Transportas yra svarbi Lietuvos Respublikos ekonomikos ir socialinės infrastruktūros dalis, kurios funkcija - tenkinti visuomenės ir ūkio subjektų poreikius, vežant krovinius bei keleivius. Tai prisideda įgyvendinant pamatinius Bendrosios rinkos principus - laisvą prekių ir paslaugų judėjimą. Globalizacija ir didesnės Europos koncepcija iškelia naujus uždavinius transporto sistemai. Šiai plėtojasi krovininis gabenimas tiek nacionaliniais, tiek tarptautiniais maršrutais kelių transportu.
Kelių transportas - sudėtinė Lietuvos Respublikos ūkio ir socialinės infrastruktūros dalis, susijusi su keleivių ir krovinių vežimu keliais. Šis didėjimas, ypač Lietuvai tapus ES nare, Lietuvos transporto politika tapo bendros ES transporto politikos dalimi.
Logistikos verslo perspektyvos ir iššūkiai
Taip pat svarbu yra naujų rinkų atvėrimas ir perėjimas prie sistemos be leidimų. Šiuos dvišalius vienkartinius važiavimo į ES valstybes leidimus pakeitė EB leidimai. Vienkartiniai leidimai reikalingi tik važiuojant į ne ES šalis. Išsiplėtus ES, akivaizdžiai pastebimas konkurencijos augimas tarp Lietuvos vežėjų ir vežėjų iš kitų ES šalių.
Transportas - ūkio šaka, atliekanti dvi funkcijas: keleivių vežimą ir krovinių gabenimą įvairiomis transporto priemonėmis. Transporto paskirtis - pristatyti krovinius iš vieno taško į kitą. Krovinys arba keleivis vežimas gali būti paprastas, tai yra, kai naudojamas vienos rūšies transportas, ir kombinuotas, kai naudojama keletas rūšių. Atskiros transporto rūšys - kelių, geležinkelių, jūrų, vidaus vandenų, oro transportas - sudaro bendrą transporto sistemą.
Pastaruoju metu Lietuvos transporto sektoriaus sukuriama pridėtinė vertė Lietuvos BVP atžvilgiu vis didėja. Tai atspindi Lietuvos Respublikos Statistikos departamento surinkti duomenys. Šios Lietuvos gyventojų pajamos ir atitinkamai perkamumo galios - visos šios prielaidos skatina tiek šalies vidinę, tiek tarptautinę prekybą. Šias tendencijas atspindi stabilus krovinių vežimų apimties didėjimas.
Transporto infrastruktūra Lietuvoje
Kelių transporto ypatumai
Kelių transportas užima ypatingą vietą bendroje transporto sistemoje. Mokslinėje literatūroje yra išskiriami tam tikri kelių transporto privalumai ir trūkumai. Svarbiausia kelių transporto savybė ir pranašumas - manevringumas. Šiais keliais, taip pat sunkiai pravažiuojamu reljefu. Nepaisant tam tikrų trūkumų, konkurencinėje kovoje dėl krovinių pastaraisiais metais laimi kelių transportas.
Iš pavyzdžio aiškiai matyti, kad krovinių gabenimo kelių transportu apimtys kiekvienais metais stabiliai viršija krovinių gabenimo geležinkelių transporto apimtis.
Krovinių gabenimo organizavimas
Siekiant kuo efektyviau išnaudoti savo darbuotojų ir technikos galimybes, ūkio subjektai, gabenantys krovinius kelių transportu, gali organizuoti prekių gabenimą keliais būdais. Vežėjas arba pats susiranda klientus, arba patys klientai užsako transportą ar transportavimo paslaugas. Vežėjas stengiasi tikslingai suplanuoti maršrutus, siekdamas efektyviai išnaudoti transporto priemonės pajėgumus (talpą), todėl dažnai iškrauna krovinius keliose vietose, kur siuntėjai pasirūpina juos perkrauti į artimojo susisiekimo transporto priemones.
Šis vežėjų rūpestis yra surasti tinkamą atgalinį krovinį, bent jau tolimojo krovininio vežimo ruožui. Transporto priemonės pajėgumai dažnai išnaudojami tik iš dalies, nes paskirties vietoje paprastai nebūna atgalinio krovinio, tad pirmiausia reikia važiuoti ten, kur yra surinkta parengtinio vežimo krovinys. Dažnai krovinius tenka gabenti ne į vieną įmonę, o išvežioti į kelias vietas, tad susidaro papildomi atgaliniai reisai. Nesunku įsivaizduoti, kiek daug laiko reikia tokiems vežimams. Dažnai vieniems kroviniams iškrauti prireikia visos dienos (įskaitant ir laukimo laiką), tik kitą dieną galima paimti atgalinį krovinį. Tolimieji vežimai, kurie turi tik jiems skirtus leidimus, neturi galimybės optimaliai jų formuoti.
Linijiniai (maršrutiniai) vežimai
Tai vežimai nuolatiniu maršrutu tarp įvairių vietovių. Pavyzdžiui, firma turi nuolat tam tikrą kiekį kokios nors produkcijos gabenti į tam tikrą vietą (pvz.: kokią nors gamyklą). Yra ir kita galimybė. Kai įmonė didelė, linijinius gabenimus galima organizuoti tarp atskirų jos filialų. Vežėjai surenka siuntas tam tikriems maršrutams, jas filialui, o šis po to išskirsto prekes savo regione. Kroviniai atgaliniam vežimui paprastai jau būna parengti.
Naudojamosios vežimo talpyklos, kroviniai būna iš anksto sukrauti, talpyklas tereikia perkrauti iš vienos transporto priemonės į kitą. Tokias linijas (maršrutus) galima organizuoti su kitais vežėjais, taikant įvairias kooperacijos formas. Visi susitarimai likusios turėtų būti kuo geriau išnaudoti transporto priemonės potencialą.
Kombinuotas krovininis transportavimas
Tai toks transportavimas, kurį taikant išnaudojami skirtingų transporto priemonių pranašumai. Bet koks kelių transporto priemonės dalyvavimas vienoje grandinėje vienu metu reikalauja didesnis laiko sąnaudos kroviniams perkrauti, taip pat iš galimų pavojų/trūkumų galima būtų paminėti priklausomybę nuo grafiko bei laiko nuostolius perkrovimo stotyse. Todėl kombinuotas gabenimas nėra greitesnė alternatyva kelių transportui. Svarbu kontroliuoti jį minutės tikslumu.
Šiuo aspektu labai svarbus ekspeditorius, kuris yra būtinas, kadangi būtent jis organizuoja transportavimo procesą ir rūpinasi tuo, kad informacija apie šį procesą pasiektų ir siuntėją, ir gavėją. Pagrindinės kombinuoto gabenimo formos yra hucke-pack gabenimo ir krovinių gabenimai talpyklose (konteineriuose). Hucke-pack gabenimai tai tokie gabenimai, kai viena transporto priemonė gabena kitą transporto priemonę. Šis hucke-pack gabenimas kombinacija tai autotransporto ir geležinkelio transporto priemonės kombinacija, kai pakrauti automobiliai dideliais atstumais transportuojami geležinkeliu.
Kiti hucke-pack gabenimai atliekami naudojant Ro-Ro tipo laivus: kai pakrautos kroviniais autotransporto priemonės gabenamos keltų tipo laivais. Antroji kombinuoto gabenimo forma - krovinių gabenimas talpyklose arba konteineriuose. Juose kroviniai gabenami ant įvairių padėklų, kurie yra skirti daugkartiniam naudojimui. Konteineriai ir padėklai prekėms vežti leidžia racionalizuoti jų pakrovimo ir iškrovimo procesus. Taip pakrovimo vienetas gali būti perkeliamas iš geležinkelio į automobilio transportą, iš jo - į vidaus vandenų laivus ir į jūrų laivus.
Multimodalinis pervežimas
Pastaruoju metu didesnį vaidmenį įgyja mišrūs (multimodaliniai) vežimai. Tai transporto vienetu, panaudojant kelias transporto rūšis. Vežėjas organizuoja vežimus, darbus ir paslaugas, suderintas su juo. Be to jis ima atsakomybę prieš krovinio savininką per visą krovinio transportavimo proceso laiką. Multimodaliniai vežimai geležinkelio-kelių transportu turi būti vykdomi, dažniausiai, specialiais tiesioginiais maršrutiniais traukiniais pagal greitą laiko tvarkaraštį. Traukinio eismo greitis iki 120km ir daugiau km per valandą. Multimodaliniai vežimai jūrų transportu atliekami daugiausiai dviejų tipų laivais: Ro-Ro (su horizontaliu pakrovimu-iškrovimu) ir Lo-Lo (su vertikaliu pakrovimu-iškrovimu).
Multimodalinis pervežimas - tai transportavimo būdas, kada krovinys vežamas panaudojant kelias transportavimo rūšis. Multimodalinio vežimo metu už visą vežimą nuo krovinio siuntėjo iki gavėjo procesą atsako vežėjas - multimodalinis operatorius . Išskirtinis multimodalinio vežimo bruožas - vežimo metu krovinį savo vardu draudžia vežėjas - multimodalinis operatorius. Svarbus suderinamumas ir kiekvienos transporto grandies įtaka bendram transportavimo procesui.
Tam, kad išskirti kelių transporto vaidmenį multimodaliniuose krovinių gabenimuose, būtina susipažinti su transporto sistemomis, organizuojamomis esant multimodaliniam pervežimui. Kiekviena sistema tam tikromis sąlygomis turi savus privalumus. Šios sistemos atsiradimą sąlygojo noras maksimaliai apkrauti naujas pažangias transporto priemones, išvengti krovinio sugadinimo perkrovimo metu, sumažinti perkrovimo proceso laiką ir transporto priemonės prastovas.
Dažniausiai multimodalinis gabenimas schema a/m - vagonas - a/m krovinys yra perkraunamas mažiausiai 6 kartus. Jei pridėti tarpinį rūšiavimą, pristatymą į tarpinį sandėlį ir perdavimą kitoms magistralinėms transporto priemonėms gauname 8 - 12, o kartais ir daugiau, perkrovimus. Konteinerinė krovinių pervežimo sistema. Dabartiniu metu tai labiausiai paplitusi multimodalinis pervežimas sistema. Pagal Internationale Transport Journal duomenis, dalį sudaro multimodaliniai pervežimai. Sistemos pagrindas yra griežtas techninis priemonių standartizavimas ir unifikavimas tarptautiniu lygiu.
Techninis priemonių standartizavimas ir unifikavimas grindžiamas moduline sistema, t.y. konteinerių matmens ir transporto priemonės atitinkamumas. Pagrindinę pasaulinio konteinerių parko dalį - 80( - sudaro universalūs ISO standarto didelio tonažo konteineriai. Krovinių pervežimas paketuose yra tarpinis tarp konteinerinės ir įprastinės krovinių pervežimo sistemos.
Pristatymo laikas sutrumpinamas 8 - 11 kartu. Krovinių pristatymo sistema sustambintomis krovininėmis vietomis - treileriais, t.y. automaašinos sunkiasvorėmis priekabomis, puspriekabėmis su uždarais arba specialiais nuimamais kėbulais. Pagrindiniai šios sistemos kroviniai, neįskaitant treilerius, yra maašinos, savaeigė technika, gabaritiniai ir sunkiasvoriai kroviniai. Gabaritiniai ir sunkiasvoriai kroviniai (vamzdžiai, metalinės konstrukcijos, t.t.) išdėstomi ir sutvirtinami transporto priemonėse - treileriuose, roltreileriuose, fletuose, sunkiasvorėse važiuoklėse, kas leidžia transportuoti agregatus be jų išardymo. Roltreileriai gali būti pakrauti ir iškrauti tik perkrovimo punktuose todėl jie naudojami treileriniais gabenimais jūrą ir upe grandyse. Kiti naudojami kontinentaliniuose gabenimuose naudojant sauskelės transportą.
Vienas pagrindinis šios sistemos trūkumas - žemas transporto priemonės keliamos galios ir krovumo išnaudojimas. Ši sistema aptarnauja palyginus mažus krovinių kiekius ir srautus nedideliuose atstumuose, integruoja keletą transporto rūšių. Pagrindiniai sistemos privalumai - linijinis laivų pakrovimo viename uoste padidinimas ir pelningas papildomo krovinio transportavimas, greitesnis mažų laivų perkrovimas, kas sumažina krantinės užimtumo laiką ir laivų prastovas. Sistema realiai leidžia sutaupyti krovinių pristatymo laiką atliekant pervežimus linijiniais laivais.
Duomenys leidžia daryti išvadą, kad praktiškai nei viena multimodalinis pervežimas sistema negali būti įgyvendinama nepanaudojant kelių transporto.
Teisinis reguliavimas
Pagrindinis nacionalinis teisės aktas, reglamentuojantis LR kelių transporto sistemos teisinį reguliavimą ir valdymą, yra Lietuvos Respublikos kelių transporto kodeksas, kuris reguliuoja keleivių, bagažo, krovinių ir pašto, dokumentų siuntų vežimų organizavimą ir vykdymą, vežimų valstybinį valdymą ir kontrolę bei atsakomybę už turtinę žalą. Kelių transporto kodeksas įsigaliojo 1996 m. gruodžio 11 d. Vėliau jis buvo ne kartą keistas ir pildytas.
Šiame kodekse numatyta, kad užsakymo pateikimo būdą pasirenka siuntėjas. Važtaraštyje turi būti nurodoma surašymo vieta ir data, siuntėjo - juridinio asmens pavadinimas arba fizinio asmens vardas ir pavardė, adresas, gavėjo - juridinio asmens pavadinimas arba fizinio asmens vardas ir pavardė, adresas, vežėjo pavadinimas ir adresas, vežėjo pateiktos transporto priemonės markė ir valstybinis numeris, krovinio pavadinimas, krovinio svoris ar kiekis, krovinio pakrovimo vieta ir laikas, krovinio iškrovimo vieta, mokestis už vežimą ir suteiktas paslaugas, vežant pavojingą krovinį - jo klasė ir nustatytas numeris.
Šio važtaraščio rekvizitus nustato Finansų ministerija. Vežėjai gaudami šį dokumentą, turi problemą, kadangi jų turimi automobiliai seni.
LINAVA narystė
Nors narystė asociacijoje "Linava" nėra privaloma, ji gali suteikti nemažai privalumų. "Linava" atstovauja vežėjų interesams, teikia konsultacijas, organizuoja mokymus ir padeda spręsti įvairius klausimus, susijusius su transporto veikla. Taip pat narystė "Linava" gali būti naudinga siekiant gauti leidimus ir licencijas, reikalingas tarptautiniams pervežimams.
Rekomendacijos pradedantiesiems
Pradedant logistikos verslą, svarbu įvertinti rinkos poreikius, konkurenciją ir galimus iššūkius. Reikėtų atkreipti dėmesį į šiuos aspektus:
- Transporto priemonės: Vilkiko komplektas gali kainuoti nuo 30 tūkst. litų už stipriai dėvėtą, tačiau nauji vilkikai reikalauja didelių investicijų.
- Konkurencija: Ypač didelė konkurencija tarp vežėjų į Rusiją.
- Euro standartai: Europoje galioja Euro5 standartas, o mažesniems standartams reikia specialių technologijų (AdBlue), kurių kainos siekia dešimtis tūkstančių.
- Ekonominė situacija: Politinė įtampa su Ukraina ir Rusija gali paveikti logistikos verslą.
- Klientų paieška: Reikia turėti pažįstamų, kad surasti ką vilkti, arba traukti Girtekos priekabas.
- Remontas: Ypatingai brangus, todėl reikės turėti pažįstamų šrotuose.
Jei turėtumėte atliekamus 50 tūkst. eurų, geriau jų nekišti į transportą, nes stipresni jau iš anksčiau ten vietas užsiėmę. Patariama svarstyti apie paprastesnę logistiką - mikroautobusiukais, puspriekabėmis.
Išvados
Atsižvelgiant į rinkos ypatumus, teisinį reguliavimą ir rekomendacijas, galima sėkmingai pradėti ir plėtoti logistikos verslą Lietuvoje. Tačiau būtina atidžiai įvertinti rizikas ir galimybes, nuolat tobulinti savo žinias ir prisitaikyti prie besikeičiančių rinkos sąlygų.