Kabantys sodai - tai ne tik senovės stebuklas, bet ir modernus būdas įnešti gamtos į savo namus. Šiame straipsnyje apžvelgsime kabantys sodų istoriją, tradicijas, modernius projektus ir patarimus, kaip įsirengti kabantį sodą savo namuose.
Kabantys Babilono Sodai
Kabantys Babilono sodai (arba Semiramidės sodai) - sodų kompleksas, pastatytas senovės mieste Babilone, Eufrato pakrantėje. Laikomi vienu iš senovės septynių pasaulio stebuklų. Manoma, kad šie sodai sukurti apie 600 m. pr. m. e.
Pasak senovės graikų legendos, sodai buvo sukurti, nes karaliaus Nabuchodonosaro II žmona Amytis ilgėjosi savo gimtųjų namų Medijoje. Karalius negalėjo žiūrėti į liūdinčią žmoną ir nusprendė ją nudžiuginti didžiuliais sodais, priminsiančiais jai namus ir kad ji pasijustų it miškais apaugusiuose gimtinės kalnuose.
Kabantys sodai turėjo būti prie upės, kad lengviau būtų juos drėkinti. Sodai buvo sukurti viena virš kitos buvusiose terasose, galėjusiose siekti 40 m aukštį. Visas statinys turėjo piramidės formą, nes aukščiau esančios terasos buvo mažesnės už žemiau esančias.
Terasos buvo išklotos akmens luitais, užlietais švinu. Kiekviena terasa laikėsi ant stambių suremtų akmeninių gegnių, kurios sudarė kolonadą. Statinio pagrinde buvo didelis ketvirtainis pamatas. Į sodus buvo sodinami įvairiausių rūšių augalai: figos, migdolai, riešutmedžiai, granatai, vijoklinės rožės, vandens lelijos ir daugybė kitų - buvo atgabenti iš visos imperijos.
Sodams drėkinti buvo naudojamas Eufrato upės vanduo. Siurbliais pakeltas iki viršutinės terasos, vanduo tekėjo žemyn, taip vėdindamas ir drėkindamas sodus. Kabantieji Babilono sodai yra vienintelis iš septynių pasaulio stebuklų, kurio tiksli vieta nėra aiški.
Trečioji teorija sako, kad legenda supainiojo lokacijas ir iš tikrųjų kalbėjo apie gerai dokumentuotus Asirijos karaliaus Sinaheribo (745-681 m. pr. Kr.) sodus Ninevijoje, kur karalius sodus įrengė savo jaunajai žmonai, princesei, kuri dulkėtame ir sausringame krašte labai ilgėjosi savo gimtinės žaliųjų kalvų ir miškų. Tvenkiniuose plaukiojo retos žuvys, o sode, narvuose, buvo laikomi reti paukščiai ir žvėrys.
Ninevija arba Ninevė - senovinis miestas, buvęs Aukštutinėje Mesopotamijoje, Tigro upės kairiajame krante, ties dabartiniu Mosulo miestu Irake.
Šiaudiniai Sodai: Lietuviškos Tradicijos
Kabantis sodas - tai iš šešiakampių narelių sudarytų ir ant siūlų suvertų šiaudelių, nendrių ar smilgų stiebelių junginys. Kabantys sodai yra priskiriami prie paprotinių menų, leidžiantys atskleisti tautos dvasinį gyvenimą, kūrybingumą, originalumą. Nuostabiai tobuli ir sudėtingi, jie yra vieni iš paslaptingiausių mūsų senųjų tradicinių dirbinių.
Šiaudiniai sodai - geometrinės formos dirbiniai, gaminami iš sausų rugių, kviečių šiaudelių ar kito augalinio pluošto. Sodo pynimui naudojami javų šiaudeliai yra veriami ant siūlo sudarant trikampius ir kvadratus. Šios geometrinės formos pasirinktos neatsitiktinai. Senosiose kultūrose trikampiai simbolizuodavo dvasią, o kvadratai - materiją.
Šiaudiniai sodai turi ir daugiau simbolinių reikšmių. Nuo seno žinoma, kad sodai buvo labai svarbi mūsų tautos dalis, o šiaudas žmogų lydėdavo nuo pat kūdikystės. Anksčiau šiaudų sodai buvo kabinami virš kūdikio lopšio. Taip pat sodai būdavo veriami ruošiantis didžiosioms metų šventėms - Kalėdoms bei Velykoms ir kabinami palubėje taip sukuriant šventinę darnos, grožio ir tvarkos erdvę apie stalą.
Sodų rišimas (šiaudinių sodų rėda) išliko gyvybingas iki šių dienų, todėl tradiciniai šiaudiniai sodai gali puošti kiekvieno iš mūsų namus. Patalpose sodai kabinami prie lubų, taip, kad galėtų reaguoti į mažiausią oro krustelėjimą.
Šiaudiniai sodai Lietuvoje ir kaimyninėse valstybėse turi skirtingus pavadinimus. Lietuvoje dažniausiai sutinkami pavadinimai: liktorius (Varėnos, Panevėžio r.); voras (Ukmergės r.); vorys arba pajonkas (Suvalkai, lenk.
Šiandien sunku pasakyti, kiek senas šis paprotys, nes nėra nei istorinių, nei etnografinių užrašų, galinčių paliudyti šio papročio atsiradimo laiką. Manoma, kad įvairių dirbinių gamyba iš augalinio pluošto yra vienas seniausių žmonijos amatų. Kabančiais sodais puošė namus, dovanojo vestuvių ir vaiko gimimo proga. Nuo XX a. pradžios šiaudiniais žaislais puošė kalėdines eglutes.
Kabantys sodai Lietuvoje vadinti rojumi, dangumi, voru, pajonku, žarondeliu, žvakių žvakide. Tokie sodai buvo kabinami sakralinėj vietoj - virš stalo gerajame namo gale, prie kurio rinkdavosi šeima. Kabančių sodų įvairovė stulbinanti - nuo simetriškos tūrinės geometrijos iki puošniausių disko formos sodų.
Paprasčiausias ir labiausiai paplitęs sodas buvo rombo arba tiksliau - dviejų piramidžių su bendru pagrindu pavidalo. Piramidė smaigaliu į viršų vadinama antžemine, kuri kaupianti ir įkūnijanti, o piramidė smaigaliu į apačią - požeminė, kuri atiduodanti. Tarp jų - žemė. Tai visatos modelis, pasaulio medis, darnos ir harmonijos simbolis.
Sodo paskirtis - kaupti kosminę energiją ir ją skleisti, atiduoti sėdintiesiems po sodais. Todėl jie ir buvo kabinami virš stalo, o stalas yra sakralinė vieta, kur susirenka visa šeima. Sodas prie stalo esančiuosius harmonizuoja, „gludina jų kampus“, stiprina sveikatą, duoda daugiau energijos.
Dažnas sodų piramidės puošybos elementas - paukščiukai, kurie kaip sielos, palaiko ryšį su mirusių pasauliu, džiovintos aguonos, linai, gėlės. Savo puošyba išsiskyrė tie sodai, kurie buvo skirti jaunavedžiams, ar gimus vaikui. Tokių sodų pagrindinis motyvas - dvi figūrėlės, viduje pakabinti lopšeliai, saulutės ar kiaušinis, o kūdikiui gimus į sodus pridėdavo angelų, saulučių. Juos kabindavo virš lopšio.
Senovėje sodus verdavo ne ant siūlo, o ant arklio uodegos plauko. Dar plauką įlydydavo į vašką, kad šie geriau suktųsi. Nuo seniausių laikų javo šiaudas branginamas ir simboline, ir maistine prasme. Su juo buvo elgiamasi pagarbiai, nes į javo šiaudą žiūrėjo kaip į žmogaus kūną. Šiaudas (kūnas) „išnešioja“ varpą, grūdą (sielą).
Kaip kiekvienas daiktas, taip ir padaryti šiaudiniai sodai sensta, patamsėja, lūžta. Džiugu, kad mūsų dienomis sodų vėrimo tradicija atgimsta.
Šiaudinio sodo kaina neretai sunkiai įvertinama, kadangi reikalauja daug darbo energijos ir kūrybos. Lietuvoje vidutinio dydžio šiaudinio sodo kaina svyruoja nuo 50 iki 150 EUR. Žinoma, kaina priklauso nuo šiaudinio sodo sudėtingumo, papuošimo, dydžio ir žinoma rišėjo. Neretai šiaudiniai sodai yra individualus ir vienetiniai kūriniai, todėl jų kaina gali labai stipriai skirtis. Dideli arba daug smulkių detalių turintys šiaudiniai sodai gali kainuoti kelis šimtus eurų.
Šiaudinio sodo kaina sudaro te tik reikiamų medžiagų kiekis, tačiau ir jų paruošimo ir žinoma šiaudinio sodo vėrimo trukmė. Interneto svetainėje www.kumutis.lt prekiaujama sertifikuotų tautodailininkų šiaudiniais sodais. Elektroninėje parduotuvėje yra galimybė įsigyti jau išvalytų šiaudų sodų ar kitų rankdarbių gamybai.
Jeigu šiaudinio sodo rišti nėra tekę, galite įsigyti rinkinius šiaudinių sodų gamybai, kuriuose rasite visas reikiamas medžiagas ir instrukcijas, kaip pačiam suverti pirmuosius šiaudinius sodus.
Modernūs Kabančių Sodų Projektai
Šiandien sunku pasakyti, kiek senas šis paprotys, nes nėra nei istorinių, nei etnografinių užrašų, galinčių paliudyti šio papročio atsiradimo laiką. Manoma, kad įvairių dirbinių gamyba iš augalinio pluošto yra vienas seniausių žmonijos amatų. Kabančiais sodais puošė namus, dovanojo vestuvių ir vaiko gimimo proga. Nuo XX a. pradžios šiaudiniais žaislais puošė kalėdines eglutes.
Šiandien panašių žaliųjų plotų vizijos vis dažniau atsispindi projektuojant gyvenamuosius pastatus dideliuose miestuose, kuriuose tiesiog labai trūksta erdvės augalams. Laikas parodys, ar šis ir kiti panašūs projektai su kabančiųjų sodų gausa dangoraižiuose pasiteisins kaip tvarios ir ekologiškos urbanistikos sprendimai.
Gyvenamasis kompleksas „Kabantieji sodai“ („Hanging Gardens“) tapo didelio masto statybų projektu, kuris leido sukurti patogų ir modernų būstą 98 šeimoms. Dėl tikslių skaičiavimų ir šiuolaikinių technologijų, gyvenamuosius namus uolose galima suprojektuoti be ypatingos žalos aplinkai. Prabangūs butai suprojektuoti 8 šlaito terasose. Pastatai buvo statomi griežtai atsižvelgiant į gamtoje sukurtas terasas. Koncepciją sukūrė architektai Merih Feza Yildirim, Serdar Uslubas, Damla Duru ir Ali Can Helvacioğlu. Idėja realizuota per 5 metus.
Ši įspūdinga struktūra sukurta Prancūzijos miestams Anžė ir Paryžiui. Pasak architekto, pastatas projektuotas tikintis sustiprinti vizualią jungtį su vietos gamta, mat jame būtų pasodinti daugiamečiai augalai, krūmai ir medžiai. „Projekto koncepcija - pastatyti pastatą „kempinę“, kurį dengtų tai vietai būdingi augalai. Objektas turėtų sunaudoti nedaug energijos, surinkti lietaus vandenį ir pagerinti vietos gyventojų gyvenimo kokybę“, - apibendrino V.Callebaut.
Šiuo metu Džakartoje į dangų įspūdingai įsirėmę jau puikuojasi 88 dangoraižiai, siekiantys 150 m ir didesnį aukštį. Tačiau vos po kelių metų šiame mieste turėtų būti įgyvendintas ir ambicingiausias bei įspūdingiausias Džakartos vizijos projektas, laikomas tikro vertikaliojo miesto įsikūnijimu. Tai ‒ megapolio erdvės į aukštį pratęsimas, pavadintas „Peruri 88“.
Šis grandiozinis projektas yra išskirtinis ne tik dydžių užmojais, bet ir aukštuminio apželdinimo planais - įgyvendinus projektuotojų sumanymus, įvairiuose dangoraižio lygiuose plytės ištisi parkai ir sodai. Išskirtinio dangoraižio „Peruri 88“ projektą įgyvendinti parengė pasaulyje žinoma architektūros kompanija MVRDV kartu su partneriais iš architektūros ir urbanistinio planavimo įmonės „The Jerde Partnership“.
Jo autoriai suplanavo, kad 400 m aukštį siekiančiame pastate bus įkurtos įvairiai paskirčiai pritaikytos patalpos ir erdvės. Moderniame dangoraižyje ne tik įsikurs daug gyventojų, bet ir veiks komercinės įmonės, prabangus viešbutis, keturių aukštų automobilių stovėjimo aikštelė, santuokų institucija, mečetė, kino teatras, į renginius kvies ir didžiulis lauko amfiteatras.
Vis dėlto pastato „Peruri 88“ konstrukcija nėra tokia sudėtinga, kokia atrodo iš pirmo žvilgsnio. Pastatas turės keturias pagrindines šerdis - bus pastatyti keturi aukšti, įprastos konstrukcijos bokštai ir juos it tiltai sujungs sukonstruoti iš kelių aukštų tūriai.
Viršutinę dangoraižio dalį nuo 44 iki 86 aukštų užims prabangus viešbutis, kuris kils į viršų nuo platformos su žaliuojančiu parku, baseinu bei santuokų institucija ir panoraminiu restoranu. Viešosios paskirties įstaigos užims pastato dalį iki septinto aukšto.
Pasak vieno iš MVRDV įkūrėjų Winy Maaso, kompleksas „Peruri 88“ yra mini vertikalusis miestas ir jis reprezentuoja naują, tankiai apgyvendintą, sėkmingai socialiai funkcionuojančią Džakartą. Šis mini miestas tiesiogine prasme išaugs iš kito miesto ir taps Džakartos augimo bei plėtros paminklu.
Prabangus nekilnojamasis turtas su kabančiais sodais Visame pasaulyje yra dvarų, kurie nustato naujus prabangos ir ekstravagancijos standartus. Nekilnojamas turtas visada buvo turto ir statuso simbolis, o brangiausi iš jų - tikri brangakmeniai pasaulio finansų elito karūnoje. Nors prabangūs namai dažniausiai asocijuojasi su aukštomis kainomis, šios brangiausias nekilnojamasis turtas pasaulyje išsiskiria išskirtine verte. Jų kainos viršija įprastas rinkos ribas, patraukdamos milijardierių, įžymybių ir investuotojų iš viso pasaulio dėmesį.
Prabangaus nekilnojamojo turto rinka yra nuolat augantis segmentas, kurį skatina turtingi investuotojai, ieškantys unikalaus turto. Išskirtiniai namai, butai ir rezidencijos dažnai yra statuso ir jų pirkimo simbolis prabangos investicija. Išskirtinis nekilnojamasis turtas atspindi pasaulines tendencijas, o jo kainos priklauso nuo vietos, paklausos ir prieinamumo - kuo išskirtinesnė teritorija, tuo kaina didesnė. Šioms kainoms įtakos turi ir tokie veiksniai kaip unikali architektūra, istorija ir pažangios technologijos.
Brangiausias nekilnojamasis turtas pasaulyje:
- Antilla - Indija
- Vieta: Mumbajus, Indija
- Savininkas: Mukešas Ambani
- Numatoma vertė: Apie 2 mlrd. USD
Antilla tai privati gyvenamoji vieta 173 metrų aukščio ir 27 aukštų, pastatytas Indijos milijardieriui Mukešui Ambaniui, vienam turtingiausių žmonių pasaulyje.
- Vila Leopolda - Prancūzija
- Vieta: Žydrajame krante, Prancūzijoje
- Savininkas: Lilija Safra
- Numatoma vertė: Apie 750 mln. USD
„Villa Leopolda“, esanti garsiajame Žydrajame krante Prancūzijoje, yra viena iš labiausiai prabangūs nekilnojamojo turto objektai Europoje. Rezidenciją supa vešlūs sodai, kuriuose dirba apie 50 sodininkų, kad jie būtų puikios būklės.
- Vienas - Jungtinės Valstijos
- Vieta: Bel-Air, Los Andželas, Jungtinės Amerikos Valstijos
- Numatoma vertė: 500 milijonų dolerių
„The One“ yra vienas iš ekstravagantiškiausių kada nors pastatytų dvarų Jungtinėse Valstijose. Išskirtiniame Los Andželo Bel-Air rajone esantis turtas buvo įvertintas 500 mln. Tai turėjo tapti brangiausia privačia rezidencija pasaulyje.
Prabangus nekilnojamasis turtas Lietuvoje:
Nekilnojamojo turto (NT) plėtros įmonė „SBA Urban“ šalia Palangos, Kunigiškėse, baigia įgyvendinti projektą „Kopų slėnis“. Penkių išskirtinės architektūros namų ansamblio statybos beveik hektaro teritorijoje, pušyne vos 150 m nuo jūros, truko kiek daugiau nei metus, tačiau projektui buvo rengiamasi nelyginamai ilgiau.
„Kopų slėnį“ sudaro penki trijų aukštų A++ energinės klasės pastatai, juose - iš viso vos 65 apartamentai nuo 18 kv. m iki daugiau kaip 80 kv. m su dideliais 9 kv. m balkonais. Vidutinė 1 kv. m su visa apdaila pardavimo kaina - apie 5300 eurų.
Pagrindiniai prabangaus nekilnojamojo turto Lietuvoje ypatumai:
- Aukščiausius gyvenamiesiems namams keliamus tvarumo reikalavimus.
- Įrengta rekuperacija, dujinis grindinis šildymas, saulės kolektoriai ant stogų.
- Šildymo ir vėsinimo kaštus taupo languose įdiegta saulės kontrolė.
- Ergonomiški ir erdvūs balkonai.
- Individualūs interjero dizaino projektai.
„Kopų slėnio“ projektas pareikalavo ne vienos profesionalios įmonės komandinių pastangų. Patyrę, savo darbą išmanantys įvairių sričių įmonės „Sanotela“ specialistai užtikrino, kad visos siūlomos plataus spektro inžinerinių sistemų įrengimo paslaugos būtų kokybiškai įgyvendintos pagal užsakovo pageidavimus. Prestižinių apartamentų komplekse įrengti pastatų vandentiekio, lietaus ir buitinių nuotekų tinklai.
Kaip Įsirengti Kabantį Sodą Namuose
Didžiausias kabantis šiaudinis sodas
Kabantys sodai - tai puiki galimybė išnaudoti vertikalias namų erdves gėlių, daržovių ar prieskonių auginimui.
Reikalingi įrankiai ir medžiagos:
- Akumuliatorinis gręžtuvas
- Rankinis pjūklas arba metalo pjūklas
- „T“ formos liniuotė
- Matavimo ruletė
- Žymeklis
- Gulsčiukas
- Apsauga akims
Žingsniai:
- Raskite vietą, kurią saulė apšviečia mažiausiai 4 valandas per dieną.
- Praverkite lynus per vandens latakuose padarytas skylutes ir pasiekę norimą aukštį užtvirtinkite laikikliais.
- Uždėkite tinklelio juostą virš nutekamųjų skylučių, tam, kad neprasisunktų dirvožemis.