Žodį „etiketas“ turbūt visi esame girdėję ne kartą ir ne du. Tačiau, kokia yra tikroji jo reikšmė? Ar etiketas yra tik apie tai, kaip elgiamės prie stalo ir jį serviruojame prieš atvykstant svečiams, ar tai visgi, daug platesnė sritis?
Etiketą išmanyti būtina ne tik keliaujant į verslo susitikimus, bet ir kasdieniame gyvenime. Nėra vienos ir visa apimančios taisyklės - kiekvienoje srityje galioja tam tikri elgesio modeliai, kurie vadovaujasi „sveiko proto“ principu, tačiau, besidomintys etiketu sutiks, jog šiame moksle yra daug, rodos, nelogiškų aspektų, kurių neišmanydamas nelabai ir išgalvosi. Ir tokias taisykles pravartu išmanyti ne tik vykstant susitikti su Didžiosios Britanijos karaliene, bet ir visuose susitikimuose - taip puikiai reprezentuosite save.
Todėl labai svarbu į etiketo žinias investuoti ne mažiau nei į išvaizdą - tik taip visuomet atrodysite puikiai ir nevargins mintys „o kaip pasirodžiau kitiems?“.
Aprangos Etiketas
Kaip žinia, vyrų ir moterų aprangos etiketo taisyklės kiek skiriasi. Tad pakalbėkime apie moterų. Ne paslaptis, kad moterys dažnai apatinį trikotažą renkasi ne atsižvelgdamos į jo praktiškumą ir pritaikomumą, bet pagal bendrą „vaizdą“ - patinka arba ne.
Trumpos palaidinių rankovės neturi jokio sąryšio su elegancija, todėl rekomenduojama rinktis palaidines ilgesnėmis rankovėmis ir jas kelis kartus „atsiraitoti“, kad visuomet būtų standžios. Dėvint džemperį su gobtuvu, svarbu žinoti, jog gobtuvo dėvėjimas esant geroms oro sąlygoms (nelyjant lietui) yra visiška stiliaus klaida, kuri jums nesuteikia elegancijos. Vilkint švarką taipogi galioja tam tikros etiketo taisyklės - pirma ir centrinė švarko sagos visuomet privalo būti susegtos, o paskutinė - laisva.
Pagal stiliaus etiketo taisykles, patariama vengti dėvėti kelis stambius papuošalus ir atsisakyti jų visai einant į laidotuves ar paplūdimį. Taip pat patariama nepersistengti ir su makiažu - svarbu jausti laiką ir saiką. Dienos metu naudoti tik lengvą makiažą, o vakaro metu jau galima naudoti ir sunkesnį.
Ne veltui sakoma, kad nagai ir manikiūras - mūsų vizitinė kortelė. Labai svarbu, kad manikiūras nebūtų atsilupęs, netvarkingas - rankos ir nagai visuomet privalo atrodyti preciziškai.
Bendravimo Etiketas
Suprantama, kad gilintis į tai, kas tam tikru atveju tinkama ir, kas ne, užima daug laiko ir tai jau yra atskiras mokslas. Apie tai galėtų plačiau papasakoti etiketo specialistas. Tačiau yra paprastos „nerašytos“ taisyklės, kurias privalu žinoti ir prisiminti kiekvienam.
Antroji taisyklė - neatsakinėkite į žinutes ir skambučius sėdėdami prie stalo - tai nemandagu. Jei atsakyti skubu, tuomet atsiprašykite ir paeikite tolėliau, kad nenukreiptumėte šalia esančių žmonių dėmesio. Jei atvykote į restoraną ir jums siūlo išgerti alkoholinį gėrimą - nedarykite klaidos ir nesakykite, kad negeriate.
Niekuomet nekalbėkite telefonu per garsiakalbį, kai aplink yra žmonių - nebent tai yra svarbus nuotolinis susitikimas. Tokiu atveju privalote pašnekovą įspėti, kad patalpoje yra ir daugiau žmonių.
Šiais, technologijų laikais, svarbu skirti didelį dėmesį elektroniniam raštingumui - tai yra, bendravimui elektroniniais laiškais. Kadangi pašnekovo nematote, jūsų raštingumas ir mandagumas pasako kone viską apie jus.
Stalo Etiketas
Valgant neretai atsiskleidžia žmogaus charakteris. Tai nebūtinai priklauso nuo to, ar žmogus žino svarbiausias etiketo taisykles ir jas taiko. Nesėkmė (išvirtusi taurė ar užtiškęs padažas) gali ištikti kiekvieną. Patekus į keblią situaciją, svarbu pasitikėti savimi. Vis dėlto elementarių etiketo taisyklių reikėtų laikytis. Tas, kuris karštligiškai puola valgyti, pirmas apsitarnauja, į lėkštę prisideda daug maisto, raugėja, kalba pilna burna ( o kalbant jam iš burbos krenta maisto gabalėliai), draugija kamuoja nepriimtinomis prie stalo temomis, neturėtų stebėtis, kad kitą kartą į svečius pakviestas nebus. Nors sakoma, kad valgis ir gėrimas suvienija kūną ir sielą, padeda sukurti abipusę simpatiją ir pagarbą, neretai tai būna nelengvas išbandymas. Geros manieros prie stalo yra neįkainojamos.
Mokėjimas naudotis stalo įrankiais yra mįslė, tačiau ją įminti nėra labai sudėtinga. Peilių, šakučių, šaukštų kalbą - nebyli, bet lengvai perprantama. Prie šventiškai padengtų stalų, žėrinčių daugybe stiklo taurių, lėkščių ir stalo įrankių, galite pademonstruoti savo geras manieras.
Kiekviename restorane rasime servetėlę. Ji dažniausiai pastatoma ar sulankstyta padedama ant lėkštės ar šalia jos. Yra labai daug servetėlės padėjimo ir jos naudojimo galimybių, - griežtų taisyklių čia nėra. Svarbiausia servetėlės funkcija - praktinis panaudojimas. XVII amžiuje stalo peiliai buvo retenybė. Buvo valgoma rankomis, o riebaluoti pirštai šluostomi į staltiesę. Tuo metu nebuvo ir popierinių servetėlių. Neretai į staltiesę dar būdavo ir nusišnirpčiama. Servetėlę tokiu atveju naudoti daug patogiau. Ne tik dėl to, kad staltiesė išlieka švaresnė, bet ir dėl to, kad neišsitepa drabužiai.
Iš to, kaip padėta servetėlė, galima spręsti, ar svečias jau baigė valgyti, ar tik trumpam pakilo iš už stalo. Tai, kad jis tik trumpam pasišalino, rodo vieną kartą priešingai sulenkimo raukšlei sulenkta ir švaria puse ant kėdės padėta servetėlė. Jei svečias servetėlę (taip pat švaria puse) padeda keirėje pusėje šalia lėkštės, reiškia, kad jis jau sotus. Tai galioja ir naudojantis popierinėmis servetėlėmis.
Elgesys restorane
Jei savo svečius pietums ar vakarienei norite nusivesti į restoraną, geriau rinkitės žinomas ir patikrintas vietas. Nauja ar verslui svarbi pažintis nėra tinkama proga eksperimentuoti. Jei turite galimybę, visuomet pravartu išsiaiškinti, kokią virtuvę jūsų svečiui patinka labiausiai (mažiausiai). Jei kviečiate papietauti didesnę grupę žmonių, niekada neprašausite pasirinkę restoraną, siūlantį „universalius“ patiekalus, t.y., „neprisirišantį" prie vienos kultūros virtuvės ir pan.
Staliuką visuomet geriau rezervuoti iš anksto. Taip galėsite išsirinkti ramesnę, atokesnę vietą. Jei atvykę suprasite, kad staliukas jums nepatogus (prie restorano įėjimo, prie kondicionieriaus ar triukšmingoje restorano vietoje), nesidrovėkite - visuomet turite teisę restorano darbuotojų prašyti jus persodinti. Žinoma, jei restorane bus kitų laisvų stalelių.
Geresnės vietos (prie stalelio) yra tos, iš kurių atsiveria restorano vaizdas arba vaizdas pro langą. Todėl šias vietas visada pasiūlykite savo svečiams. Moterims dažniausiai pasiūlomos vietos ant minkštasuolių, o vyrai sėdasi prieš jas ant kėdžių. Restorano rūbinėje paltus palikti privaloma vyrams. Moteris, jei nori, gali nuspręsti kitaip. Tačiau skėčius ir kitus didesnius daiktus paprastai reikėtų palikti rūbinėje.
Jei į restoraną atvyksite anksčiau nei jūsų svečiai, palaukite jų foje ir po to visi kartu susėskite prie stalelio. Kviestinės vakarienės metu nepamirškite, kad dėmesys ir pirmumo teisė (išskyrus apmokant sąskaitą) priklauso svečiams, pavyzdžiui leiskite jiems pirmiems užsisakyti patiekalus. Kad nekiltų nesusipratimų, galite informuoti padavėją, jog jūsų svečias norėtų užsisakyti pirmas. Jei užsakymus vardinate jūs, pradėkite nuo svečių pageidavimų. Tačiau valgyti svečiai pirmi pradėti neturėtų - tai daryti galima tik vakaro šeimininkui palinkėjus gero apetito.
Iš anksto įspėkite padavėją, kad sąskaitą pateiktų tik jums. Jei norite būti dar mandagesnis, pavalgius visų atsiprašykite ir apmokėkite sąskaitą prie baro. Tačiau Italijoje, net jei sąskaitą apmoka vakaro šeimininkas, geru tonu laikomas svečių siūlymas ją apmokėti.
Elgesys prie stalo
Prie stalo taip pat galioja galybė taisyklių. Prie stalo viską daryti reikia kuo tyliau (pjaustyti maistą, kramtyti ar maišyti arbatą šaukšteliu) ir neskubant. Valgydami stenkitės nekalbėti kompanjonus jaudinančiomis temomis ar kelti opių, probleminių klausimų. Valgymas turi atpalaiduoti ir teikti malonumą. Jei tai verslo pietūs, reikalus aptarkite tik pavalgę. Valgymo metu restorane ar svečiuose ant stalo nelaikykite telefono - tai gali blaškyti sėdinčius šalia jūsų. Tuo labiau nemandagu prie stalo telefonu kalbėti.
Valgymas gali prasidėti šeimininkui pasidėjus stalo servetėlę ant kelių ir palinkėjus gero apetito. Jei jums reikia trumpam pakilti ir pasišalinti, servetėlę padėkite ant sėdimosios kėdės dalies, o grįžę ją vėl pasitieskite ant kelių. Pavalgę šią servetėlę gražiai padėkite kairėje lėkštės pusėje. Jokiu būdu jos nenaudokite vietoj nosinės.
Maistą taip pat reikia mokėti pjaustyti. Nepjaustykite viso patiekalo iškart. Atsipjauti tik vieno kąsnio gabalėlį, o jį suvalgę pjaukite kitą. Valgykite lėtai, šiukštu neskubinkite svečių. Jokiu būdu nekalbėkite pilna burna - norėdami atsakyti į klausimą, tai darykite tik prariję kąsnį. Nemandagu yra aušinti patiekalą jį pučiant. Geriau kelias minutes luktelėkite. Tarp valgymų rankas stenkitės laikyti virš stalo, tačiau jokiu būdu nedėkite ant jo alkūnių.
Per verslo pietus šiukštu nesiūlykite savo patiekalo paragauti kolegoms. Tačiau, jei esate su artimais žmonėmis, nedidelį kąsnelį degustacijai galite įdėti į duonos lėkštelę. Jei patiekalai yra imami iš vienos lėkštės, tam naudojami atskiri įrankiai, o pati lėkštė kitiems siunčiama pagal laikrodžio rodyklę. Nieko nesiekite tiesdami ranką per visą stalą. Geriau paprašykite arčiau sėdinčio žmogaus jums paduoti. Jei prašoma prieskonių, druska ir pipirai paprastai paduodami kartu.
Kaip elgtis su įrankiais
Žinotina, jog mažas peiliukas, padėtas virš jūsų lėkščių, skirtas sviestui ant duonos tepti, o ne ją pjaustyti. Duonos gabalėliai ar bandelės yra laužomi rankomis, o sviestas tepamas tik ant vieno kąsnio gabalėlio, o ne ant visos riekės. Šaukštelis su šakute, padėti virš lėkščių, skirti desertui. Valgant įrankiai (gulintys šonuose) imami iš eilės: nuo išorės į lėkštės pusę.
Reikia žinoti, jog lėkštėje skirtingai padėti įrankiai reiškia skirtingas „žinutes“ padavėjams ar šeimininkei svečiuose. Amerikietiškas būdas parodyti, jog maisto valgyti dar nebaigėte - šakutę padėti lėkštės viduryje (ties 22 laikrodžio rodyklių valanda) dantukais į viršų, o peilį lygiagrečiai, lėkštės atbrailoje. Ženklas, jog valgyti baigėte - šakutė lieka toje pačioje pozicijoje, o peilis padedamas šalia.
Europoje gi, jei šakutė guli dantukais žemyn (virš peilio) sukryžiuota su peiliu lėkštės viduryje, reiškia, jog dar valgysite patiekalą, o jei abu įrankius sudėsite lygiagrečiai vienas šalia kito lėkštės viduryje reikš, jog lėkštę iš jūsų paimti jau galima. Jokiu būdu peiliu nepjaustykite salotų lapų. Peiliu ir šakute ją „sulankstykite“ taip, kad būtų patogu pasmeigti ir visą įsidėti į burną.
Valgydami spagečius iš dubens, šaukšto galite taip pat nenaudoti. Ilgus makaronus ant šakutės susuksite atrėmę ją į gilaus dubens sienelę. Yra šalių (pavyzdžiui, Vokietija), kur peiliu naudojamasi tik būtiniausiais atvejais. Vokiečiai valgo labai daug bulvių patiekalų, kurie yra minkšti, todėl juos puikiai „sudoroja“ tik šakute. Padažo perteklių iš lėkštės galima „sugerti“ duonos riekele, tačiau neįsidrąsinkite ir ja „nevalykite“ visos lėkštės.
Brokoliukas ir Braškytė – Elgesys prie stalo
Paparastai būna paserviruoti stiklai vandeniui, baltajam ar raudonajam vynui ir šampanui. Digestyvo taurelė atnešama pavalgius. Jei pritrūkote vyno, vandens ar kito gėrimo, palikite taurėje gėrimo mažiau nei pusę. Tai bus ženklas, kad jūsų taurę reikia papildyti.
Svarbiausia prisiminkite, jog įrankiai skirti valgyti, o ne gestikuliuoti reiškiant emocijas. Svarbu: Eidami į restoraną, dietas ir nusistatymus palikite namuose. Virtuvės šefas į gaminamą patiekalą įdeda daug pastangų ir meilės, todėl, jei pradėsite nurodinėti, ko į jūsų patiekalą dėti ar nedėti, įžeisite jį. Net jei esate svečiuose pas draugus, nedėkite papildomai prieskonių į patiekalą jo dar neparagvę - tai labai nepagarbu. Užsakinėdami vyną restorane neapsimeskite vyno žinovu (jei tikrai tokiu nesate) - galite pakliūti į labai nepatogią padėtį. Pasikliaukite somelje, o gavę degustacinę taurę, tiesiog paragaukite ir įsitikinkite, jog vynas yra geras. Jei vynas jums nepatinka - tai ne priežastis jį grąžinti restoranui. Juk butelį atidarė būtent jums.
Nekvieskite balsu padavėjų. Pasistenkite su jais užmegzti akių kontaktą, o prireikus pakelkite ranką. Niekada nepamirškite padėkoti namų šeimininkams už pietus, o restorane - jus vaišinusiam žmogui. Pagirkite maistą, įvertinkite malonų bendravimą. Lai padėka būna trumpa, bet nuoširdi. Niekuomet garsiai nesakykite to, kas nepatiko.
Pagrindinės Etiketo Taisyklės
- Taisyklinga laikysena. Atsisėdus prie stalo svarbu ištiesti nugarą, šiek tiek atlošti pečius, suglausti kojas, galvą laikyti iškeltą.
- Valgymas kartu. Atėjus į restoraną ar svečius negalima pradėti valgyti tol, kol visi gaus savo porcijas.
- Servetėlė. Servetėlę reikėtų dailiai išsilankstyti ir pasidėti ant kelių. Jeigu vakarienės metu tenka išeiti, tai servetėlę dera padėti ant kėdės sėdimosios dalies, o grįžus grąžinti ant kelių.
- Teisingas įrankių naudojimas. Šventiškai serviruojant stalą įrankiai sudedami į tvarkingą eilutę, valgant jie imami iš eilės: nuo išorės į lėkštės pusę, t.y. atnešus pirmąjį patiekalą jam naudojami kraštiniai įrankiai. Pavyzdžiui, jeigu valgysite sriubą, tuomet - žuvies užkandį, o paskiausiai - kepsnį, tai kairėje, arčiausiai lėkštės bus padėta šakutė mėsai, kiek toliau - šakutė žuviai. Atitinkamai, dešinėje, arčiausiai lėkštės gulės peilis mėsai, peilis žuviai ir šaukštas sriubai. Virš lėkštės, įprastai kiek kairiau kartais būna padėta nedidelė lėkštelė su peiliuku - tai lėkštė duonai ir peilis sviestui. Pasiimkite norimos duonos ir peiliuku atsipjaukite gabaliuką sviesto, pasidėkite ant lėkštės.
- Lėtas valgymas.
- Tyla. Stenkitės valgyti kuo tyliau, nečepsėti, nešlerpkite, garsiai nesiurbkite.
- Valgis ir kalbėjimas.
- Lėkščių padavimas. Norėdami pasiekti toliau esantį salotų dubenį, duonos lėkštę ar pan. nepersisverkite per visą stalą, leiskite kitiems jums asistuoti, o taip pat būkite dėmesingas ir pasisiūlykite padėti kitiems valgytojams.
- Gėrimų pasirinkimas ir papildymas. Tradiciškai su maistu derinamas vynas, kartais - šampanas, ant stalo taip pat turėtų būti vandens. Stiprieji gėrimai yra vartojami kaip aperityvas (spirituotas vynas, sausas šampanas, vermutas, likeriai) prieš vakarienę arba kaip didžestyvas (brendis, konjakas, viskis) po jos. Vakarienės restorane metu nereikėtų pulti patiems pilstyti gėrimų.
- Įrankių padėtis vakarienės metu. Nors galima rasti informacijos, kad įrankių padėtimi galima duoti ženklą apie patikusį patiekalą, tačiau iš tiesų tėra tik kelios visuotinai priimtos taisyklės, susijusios su įrankių padėtimi vakarienės metu. Įrankiai turėtų būti laikomi atrėmus į juos rodomuosius pirštus, tačiau pirštai neturėtų „užlipti“ ant įrankių valgomos dalies, pavyzdžiui, ant šakutės dantukų. Jeigu valgymo metu darote pertrauką, įrankius padėkite ant lėkštės A forma, šakutės dantukus nukreipdami žemyn. O jeigu valgyti baigėte, įrankius sudėkite vieną šalia kito, ties 4 arba 5 valanda, šakutės dantukus nukreipę viršun.
- Atsiprašymas. Dažnas vaikštinėjimas vakarienės metu yra blogas tonas, tačiau jūs tikrai neturite jaustis lyg prie kėdės pririštas. Galima trumpam išeiti, tačiau prieš tai būtina atsiprašyti visų svečių, o ypač - šeimininkų.
- Pokalbio temos. Šventiška vakarienė turi teikti malonumą visiems svečiams, tad pokalbis turėtų būti lengvo, malonaus turinio. Reikėtų vengti aršias diskusijas provokuojančių temų - nedera kalbėti apie religiją, politiką, pinigus, labai asmeniškus ir privačius dalykus.
- Sąskaitos apmokėjimas. Šventinės vakarienės metu sąskaitą turėtų apmokėti organizatoriai, šventės šeimininkai, kurie ir sukvietė svečius. Jiems derėtų iš anksto susitarti su padavėju, kad sąskaita būtų pateikta tik jiems. Jeigu vakarieniauja bičiulių kompanija, kuri susitarusi sąskaitą pasidalinti, to nederėtų daryti viešai, restorane.
- Mobilusis telefonas. Ant stalo turėtų būti tik maistas, taurės, lėkštės, įrankiai, o štai šalia pasidėti mobilųjį telefoną, raktus ar pan. - blogas tonas. Vakarienės metu telefoną (ar bent jau skambučio garsą) derėtų išjungti. Jeigu laukiate svarbaus skambučio ir privalote atsiliepti, būtina visų atsiprašyti, nueiti į kitą patalpą, atsiliepti ir pasikalbėti.
- Mandagumas. Šventinės vakarienės metu reikėtų būti mandagiems ir draugiškiems, derėtų stengtis kalbėti ramiai, tolygiu tonu, jokiu būdu nekelti balso, perdėtai garsiai nesijuokti.