Ką Reiškia Būti Lietuviu? Tapatybės Paieškos Šiandien

Lietuvis, lietuvybė, Lietuva - tai ko gero šiandien dažniausiai vartojamos, minimos ir kvestionuojamos sąvokos. Tad šioje kalboje atsižvelgiant į abejingumą lietuviais, lietuvybę ir Lietuva, akcentuojama, ką, visgi, šiandien bereiškia būti lietuviu. Nuo pat seniausių laikų lietuvių tauta labai dažnai susidurdavo su įvairiausiomis negandomis, kurios tikrindavo lietuvių užsidegimą išsaugoti savo identitetą.

Tad būtent tos dažnos negandos kurstė lietuvių azartą kovoti dėl to, kas priklauso jiems, sykiu nepamirštant to, kad būti lietuviu - tai ypatinga garbė. Juk lietuviai - stiprūs ir didingi žmonės, gebantys pergyventi ir įveikti net pačius baisiausius sunkumus. Tačiau bėgant amžiams, rimstant laikams ir Lietuvai atradus gana saugią poziciją pasaulyje, negandų sumažėjo, o viena iš esminių problemų tapo vis spartėjantis kosmopolitizmas, emigracija ir kiti su kitataučių įtaka lietuvių tautai, veiksniai.

Tad lietuvybė, lietuvis ir Lietuva - šiandien yra labai dažnai kvestionuojamos sąvokos, kurioms skiriama išties daug dėmesio. Tačiau ne dėl to, kad būti lietuviu vis dar būtų labai svarbu. Šiandien buvimo lietuviu reikšmė kiek pakitusi, netgi iškraipyta, nors pasitaiko atvejų, kada žmonėms buvimo lietuviu reikšmė yra didelė ir visiškai nekvestionuojama.

Diskusijos apie lietuvišką tapatybę

Diskusiją inicijavo projektas „To Be LT“, kuriam šis vakaras buvo savotiškos išlydėtuvės. Rugsėjo 28 d. Jurgis Didžiulis ir jo suburta „To Be LT“ komanda dviem savaitėms leisis į lietuviškos tapatybės paieškas už Atlanto - lankys JAV vakarų pakrantėje įsikūrusias lietuvių bendruomenes.

Diskusijoje savo patirtimis dalinosi televizijos laidų vedėja, žurnalistė, kulinarinių knygų autorė Beata Nicholson, komikas Paulius Ambrazevičius, dainininkė ir reklamos specialistė Dovilė Filmanavičiūtė, muzikantas Martynas Levickis. Visi jie vienaip ar kitaip palietė emigracijos temą, kuri atsiskleidė naujais kontekstais, leidžiančiais į lietuvybę pažvelgti kitu kampu - savo tapatybę kuriame patys, todėl pasirinkimas, kokiu lietuviu būsime ir kaip su tuo gyvensime, visų pirma priklauso nuo mūsų.

„Tapatybės kokybė yra, visų pirma, žmogaus, o ne valstybės reikalas, nors daugelis dažnai galvoja kitaip. Man būti lietuviu yra faina, nes matau, kokie cool yra lietuviai visame pasaulyje. Todėl savo kelionėmis norime sustiprinti ryšį tarp visų lietuvių, dalintis istorijomis, kad visi suprastų, kokia Lietuva didelė ir kokie dideli yra mūsų žmonės,“ - pasakojo diskusijos moderatorius ir iniciatyvos „To Be LT“ autorius Jurgis Didžiulis.

Į klausimą, kada ji labiausiai didžiuojasi būdama lietuve, dainininkė ir reklamos specialistė Dovilė Filmanavičiūtė atsakė: „Mane ta akimirka ištinka kaskart, kai suvokiu, kiek mes jau esame pasiekę, būdami tokia maža Valstybe. Mes modernūs, protingi, pasaulietiški, konkurencingi, autentiški. Man labai patinka, kad mes ir perdėtai savikritiški. Manau, kad tas jausmas gimdo tik norą stiebtis ir vytis pasaulį. Ir jūs dar pamatysite, ką mes tam pasauliui parodysime!“

Pasak „Humoro klubo“ komiko Pauliaus Ambrazevičiaus, būdamas lietuviu labiausiai džiaugiasi kas kartą, kai turi svečių iš užsienio ar pats būna užsienyje. „Pasakoju įvairius įdomius dalykus iš Lietuvos istorijos - nuo „jūros iki jūros“ ir partizanų, Sąjūdžio ir Tarybų sąjungos griovimo. Ir kas kartą džiaugiuosi, kad tą sugebėjom padaryti mes,“ - kalbėjo jis.

Į lietuvybės paieškas „To Be LT“ komanda leidžiasi turėdama vieną tikslą - sutelkti viso pasaulio (tarp jų ir Lietuvoje gyvenančių) lietuvių bei iš Lietuvos kilusių žmonių bendruomenes, atrasti ir atskleisti mūsų daugialypę tapatybę, kuria galime didžiuotis, ją vertinti ir dalintis su aplinkiniais. Surinktomis istorijomis, vaizdais bei reportažais „To Be LT“ komanda dalinsis jau nuo pirmųjų kelionės dienų. Drauge su komanda į vieną didžiausių JAV vakarų pakrantės lietuvių suvažiavimą „LT days“ Los Andžele iškeliauja ir dar vienas desantas iš Lietuvos - iniciatyvos „Lietuva 4.000.000“ komanda.

Paskutinį rugsėjo savaitgalį vykstančios šventės metu kartu su susirinkusiais JAV lietuviais jie bandys atrasti, kur ir kiek po visą Amerikos žemyną yra pasklidusių lietuvių ar jų palikuonių. Viso to tikslas - sukurti virtualų pasaulio lietuvių tinklą, padėsiantį tautiečiams lengviau vieni kitus atrasti, keistis informacija ir idėjomis, jaustis Lietuvos dalimi nepriklausomai nuo gyvenamosios vietos.

„Šiandien turim visas technologines galimybes būti arti vieni kitų net būdami skirtinguose žemynuose. Klausimas - ar jomis pasinaudosime, kad sukurtume realiai veikiančią pasaulio Lietuvos visuomenę? 4 milijonai yra simbolis skaičius. Tai pasakymas, kad Lietuva nenyksta, o atvirkščiai - plečiasi ir auga, jei atsisakysime ją laikyti vien geografine teritorija. Tai visų, kurie išvyko, susigrąžinta teisė būti Lietuvos visuomenės dalimi,“ - sakė iniciatyvos komunikacijos vadovė Aušra Kukelkaitė. Pasak komandos projekto vadovės Agnės Vertelkaitės, džiugu, kad iniciatyvos, telkiančios bendruomenę įgauna pagreitį.

„Lietuviais esame mes gimę“, kažkada rašė XIX a. poetas, publicistas bei visuomenės veikėjas Jurgis Zauerveinas. Būtent ši frazė iškiliausiai ir puikiausiai atspindi lietuvybę gerbiančio ir puoselėjančio žmogaus esybę. Lietuvybė ir patriotiškumas visais laikais buvo pagrindinės sąvokos, kuriomis buvo remtasi, siekiant išvengti priešų nemalonės ir skaudžių įvykių. Tik suvokdami lietuvybės svarbą tauta kilo prieš priešus bandydami išsaugoti ją bet kokiu atveju. Tai galima prisiminti kaip labai gražų gestą.

Kalba ir Lietuviškumas

Lietuvių kalbos leksika turi labai senų indoeuropiečių šeimos žodžių (pvz., mama, tėvas, sūnus, duktė, saulė), baltų šakos žodžių (pvz., lietuvių žemė, mažas, labas, eiti; latvių zeme, mazs, labs, iet; prūsų semme, masais, labs, eit), senųjų skolinių (pvz., miestas, popierius, stiklas), tarptautinių žodžių (pvz., stadionas, maratonas, telefonas, televizija, kompiuteris), lietuviškų naujadarų (pvz., švieslentė, žiniatinklis, naršyklė), lietuvių tarmių žodžių (pvz., žemaičių kuisis - uodas, kūlis - akmuo) ir daugybę kitų lietuvių bendrinės kalbos (pagrįstos vakarų aukštaičių tarme) žodžių.

Jie visi ką nors reiškia, pvz., įvardija asmenį (draugas), ypatybę (geras), veiksmą (skaito), laiką (ryte, vakare) ar kitus dalykus. Tai, ką kalbos ženklas - žodis žymi ar reiškia, vadinama žodžio reikšme. Žodis gali turėti vieną reikšmę (pvz., akimirka - labai trumpas laikas, momentas) arba būti daugiareikšmis (pvz., akis - 1) regėjimo organas, 2) nertinė tinklo skylė, 3) eketė, 4) korio ar kito akyto daikto skylutė; 5) bulvės duobutė, iš kurios išauga daigas, 6) žiedo blizgus pagražinimas, 7) kortų žaidimas, 8) žaidimo taškas, 9) kokio nors prietaiso šviesa, lempa).

Žodžiai gali būti vartojami tiesiogine reikšme, pvz.: rytas už vakarą šviesesnis - ryte šviesiau negu vakare; negirk dienos be vakaro - dienos orą ar sėkmę įvertink vakare. Tie patys žodžiai gali būti vartojami ir perkeltine reikšme, pvz.: rytas už vakarą šviesesnis - rimtus dalykus spręsk neskubėdamas, pailsėjęs, pagalvojęs; negirk dienos be vakaro - nevertėtų apie ką nors spręsti iškart, į visa reikia įsižiūrėti, įsigilinti, suprasti, o tik tada daryti išvadas.

Įmenant perkeltines žodžių reikšmes reikia šiek tiek pasukti galvą (pagalvoti): galima suprasti iš teksto (kokie sakiniai šalia?) arba konteksto (kada, kam, kaip pavartota?). Pasidomėti perkeltinės reikšmės posakių vartojimo tradicijomis galima ir specialiuose žodynuose ar žinynuose, pvz.: Lietuvių kalbos frazeologijos žodyne, Lietuvių kalbos palyginimų žodyne, J. Lipskienės knygoje Lietuvių kalbos somatiniai posakiai ar kt. Daugiausia lietuvių kalbos turtų saugo didysis Lietuvių kalbos žodynas: 20 tomų aprašyta apie 0,5 mln lietuvių kalbos žodžių, pavartojant apie 11 mln žodžių.

Šio žodyno idėjos ir darbų pradininkas - lietuvių kalbininkas K. Būga (1879-1924), jo darbą tęsė J. Balčikonis (1885-1969) ir daugybė kitų lietuvių kalbininkų bei kalbos bičiulių.

Žodžio "Būti" Reikšmės ir Vartojimas

Žodis "būti" lietuvių kalboje yra vienas iš pagrindinių ir daugiareikšmių žodžių. Jis gali reikšti egzistavimą, buvimą vietoje, vyksmą, priklausymą ir daugelį kitų dalykų. Panagrinėkime įvairias šio žodžio reikšmes ir vartojimo ypatumus.

Pagrindinės Žodžio "Būti" Reikšmės:

• Egzistavimas, Reikšmė Tikrovėje: Pasaulis yra begalinis. Ar pieno dar yra? Nebėra šieno. Nėra namų be dūmų.
• Gyvenimas: Ji dabar būva pas dukterį.
• Buvimas Vieta: Ten buvo kalvė. Karvės būna tvarte. Vietoje būdamas ir akmuo apželia.
• Vyksmas, Dėtis: Kas buvo, žinome, o kas bus - ne. Esamasis, būtasis (kartinis, dažninis), būsimasis laikas.
• Atsitikimas, Pasitaikymas: Visaip esti žmonėse. Būna ir šitaip. Kas buvo, tai pražuvo.

Žodis "būti" taip pat eina pagalbiniu veiksmažodžiu, sudarant sudurtinius laikus: Buvau beeinąs, bet susilaikiau. Buvo pradėję snigti. Kur jis būtų prapuolęs? Buvo gautas pranešimas. Mes jau būsime grįžę.

Taip pat "būti" eina sudėtinio tarinio jungtimi: Jis yra mokytojas. Naktis buvo tamsi. Žiburiai iš tolo buvo matyti.

Sinonimai, Antonimai, Homonimai ir Frazeologizmai

Kokie lietuvių leksikos aruodų žodžiai vadinami sinonimais, frazeologizmais, antonimais, homonimais?

• Sinonimai (gr. synōnymos - bendravardis) - tai skirtingai skambantys tos pačios arba artimos reikšmės žodžiai, pvz.: lyti, dulkti, lašnoti, lynoti, krapnoti, purkšti, pilti, pliaupti, žliaugti...
• Frazeologizmai (gr. phrasis - posakis, logos - žodis, sąvoka, mokslas) - tai pastovūs vientisos reikšmės žodžių junginiai (dažnai - vaizdingi), pvz.: devyni vėjai pučia galvoje - išsiblaškęs, vėju sotus - alkanas, prieš vėją nepapūsi - didesnei jėgai tenka nusileisti.
• Antonimai (gr. anti - priešdėlis, reiškiantis priešingybę, onyma - vardas) - tai priešingų reikšmių žodžiai, pvz.: geram visur gerai, blogam visur blogai; ko jaunas neišmoksi, to senas nemokėsi.

Leksikos norma - tai kalbininkų patvirtinti ir žodynuose surašyti žodžiai ir jų vartojimo reikšmės. Šių normų nesilaikymas įvardijamas kaip kalbos normų pažeidimas - klaida.

Žodžio "Būti" Sinonimai:

• Egzistuoti
• Reikštis
• Gyventi
• Turėti vietą
• Atsidurti
• Dalyvauti
• Vykti

Žodžio "Būti" Frazeologizmai:

• Ant kójų bū́ti
• Bū́ti ant pãtalo
• Bū́siu bùvęs
• Nebū́k niẽko
• Po šaknià bū́ti

Štai keletas pavyzdžių, kaip žodis "būti" vartojamas frazeologizmuose:

• Ant bū́tino (būtinõs) - visam laikui, pastoviai (gyventi).
• Ant kójų bū́ti - judėti, vaikščioti.
• Bū́ti ant pãtalo - sirgti.
• Bū́siu bùvęs - ilgai nelaukęs.
• Nebū́k niẽko - nieko nevertas, nieko gero.
• Po šaknià bū́ti - numirti.

Lietuvių kalba - turtinga ir gyva kalba, kurioje žodis "būti" turi daugybę atspalvių ir vartojimo galimybių. Jo reikšmės ir vartojimo supratimas padeda geriau suvokti kalbos niuansus ir ja tinkamai naudotis.

Lentelė: Žodžio "Būti" Sinonimai ir Pavyzdžiai

tags: #ka #reiskia #buti #lietuviu