Žemės Sklypo Vertinimo Metodai Lietuvoje

Nuo pat sėslaus gyvenimo būdo pradžios žemė yra pats svarbiausias nekilnojamasis turtas. Žemės gelmės turtingos ištekliais, o jos paviršius - absoliučios daugumos statinių pagrindas. Ko gero, nėra geresnio jausmo, kaip pagaliau įsigyti nuosavą žemės sklypą ir žinoti, jog jau tuoj galėsite statytis naują namą. Tačiau dar prieš įsigydami žemę, savininkai gali susidurti su įvairiais sunkumais, kartais neadekvačiomis pardavimo kainomis ir kitomis problemomis.

Lygiai taip pat, norintys parduoti nereikalingą žemės sklypą, dažnai ilgai užtrunka, kol jį parduoda. Kiekvieno žemės sklypo vertė Lietuvoje gali labai skirtis, kadangi turto rinka mūsų šalyje yra nuolatinio formavimosi procese. Vertė gali kisti priklausomai nuo šalies ekonominės padėties ir fiskalinio sektoriaus tendencijų.

Žemės vertinimas yra svarbi procedūra, reikalinga įvairiose situacijose. Tai gali būti aktualu žemės sklypų pirkėjams ar pardavėjams, taip pat gali būti reikalinga teismų ar antstolių sprendimu. Šiomis dienomis taip pat aktualus visuomenės poreikiams planuojamo paimti žemės sklypo ir kito turto vertinimas.

Žemės Vertės Nustatymo Svarba

Žemės vertės (kainos) nustatymas yra kruopšti ir nuodugni procedūra, kuri reikalauja ne tik rinkos išmanymo, bet ir specifinių žinių apie žemės derlingumą, jos vystymą, padalijimą, sklypo užstatymo procesus, detalių planų skaitymą.

Dažnai manoma, kad žemės vertinimas padės surasti žemės sklypo kainą. Tačiau iš tiesų, vertinimo procedūra nustato žemės sklypo vertę, o kainos nustatymas - individualus pardavėjo sprendimas. Ją nustato pats pardavėjas, tačiau per didelė kaina nepritrauks pirkėjų, o dėl per mažos - bus patiriami nuostoliai. Todėl reikėtų kreiptis į nekilnojamojo turto vertintojus, kurie siūlo atlikti žemės sklypo vertinimo paslaugas.

Tai bus naudinga ne tik tuomet, kai vyksta pirkimas/pardavimas, įkeitimas, paveldėjimas ar mokestinės vertės tikslinimas, tačiau ir daugeliu kitų atvejų. Žemės sklypo vertės apskaičiavimas gali būti atliktas ne tik perkant ar parduodant sklypus, bet ir kitais atvejais, kai keičiasi savininkas: dovanojant, paveldint, perduodant, mainant.

Kaip nustatyti žemės vertę?

Vyrauja klaidinga nuomonė, kad žemės vertinimas padės surasti žemės sklypo kainą. Iš tiesų, vertinimo procedūra nustato žemės sklypo vertę. Kainos nustatymas - individuali pardavėjo dilema. Ją nustato pats pardavėjas, tačiau per didelė kaina nepritrauks pirkėjų, o dėl per mažos - bus patiriami nuostoliai. Todėl ir reikėtų kreiptis į nekilnojamojo turto vertintojus, kurie siūlo atlikti žemės sklypo vertinimo paslaugas. Tai bus naudinga ne tik tuomet, kai vyksta pirkimas/pardavimas, įkeitimas, paveldėjimas ar mokestinės vertės tikslinimas, tačiau ir daugeliu kitų atvejų.

Žemės vertinimas reiškia rinkos vertės nustatymo procesą, kurio metu analizuojamos žemės sklypo ypatybės, pvz., vieta, dydis, reljefas, zonavimas, privažiavimas, esamų komunikacijų, gretmybių, užstatymo ar vystymo galimybės. Žemės vertinimo tikslas visuomet yra labai individualus. Pavyzdžiui, žemės savininkai gali siekti nustatyti savo žemės rinkos vertę pardavimo ar plėtros tikslais, o vyriausybinėms agentūroms gali tekti įvertinti žemės vertę mokesčių ar ekspropriacijos (paėmimo visuomenės poreikiams) tikslais.

Žemės, kaip ir kito nekilnojamojo turto, vertinimo procesą sudaro keli etapai: užsakymo registravimas, sutarties pasirašymas, apmokėjimas, dokumentų analizė, turto apžiūra, duomenų rinkimas ir jų analizavimas, turto rinkos vertės skaičiavimas, vertinimo ataskaitos surašymas ir pateikimas užsakovui. Žemės vertinimą gali atlikti tik profesionalūs licencijuoti nekilnojamojo turto vertintojai.

Žemės kainos nustatymas paprastai yra greitas ir sklandus procesas, tačiau kartais gali pareikalauti daugiau laiko, pavyzdžiui, kai žemės sklypų yra daug ir jie išsidėstę skirtingose šalies teritorijose.

Kadangi Lietuvoje įvairaus turto rinka linkusi nuolatos keistis, žemės vertinimo metodika taip pat turi būti pasirinkta labai teisingai. Vertinimo ekspertai visada atsižvelgia į panašius turto sandorius, jau įvykusius regione. Kai žemės sklypai skirti individualių namų statybai, jie įprastai vertinami lyginamuoju metodu. Pasitaiko atvejų, kai lyginamoji žemės vertinimo metodika gali būti neveiksminga.

Žemės Sklypo Vertinimo Proceso Eiga

Tam, kad būtų kokybiškai ir tiksliai atlikta žemės sklypo vertinimo paslauga (apskaičiavimas), jūs turėsite pateikti vertintojui reikiamus dokumentus ir informaciją apie vertinamą žemės sklypą. Vertiname ir pagal unikalų numerį.

Reikalingi dokumentai:

• Nuosavybės pažymėjimą (išrašą iš VĮ Registrų Centro nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko);
• Žemės sklypo planas;
• Kiti individualiai pagal aplinkybes turto vertintojo prašomus dokumentus.

Susipažinęs su dokumentais, turto vertintojas vyksta į turto apžiūrą (kad ir kuriame Lietuvos kampelyje jis bebūtų), ir tuomet per sutartą laiko tarpą jums bus paruošta vertinimo ataskaita, kuria vadovaudamiesi pardavėjai galės lengviau ir greičiau nustatyti objektyvią pardavimo kainą. Tuo tarpu pirkėjai galės eiti į kreditus teikiančią įstaigą ir gauti atitinkamą finansavimą.

Žemės sklypo vertinimo ataskaita bus naudinga ne tik pardavėjams ar pirkėjams, norintiems pasiekti geriausią sandorį, bet ir žemės savininkams, kurie nori žinoti savo turto rinkos vertę bei sekti jos pokyčius.

Pagrindiniai žemės vertinimo etapai:

1. Užsakymo registravimas: Pradedamas procesas, kai užsakovas kreipiasi dėl žemės vertinimo.
2. Sutarties pasirašymas: Oficialus susitarimas tarp vertintojo ir užsakovo dėl vertinimo sąlygų.
3. Apmokėjimas: Užsakovas apmoka už vertinimo paslaugas.
4. Dokumentų analizė: Vertintojas analizuoja pateiktus dokumentus apie žemės sklypą.
5. Turto apžiūra: Vertintojas fiziškai apžiūri žemės sklypą, įvertindamas jo ypatumus.
6. Duomenų rinkimas ir analizavimas: Renkami ir analizuojami duomenys apie rinką, panašius sklypus ir kitus reikšmingus veiksnius.
7. Turto rinkos vertės skaičiavimas: Apskaičiuojama žemės sklypo rinkos vertė, naudojant įvairius vertinimo metodus.

Žemės Konsolidacijos Projektas ir Vertinimas

Pagal įstatymą, žemė, kurioje rengiamas žemės konsolidacijos projektas, turi būti įvertinama iki pasiūlymo dėl projekto sprendinių parengimo. Vertinama žemė suskaidoma į atskirus vienodo naudojimo būdo ir vienodų savybių žemės plotus, kurie pažymimi žemės vertinimo plane. Žemės vertinimo plano pagrindu apskaičiuojama kiekvieno esamo ar suprojektuoto žemės sklypo vertė.

Žemės vertė nustatoma taikant visų žemės konsolidacijos projekte dalyvaujančių žemės savininkų sutarimu pasirinktą vieną iš Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatyme nustatytų turto vertinimo būdų, jeigu konsoliduojami tik privačios žemės sklypai. Kai pagal žemės konsolidacijos projektą konsoliduojami valstybinės ir savivaldybės žemės sklypai, visi esami ir žemės konsolidacijos projekte suprojektuoti žemės sklypai įvertinami taikant Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatyme nustatytus individualų turto vertinimo būdą ir turto vertinimo metodus. Visais atvejais žemės sklypai turi būti vertinami tuo pačiu metodu.

Žemės vertinimo planui turi pritarti visi vertinamoje teritorijoje esančių ir numatomų konsoliduoti žemės sklypų savininkai, savivaldybės tarybos įgaliotas asmuo, kai konsoliduojami savivaldybės žemės sklypai, ir valstybinės žemės patikėtinių įgalioti asmenys, kai konsoliduojami valstybinės žemės sklypai. Kai konsoliduojami valstybinės žemės sklypai, žemės vertinimo planui visais atvejais turi pritarti Nacionalinės žemės tarnybos vadovas arba jo įgaliotas viešojo administravimo funkcijas vykdančiame Nacionalinės žemės tarnybos padalinyje vadovaujamas pareigas einantis valstybės tarnautojas.

Žemės, kurioje rengiamas žemės konsolidacijos projektas, turi būti įvertinama iki pasiūlymo dėl projekto sprendinių parengimo. Vertinama žemė suskaidoma į atskirus vienodo naudojimo būdo ir vienodų savybių žemės plotus, kurie pažymimi žemės vertinimo plane. Žemės vertinimo plano pagrindu apskaičiuojama kiekvieno esamo ar suprojektuoto žemės sklypo vertė.

Žemės vertė nustatoma taikant visų žemės konsolidacijos projekte dalyvaujančių žemės savininkų sutarimu pasirinktą vieną iš Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatyme nustatytų turto vertinimo būdų, jeigu konsoliduojami tik privačios žemės sklypai. Kai pagal žemės konsolidacijos projektą konsoliduojami valstybinės ir savivaldybės žemės sklypai, visi esami ir žemės konsolidacijos projekte suprojektuoti žemės sklypai įvertinami taikant Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatyme nustatytus individualų turto vertinimo būdą ir turto vertinimo metodus. Visais atvejais žemės sklypai turi būti vertinami tuo pačiu metodu.

Žemės vertinimo planui turi pritarti visi vertinamoje teritorijoje esančių ir numatomų konsoliduoti žemės sklypų savininkai, savivaldybės tarybos įgaliotas asmuo, kai konsoliduojami savivaldybės žemės sklypai, ir valstybinės žemės patikėtinių įgalioti asmenys, kai konsoliduojami valstybinės žemės sklypai. Kai konsoliduojami valstybinės žemės sklypai, žemės vertinimo planui visais atvejais turi pritarti Nacionalinės žemės tarnybos vadovas arba jo įgaliotas viešojo administravimo funkcijas vykdančiame Nacionalinės žemės tarnybos padalinyje vadovaujamas pareigas einantis valstybės tarnautojas.

Kiti Svarbūs Aspektai

Turite žemės sklypą, kurį norite parduoti ir nežinote, kokio kainos prašyti? Paprasčiausias būdas sužinoti vidutinę žemės sklypo vertę - pasinaudoti registrų centro nemokama rinkos kainos nustatymo paslauga.

Svarbu žinoti, kad parduodant žemės ūkio paskirties sklypą, pirmiausia jį turėsite pasiūlyti pirmumo teisę pirkti turintiems asmenims: sklypo bendraturčiams, kaimynams, asmenims, kurie nuomoja sklypą ir pan.

Jeigu patys neturite galimybės užsiimti sklypo pardavimu ir ieškote brokerio, kuris galėtų padėti parduoti jūsų žemę, kreipkitės į mus ir sužinokite mūsų sąlygas. Atidarę kontaktų puslapį Jūs atidarysite užklausos formą, kurią reikės užpildyti. Išnagrinėję jūsų pateiktą informaciją, mes galėsime atsakyti, kokiomis sąlygomis galėsime jūsų sklypą parduoti.

Žemės sklypo kaina priklauso:

• nuo parduodamo sklypo ploto;
• vietovės;
• žemės našumo (derlingumo);
• melioracijos įrenginių būklės.

Kaip nustatomas žemės našumo balas Lietuvoje

Lietuvoje žemės sklypų našumo balai nustatomi remiantis dirvožemio savybėmis, reljefu ir kitais veiksniais, turinčiais įtakos žemės ūkio veiklai.

Reikalingų dokumentų pasiruošimas parduodant žemės sklypą

Pardavėjas, ruošdamasis parduoti žemės sklypą, iki pasirašant Notarinę pirkimo ir pardavimo sutartį, privalo turėti šiuos dokumentus:

Nekilnojamojo Turto Mokestis

Nekilnojamojo turto (toliau ― NT) mokestis yra skaičiuojamas nuo visų Jums priklausančių NT objektų (gyvenamosios, sodų, garažų, fermų, šiltnamių, ūkio, pagalbinio ūkio, mokslo, religinės, poilsio paskirties statinių (patalpų), žuvininkystės statinių ir inžinerinių statinių) bendros mokestinės vertės, kuri viršija neapmokestinamąją ribą (150 tūkst. eurų arba 200 tūkst. eurų, jei taikoma lengvata dėl auginamų vaikų).

Objekto mokestinę vertę galima sužinoti Valstybės įmonės Registrų centro svetainėje įvedus NT unikalų numerį. Tai galite padaryti keliais būdais:

• Elektroniniu būdu per Registrų centro klientų savitarnos sistemą išskyrus turtui, kuris turi būti vertinamas išlaidų (kaštų) metodu.
• El. paštu išsiuntus užpildytą ir e. parašu pasirašytą laisvos formos prašymą el.

Jeigu išraše esančio NT objekto vertės nustatymo būdas yra „Atkuriamoji vertė“ ir nustatymo data yra anksčiau nei 5 metai, arba neradote ieškomo NT objekto mokestinės vertės Registrų centro internetinėje svetainėje, Jums reikia kreiptis į Valstybės įmonę Registrų centrą ir užsakyti NT vidutinės rinkos ir / ar mokestinės vertės perskaičiavimą.

Vidutinės rinkos vertės apskaičiavimas išlaidų (kaštų) metodu atliekamas nekilnojamajam turtui, kurio vidutinė rinkos vertė nėra nustatoma masinio vertinimo būdu (pvz. sandėliavimo, pramoniniai ir inžineriniai statiniai, kūrybinės dirbtuvės ir pan.). Apskaičiuotos vidutinės rinkos vertės mokesčiams galioja ne ilgiau nei 5 metus.

Fizinio asmens prašymu Registrų centras neatlygintinai vieną kartą per mokestinį laikotarpį per 7 darbo dienas jam parengia ir įteikia Nekilnojamojo turto registro išrašą, kuriame nurodoma nekilnojamojo turto objekto mokestinė vertė. Tai galite atlikti dviem būdais:

• El. paštu išsiuntus užpildytą ir e. parašu pasirašytą laisvos formos prašymą el.

Jei turite daugiau nei vieną NT objektą (gyvenamosios, sodų, garažų, fermų, šiltnamių, ūkio, pagalbinio ūkio, mokslo, religinės, poilsio paskirties statinių (patalpų), žuvininkystės statinių ir inžinerinių statinių), sudėkite visų turimų NT objektų mokestines vertes ir taip gausite NT bendrą mokestinę vertę, kurią ir turite nurodyti NT mokesčio deklaracijoje KIT715.

NT mokestis yra apskaičiuojamas ir deklaraciją KIT715 pateikti reikia tuo atveju, kai NT objektų bendra mokestinė vertė viršija nustatytą NT neapmokestinamąjį dydį: bendras neapmokestinamasis nekilnojamojo turto dydis yra 150 000 eurų.

Bendrai mokestinei vertei viršijus šią ribą taikomi tarifai:

• nuo 150 000 iki 300 000 eurų, taikomas 0,5 procento mokesčio tarifas;
• nuo 300 000 iki 500 000 eurų, taikomas 1 procento mokesčio tarifas;
• virš 500 000 eurų, taikomas 2 procentų mokesčio tarifas.

Neapmokestinamasis nekilnojamojo turto dydis yra 200 000 eurų asmenims, auginantiems tris ir daugiau vaikų (įvaikių) iki 18 metų, ir asmenims, auginantiems vaiką su negalia (įvaikį) iki 18 metų, taip pat vyresnį vaiką su negalia (įvaikį), kuriam nustatytas individualios pagalbos teikimo išlaidų kompensacijos pirmo ar antro lygio poreikis.

Bendrai mokestinei vertei viršijus šią ribą taikomi tarifai:

• nuo 200 000 iki 390 000 eurų, taikomas 0,5 procento mokesčio tarifas;
• nuo 390 000 iki 650 000 eurų, taikomas 1 procento mokesčio tarifas;
• virš 650 000 eurų, taikomas 2 procentų mokesčio tarifas.

Jei per metus keitėsi NT bendra mokestinė vertė (buvo parduotas ar įgytas NT) ir (arba) taikytinas neapmokestinamasis dydis, tuomet yra pildoma deklaracijos KIT715 B dalis ir pildomi 6 bei 7 laukeliai.

Apibendrinant: Žemės vertinimas yra kompleksinis procesas, reikalaujantis profesionalaus požiūrio ir specifinių žinių.

tags: #zemes #sklypo #vertinimas