Kaip palaikyti kraujo šarmingumą: svarbūs patarimai ir rekomendacijos

Mūsų savijauta priklauso nuo įvairių organizme vykstančių procesų. Vienas iš svarbių sveikatą lemiančių veiksnių yra rūgščių ir šarmų pusiausvyra kraujyje ir audiniuose. Rūgščių ir šarmų kiekis charakterizuojamas pH rodikliu, tai yra vandenilio jonų koncentracija, parodanti rūgštingumą ar šarmingumą.

PH - tai skalė, kuri matuoja, ar kažkoks skystis yra rūgštinis, neutralus ar šarminis. Ši skalė svyruoja nuo 0 iki 14: jei pH yra mažesnis nei 7, tai reiškia, kad medžiaga yra rūgštinė, jei 7 - neutrali, o jei didesnis nei 7 - šarminė. Mūsų organizmas stengiasi palaikyti tam tikrą pH lygį įvairiose kūno vietose, kad visi procesai vyktų tinkamai.

Svarbiausias yra kraujo pH, kuris normalus, kai svyruoja tarp 7,35-7,45. Tuomet jis yra silpnai šarminis ir gerai jaučiamės, esame energingi ir puikios nuotaikos. Mažesnis negu 7,35 pH reiškia per didelį rūgščių kiekį organizme - acidozę, o aukštesnis nei 7,45 pH signalizuoja šarmų perteklių - alkalozę. Net nedideli nukrypimai gali būti pavojingi ir sukelti neigiamus padarinius sveikatai.

PH kraujyje yra itin svarbus. Normalus kraujo pH yra šiek tiek šarminis: išlieka intervale tarp 7,35 ir 7,45. Žemesnis nei 7,35 pH reiškia per didelį rūgščių kiekį organizme - acidozę, o aukštesnis nei 7,45 pH signalizuoja šarmų perteklių - alkalozę. Net nedideli nukrypimai gali būti pavojingi ir sukelti neigiamus padarinius sveikatai.

Pernelyg rūgštinė vidinė aplinka siejama su uždegiminėmis ligomis, sąnarių problemomis ir nuovargiu, o pernelyg šarminė - su virškinimo sutrikimais.

Svarbūs organai reguliuojant rūgščių ir šarmų pusiausvyrą yra inkstai ir plaučiai, pro kuriuos organizmas šalina rūgščių perteklių.

Ką daryti, kad būtų atkurta rūgščių ir šarmų pusiausvyra organizme?

Jeigu maitinamės ir gyvename sveikai, organizmas gali palaikyti optimalų kraujo pH. Deja, šiandien daugelis valgo rafinuotus produktus, kurie rūgština organizmą, patiria nuolatinį stresą ir dirbdami sėdimą darbą mažai juda.

Susikaupus dideliam rūgščių kiekiui, organizmas negali jo neutralizuoti, o trūkstamas šarmines medžiagas jis paima iš kitų organų. Pavyzdžiui, iš kaulų pradeda imti kalcį, magnį, fosforą, dėl to kaulai retėja. Stengdamasis išlaikyti normalų kraujo pH, susikaupusiam rūgščių pertekliui neutralizuoti organizmas gamina cholesterolį. O cholesterolis blogina kraujotaką kaupdamasis arterijų sienelėse ir formuodamas aterosklerozines plokšteles.

Acidozė gali būti vėžio, diabeto, inkstų akmenligės, depresijos priežastis. Taip pat ji lemia dažnesnes užkrečiamas ligas. Sąnariuose susikaupus šlapimo rūgšties druskoms, išsivysto artritas, podagra.

Susikaupusių rūgščių organizmas stengiasi atsikratyti su šlapimu, prakaitu ir anglies dvideginiu.

Pagrindiniai veiksniai, veikiantys pH lygį

PH lygį veikia daugybė veiksnių, tokių kaip maistas, stresas ir gyvenimo būdas.

Mityba

Daugelio mitybos įpročiai yra tikra rūgščių dieta: gausybė baltymų - mėsos, kiaušinių, pieno produktų, kuriems skylant susidaro rūgštys. Organizmą rūgštinančių produktų sąrašas gana ilgas, o valgyti juos reikia sakingai. Tai yra duona ir baltų miltų gaminiai, makaronai, kviečiai, avižos, ryžiai, kiaušiniai, mėsa, žuvis ir jūros produktai. Didelę įtaką organizmo rūgštėjimui turi įvairūs maisto produktuose esantys stabilizatoriai, kvapiosios medžiagos ir kiti cheminiai priedai.

Mityba turėtų būti sveika ir įvairi, suteikti organizmui visų reikalingų medžiagų. Pašalinti nereikalingas medžiagas iš organizmo puikiai padeda vanduo.

Deja, šiuolaikinėje mityboje vyrauja organizmą rūgštinantys maisto produktai. Tai mėsa ir jos gaminiai, produktai iš baltų miltų, kava, alkoholiniai gėrimai, pasterizuotos sultys, žuvis ir jūros produktai, duona, bandelės, saldumynai, kiaušiniai, įvairūs gazuoti gėrimai ir kt. Šarminių produktų sąrašas kur kas kuklesnis: švieži vaisiai, daržovės, salotos, bulvės, negazuotas mineralinis vanduo ir kt.

Akivaizdu, kad vien mityba išlaikyti normalią šarmų - rūgščių pusiausvyrą iš ties nelengva užduotis.

Judėjimas

Labai svarbus veiksnys, padedantis atkurti rūgščių ir šarmų pusiausvyrą, yra judėjimas. Būtina mankštintis apie 30 minučių per dieną, tinka bet koks mėgstamas fizinis aktyvumas: greitas ėjimas, važiavimas dviračiu, plaukimas, irstymasis valtimi, aerobika, pramoginiai šokiai.

Stresas ir emocijos

Labiausiai organizmą rūgština stresas, neigiamos emocijos, tokie jausmai, kaip pavydas, melas, pyktis, egoizmas, veidmainiavimas ir pan. Taigi, minčių tyrumas, sugebėjimas džiaugtis kiekviena gyvenimo akimirka, meilė ir atjauta kitiems, dvasinė ramybė ir harmonija yra esminė geros sveikatos sąlyga.

Deja, žmonėms, kurių organizmo rūgštingumas yra didelis, tai pasiekti yra nelengva. Dėl pastovaus rūgščių pertekliaus jų antinksčiai dažniausiai yra nualinti, jie labai dirgliai į viską reaguoja, pasižymi dažna nuotaikų kaita. Susidaro įspūdis, kad tokie žmonės nesugeba išlaikyti stabilios dvasinės būklės, nes organizmas pastoviai reikalauja naujos rūgščių “dozės”.

Šarminis vanduo

Vanduo - gyvybės pagrindas. Mes gimstame turėdami daugiau kaip 90% vandens. Augant, vandens kiekis pastoviai mažėja. Sulaukus 70 metų, organizme vandens belieka apie 60%. Nuo to, kokį vandenį ir kiek geriame, tiesiogiai priklauso mūsų sveikata.

Deja, pastaruoju metu tampa įprasta vietoj vandens vartoti gazuotus, dirbtinais saldikliais „pagardintus“ gėrimus, mėgautis kava, egzotiškomis arbatomis ir pan. Mes nebemokame gerti vandens. Būtent vandens, o ne jį pakeičiančius skysčius. Dažnas tvirtina, kad nejaučia poreikio išgerti rekomenduojamą dienos normą - 2 - 2,5 litro vandens.

Vandens atsigeriama tik tada, kai pajuntamas troškulys. Tačiau pajutus troškulį, organizmui jau trūksta 0,5 iki 1litro vandens. Todėl, dažnai, mūsų ląstelės yra „išdžiūvusios“, o tai apsunkina visus organizme vykstančius cheminius procesus.

Vandenį paveikus elektros srove, gaunamas jonizuotas vanduo, kuris įgyja unikalių savybių, galinčių iš esmės pagerinti organizmo gyvybinius procesus. Jonizuotas vanduo gaunamas vandens jonizatoriuose PTV. Šiuose prietaisuose, vykstant elektrolizei, vandens molekulė H2O sąlyginai suskaidoma į dvi sudedamąsias dalis: šarminę, kurioje vyrauja neigiami hidroksilo OH- jonai, ir rūgštinę, kurioje vyrauja teigiami vandenilio H+ jonai. Prietaiso atskiruose induose pasigamina šarminis vanduo, kuriame vyrauja šarminiai hidroksilo jonai ir rūgštinis vanduo, kuriame vyrauja rūgštiniai vandenilio jonai. Jų šarminė ar rūgštinė terpė apibūdinama pH rodikliu, o įgytas silpnas elektros krūvis - išreiškiamas oksidacijos-redukcijos potencialu ORP.

Pagrindinės šarminio vandens savybės:

1. Neigiamas ORP (-150...-250 mV) - nusako, kad šarminiame vandenyje yra laisvų elektronų, t.y. elektronų, kurie gali būti atiduodami. Ši savybė labai efektyviai pasireiškia neutralizuojant ypač žalingą laisvųjų radikalų poveikį.
2. Šarminės pH reikšmės 8,5 - 9,5 labiausiai atitinka organizmo vidinės terpės parametrus.
3. Mažesni molekuliniai dariniai. Šarminio vandens molekulės yra susijungusios į gerokai mažesnius (5-6 molekulės) darinius nei paprasto geriamo vandens (10 - 13 molekulių). Todėl šarminis vanduo iš karto praeina pro ląstelių membranas ir tiesiogiai dalyvauja medžiagų apykaitos procesuose.
4. Mažesnis paviršiaus įtempimas. Šarminio vandens paviršiaus įtempimas beveik du kartus mažesnis, nei vandentiekio. Tai reiškia, kad šarminis vanduo yra takesnis, „drėgnesnis“.
5. Padidintas deguonies kiekis. Šarminiame vandenyje vyrauja neigiami OH- jonai t.y. jame atsiduria vienintelis vandens molekulėje esantis deguonies atomas.

Dauguma mus kamuojančių ligų turi bendrą priežastį, kurią daugelis mokslininkų įvardina, kaip rūgščių - šarmų disbalansą, iššaukiantį organizmo rūgštėjimą.

Šarminis vanduo gali padėti sumažinti organizmo rūgštingumą. Šarminį vandenį reikėtų vartoti gręsiant tokioms ligoms, kaip peršalimas, gripas ar bronchitas, t.y., kai susidaro prielaidos didėti organizmo rūgštingumui. Kaip ir vitaminas C, E ir beta karotinas, šarminis vanduo veikia kaip antioksidantas, nes turi daug laisvų elektronų.

Medicinos mokslų daktaro Walter Irlacher tyrimai apie šarminio vandens poveikį kraujo savybėms ir gydant padidėjusio organizmo rūgštingumo sukeltus ar sukomplikuotus susirgimus, sukėlė tikrą sensaciją Vokietijoje.

Mokslininkė D.Aschbach paskelbė daug žadančius klinikinių tyrimų rezultatus, atliktus Berlyno „ Aktyvuotų tirpalų tyrimo ir jų praktiško taikymo“ klinikoje, apie šarminio vandens poveikį, gydant I ir II tipo diabetą. Pavartojus šarminį vandenį 4 - 6 savaites, poreikis insulino injekcijoms sumažėjo iki 70%, gliukozės kiekis kraujyje sumažėjo iki 30%. Net ir nustojus vartoti šarminį vandenį, šie rodikliai dar mažėjo 4 - 5 mėnesius.

tags: #kad #kraujas #butu #sarminis