Geriausias maistas kūdikiui yra mamos pienas. Su mamos pienu mažylis gauna lengvai įsisavinamas maistines medžiagas, vitaminus, mineralines, biologiškai aktyvias medžiagas, imuninius kompleksus, leidžiančius kūdikiui augti ir harmoningai vystytis. Iki 4-6 mėn. kūdikiui mamos pienas yra pagrindinis ir dažnai vienintelis maistas, reikalingas normaliam augimui ir vystymuisi.
Hormonai ir laktacija
Gimus kūdikiui ir pasišalinus placentai, moters organizme pasikeičia hormonų sudėtis. Sėkmingai laktacijai ypatingą reikšmę turi du hormonai: pagumburio liaukos hormonas prolaktinas ir pieno tekėjimo hormonas oksitocinas. Pastarasis žindyvės organizme išsiskiria kiekvieno žindymo metu, o prolaktino naujų dozių išsiskyrimą stimuliuoja ne tik dažnas kūdikio žindymas, bet ir gera moters savijauta bei noras žindyti.
Motinos pieno gamybai nemažiau svarbu visavertė žindyvės mityba ir pakankamas skysčių vartojimas.
Žindyvės mityba
Reikėtų žinoti, kad mamos pieno kokybė maistinių medžiagų atžvilgiu nepriklauso nuo suvalgyto maisto rūšies. Nėra tokių maisto produktų arba vaistažolių, skatinančių pieno gamybą. Todėl nereikia stengtis valgyti ypatingus, išskirtinius, egzotinius maisto produktus, galvojant, kad mamos pienas bus geresnis, ar del to jo gaminsis daugiau. Mamos pienas yra toks, kokio reikia kūdikiui, o jo kokybė atitinka augančio mažylio poreikius.
Žindyvės maisto medžiagų ir energijos poreikis skiriasi nuo įprastinių moters poreikių. Žindyvė kasdien su maistu turėtų gauti 120-130g baltymų, 100-120g riebalų, 450-500g angliavandenių, 2-2,5l skysčių, apie 2500-3000 kcal. Žindyvė turėtų laikytis pagrindinių sveikos mitybos taisyklių: maisto produktus rinktis atsižvelgiant į sveikos mitybos piramidę; valgyti ekologiškus, kuo įvairesnius, šviežiai paruoštus, antrąkart nešildytus maisto produktus.
Reikėtų vengti produktų, kurių sudėtyje yra konservuojančių, skonį ir spalvą gerinančių (dirbtinių aromatinių bei dažomųjų) medžiagų, taip pat šokolado, riešutų, citrusinių vaisių. Kiekvienai mamai svarbu, kad jos vaikas jaustųsi gerai, o teisinga mamos mityba turi tiesioginės įtakos gerai žindomo kūdikio savijautai.
Kūdikio žarnyno gleivinė yra labai jautri, todėl kai kurie mamos suvalgyti maisto produktai gali ją dirginti, t.y. išprovokuoti dujų susidarymą žarnyne arba net dieglių atsiradimą. Be to, mamos suvalgytas maistas gali kūdikį alergizuoti. Pastebėta, kad visų rūšių kopūstai, ridikėliai, ankštinės kutūros, žali pipirai, svogūnai skatina dujų susidarymą kūdikių žarnyne, dėl to jie tampa neramūs, mažiau žinda, daugiau atpylinėja. Ridikėliai, juodieji ridikai, griežčiai, česnakai, svogūnai, aštrūs prieskoniai pienui suteikia nemalonų kvapą bei skonį. Geriausia vartoti ekologiškus vaisius, uogas ir daržoves, tai yra užaugintus be jokių cheminių apsaugos medžiagų.
Pagrindinė kūdikių, maitinamų motinos pienu, alergijos priežastis yra vartojimas produktų, turinčių daug karvės pieno baltymo (varškė, sūris, jogurtas). Tai ypatingai dažna problema pirmųjų mėnesių kūdikiams, kol jų žarnyno gleivinė nėra subrendusi ir labai jautri. Jei žindyvė valgo bei geria daug pieno produktų (ypač koncentruotų), stambus karvės pieno baltymas iš mamos pieno patenka į kūdikio organizmą ir gali iššaukti kūdikio alerginę reakciją. Jeigu kūdikio virškinimo trakto sutrikimai arba bėrimai yra susiję su pieno produktų vartojimu, tuomet žindyvė turėtų sumažinti arba iš viso atsisakyti pieno produktų, kol subręs kūdikio žarnyno gleivinė( iki 4-6 mėn).
Tai nėra lengva. Sudarykite sąrašą jau minėtų produktų, kurie galėtų neigiamai veikti kūdikį. Suvalgius vieną iš šių produktų, po žindymo atidžiau stebėkite kūdikį, ar jam nepasireiškia alergijos požymiai ( bėrimai), vaikas neramus, verkia, atsirado dieglių priepuolis, vidurių užkietėjimas, viduriavimas ar kt.. Jeigu atsirado bent vienas iš aukščiau išvardintų požymių, mama turėtų atsisakyti šio produkto maždaug 10 dienų.
Žindanti mama turi ypatingai atsargiai rinktis maisto produktus per pirmą kūdikio gyvenimo mėnesį, nes mažylio žarnyno gleivinė yra labai jautri ir todėl jis greitai reaguoja į mamos dietos pažeidimus. Vėliau mama gali po truputį plėsti suvalgomų maisto produktų asortimentą ir stebėti ar tai neatsiliepia kūdikio savijautai.Taigi, maitinant krūtimi, reikėtų atsisakyti netgi tų produktų, kurių netoleruoja vienas ar keli artimiausi giminaičiai (kūdikis gali būti paveldėjęs šią savybę).
Mamai neleistina vartoti bet kokių alkoholinių gėrimų - alkoholis iš motinos pieno patenka į kūdikio organizmą. Maitinančiai motinai be gydytojo leidimo negalima vartoti jokių vaistų, vaistažolių; nerekomenduotina buityje naudoti cheminių medžiagų, nes didesnis ar mažesnis jų kiekis patenka į mamos pieną.
Skysčių vartojimas
Norint užtikrinti pakankamą laktaciją, žindyvė turėtų išgerti reikiamą skysčių kiekį: apie 2,5 litro per parą įvairių skysčių. Kad per pirmas dienas po gimdymo staiga nepradėtų gamintis labai daug pieno mamai užtektų suvartoti apie1,5 litro skysčių. Visi gėrimai turi būti saugūs - nesukelti problemų nei pačiai moteriai, nei kūdikiui. Žindyvei netinka vaisvandeniai, gėrimai, prisotinti angliarūgšte, sultys iš koncentratų tetrapakuose (tokios sultys gaminamos iš neatrinktų vaisių, yra rūgščios, aštrios). Kavą ir juodąją arbatą reikėtų gerti saikingai (per parą - vieną puodelį kavos ir vieną puodelį arbatos). Šie gėrimai veikia šlapinimąsi (jis padažnėja), todėl organizmas netenka daugiau skysčių ir mineralinių medžiagų.
HiPP yra kūdikių maistelio gamintojas, tačiau jo asortimente žindyvė ras produktų ir sau. Daugeliui mamų jau yra žinoma tirpi granuliuota HiPP žindyvių arbata. Ji pagaminta iš anyžių, dilgėlių, pankolio, kmynų, melisos bei ožiarūčio ekstraktų. Vaistažolių ekstraktai šioje arbatoje yra tokios koncentracijos, kad nesukeltų pašalinio poveikio nei mamai, nei kūdikiui. Žindyvių sultys iš raudonų vaisių pagamintos be cukraus su geležimi, jodu, vitaminais, cinku. Bio žolelių arbatos sudėtyje yra anyžius, pankolis, kmynai, melisa, citrininė verbena, išauginti ekologinės žemdirbystės ūkiuose. Sulčių gėrimų žindyvei rekomenduojama išgerti apie 0,5 litro per parą.
Ką daryti, jei trūksta pieno?
Jei kūdikis keliasi naktimis, tai nereiškia nei kad pieno trūksta, nei kad pienas „per liesas“ ir problemą išspręs „sotesnis“ mišinukas. Kai kurios mamos klaidingai įsivaizduoja, kad pieno gaminasi pakankamai tik tuo atveju, jei krūtys „sprogsta“ nuo pieno. Pieno gamybai susireguliavus (krūtims pradėjus gaminti tiek, kiek kūdikis „užsako“), krūtys turi būti gan minkštos, kartais net atrodyti tuščios. Matuoti krūtyse pagaminamą pieną pientraukiu yra netinkamas būdas, nes tiek, kiek ištraukia kūdikis, neištraukia joks pientraukis. Nepriklausomai nuo to, kiek pieno ištraukiate, pagrindinis požymis, kad maisto kūdikis gauna pakankamai, yra jo svorio augimas ir sauskelnių turinys.
Galimos pieno trūkumo priežastys:
- Neteisingas ir/ar retas žindymas. Neištuštinant ir nestimuliuojant krūtų organizmas „supranta“, kad atėjo metas nutraukti pieno gamybą.
- Hormoniniai sutrikimai, ligos. Pieno gamybą (kaip ir kitas mūsų organizmo reakcijas) reguliuoja hormonai, tad endokrininės sistemos ligomis ar diabetu sergančios, įvairių hormoninių sutrikimų turinčios, aukštu kraujo spaudimu besiskundžiančios moterys gali susidurti su pieno sumažėjimu ar dingimu.
- Vaistai, homeopatiniai preparatai. Dauguma šiuolaikinių vaistų yra saugūs krūtimi maitinančioms motinoms ir jų kūdikiams, tačiau kai kuriuose vaistuose esančios cheminės medžiagos (pavyzdžiui, vaistuose nuo peršalimo esantis pseudoefedrinas) gali turėti neigiamos įtakos pieno gamybai. Pastebima, kad pieno gali sumažėti dėl šalavijų, petražolių, pipirmėčių, geriant šių žolelių arbatas ar vartojant homeopatinius preparatus, maisto papildus su jomis.
- Čiulptukai ir buteliukai. Traukti pieną ar pieno mišinį iš buteliuko yra gerokai lengviau, nei iš krūties, be to, valgant iš buteliuko ir krūties kūdikio burnytė, liežuvis ir žandikaulis „dirba“ kiek kitaip. Tad prie buteliuko įpratusiam kūdikiui sunku tinkamai paimti ir ištuštinti krūtį. Tai lemia pieno sumažėjimą. Jeigu norite atsisakyti buteliuko ir grįžti prie natūralaus žindymo, krūtį paduokite kuo dažniau, kūdikis vėl įpras ją žįsti, o pieno gamyba paspartės.
- Stresas. Žindymo pradžioje ar tolimesnio žindymo metu atsirandančios problemos kelia didžiulį stresą, jį sustiprina dažnai pasitaikantis aplinkinių pasmerkimas ar netikę pamokymai. Susidūrusios su bėdomis pasistenkite nesijaudinti, pasikonsultuokite su medikais ar žindymo konsultantais, drauge susidėliokite veiksmų planą ir jo laikykitės. Jokiu būdu nepliekite savęs!
Prieš pradedant aktyviai traukti pieną pientraukiu ir skatinti laktaciją, būtina įsitikinti, kad pieno tikrai trūksta. Krūtų suminkštėjimas, tuštumo krūtyse jausmas, ilgas kūdikio „kabėjimas ant krūties“, kūdikio noras daug žįsti naktį, irzlumas ir pan. nebūtinai rodo, kad trūksta pieno.
Kaip daugeliui jau yra tekę girdėti, mamos pieno gamyba vyksta pasiūlos-paklausos principu. Galite pasirinkti ir jums tinkamesnį, patogesnį laiko intervalą, pavyzdžiui, 12 min. pieną traukti, o 8 ilsėtis arba traukti 15 min., o ilsėtis 5 min. Norint taikyti intensyvaus traukimo metodą prireiks galingo dvigubo elektrinio pientraukio. Jei turite viengubą elektrinį pientraukį, retesniam naudojimui užteks ir jo. Tiesiog tuomet paeiliui po 10 min. stimuliuokite abi krūtis atskirai, o po to darykite trumpą 5 min. pertraukėlę, ir taip iš viso 3 kartus (t.y. iš viso užtruksite 1 val. Maždaug savaitę trunkančių traukimo seansų (t. y. 7 d. po 1 val. Jei pieną nusitraukinėjate vien tik pientraukiu (t. y. kūdikis nežinda ir maitinasi vien tik iš buteliuko), tuomet intensyvaus traukimo metodą užteks taikyti 1 kartą per savaitę. Jei naudodamosi pientraukiu pieno beveik nenutraukiate, krūtis vis tiek stimuliuokite ir toliau. Taikyti intensyvaus pieno traukumo metodą tinkamas bet kuris paros laikas. Tačiau daugelis mamų renkasi vakarą, kai kūdikis jau užmigo nakties miego. Tiesiog tuo metu būna mažiausiai trikdžių. Prireiks kelių dienų, kol organizmas duos atsaką į padidėjusį pieno poreikį. Pastebėjimas: jei taikote šį metodą, tačiau dar nematyti rezultatų, turėtumėte nenuleisti rankų bei laktaciją stimuliuoti ir toliau.
Kaip padidinti pieno gamybą. Patarimai maitinančioms motinoms.
Tyrimai
Dr. Fiona Jardine atliko tyrimą, kuriame dalyvavo daugiau nei 1700 metodą išbandžiusių mamų. Savo tyrime mokslininkė nustatė, kad 82 proc. Motinos pienas atitinka visus mitybos poreikius, aprūpina kūdikio organizmą antikūnais, padedančiais kovoti su infekcijomis ir apsaugančiais nuo alergijų, astmos ir nutukimo vyresniame amžiuje. Tiesa, ne visoms pavyksta kūdikį maitinti natūraliai.
Kiti patarimai
- Laikykitės sveikos uždegiminių procesų nesukeliančios dietos.
- Gerkite daug vandens.
- Natūralios sveikatos priežiūros šalininkai rekomenduoja pieno gamybą skatinti vaistinėmis ožragėmis ir laukiniais smidrais. Nors šios priemonės naudojamos jau daugybę metų, tyrimų, patvirtinančių šių priemonių saugumą ir efektyvumą, atlikta visai nedaug. Norite išmėginti tradicinę priemonę, kuri jums tiktų?