svarbos, o žmonės patirdami įvairias negandas, galinčias atimti lietuvybę bei komplikuoti tautinio identiteto ženklų puoselėjimą, nuolat kovojo, žadino visuomenę bei skatino savimone, tai šiandien yra visiškai priešingai. Šiandienos pasaulyje gyvenantys žmonės į buvimą lietuviais, Lietuvos žmonėmis žvelgia kiek kitaip.
Buvimas lietuviu šiandien siejamas su visiškai kitokiomis vertybėmis ar jų reikšmėmis. Buvimas lietuviais tampa kur kas sudėtingesnis, o Lietuvos žmonės darosi pasyvesni. Tačiau tai yra tik viena nuomonių pusė, kuri gali būti kiek subjektyvi. Nepaisant to, ką reiškia buvimas lietuviu šiandienos žmogui, gali padėti suprasti įvairūs Lietuvoje gyvenančių ar dėl Lietuvos dirbančių atvejai bei patirtys ir net literatūriniai kūriniai.
Iniciatyvos ir diskusijos
Diskusiją inicijavo projektas „To Be LT“, kuriam šis vakaras buvo savotiškos išlydėtuvės. Rugsėjo 28 d. Jurgis Didžiulis ir jo suburta „To Be LT“ komanda dviem savaitėms leisis į lietuviškos tapatybės paieškas už Atlanto - lankys JAV vakarų pakrantėje įsikūrusias lietuvių bendruomenes.
Diskusijoje savo patirtimis dalinosi televizijos laidų vedėja, žurnalistė, kulinarinių knygų autorė Beata Nicholson, komikas Paulius Ambrazevičius, dainininkė ir reklamos specialistė Dovilė Filmanavičiūtė, muzikantas Martynas Levickis. Visus juos vienaip ar kitaip palietusi emigracijos tema atsiskleidė naujais kontekstais, kurie į lietuvybę leido pažvelgti kitu kampu - savo tapatybę kuriame patys, todėl pasirinkimas, kokiu lietuviu būsime ir kaip su tuo gyvensime, visų pirma priklauso nuo mūsų.
„Tapatybės kokybė yra, visų pirma, žmogaus, o ne valstybės reikalas, nors daugelis dažnai galvoja kitaip. Man būti lietuviu yra faina, nes matau, kokie cool yra lietuviai visame pasaulyje. Todėl savo kelionėmis norime sustiprinti ryšį tarp visų lietuvių, dalintis istorijomis, kad visi suprastų, kokia Lietuva didelė ir kokie dideli yra mūsų žmonės,“ - pasakojo diskusijos moderatorius ir iniciatyvos „To Be LT“ autorius Jurgis Didžiulis.
Į klausimą, kada ji labiausiai didžiuojasi būdama lietuve, dainininkė ir reklamos specialistė Dovilė Filmanavičiūtė atsakė: „Mane ta akimirka ištinka kaskart, kai suvokiu, kiek mes jau esame pasiekę, būdami tokia maža Valstybe. Mes modernūs, protingi, pasaulietiški, konkurencingi, autentiški. Man labai patinka, kad mes ir perdėtai savikritiški. Manau, kad tas jausmas gimdo tik norą stiebtis ir vytis pasaulį. Ir jūs dar pamatysite, ką mes tam pasauliui parodysime!“
Pasak „Humoro klubo“ komiko Pauliaus Ambrazevičiaus, būdamas lietuviu labiausiai džiaugiasi kas kartą, kai turi svečių iš užsienio ar pats būna užsienyje. „Pasakoju įvairius įdomius dalykus iš Lietuvos istorijos - nuo „jūros iki jūros“ ir partizanų, Sąjūdžio ir Tarybų sąjungos griovimo. Ir kas kartą džiaugiuosi, kad tą sugebėjom padaryti mes,“ - kalbėjo jis.
Į lietuvybės paieškas „To Be LT“ komanda leidžiasi turėdama vieną tikslą - sutelkti viso pasaulio (tarp jų ir Lietuvoje gyvenančių) lietuvių bei iš Lietuvos kilusių žmonių bendruomenes, atrasti ir atskleisti mūsų daugialypę tapatybę, kuria galime didžiuotis, ją vertinti ir dalintis su aplinkiniais. Surinktomis istorijomis, vaizdais bei reportažais „To Be LT“ komanda dalinsis jau nuo pirmųjų kelionės dienų. Drauge su komanda į vieną didžiausių JAV vakarų pakrantės lietuvių suvažiavimą „LT days“ Los Andžele iškeliauja ir dar vienas desantas iš Lietuvos - iniciatyvos „Lietuva 4.000.000“ komanda.
Paskutinį rugsėjo savaitgalį vykstančios šventės metu kartu su susirinkusiais JAV lietuviais jie bandys atrasti, kur ir kiek po visą Amerikos žemyną yra pasklidusių lietuvių ar jų palikuonių. Viso to tikslas - sukurti virtualų pasaulio lietuvių tinklą, padėsiantį tautiečiams lengviau vieni kitus atrasti, keistis informacija ir idėjomis, jaustis Lietuvos dalimi nepriklausomai nuo gyvenamosios vietos.
„Šiandien turim visas technologines galimybes būti arti vieni kitų net būdami skirtinguose žemynuose. Klausimas - ar jomis pasinaudosime, kad sukurtume realiai veikiančią pasaulio Lietuvos visuomenę? 4 milijonai yra simbolis skaičius. Tai pasakymas, kad Lietuva nenyksta, o atvirkščiai - plečiasi ir auga, jei atsisakysime ją laikyti vien geografine teritorija. Tai visų, kurie išvyko, susigrąžinta teisė būti Lietuvos visuomenės dalimi,“ - sakė iniciatyvos komunikacijos vadovė Aušra Kukelkaitė.
Pasak komandos projekto vadovės Agnės Vertelkaitės, džiugu, kad iniciatyvos, telkiančios bendruomenę įgauna pagreitį.
Nuomonės apie lietuvybę
- Žinojimą ir suvokimą, kad reikia didžiuotis, jog esu lietuvė, gavau su motinos pienu. Nes tai, ar tu didžiuosiesi esąs lietuvis, nulemia tėvų auklėjimas.
- Man būti lietuviu - ne gėda, nesvarbu, kas dabar vyksta mūsų šalyje. Lietuva niekuo neišsiskiria - visur yra neteisingai dirbančių politikų, blogų įstatymų. Reikia didžiuotis, kad esame lietuviai vien dėl to, kad turime tokias savo istorijos šaknis.
- Būti lietuviu reiškia iškelti trispalvę per šventes, neemigruoti, kalbėti lietuviškai, laikytis tradicijų. Be abejonės, gėda dėl to, kaip elgiasi politikai, kas vyksta mūsų šalyje, tačiau dėl savęs - ne gėda. Reikia didžiuotis, kad esame lietuviai.
- Būti lietuviu reiškia branginti tai, ką turime: kultūrą, senas ir gilias tradicijas, istoriją. Kaip galima nesididžiuoti esant lietuviu, jei mūsų tėvai ir protėviai buvo lietuviai. Džiaugiuosi, kad esu lietuvė ir gyvenu Lietuvoje.
