Kaip paruošti tvenkinį žiemai: gylis, priežiūra ir patarimai žuvims

Paspaudus šaltukui, ledu pasidengę vandens telkiniai gali tapti spąstais žuvims. Daugeliui tvenkinių savininkų kyla klausimas, kaip padėti žuvims ir kaip sužinoti, kad joms reikia pagalbos.

Tvenkinio gylis žuvims žiemoti

Anot penkis vandens telkinius prižiūrinčio žvejo, gana sunku nustatyti, kuriame vandens telkinyje žuvys išgyvens, o kuriame - ne. Svarbu, kad vandens telkinys būtų pakankamai erdvus ir gilus - t. y. ne seklesnis negu metro ar pusantro metro gylio. Tuo metu negiliuose, apie pusės metro gylio, dekoratyviniuose tvenkiniuose gyvenančios žuvelės gali peršalti, jei jomis nepasirūpinsite.

Eduardas Valevičius, įvairia įranga tvenkiniams prekiaujančios bendrovės pardavimų vadovas, patarė savininkams gerai pamąstyti prieš įleidžiant žuvis į vandens telkinį. Anot E.Valevičiaus, žuvys gali sėkmingai peržiemoti, jei tvenkinys yra bent vidutinio dydžio, o žuvų įleista palyginti nedaug.

Eketės - ne visada pagalba

Sodininkų bendrijoje netoli Maišiagalos (Vilniaus r.) įsikūręs Stanislovas Dirma prieš dvidešimt metų išsikasė kelis tvenkinius, įveisė žuvų. Anot jo, žiemą vandens telkinių savininkams padaugėja rūpesčių. Šiais metais kol kas nekilo bėdų dėl žiemojančių žuvų, nes dar nebuvo didelių šalčių. Kenkia ne vien šaltis, bet ir besikeičiančios oro sąlygos.

„Kai susidariusį ledą tvenkiniuose užkloja sniego patalas, po atlydžio virš pirmojo ledo susidaro antras. Tai nėra gerai, - aiškino pašnekovas. - Esant teigiamai temperatūrai gelbsti eketės.“ Kai nuo šalčių pradeda pokšėti tvoros, nepadeda niekas - nei prakirstos eketės, nei šiaudų ar nendrių ryšuliai, įkišti į jas. Juk tuomet vanduo užšąla per kelias minutes.

Ekečių kirtimą specialistas vertina gana skeptiškai. Anot jo, toks metodas nėra veiksmingas.

Šakos lede prakirstose eketėse teigiamo efekto neduos.

Ką daryti, jei žuvys dūsta?

Dūstančiomis žuvimis būtina pasirūpinti, kitu atveju jos išgaiš. Pasak prityrusio žvejo, nuosavus tvenkinius savo išgalėmis priversti žiemą gelbėti patys savininkai. „Jei prognozuojama, kad šalčiai tęsis ilgai, geriausia išeitis - žuvis išgaudyti, - pripažino jis. - Lede prakirtus eketę, žuvys suplaukia, iškiša galvas pakvėpuoti, tuo metu jas reikia ir gaudyti.“

S.Dirmai ne kartą teko traukti iš vandens jau nugaišusias žuvis. Tada, pasak jo, vaizdas iš tiesų būna graudus.

„Paprastai prasidėjus žiemai, net ir spaudžiant smarkiam šalčiui, apie mėnesį rūpintis žuvimis dar nereikia, tačiau vėliau jau reikia pagalvoti, ką daryti, kad joms nepritrūktų deguonies, - teigė S.Dirma. - Taigi dabar pats metas pamąstyti, kokių veiksmų imtis, kad būtų išvengta tokių problemų.“

Jei pavasarį buvo prileista stambesnių trimečių ar dvimečių karpių, amūrų, plačiakakčių ar europinių šamų, specialistas patarė juos rugpjūtį išgaudyti. „Jie bus užaugę iki 1,5 - 2 kilogramų“, - sakė jis.

Tinkamai iškastame tvenkinyje Lietuvoje natūraliai gyvenančioms žuvims šaltis nėra toks baisus. Kita vertus, žiema kartais pateikia staigmenų, todėl savo įžuvintus telkinius reikia prižiūrėti. Žuvininkystės ūkiai per šalčius ant tvenkinių stato specialius generatorius, pučiančius orą.

Jei į nedidelį tvenkinį prileidžiama daug žuvų, o neplanuojama jų išgaudyti, daroma didžiulė klaida.

Tvenkinio priežiūros būdai žiemą

Yra keletas būdų, kaip pasirūpinti tvenkiniu žiemą, kad žuvys ir augalai išgyventų:

• Sniego valymas: Dar viena labai seniai taikoma priemonė - sniego valymas nuo tvenkinio. Ledas turi būti kaip čiuožykloje. Per skaidrų ledą patenkanti šviesa pasiekia vandens augalus ir jie gamina deguonį. Tačiau jei tvenkinyje vanduo drumstas, dugne - tik apmirę plūdurlapiai augalai, kas tada gamins deguonį? Juk žiemą vienaląsčių dumblių labai mažai.
• Deguonies prisotinimas: Jei tvenkiniuose priveista žuvų, sunkiomis žiemomis galima po ledu pūsti deguonį užkimšus eketę, taip pat galima vandenį aeruoti (prisotinti deguonies) pučiant orą kompresoriais. Visos šios priemonės duoda teigiamą rezultatą, padeda pavasariais išvengti nuostolių.
• Orapūtės: Efektyvi sistema yra orapūtės - oro kompresoriai. Jos nenaudoja daug elektros, per specialius akmeninius arba membraninius difuzorius, nugramzdintus į tvenkinio dugną priekrantės zonoje, išpučiamas oras, jis išskaidomas į deguonį, kurį pasisavina vanduo ir palaiko neužšąlančią eketę.
• Vandens siurbliai: Praktikoje kartais naudojami ir vandens siurbliai. Jie pumpuoja vandenį iš vienos eketės į kitą ir taip prisotina vandenį deguonies. Šiuo atveju tvenkinys turėtų būti netoli namų ar kitos vietos, kurioje būtų elektros įvadas.
• Speciali įranga: Specialisto teigimu, jeigu žmogus sugebėjo išsikasti tvenkinį, jį įžuvinti, jis turi rasti pinigų ir tvenkinio priežiūros įrangai žiemą. Tada nereikės kiekvienais metais rūpintis dėl nugaišusių žuvų, jų iš naujo veisti. Tokios įrangos kaina priklauso nuo jos tipo ir galingumo. Išlaidos tvenkinio priežiūrai žiemą gali siekti nuo 80 iki kelių šimtų eurų.

Speciali įranga padeda vandenį prisotinti deguonies.

Kaip tinkamai paruošti tvenkinį žiemai?

• Išvalykite tvenkinį: Rudenį išrinkite visus plūduriuojančius lapus, nupjaukite nudžiūvusius ir nužydėjusius augalus, apkirpkite plačiai išsikerojusius.
• Perkelkite žuvis: Jei tvenkinys negilus, perkelkite žuvis į statinę su kas savaitę keičiamu vandeniu ir kompresoriumi.
• Pasirūpinkite augalais: Kai kuriuos augalus perkelkite į žemę arba vėsią patalpą, kitus palikite tvenkinyje.
• Užtikrinkite deguonies tiekimą: Naudokite aeratorių arba reguliariai kaskite eketes.
• Apsaugokite nuo ledo: Panardinkite į vandenį lentas, rąstelius, didelius putų polistirolo gabalus, storus didelius plastikinius butelius.

Dumblėjimas ir jo įtaka žuvims

Žuvivaisos specialisto Rimanto Girnelio teigimu, dėl suintensyvėjusio žemės ūkio ir suklestėjusios pramonės vandens telkiniai dabar per metus pasensta tiek, kiek anksčiau per šimtmetį. Tvenkiniai ypač jautrūs aplinkos poveikiui, jie dumblėja gana greitai - vasarą tokiuose vandens telkiniuose žuvims labai gerai, jos randa pakankamai maisto, o žiemą dumble susikaupusios organinės medžiagos irdamos sunaudoja paskutinius deguonies likučius.

Smarkiai uždumblėjusius tvenkinius reikia valyti ir gilinti, tai taip pat gali padėti žuvims išgyventi. Tačiau tai irgi nepigus malonumas, nes darbams atlikti reikia kasimo technikos, ekskavatorių.

Pasak žuvivaisos specialisto, esant žemai temperatūrai žuvų šerti nereikia, nes jos pačios nesimaitina arba daro tai retai. Žiemos metu apetito nepraranda plėšrios žuvys - starkiai, ešeriai, lydekos, tačiau ir jų papildomai maitinti nereikia, jos visko susiranda vandens telkinyje ir valo jį kaip sanitarai.

Natūralūs produktai vandens skaidrinimui

Ramūnas Rėderis rekomenduoja natūralius produktus vandens skaidrinimui: miežių šiaudų granules „Toru-Stroh“, granuliuotas aukštapelkių durpes „Toru-Active“ ir „Maërl“ - natūralią medžiagą iš jūros kalkių.

Šiltuoju metų laikotarpiu rudenį ypač aktualūs krentantys lapai, kurie nusėdę ant telkinio dugno gali kelti puvimo procesus ir sudaryti pavojingas sąlygas žuvims žiemos laikotarpiu. „Skatinant judėjimą vandens paviršiuje, šiukšles galima išstumti į krantą, geriausia - į vietas, kuriose auga vandens augalai, natūraliai padedantys filtruoti vandenį. Įrengus paviršinį filtrą galima dar labiau sustiprinti šį procesą, efektyviai surinkti nepageidaujamas daleles ir palaikyti vandens skaidrumą. Tokį filtrą galima įsirengti ir patiems, pavyzdžiui, naudojant tinklą,“ - pataria specialistas.

Vandens augalai atlieka labai svarbų vaidmenį kontroliuojant dumblius ir palaikant sveiką vandens aplinką. Pavyzdžiui, vandens lelijos ir kiti paviršių dengiantys augalai padeda kovoti su dumbliais, nes užstoja saulės šviesą, o tai stabdo dumblių augimą. Be to, šie augalai suteikia žuvims svarbų prieglobstį, saugodami jas nuo plėšrūnų.

Veiksmai rudenį ruošiant tvenkinį žiemai

Prieš žiemą žemės sklypo savininkai turi pasirūpinti ne vien dirva, šiltnamiu ir vaismedžiais, bet ir vandens telkiniu - nepriklausomai nuo to, ar tai didoka kūdra, ar dekoratyvinis tvenkinys. Minimaliai aptvarkyti tvenkinį rudenį būtina. Tiek žuvims, tiek lepesniems ar egzotiniams augalams žiemos šalčiai gali būti pražūtingi.

• Žuvų perkėlimas: Žuvis reikia perkelti į kokią nors statinę su kas savaitę keičiamu vandeniu. Vanduo turi būti jau prisotintas deguonies - tam teks įsigyti akvariumo kompresorių ir įdėti jį į statinę bent valandą prieš suleidžiant tvenkinio gyventojas. Saugant nuo šoko, temperatūrą vienodinti reikia nuosekliai, pamažu.
• Augalų priežiūra: Augalus, kurie auga palei tvenkinio kraštus, tvarkingai nupjaukite sulig vandens paviršiumi. Nendres rekomenduojama palikti vandenyje nenupjautas. Jei krepšyje pasodinti augalai dėl kokių nors priežasčių negali žiemoti tvenkinyje, juos reikia iškelti iš vandens nepažeidžiant šaknų ir įdėti į indą, pilną vandens. Jei augalas buvo įsodintas tiesiai į gruntą, svarbu, kad tai būtų atlikta pagal instrukcijas, t. y. augalas būtų įsodintas pakankamame gylyje. Lelijas rekomenduojama perkelti į kibirą ir nunešti į vėsią patalpą, kurioje temperatūra nesiekia 10 laipsnių, pavyzdžiui, rūsį.
• Deguonies užtikrinimas: Dar galima panardinti į vandenį aeratorių, dirbtinai tiekiantį deguonį. Jo burbuliukai kils į viršų ir neleis formuotis vientisai ledo plutai.
• Įrangos pašalinimas: Kai oro temperatūra nusileis iki 5 C, pašalinkite iš tvenkinio visą įrangą - siurblius, filtrus, lempas. Perneškite juos žiemai į patalpas ir išvalykite nuo kalkių. Siurblį laikykite kokioje nors talpoje su vandeniu.

Dirbtinių tvenkinių privalumai

Dirbtiniai tvenkiniai turi daugybę privalumų: jie pagyvina kraštovaizdį, gerina mikroklimatą, leidžia kaupti vandens atsargas, o kartu tampa vieta ramybei, poilsiui ir pramogoms.

Tvenkinio valymas

Tvenkinius dažniausiai puošia įvairūs vandens augalai, dalis jų būna įžuvinti, o žiemos įšalas tikrai gali pakenkti tiek florai, tiek faunai. Palaikyti švarą tvenkinyje svarbu, tačiau nederėtų persistengti, nes taip galite sujaukti mikroflorą. Rimtai tvarkyti tvenkinį reikėtų tuo atveju, jei jis smarkiai uždumblėjęs ir augalus jau reikia keisti. Tuomet tvenkinys valomas ir gilinamas specialia technika arba nuleidžiamas, išvalomas dumblas, persodinami augalai. Tačiau dumblas ne vien kenkia - jis padeda kai kurioms žuvims peržiemoti.

Svarbiausia - išrinkti visus plūduriuojančius lapus, nupjauti nudžiūvusius ir nužydėjusius augalus, apkirpti plačiai išsikerojusius.

Šiukšlių nuo vandens paviršiaus surinkimo skimeriai padeda priežiūrą atlikti lengvai ir efektyviai. Vienas svarbiausių darbų - pašalinti į vandenį patekusias šiukšles: lapus, apmirusių augalų ar kitų organizmų liekanas, dulkes ir žiedadulkes.

Karpiai

Koi karpis jau daugelį metų yra populiarus kiemo tvenkinių gyventojas visame pasaulyje. Lenkijoje jis taip pat tampa vis populiaresnis kaip neabejotina kiekvieno sodo puošmena. Koi karpis yra išskirtinai dekoratyvi japoniška žuvis, kuri yra unikali tvenkinio ar kūdros puošmena. Koi karpiai Japonijoje auginami nuo XVIII a., o į jų veisimą žiūrima labai rimtai.

Nusprendus auginti koi karpius, svarbu prisiminti, kad jie yra labai didelės žuvys. Vienam karpiui turėtų tekti bent vienas kubinis metras vandens. Rekomenduojamas akvariumo gylis - ne mažiau kaip 2 metrai, kad karpiai galėtų žiemoti ant dugno, kur žiemą bus šilčiau.

Patarimai tvenkinių savininkams

• Jei tvenkinys gausiai įžuvintas, žuvys šeriamos iki soties, anksti rytais reikėtų stebėti, ar joms netrūksta deguonies, nes tai įprastas reiškinys liepos pabaigoje ir visą rugpjūtį. Tam įtakos turi itin sušilęs ir sužydėjęs vanduo, jau trumpėjančios, apniukusios, ramios, nevėjuotos dienos.
• Deguonies trūkumo požymiai: žuvys nesimaitina, kyla viršun, gaudo orą, „lipa“ į krantus. Tuomet nėra ko delsti. Galima pakalkinti tvenkinius, bet lazda turi du galus. Todėl prieš kalkinant visada galima pasikonsultuoti su specialistais dėl konkretaus tvenkinio.
• Nustatyti ištirpusio vandenyje deguonies kiekiui labai pasitarnautų oksimetras, bet tai brangus prietaisas ir ne kiekvienam tvenkinio šeimininkui įperkamas, todėl geriau pasinaudoti akvariumininkų pamėgtais lašeliniais (kalorimetriniais - nustatoma pagal pasikeitusią spalvą) testais.
• Jei trūksta ar visai nėra vandens pratekėjimo, o tvenkinyje kartu su upėtakiais auga ir karpinės žuvys, jos tikrai gali pradėti dusti, nes vandens temperatūra sparčiai kyla. Kaip žinoma, upėtakiams riba 20-23 0C, todėl planuojantiesiems dar tik kitais metais pabandyti auginti upėtakius dabar pats laikas pamatuoti vandens temperatūrą prie dugno, per pusę gylio ir per pusmetrį nuo paviršiaus, nustatyti savo tvenkinio temperatūros režimą, o duomenis užsirašyti.

Apibendrinant, tinkama tvenkinio priežiūra ir paruošimas žiemai yra būtini, norint užtikrinti žuvų ir augalų išlikimą.

tags: #kokio #gylio #turi #buti #prudas #kad