Kai Lietuvoje spaudžia šaltis ir dienos tampa itin trumpos, daugelis pradeda svajoti apie keliones į šiltus kraštus. Tačiau ar žinote, kada Lietuvoje galima tikėtis šiltų orų ir kokie veiksniai lemia mūsų šalies klimatą?
Lietuvos Klimatas: Apžvalga
Lietuvoje vyrauja vidutiniškai šaltas klimatas su snieginga žiema (pagal W. Köppeno klimato klasifikaciją). Kritulių iškrinta pakankamai visais metų laikais, gausiau - šiltuoju laikotarpiu.
- Šalčiausio mėnesio (pajūryje - vasario, kitur - sausio) vidutinė temperatūra žemesnė nei -3 °C.
- Šilčiausio mėnesio (pajūryje - rugpjūčio, kitur - liepos) - iki 18 °C.
- Ne mažiau kaip 4 mėnesius vidutinė temperatūra būna didesnė nei 10 °C.
Panašus klimatas būdingas Rytų Europos vidurinei daliai. Lietuvos vakaruose klimatas vidutiniškai šiltas, šalčiausio mėnesio vidutinė temperatūra didesnė nei -3 °C.
Veiksniai, Lemianys Lietuvos Klimatą
Lietuvos klimatą lemia globalūs (zoniniai) veiksniai ir vietinės geografinės sąlygos (azoniniai veiksniai).
Zoniniai Veiksniai
Lietuva išsidėsčiusi vidutinio klimato juostos (vidutinių platumų klimatas) šiaurinėje dalyje tarp 53° 54′ ir 56° 27′ šiaurės platumos. Nuotolis nuo pusiaujo (6130 km) ir Šiaurės ašigalio (3870 km) lemia Saulės aukštį virš horizonto, dienos trukmę ir bendrosios saulės spinduliuotės prietaką.
Saulės aukštis virš horizonto Kauno platumoje kinta 47° intervale. Didžiausias (58,5°) jis būna birželio 22 d. (diena trunka daugiau kaip 17 valandų), mažiausias (11,5°) - gruodžio 22 d.
Bendrosios Saulės spinduliuotės į horizontalų paviršių per metus Lietuva gauna apie 3400 MJ/m2 (dvigubai mažiau nei pusiaujo srityse). Šis kiekis per metus pasiskirstęs labai netolygiai: birželį Saulės spinduliuotės gaunama 17 %, o gruodį - tik 1 % metinio kiekio.
Didžiausiomis bendrosios Saulės spinduliuotės sumomis išsiskiria šalies pietvakarinė dalis (3500 MJ/m2), o mažiausiomis - debesuotoji Žemaičių aukštumos vakarinė dalis (apie 3300 MJ/m2).
Azoniniai Veiksniai
Azoniniai veiksniai, lemiantys klimato bruožus:
- Gretimi sausumos plotai
- Vandenynų ir jūrų išsidėstymas
- Reljefo absoliutusis aukštis
- Dirvožemio savybės
- Paklotinio paviršiaus danga
Į vakarus nuo Lietuvos plyti Baltijos jūros bei Atlanto vandenyno akvatorijos ir tik nedideli sausumos plotai - Skandinavijos ir Jutlandijos pusiasaliai su salomis, į rytus kelis tūkstančius kilometrų tęsiasi Eurazijos žemynas, todėl Lietuvos, nors ji ir pajūrio šalis, klimatas nėra tipiškas jūrinis.
Prie azoninių veiksnių priskiriami ir vietiniai klimato veiksniai (reljefo formos, vandens telkiniai, dirvožemiai, augalija, urbanizuotos teritorijos, t. p. Paklotinio paviršiaus danga - svarbiausias veiksnys, lemiantis paviršiaus albedą ir Saulės spinduliuotės sugėrimą.
Didžiojoje dalyje albedo metų vidutinės reikšmės yra apie 20 %, o miškinguose rajonuose sumažėja iki 17,5 %. Žiemą, kai žemė pasidengia sniegu, o Saulė pakyla neaukštai, bemiškių teritorijų albedas padidėja iki 50-60 % (šviežio sniego iki 90 %), vasarą miškai ir juodžemio dirvos atspindi tik 10-15 %, pievos ir pasėliai - 15-20 % spinduliuotės.
Teritorijos paviršius per metus sugeria 2600-2900 MJ/m2 Saulės energijos (daugiausia miškingi pietiniai ir pietvakariniai rajonai).
Vidutinė Metinė Oro Temperatūra Lietuvoje
Vidutinė metinė oro temperatūra Lietuvoje yra (1,5-2,0 m aukštyje) apie 7-8 °C; aukščiausia - Kuršių nerijoje ir pajūryje (8,2-8,5 °C), žemėja į rytus iki 6,6 °C (1991-20 duomenimis). Uždara 7 °C izoterma apjuosia vėsesnę Žemaičių aukštumą.
Sausio vidutinė temperatūra kinta nuo -0,9 °C (Klaipėdoje) iki -4,2 °C (Dūkšte). Visų žiemos mėnesių izotermų konfigūracija yra meridianinio pobūdžio (tankiausios jos Pajūrio žemumoje, kur pasireiškia šildantis Baltijos jūros poveikis). Žemaičių aukštumoje žiemą temperatūra būna apie 0,5-1,0 °C žemesnė nei tiek pat nuo jūros nutolusiose Ventos vidurupio, Šešupės ir Karšuvos žemumose.
Liepos vidutinė oro temperatūra didžiojoje Lietuvos dalyje yra 18,1-18,6 °C, aukščiausia Nidoje (18,9 °C), o žemiausia (dėl didesnio absoliučiojo aukščio) - Žemaičių aukštumoje (Laukuvoje 17,4 °C).
LIETUVIŠKAS SUBATONAS DAY 211 | UŽ LIETUVĄ !!! | !rocket !tetris !kfc !lapkricio9 !planas !subatonas
Vasariškai Šiltos ir Vėsios Naktys
Aptarkime, kiek Lietuvoje vasaros mėnesiais (birželį, liepą, rugpjūtį) vidutiniškai būna vasariškai šiltų ir kiek vėsių naktų. Laikome, jog vasariškai šilta naktis yra tuomet, kai oro temperatūra nenukrenta žemiau 15 °C, o vasariškai vėsi naktis tuomet, kai oro temperatūra nukrenta žemiau 10 °C. Lietuvai įprastinėmis (arba daugiametėmis) vidutinėmis klimato sąlygomis (SKN) laikomas 1991-2020 m. vidurkis.
Šiltų ir Vėsių Naktų Skaičius
Vidutiniškai Lietuvoje vasaros mėnesiais būna 21 šilta ir 23 vėsios naktys. Žvelgiant į teritorinį tokių naktų pasiskirstymą galima pastebėti, jog didesnėje Lietuvos teritorijos dalyje vasaros mėnesiais vidutiniškai būna 15-20 šiltų ir 15-20 vėsių naktų. Taigi, šiltų ir vėsių naktų skaičius yra labai panašus. Tačiau, atskiruose regionuose ši proporcija gana smarkiai skiriasi. Ypač, dėl specifinių mikroklimatinių sąlygų, labai išsiskiria Nida, čia itin gausu šiltų (vidutiniškai - 48 naktys) ir labai mažai vėsių (vid. vos 4 naktys) vasaros naktų.
Apibendrinus, pajūryje vasariškai šiltų naktų būna kur kas daugiau nei vėsių. Mažiausiai vasariškai šiltų naktų įprastai būna Žemaičių Aukštumos pietinėje dalyje (vid. 13-15). Daugiausiai vėsių naktų vasaros metu registruojama Varėnos apylinkėse (vid. 35 naktys), tačiau galime prisiminti tai, jog čia registruojama daugiausiai karštų dienų.
Daugiausiai vasariškai šiltų naktų registruojama liepą (vid. 9,5), o mažiausiai birželį (vid. 3,5), tuo tarpu daugiausiai vėsių naktų, atvirkščiai, daugiausiai būna birželį (vid. 11,8), o mažiausiai liepą (vid. 4,2). Rugpjūčio mėnesį vidutiniškai būna 7,8 šiltos ir 6,5 vėsios naktys.
Taigi, vasarą norintiems leisti laiką lauke ir ieškantiems vasariškai šiltų naktų reiktų rinktis Lietuvos pajūrį.
Vasariškai Šiltos bei Vėsios Naktys ir Klimato Kaita
Vykstant klimato kaitai stebimas vasariškai šiltų naktų skaičiaus augimas ir vėsių naktų skaičiaus mažėjimas. Pavyzdžiui, jei remiantis 1991-2020 m. SKN (Lietuvai šiuo metu įprastinėmis klimato sąlygomis), šiltų ir vėsių vasaros mėnesių naktų skaičius yra gana panašus, tačiau remiantis 1961-1990 m. SKN galime konstatuoti, jog keliasdešimt metų atgal vėsių vasaros naktų buvo net tris kartus daugiau nei šiltų! Tuo metu vidutiniškai Lietuvoje vasaros mėnesiais būdavo vos 11 šiltų ir ir net 32 vėsios naktys.
Ekstremalūs orai Lietuvoje pagal mėnesius
Šioje lentelėje pateikiami ekstremalūs orai Lietuvoje pagal mėnesius.
| Mėnuo | Žemiausia Oro Temperatūra | Aukščiausia Oro Temperatūra | Kiti Ekstremalūs Reiškiniai |
|---|---|---|---|
| Sausis | -40,5 °C (1940-01-25, Varėna) | +14,9 °C (2023-01-01, Druskininkai) | Smarkūs snygiai, pūgos, uraganai |
| Vasaris | -42,9 °C (1956-02-01, Utena) | +16,5 °C (1990-02-21, Kybartai) | Ilgos pūgos, stiprūs vėjai |
| Kovas | -37,5 °C (1964-03-08, Varėna) | +25,5 °C (2024-03-31, Druskininkai) | Stiprūs vėjai |
| Balandis | -17,6 °C (1941-04-03, Utena) | +31,0 °C (2012-04-29, Alytus) | Smarkūs krituliai, lijundra |
| Gegužė | -6,8 °C (1965-05-05 ir 1995-05-03, Varėna) | +32,7 °C (2018-05-30, Druskininkai) | Kruša, škvalai, viesulai |
| Birželis | -2,7 °C (1977-06-01, Šilutė) | +35,7 °C (2019-06-12, Kaišiadorys) | Stiprūs vėjai, viesulai, smarkios liūtys |
| Liepa | +0,9 °C (1971-07-22 Varėnoje) | +37,5 °C (1994-07-30, Zarasai) | Dideli kritulių kiekiai |
| Rugpjūtis | -2,9 °C (1966-08-30, Varėna) | +37,4 °C (2015-08-08, Birštonas) | Intensyvūs lietūs, smarkūs vėjai, viesulai, kruša |
| Rugsėjis | -6,3 °C (1993-09-30, Varėna) | +35,1 °C (2015-09-01, Druskininkai) | - |
| Spalis | -19,5 °C (1956-10-31, Varėna) | +26,0 °C (1985-10-05, Kybartai) | Stiprūs vėjai, kruša, smarki šlapdriba |
| Lapkritis | -23,0 °C (1998-11-21, 22 Varėna) | +18,5 °C (1968-11-01, Kybartai) | Stiprūs vėjai, apšalas |
| Gruodis | -34,0 °C (1969-12-31, Varėna) | +13,4 °C (1953-12-05, Šiauliai) | Smarkūs snygiai, apšalas, pūgos, uraganai |
2024 Metai: Tikėtina Šilčiausi Metai
2024-ieji Lietuvoje greičiausiai bus šilčiausi per visą stebėjimo laikotarpį. Hidrometeorologijos tarnybos meteorologas sako, šie metai turėtų būti beveik 2 laipsniais šiltesni už daugiametę normą.
Pasak jo, net 11 mėnesių iš 12 buvo šilti ir šie metai turėtų būti 1,9 laipsnio šiltesni už daugiametę normą.
„Lietuvoje 2024-ieji bus šilčiausi per visą modernių meteorologinių stebėjimų istoriją, tai yra nuo 1961 metų, bet jeigu pasižiūrėtume į Vilniaus duomenis, kurių yra 250 metų, tai irgi šie metai yra šilčiausi, tai galima sakyt, bent jau Vilniuje arba Rytų Lietuvoje tai yra patys šilčiausi metai per 250 metų“, - pabrėžia G.
Anot meteorologo, ypač išsiskyrė šių metų kovas - pasiektas absoliutus temperatūros rekordas, kai Druskininkuose sušilo iki 25 laipsnių. G. Valaika šį reiškinį vadina ekstremaliu, nes tokios šilumos kovo mėnesį Lietuvoje nėra buvę.
„Kai buvo 2023 metais rugsėjis labai labai šiltas ir aš jau tikrai galvojau, kad negali būti, kad kitais metais bus lygiai toks pat šiltas, bet šiemet mes vėl turėjom rekordiškai šiltą rugsėjį, kada iš tikrųjų tai buvo vasaros tąsa“, - mini Vilniaus universiteto (VU) klimatologas prof.
Išvados
Lietuvos klimatas yra įvairus ir priklauso nuo daugelio veiksnių. Nors vasaros mėnesiai dažniausiai būna šilti, orai gali būti permainingi. Klimato kaita daro įtaką orų sąlygoms, todėl svarbu stebėti prognozes ir prisitaikyti prie besikeičiančių sąlygų.