Daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatyme atsirado daug pakeitimų, susijusių su bendrijos valdymo organų veikla bei jiems suteiktų įgaliojimų apimtimis. Nepaisant to, įstatymas įtvirtina ir galimybę dalį visuotinio narių susirinkimo funkcijų perleisti bendrijos narių įgaliotinių susirinkimui, tokiu būdu įteisinant bendrijos įgaliotinių susirinkimą kaip vieną iš bendrijos valdymo organų.
Įstatymas numato, jog bendrijos narių įgaliotinių susirinkimas šaukiamas neįvykus pakartotiniam visuotiniam susirinkimui ir dėl to bendrijai negalint įgyvendinti savo tikslų bei kitais bendrijos įstatuose numatytais atvejais. Iš to seka, jog bendrijos savo įstatuose gali nustatyti ir kitus atvejus, kai yra šaukiami įgaliotinių susirinkimai, ir neabejotinai per platus tokių atvejų nustatymas sudarytų prielaidas bendrijos narių susirinkimo, kaip aukščiausio bendrijos valdymo organo, išnykimui ar bent jau turimos galios sumažinimui.
Siekiant išvengti situacijos, kai eiliniai bendrijos nepagrįstai nariai nušalinami nuo bendrijos veiklos, o vietoj jų visus sprendimus bendrijoje priima įgaliotiniai, bendrijos įstatuose apibrėžiant įgaliotinių susirinkimo sušaukimo tvarką bei jo kompetenciją turėtų būti vengiama itin plataus įgaliojimų įgaliotinių susirinkimui suteikimo.
Kaip numatyta įstatyme, įgaliotiniu gali būti tik bendrijos narys, kuris yra renkamas 4 metų laikotarpiui. Įstatymas iš esmės apriboja įgaliotinio teisę savarankiškai balsuoti susirinkime. Įgaliotinis konkrečiu klausimu privalo balsuoti pagal daugumos jo atstovaujamų bendrijos narių iš anksto išreikštą valią. Vadinasi, įgaliotinis prieš susirinkimą visų pirma privalo atsiklausti jo atstovaujamų bendrijos narių nuomonės dėl susirinkime spręstinų klausimų ir balsuoti būtent taip, kaip nurodė atstovaujamų bendrijos narių dauguma.
Sistemiškai analizuojant bendrijos įgaliotinių institutą, matyti akivaizdūs teisinio reguliavimo trūkumai, o įvertinus šiuo metu egzistuojančią bendrijų valdymo praktiką net neabejotina, jog šių įstatymų nuostatų praktikoje laikomasi nebus. Galim daryti išvadą, jog Seimas patvirtino iš esmės deklaratyvaus pobūdžio teisės normas, kurių taikymas praktikoje priklausys tik nuo bendrijos pirmininkų nuožiūros. Tuo pačiu tam tikrais atvejais tiesiogiai taikyti įstatymą bus neįmanoma ir dėl objektyvių priežasčių, pvz. jeigu bendrijos nariai iki susirinkimo savo nuomonės susirinkime svarstomu klausimu taip ir nepareikš.
Be bendrijos narių įgaliotinių susirinkimo, įstatymas numato galimybę bendrijai turėti ginčų nagrinėjimo komisiją arba ginčus nagrinėjantį subjektą, kuris įstatymo nustatyta tvarka nagrinėtų tarp bendrijos narių ir bendrijos valdymo organų kilusius ginčus. Įstatymų leidėjas tokiu būdu sukuria ikiteisminę bendrijos vidaus ginčus nagrinėjančią instituciją. Reikia atkreipti dėmesį, jog tokios komisijos sudarymas yra privalomas visose bendrijose, turinčiose daugiau nei 100 narių.
Įstatymas numato, jog tuo atveju, kai bendrijoje yra įtvirtintas ginčus nagrinėjantis subjektas, jam yra perduodami nagrinėti bendrijos narių ir bendrijos valdymo organų ginčai. Tokios bendrijos ginčus nagrinėjančio subjekto sukūrimas turėtų būti vertinamas dvejopai. Viena vertus, tinkamai įgyvendinus įstatymo nuostatas, bendrijos narių ginčus nagrinėjantis subjektas gali gerokai palengvinti su bendrijos valdymo organų veikla susijusių ginčų nagrinėjimą. Kitu atveju, privalomas bendrijos ginčų nagrinėjimas ikiteismine tvarka gali būti naudingu įrankiu bendrijos pirmininkams vilkinant bendrijos narių problemų sprendimą. Tuo pačiu kyla abejonės dėl tokių subjektų priimtų sprendimų teisėtumo ir objektyvumo. Retas kuris iš bendrijos narių yra tinkamai susipažinęs su įstatymų reikalavimais, turi kompetencijos bei noro dalyvauti sprendžiant kitų bendrijos narių ginčus.
Energetikos plėtra ir visuomenės nuomonė
„E energija“ grupės valdoma bendrovė UAB „Joreta“, kartu su rangovais, partneriais ir kitais projekto dalyviais simboliniu laiko kapsulės įkasimu pažymėjo 42 MW vėjo elektrinių parko statybą Girininkų kaime (Kauno r., Rokų sen.). Šis parkas yra pirmasis iš šiuo metu „E energija“ grupės vystomų trijų vėjo ir hibridinių elektrinių parkų Kauno rajone. Įgyvendinus visus tris projektus, Kauno rajone atsiras 130 MW vėjo 70 MW saulės ir 28 MWh baterijų.
Pirmajame vėjo elektrinių parke iškils 6 Vokietijos bendrovės „Nordex“ pagamintos vėjo elektrinės, kurių kiekvienos galia yra 7 MW. Bendra instaliuota parko galia - 42 MW, o per metus parkas pagamins virš 120 tūkst. MWh elektros energijos, galinčios patenkinti 69 tūkst. namų ūkių poreikį.
Kauno rajono meras Valerijus Makūnas teigė: „Šiandien nepaprastai svarbu užtikrinti Lietuvos energetinę nepriklausomybę. Žaliosios energetikos sektoriuje jau esame aplenkę lenkus ir pasiviję suomius. „Žinau, kad jūsų kelias nelengvas, nes reikia suderinti daug interesų - atsižvelgti į bendruomenės, aplinkosaugos reikalavimus, investuoti į kelių infrastruktūrą. Tačiau visi suprantame, kad energetinė nepriklausomybė yra strateginis valstybės uždavinys“.
Paruošiamieji Girininkų elektrinių parko darbai prasidėjo 2024 metų spalį, o šią vasarą bus montuojamos jėgainės. Planuojama statybos darbų pabaiga - 2026 m. Daugiau nei 30 metų energetikos rinkoje veikianti „E energija“ grupė aktyviai vysto vėjo, saulės elektrinių bei energijos kaupimo sistemų parkus Baltijos šalyse ir Lenkijoje. Iki 2030 m.
Visuomenės nuomonės svarba
Svarbu išgirsti visuomenės nuomonę: Ko nori visuomenė? Kas tą leidžia? Ne girininkas, ne urėdas nustato kirtimų normą, o Lietuvos Vyriausybė. Ir visuomenė kaltina mus, miškininkus, kad jie, atsiprašau, „urodai, bebrai, vagys, kurie kerta miškus be atodairos“. Ar čia miškininkai kalti? Pirmasis žingsnis - visuomenės apsisprendimas. Ko mes norim? Ar mes einam link pramoninių miškų, kaip eina suomiai, švedai ar mes norime natūralios gamtinės aplinkos, norim tvaraus miškininkavimo? Ar masiškas miško kirtimas kaip dabar vyksta, ar kažkoks to pristabdymas? Ko visuomenė nori reikia sužinoti. Miškas ne mano, ne girininko, ne miškininko, ne urėdo, miškas - valstybės, visuomenės.
Po Miškų reformos patvirtinimo Seime (2017 07 11) didelis pagyvėjimas medienos pramonėje:
- 2017-09-21 Lietuvoje Kazlų Rūdos „IKEA Industry“ dvigubina baldų gamybą.
- 2017-11-21 Vakarų Medienos Grupė (VMG) investuoja 210 mln. Eur, plėtrai skirs dar beveik 300 mln. eurų: 3 gamyklos, logistikos centras.
- Kaune iškils naujas „IKEA“ gamintojų fabrikas - investuos 42 milijonus.
- „IKEA“ fabrikui Kazlų Rūdoje skirta 1,4 mln.
| Įmonė | Investicija | Plėtros kryptis |
|---|---|---|
| IKEA Industry (Kazlų Rūda) | N/A | Baldų gamybos dvigubinimas |
| Vakarų Medienos Grupė (VMG) | 210 mln. Eur (+300 mln. Eur plėtrai) | 3 gamyklos, logistikos centras |
| IKEA gamintojai (Kaunas) | 42 milijonai Eur | Naujas fabrikas |
| IKEA fabrikas (Kazlų Rūda) | 1,4 mln. Eur | N/A |
Petras Budvytis - vienas iš specialistų, kuris protestuodamas prieš tokią Aplinkos ministro K. Navicko reformą, paliko darbą. Kilęs iš Lietuvos miškininko, pedagogo, mokslininko, profesoriaus Juozo Raukčio giminės, buvęs 1988-09-01 - 2017-12-22 (29 metus) Telšių miškų urėdijos Mostaičių girininkijos girininkas. Lietuvos miškininkų sąjungos, girininkų bendrijos Tarybos narys nuo atkūrimo, girininkų bendrijos Tarybos Prezidiumo ilgametis narys, 10 metų buvęs Telšių miškų urėdijos profsąjungos pirmininku, 1991 metų sausio 13 -14 naktį budėjęs prie Seimo, paskatintas LR Aplinkos ministerijos II laipsnio nusipelniusio aplinkosaugininko ženklu, Generalinės miškų urėdijos prie Aplinkos ministerijos pasižymėjimo ženklu „Už nepriekaištingą tarnybą“, Generalinio urėdo padėkos raštu. Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcijos padėkos raštu už pagalbą gesinant gaisrą Smiltynėje 2006 metais gegužės 4 d. Plungės rajono savivaldybės, policijos komisariato, aplinkos apsaugos agentūros padėkos raštais, Lietuvos miškininkų sąjungos padėka.
GYVAS MIŠKAS - pilietinė iniciatyva, burianti žmones, kuriems rūpi Lietuvos miškų ir natūralios Gamtos išsaugojimas. Kam Medis ir Miškas - Gyva Vertybė! „Labai gaila, kad miškų, kuriems susiformuoti reikėjo šimtmečių, dabar galime netekti per kelias dienas. „Šis dirbtinai išpūstas pseudo „žalias“ Švedijos miškų modelio įvaizdis (piaras) iš tiesų propaguoja tokią destruktyvią senųjų miškų kirtimo praktiką, pakeičiant juos monokultūrinėmis medžių plantacijomis - tai tapo labai rimta grėsme miško ekosistemoms įvairiose šalyse.