Klausos silpnėjimo ar praradimo priežasčių yra daug, todėl svarbu žinoti, kaip apsaugoti savo klausą ir laiku kreiptis pagalbos.
Žmogaus klausos diapazonas.
Klausos Sutrikimų Priežastys
Klausos silpnėjimo ar praradimo priežasčių yra daug: stiprus triukšmas, smegenų augliai, įvairių antibiotikų vartojimas, kai kurios infekcinės, genetinės ligos.
- Infekcijos: Klausa gali sutrikti, kai persirgus bet kuria virusine liga, pavyzdžiui, gripu, išsivysto komplikacija - ausų uždegimas.
- Ligos: Taip pat jį gali paveikti cukrinis diabetas, arterinė hipertenzija, dažni ausų uždegimai.
- Įgimtas kurtumas: Kurtumas gali būti ir įgimtas.
- Amžius: Pasak medikų, vyresniame amžiuje klausa silpnėja vystantis kraujagyslių ateroskleroziniams pakitimams. Klausos sutrikimas dėl senėjimo procesų, manoma, prasideda apie 25-uosius ir vis labiau stiprėja sulaukus 45 metų.
- Triukšmas: Šiais laikais gana dažna klausos sutrikimų priežastis - stiprus triukšmas ar traumos.
- Cheminės medžiagos ir vaistai: Apkursti galima ir apsinuodijus cheminėmis medžiagomis, vartojant kai kuriuos cheminius vaistus.
Palaipsniui klausa gali blogėti ir ilgą laiką klausantis labai garsios muzikos. Daugelis jų su ausinukais nesiskiria visą dieną, o 85 decibelų garsumo muzikos nerekomenduojama klausytis ilgiau kaip 2 valandas per dieną.
Statistika
Iš 100 tūkstančių žmonių apie 10 vargina klausos sutrikimai. Lietuvoje yra 26 tūkst. klausos negalią turinčių gyventojų. Pastarųjų metų Europos mokslininkų atliktų tyrimų duomenimis, tarp neprigirdinčiųjų suaugusiųjų apie 17 proc. turi silpną klausos sutrikimą, maždaug 5 proc. - vidutinį, apie 1 proc. - žymų. žmonių visame pasaulyje.
Pagal statistiką, iš tūkstančio vaikų vienas gimsta kurčias arba labai neprigirdintis, trys turi nuolatinį klausos sutrikimą, dar 3-4 mažyliams dėl kokios nors patologijos klausa sutrinka per pirmuosius gyvenimo metus. Kūdikiai gali gimti kurti dėl motinų nėštumo metu persirgtų ligų arba vartotų vaistų.
Klausos praradimas dėl triukšmo yra dažniausia Europoje profesinė liga - sudaro beveik trečdalį visų su darbu susijusių ligų. Pirmasis jos simptomas - nebegirdima aukšto tono garsų. Jei žmogų ir toliau nuolat veikia stiprus triukšmas, klausa vis labiau prastėja, jis nebegirdi ir žemesnio tono garsų. Šis procesas paprastai apima abi ausis ir yra negrįžtamas.
Prognozuojama, kad ateityje šių sutrikimų daugės - iki 2015 m. tokią negalią gali turėti apie 1,1 mlrd. planetos gyventojų.
Simptomai ir Pastebėjimas
Klausos pablogėjimo žmogus gali ilgai nejusti. Šis procesas vystosi lėtai, be skausmo. Neretai žmogui net ir įtarimų nekyla, nors tenka kartais paprašyti pašnekovo pakartoti, ką sakė, arba atsukti į kalbantįjį tą ausį, kuria geriau girdi. Problemą dažniausiai pastebi ne pats žmogus, o artimieji.
Tai požymiai, kad žmogus savęs negirdi. Tokie žmonės neretai vengia bendrauti nenorėdami pakliūti į nemalonias situacijas, praranda pasitikėjimą savimi, patiria nerimą, baimę, juos užvaldo emocinis nestabilumas, netgi gali išsivystyti depresija ar paranoja.
Klausos sutrikimai: ar galima jų išvengti?
Gydymo Metodai
Reikia nelaukti, kol klausos sutrikimas progresuos, ir kreiptis į gydytoją. Kuo anksčiau bus suteikta profesionali pagalba, tuo didesnė tikimybė išsaugoti klausą, nes klausos silpnėjimas gali baigtis visišku kurtumu.
Klausos sutrikimams gydyti taikomi įvairūs metodai. Sergant klausos nervo pažeidimu skiriami hormoniniai preparatai nuo uždegimo, kitais atvejais gali būti taikoma hiperbarinė oksigenacija (deguonies kamera), ji pagerina klausos nervo ląstelių mitybą, skatina naujų kraujagyslių formavimąsi, aktyvina kraujotaką vidinėje ausyje. Skiriama ir kraujagysles plečiančių vaistų, ginkmedžio preparatų, ypač siekiant pagerinti senyvo amžiaus pacientų kraujotaką.
Klausos Aparatai
Sutrikusios klausos problemą padeda spręsti šiuolaikiniai klausos aparatai. Tinkamai parinkti ir pritaikyti, jie gali gerokai pagerinti gyvenimo kokybę, palengvinti bendravimą. Medikai apgailestauja, kad daugelis žmonių, turinčių susilpnėjusią klausą, nesikreipia pagalbos ir nenešioja klausos aparatų.
Pasak statistikos, daugelis neprigirdinčiųjų pirmą klausos aparatą įsigijo praėjus daugiau nei 10 metų nuo tada, kai sužinojo, jog turi šią problemą. Klausos aparatai, stimuliuojantys garsus, kurių žmogus paprastai negirdi, gali būti naudojami, jeigu dar yra išlikusi bent menkiausia klausa. Visiškai kurčiam jie jau nepadės. Šiuolaikiniai modernūs klausos aparatai gerina garso kokybę, padeda suprasti kalbą. Jie maži, patogūs, paprastai valdomi.
Kochlearinė Implantacija
Visiškai apkurtus, ypač jei tai atsitiko neseniai, efektyviausia ir moderniausia klausos susigrąžinimo priemonė yra kochlearinė implantacija: į vidinėje ausyje esančią sraigę su pažeistomis klausos receptoriaus ląstelėmis įstatomas elektroninis klausos implantas. Jis perima klausos receptorių funkciją priimti garsą iš aplinkos ir tiesiogiai stimuliuoja klausos nervus. Ši operacija naujam gyvenimui prikelia negyvą klausos organą ir sugrąžina klausos funkciją.
Kochlearinė implantacija atliekama kurtiems ir stipriai neprigirdintiems vaikams, kuriems nepadeda klausos aparatai, įprastos klausos gerinimo priemonės. Po šių operacijų ir reabilitacijos vaikai girdi, kalba, mokosi. Tai, kas daugumai mūsų yra įprasti, net nepastebimi dalykai, šiems vaikams ir jų tėveliams tampa tikru stebuklu. Tėvai džiaugiasi, kad jų mažyliai po kelerių metų tylos išgirdo pirmuosius garsus, ėmė kalbėti.
Vaikai po sėkmingų kochlearinių implantacijų mėgina mokytis bendrojo lavinimo mokyklose kartu su sveikais vaikais ir integruotis į visuomenę. Tačiau problemos nesibaigia vien sėkmingai atlikta operacija. Po implantacijos vaikų ir jų tėvelių laukia ilgas ir sunkus reabilitacijos laikotarpis - nuo girdėjimo iki suvokimo. Turi būti lavinama vaiko klausa, turtinamas ir tikslinamas žodynas, formuojamas balso aukštumas ir tembras.
Prevencija
Klausą reikia saugoti. Rekomenduojama laikytis darbo ir poilsio režimo, vengti triukšmingos aplinkos, ilgalaikio streso. Labai naudingas pečių ir kaklo masažas, kuris pagerina ne tik galvos smegenų, bet ir klausos aparato kraujotaką. Pasitarus su gydytoju reikėtų pavartoti vitaminų, maisto papildų.
- Jokiu būdu negalima kūdikių vežimėliais vežioti šalia judrių gatvių - jų klausos aparatas dar galutinai nesusiformavęs, yra labai jautrus, todėl bet koks stipresnis garsas gali sukelti klausos traumą.
- Vyresnių vaikų nepatartina vestis į triukšmingus renginius, koncertus, sporto varžybas, nes ten yra didelės grėsmės pakenkti vaiko klausai.
- Suaugusieji, jei priversti būti triukšmingoje aplinkoje, turėtų naudoti ausų kamštelius.
Labai svarbu anksti nustatyti vaikų klausos pažeidimus ir laiku skirti gydymą bei pagalbines priemones. Suaugusieji taip pat turėtų reguliariai tikrintis klausą. Tai ypač svarbu vyresniems žmonėms bei dirbantiems didelio triukšmo sąlygomis: gamyklų, oro uostų darbuotojams, lakūnams, profesionaliems muzikantams, garso inžinieriams, diskotekų vedėjams, kariškiams ir kt., priklausantiems rizikos grupei.
Klausos Patikrinimas Namuose
Sveiką ausį užkiškite pirštu, blogiau girdinčia ausimi atsisukite į pašnekovą, o jis 5-6 metrų atstumu tegul pašnibždomis ištaria kokį nors žodį, kurį jūs turėtumėte pakartoti. Jei neprigirdite, pašnekovas turėtų prieiti arčiau, kad išsiaiškintumėte, kokiu atstumu girdite. Jei klausa sutrikusi, būtinai kreipkitės į gydytoją.
Ar Nenusilpusi Klausa?
- Ar sunku girdėti pašnekovą kalbant telefonu?
- Ar aplinkiniai skundžiasi, kad per garsiai klausote televizijos ar radijo?
- Ar sunku girdėti pokalbyje dalyvaujančius asmenis, kai esate triukšmingoje vietoje?
- Ar privalote įtempti savo klausą, kad suprastumėte, apie ką kalbama?
- Ar dažnai prašote žmonių pakartoti, ką jie sakė?
- Ar kai kurie aplinkos garsai erzina, atrodo įkyrūs?
- Ar vengiate pokalbių su aplinkiniais, nes jaučiatės nejaukiai?