Kas yra kadastriniai planai?

Kadastriniai planai yra svarbūs dokumentai, kuriuose pateikiama informacija apie žemės sklypus, jų ribas, plotą ir kitus svarbius duomenis. Kitaip tariant - žemės sklypų kadastriniai matavimai - tikslus suformuotų žemės sklypų plotų nustatymas, plano ir kitų duomenų, reikalingų įrašyti į kadastro duomenų bazę, parengimas, tikslus žemės sklypo ribų posūkio taškų koordinavimas (LKS94 valstybinėje koordinačių sistemoje).

Nesvarbu, ar planuojate pirkti sklypą, statyti namą, keisti pastato paskirtį ar tikslinti žemės ribas - tikslūs kadastriniai matavimai yra būtinas žingsnis. Šie matavimai yra atliekami vadovaujantis Lietuvos Respublikos žemės įstatymo, Lietuvos Respublikos Nekilnojamojo turto kadastro nuostatais, patvirtintais Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr.

Šiame straipsnyje aptarsime, kas yra kadastriniai planai, kodėl jie reikalingi, kada jie reikalingi, kuo skiriasi geodeziniai ir kadastriniai matavimai, ir kaip pasirinkti matininką.

Kodėl reikalingi kadastriniai matavimai?

Norint užtikrinti, kad nekilnojamas turtas būtų apibrėžtas tiksliai tiek geografine, tiek teisine prasme turi būti atliekami kadastriniai matavimai. Kadastriniai matavimai suteikia patikimą ir išsamią informaciją apie sklypo ribas, struktūrą, pastatus, plotą, juridines teises, kitus reikšmingus duomenis, todėl tokie matavimai yra viena iš esminių nekilnojamojo turto sandorių sudarymo dalių.

Tiksli nuosavybės riba, žemės planavimas ir administravimas, sandorių patikimumas, turto vertės nustatymas, galimybė planuoti investicijas - visa tai užtikrina kadastriniai matavimai.

Atlikus matavimus yra sukuriami žemėlapiai ir planai, kur nurodoma sklypo ribos, pastatų vietos, kiti reikšmingi elementai. Tiksliai žinodami sklypo parametrus, savininkai gali lengviau planuoti statybas, infrastruktūros plėtrą ar kitus projektus.

Kada reikalingi kadastriniai matavimai?

Kadastriniai matavimai - tai procesas, kurio metu nustatomi nekilnojamojo turto objekto (žemės sklypo, pastato ar inžinerinių tinklų) tikslūs geodeziniai, fiziniai ir juridiniai duomenys. Kadastriniai matavimai reikalingi:

• nustatomos ir riboženkliais paženklinamos (jeigu anksčiau tai nebuvo atlikta) žemės sklypo ribos arba atstatomi sunaikinti anksčiau paženklintų žemės sklypo ribų riboženkliai.
• jeigu žemės sklype buvo pastatyti, rekonstruoti, kapitališkai suremontuoti pastatai ar iškasti tvenkiniai, nutiesti keliai ar įrengti kiti inžineriniai statiniai (išskyrus tuos atvejus, kai dėl rekonstruotų ar kapitališkai suremontuotų pastatų arba inžinerinių statinių žemės sklypo užstatymo plotas ir statinių forma (konfigūracija) nepasikeičia).

Šiuo atveju žemės sklypo kadastro duomenys privalo būti pakeičiami ne vėliau kaip iki statinio, kurio statybos (rekonstravimo, kapitalinio remonto) darbai užbaigti, įregistravimo arba statinio kadastro duomenų pakeitimo Nekilnojamojo turto registre, išskyrus tuos atvejus, kai statinio statytojui nuosavybės teise nepriklausančiuose žemės sklypuose esantys statiniai rekonstruoti, kapitališkai remontuoti ar pastatyti nauji tenkinant viešąjį interesą - Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 45 straipsnio 1 dalyje nurodytoms reikmėms.

Geodeziniai ir kadastriniai matavimai: kuo skiriasi?

Jeigu sprendžiate žemės sklypo ar statinio teisinės registracijos, statybos ar kitus klausimus, tikriausiai susidūrėte ar girdėjote tokius terminus kaip - geodeziniai ar kadastriniai matavimai. Ir nors šie terminai skamba panašiai, jie žymi skirtingus matavimo procesus, skirtus skirtingiems tikslams.

Norint suprasti, kuo skiriasi geodeziniai ir kadastriniai matavimai, svarbu atkreipti dėmesį į jų paskirtį ir funkcijas, kurios gerokai skiriasi.

Geodeziniai matavimai - tai tikslūs žemės paviršiaus taškų koordinačių ir aukščių nustatymo darbai, atliekami naudojant specialią geodezinę įrangą. Jeigu trumpai tai šie matavimai tiksliai apibūdina žemės sklypo duomenis. Geodeziniai matavimai gali būti atliekami kelių tiesimo, melioracijos darbų, archeologinių tyrimų ir kt.

Kadastriniai matavimai - tai žemės sklypo ribų ir kitų kadastro objektų matavimai, atliekami siekiant sukurti ir atnaujinti nekilnojamojo turto (NT) kadastro duomenų bazę. Jeigu trumpai šie matavimai susiję su NT matavimais ir puikiai tinka mažesniems plotams išmatuoti. Šie matavimai atliekami licencijuotų matininkų.

Apibendrinant, geodeziniai ir kadastriniai matavimai atlieka skirtingas, tačiau tarpusavyje glaudžiai susijusias funkcijas žemėtvarkos ir nekilnojamojo turto srityse. Geodeziniai matavimai daugiausia orientuojasi į tikslius žemės paviršiaus ir jo objektų matavimus, kurie yra būtini įvairiems inžineriniams, statybos ir kartografijos projektams. Šių matavimų skirtumų suvokimas yra esminis siekiant tinkamai vykdyti teritorijų planavimą, žemės tvarkymą ar nekilnojamojo turto administravimą.

Prieš statant pastatus tam tikrus statinius ir ar projektuojantis inžinerines komunikacijas reikalingi geodeziniai matavimai. Taip pat geodeziniai matavimai bus reikalingi po statybų fiksuojant faktinę pastato, statinių ar inžinerinių komunikacijų vietą ir tam tikras charakteristikas, kad būtų įvertinti nukrypimai nuo projekto.

Kadastriniais matavimai procesas , kada pagal tam tikrus tikslius teisės aktus ir taisyklių rinkinius nustatomos nekilnojamojo turto objektų (sklypų, pastatų , statinių ) savybės (plotas, tūris, aukštis , koordinatės, paskirtis, medžiagos, naudmenos ir kt.) vėliau šias fiksuotus ir dokumentuotus savybių rinkinius (parengtas matininko) savininkas registruoja Registrų centre . Šitie duomenys svarbūs vertinant nekilnojamų daiktų vertę, baigtumą, draudžiant turtą, vykdant sandorius, analizuojant statistiką, nustatant mokesčius ir daugelyje kitų sričių.

Žemės sklypo kadastriniai matavimai liaudyje ne visai korektiškai dažnai vadinami „geodeziniais matavimais”. Atliekant žemės sklypo kadastrinius matavimus yra parengiamas tikslus žemės sklypo planas (žmonių dažnai minimas kaip geodezinis planas), kuriame yra informacija apie sklypo naudmenas, apribojimus, statinius ir kita. Pagrindinis skirtumas tarp šių matavimų yra tikslumas. Kadastrinių matavimų metu nustatytos sklypo ribos vietovėje ir planinėje medžiagoje skiriasi nežymiai ir tikslumas gali būti pasiektas iki 1 cm.

Žemės paskirties keitimas

Žemės sklypo paskirties keitimas atliekamas tuomet, kai tam tikrame nuosavybėje esančiame žemės sklype planuojama vykdyti kitokią veiklą, nei yra numatyta žemės sklypo nuosavybės dokumentuose. Vienas iš dažniausiai pasitaikančių pavyzdžių, kai užsakovas pateikia prašymą vietinei savivaldybei dėl žemės ūkio sklypo paskirties keitimo į namų valdą, t.y. kitos paskirties žemės valda, skirta vienbučių ir dvibučių pastatų statybai arba komercijai skirtiems pastatams.

Prieš perkant žemės sklypą būtinai pasidomėkite kokia yra žemės sklypo paskirtis Tuo atveju, kai jūs tik ruošiatės pirkti žemės sklypą ir nežinote kokia yra jo paskirtis, lengviausias būdas tai padaryti - kreiptis į vietinės savivaldybės įstaigą, kur bendrame teritorijų plane bus nurodyta geltonoji zona (gyvenamosios paskirties), kuri leidžia statyti namus ir keisti žemės sklypo paskirtį. Tačiau yra ir žalioji zona, kurioje statybos bei sklypo paskirties keitimas yra uždrausti.

Dar vienas būdas sužinoti daugiau informacijos apie realią situaciją susijusia su tam tikru žemės sklypu, tai speciali elektroninė sistema ZPDRIS.LT, kurioje užsiregistravę, jūs galėsite patys išsiųsti užklausą ir sužinoti ar bus įmanoma pakeisti tam tikro žemės sklypo paskirtį, padalinti jį arba suskirstyti jį į mažesnius sklypus ir pan.

Tuo atveju kai žemės sklypo paskirtis apibrėžta kaip - žemės ūkio, tai reiškia, kad tokiame žemės sklype jūs galėsite užsiimti tik ūkine veikla. Jūs turite galimybę ūkininkauti, statyti ūkinius pastatus, užsiimti kaimo turizmu bei pasistatyti ūkininko sodybą. Tačiau šiai veiklai vykdyti jums prireiks ūkininko pažymėjimo, kuriam gauti privaloma praeiti specialius kursus. Vėliau, turint reikiamus dokumentus ir ūkininko pažymėjimą, galima kreiptis į matininką, kuris paruoš žemės ūkio plėtros projektą.

Kur kreiptis norint pakeisti žemės paskirtį?

Pirmiausia, reikia kreiptis į vietinę savivaldybę, ir priėmimo skyriuje užpildyti prašymą ''Dėl žemės sklypo žemės naudojimo paskirties ir būdo keitimo ar nustatymo''. Užpildę prašymą jums taip pat reikės šių dokumentų:

• žemės sklypo nuosavybės dokumentai (pažymėjimas apie nekilnojamojo turto įregistravimą);
• žemės sklypo ribų planas atlikus kadastrinius matavimus;
• pastatų nuosavybės dokumentai (pažymėjimas apie nekilnojamojo turto įregistravimą);
• įgaliojimas (jeigu atstovaujate kitą asmenį);

Pateikus visus reikalingus dokumentus, jūsų situacija bus nagrinėjama iki 20 darbo dienų, po kurių savivaldybės administracija turėtu išduoti žemės paskirties keitimo leidimą. Gavus leidimą, jį būtina pateikti į Registrų centrą, kur bus pakeista žemės sklypo paskirtis.

Būtina žinoti: Nepamiškite, keičiant žemės ūkio paskirtį į namų valdos, jums būtinai reikės sklypo adreso, be jo Registrų centras negalės įregistruoti sklypo paskirties keitimą.

Kaip pasirinkti matininką?

Prireikus atlikti kadastrinius matavimus, būtina kreiptis į šios srities profesionalus - matininkus. Jei prireikė tokio pobūdžio paslaugų, verta pastebėti, labi svarbu tinkamai pasirinkti jos teikėjus. Nors nemaža dalis žmonių, kuriems reikia šios paslaugos, renkasi specialistą iš to paties miesto (dėl galimybės sutaupyti laiko bei išvengti papildomų nepatogumų), dėmesį verta atkreipti į tai, kad vistik patirtis bei atlikti darbai (ir, žinoma, jų kokybė), turėtų būti svarbiausi rodikliai.

Renkantis specialistą geodeziniams ar kadastriniams matavimams, itin svarbu atsižvelgti į jų kvalifikaciją, patirtį ir klientų atsiliepimus, ypač susijusius su darbų atlikimo terminais.

Kadastrinius matavimus gali atlikti tik matininko kvalifikacijos pažymėjimą turintis specialistas, o geodezinius matavimus - tik geodezininko kvalifikaciją turintis asmuo. Išduoti matininko kvalifikacijos pažymėjimai yra registruojami Žemėtvarkos planavimo dokumentų rengėjų, matininkų ir geodezininkų žinybiniame registre. Išduoti geodezininko kvalifikacijos pažymėjimai yra registruojami Žemėtvarkos planavimo dokumentų rengėjų, matininkų ir geodezininkų žinybiniame registre.

Kokie dokumentai reikalingi kadastriniams matavimams?

Nors ką tik akcentavimo, kad kiekvienas šios paslaugos teikėjas įvertins jūsų individualią situaciją bei praneš, kokie dokumentai yra reikalingi darbams atlikti, vistik reikia akcentuoti, kad apie kuriuos iš jų verta žinoti iš anksto. Tam, kad kadastrinius matavimus būtų galima atlikti kokybiškai, paprastai reikalingas žemės sklypo, kuriame ir bus atliekami šie matavimai, planas; taip pat - nuosavybės teisę įrodantys dokumentai (Registrų centro pažymėjimas) bei savininko asmens dokumento kopija.

Kadastrinių matavimų kaina ir eiga

Ne paslaptis ir tai, kad kiekvienam, besidominčiam kadastriniais matavimais, aktuali yra ir šių paslaugų kaina. Vis dėlto, pageidaujantiems sužinoti tikslų atsakymą, gali tekti šiek tiek nusivilti, kadangi kadastrinių matavimų kaina priklauso nuo daugybės įvairių veiksnių. Įvertinamas ir sklypo plotas, o taip pat jame esančių pastatų skaičius ir paskirtis. Sezoniškumas - dar vienas veiksnys. Sklypo specifika - tai vienas svarbiausių veiksnių.

Savaime suprantama, daugelį domina ne tik kaina, bet ir eiga. Kokia ji? Atsakantį į šį klausimą, verta pastebėti, kad kadastrinių matavimų eigą galia suskirstyti į tam tikrus etapus.

Pirmasis etapas - žemės ar statinių matavimo darbai, kurie nereikalauja daug laiko ir paprastai gali būti atliekami per kelias dienas (žinoma, įtakos turi ir profesionalo užimtumas bei darbo atlikimo greitis). Kitas etapas - Nacionalinės žemės tarnybos patikra. Šis etapas pareikalaus šiek tiek daugiau laiko. paprastai patikra atliekama per 20 - 30 dienų, tačiau tik tuo atveju, jei matavimo darbai buvo atlikti nepriekaištingai. Na, o, jei bus pastebėta netikslumų, teks juos šalinti, tad ir laiko sąnaudos bus didesnės. Dar vienas etapas - dokumentų registravimas Registrų centre, šis procesas gali užtrukti nuo 1 iki 10 darbo dienų. Taigi, apibendrinant galima daryti išvadą, kad visam procesui prireiks ne tiek jau ir mažai laiko - geriausiu atveju bent jau mėnesio; blogiausiu - reikės bent 2 - 3 mėnesių.

Melioracijos sistemos kadastriniuose planuose

Kadastriniai planai yra svarbūs dokumentai, kuriuose pateikiama informacija apie žemės sklypus, jų ribas, plotą ir kitus svarbius duomenis. Šiuose planuose naudojami sutartiniai ženklai, kurie leidžia aiškiai ir suprantamai pavaizduoti įvairius objektus ir elementus, esančius žemės sklype. Vienas iš svarbių elementų, kurie gali būti pavaizduoti kadastriniuose planuose, yra melioracijos sistemos.

Melioracija - tai kompleksas priemonių, skirtų pagerinti žemės ūkio naudmenų būklę, reguliuojant vandens režimą, mažinant dirvožemio eroziją ir gerinant jo derlingumą. Melioracijos sistemos gali apimti įvairius inžinerinius įrenginius, tokius kaip drenažo sistemos, kanalai, polderiai ir kita.

Kadastriniuose planuose melioracijos sistemos ir jų elementai yra vaizduojami naudojant specialius sutartinius ženklus. Šie ženklai leidžia identifikuoti melioracijos įrenginių tipą, jų išdėstymą ir kitas svarbias charakteristikas. Pavyzdžiui, drenažo vamzdžiai gali būti vaizduojami punktyrine linija, o kanalai - ištisine linija su nurodytu pločiu. Taip pat gali būti naudojami specialūs simboliai, žymintys šulinius, siurblines ir kitus melioracijos sistemos elementus.

Sutartinių ženklų naudojimas kadastriniuose planuose yra labai svarbus, nes jie leidžia specialistams ir žemės savininkams lengvai identifikuoti melioracijos sistemas ir jų elementus. Tai ypač svarbu planuojant žemės ūkio darbus, atliekant statybas ar kitas veiklas, kurios gali turėti įtakos melioracijos sistemų veikimui.

Žemiau pateikta lentelė su pavyzdžiais, kaip gali būti pavaizduoti kai kurie melioracijos elementai kadastriniuose planuose.

Be melioracijos sistemų vaizdavimo, kadastriniuose planuose taip pat gali būti pateikiama informacija apie kitus inžinerinius tinklus, tokius kaip elektros linijos, dujotiekiai, vandentiekiai ir kita. Šie tinklai taip pat yra vaizduojami naudojant sutartinius ženklus, kurie leidžia identifikuoti jų tipą, išdėstymą ir kitas svarbias charakteristikas.

Kadastrinių planų skaitymas ir supratimas yra svarbus įgūdis visiems, kurie susiję su žemės valdymu ir naudojimu. Todėl būtina atkreipti dėmesį į sutartinius ženklus ir jų reikšmes, kad būtų galima teisingai interpretuoti kadastriniuose planuose pateiktą informaciją.

Drenažo baseino schema.

tags: #ka #reiskia #nk #kadastriniuose #planuose