Žemės Ūkis Lietuvoje: Investicijos, Finansavimas Ir Perspektyvos

Žemės ūkis yra viena iš prioritetinių sričių, kuriai skiriamas ypatingas dėmesys, užtikrinant kuo paprastesnį ir operatyvesnį technikos įsigijimo lizingu procesą. Investicijos yra vienas svarbiausių veiksnių, lemiančių, ar pieno ūkis išliks konkurencingas. Tačiau ne visos investicijos vienodai naudingos, todėl svarbiausias klausimas ne kiek investuoti, o kada ir kaip investuoti protingai. Aptarkime, kokios yra žemės ūkio investicijų galimybės ir rizikos Lietuvoje.

Žemės ūkio technikos finansavimas

Per penkis pirmuosius šių metų mėnesius bendrovė „Luminor lizingas“ išsiveržė į žemės ūkio technikos finansavimo rinkos lyderius ir lizingu finansavo daugiau nei 60 proc. visų žemės ūkio technikos (traktorių ir kombainų) įsigijimų Lietuvoje. Apie 98 proc. Šių metų sausio - gegužės mėnesiais bendrovėje „Luminor lizingas“ buvo sudaryta beveik dvigubai daugiau lizingo sutarčių žemės ūkio technikai įsigyti nei tuo pačiu laikotarpiu pernai. Bendra šių lizingo sutarčių suma buvo apie 250 proc. didesnė nei 2020 metų sausį - gegužę, o vidutinė vienos lizingo sutarties suma - 30 proc.

Žemės ūkio technikos finansavimo apimtys šiemet gerokai išaugo ir pagrindinė priežastis, greičiausiai, yra ta, kad pernai ūkininkai į naujus įsigijimus žiūrėjo rezervuotai - stebėjo, kaip pandemija atsilieps jų produkcijos supirkimui, tad buvo sumažinę ir investicijas į naujus įrenginius. Šiemet investicijos į žemės ūkį atsigauna ir tas lėšas, kurias pernai sutaupė, ūkininkai šiemet naudoja ūkio plėtrai, darbų efektyvumui ir našumui didinti. Jau ne pirmus metus lietuviai dažniausiai perka vieno didžiausio pasaulyje žemės ūkio mašinų gamintojo „John Deere“ techniką, o šiemet jos įsigijimai bendrovėje „Luminor lizingas“ buvo apie 50 proc. didesni nei 2020 metų sausio - gegužės mėnesiais.

Vilkikų ir priekabų finansavimas

Šiemet taip pat pastebimas ir išaugęs vilkikų bei priekabų finansavimo poreikis. Pernai bendrovėje „Luminor lizingas“ sudarytų sutarčių skaičius vilkikui ar priekabai įsigyti buvo apie 30 proc. mažesnis nei 2019 metais. Šiemet bendrovė finansavo apie 13 proc.

Palankesnės skolinimosi sąlygos

Didelį postūmį plėsti kreditavimo apimtis šiemet mums suteikė kartu su Europos investicijų banku atvertas SVV kreditavimo portfelis, dėl kurio didžiajai daliai ūkininkų galime pritaikyti palankesnes skolinimosi sąlygas. Perkant įrangą iš mūsų partnerių tinklo ūkininkams nereikia niekur papildomai vykti, technikos įsigijimo ir jos finansavimo sutartis jie pasirašo prekybos vietoje“, - sakė Ž.

Investicijos į pieno ūkius

Kalbant apie tai, kokios investicijos pieno ūkyje šiandien yra saugios ir galinčios duoti didžiausią grąžą, tai akcentavo portalo www.manoukis.lt pašnekovai - ūkininkas ir agroverslininkas Tomas Raudonius (Šilalės r.) bei Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos (LŽŪKT) Plungės biuro vadovė ir gyvulininkystės konsultantė Jurgita Gramauskienė.

Jo teigimu, naudingiausios investicijos yra tos, kurios gerai apgalvotos ir suplanuotos, su aiškiu finansavimo šaltiniu, o dar geriau - su ES parama. Investicijos į genetiką ir karvių šėrimą yra būtinos, jei norime didesnių pajamų, o didžiausią efektą visada duoda investicijos į tas vietas, kurios ūkyje sudaro „butelio kaklelį“ ir stabdo pajamas. Šalia to saugiausios investicijos yra į pačius gyvulius - jų produktyvumą, sveikatą ir ilgaamžiškumą, taip pat ir į darbo sąnaudų mažinimą.

Investicijos į efektyvumą, jo teigimu, įprastai atsiperka per 5-12 metų, šis laikotarpis atitinkamai trumpėja gavus paramą. Tikėtina, kad užbaigus investiciją pieno kaina jau bus gera“, - T. Raudonius pabrėžė svarbiausius niuansus investuojant. Pirmoji, neretai aukšta pieno supirkimo kaina sukuria per daug optimistiškus lūkesčius, ir ūkininkai atlieka ne pačių būtiniausių investicijų.

Antroji, kai sumažėjusios pajamos dėl nukritusios pieno kainos sukelia pernelyg didelį pesimizmą: nebeplanuojamos ar atšaukiamos investicijos, mažinamas ar naikinamas ūkis. Bet investicijos juk ir daromos tam, kad ūkis išliktų gyvybingas esant žemai pieno kainai“, - akcentuoja patyręs ūkininkas. Jis neabejoja, kad mažiau kintanti pieno kaina leistų tolygiau vystyti pieno ūkius Lietuvoje, nes esame žmonės ir dažnu atveju sprendimus priimame pagauti emocijos.

LŽŪKT gyvulininkystės konsultantė J. Gramauskienė sutinka, kad pieno ūkių modernizavimas, investicijos į pažangias technologijas yra didelės ir susijusios su tam tikrais iššūkiais, vis dėlto ilgainiui jos atsiperka ir padeda užtikrinti ūkių produktyvumą ir tvarumą. Tik būtina sąlyga - investuojantis ūkis turi turėti ilgalaikę viziją ir strategiją. Ir investuoti konsultantė rekomenduoja žingsnis po žingsnio.

Ar saugu investuoti, kai pieno kaina tai kyla, tai leidžiasi? Jeigu eini į priekį turėdamas viziją, sugebėsi išgyventi ir sunkesnius laikotarpius, kurie žemės ūkyje neišvengiami ir visi ūkininkai tai supranta. Juk ūkis - šeimos gyvenimas, o karvės - šeimos maitintojos“, - kalbėjo konsultantė. Didžiausią pavojų ji įžvelgia tik dėl investicijų masto, kai kartais jaunas ūkininkas visko neapskaičiuoja ir vienu metu perka viską - robotus, galingą techniką... O kai kreditai pradeda spausti, tada jau kyla sunkumų.

Žemaitijos ūkininkus J. Gramauskienė rodo pavyzdžiu kitiems, kaip skaičiuoti ir investuoti į pieno ūkį. Ji teigia, kad investuojantys milijoną ir daugiau į fermas ūkininkai dažniausiai būna viską apskaičiavę iki smulkmenų, nes supranta, kad pajamų skirtumą jie pajus tik tada, kai fermą visiškai užpildys gyvuliais. O tam reikia laiko, kartais ir kelerių metų, nes, baimindamiesi ligų, ūkininkai dažniausiai bandą didina iš savo ūkyje atvestų telyčių.

Ji mato, kaip auga pažangūs Plungės r. ūkiai, kaip kai kuriuose jų didėja primilžis ir iki daugiau kaip 13 tonų pieno. Tarp jų yra ir žurnale „Mano ūkis“ aprašyti Juliaus Martišiaus, Mindaugo Grikšto, Donato Šleiniaus ir kiti ūkiai, o per visą Žemaitiją jų galima suskaičiuoti gana daug.

Siekiant apsispręsti, ar investuoti mažam ir vidutiniam ūkiui, būtina įvertinti rizikas ir pasirinkti tinkamiausią investavimo strategiją. T. Raudoniaus teigimu, svarbiausias dalykas - 2030 m. reikia planuoti turėti maždaug 120 karvių bandą, kad iš ūkio gaunamos pajamos leistų šeimai gauti vidutines pajamas. Investuojant svarbu aiškiai suprasti investicijų paskirtį. Pasyvai - tai visi įsigijimai ir jų išlaikymo kaštai, kurie nuolat reikalauja išlaidų ir mažina pinigų srautus. Aktyvai, priešingai, generuoja pajamas ir didina ūkio finansinį potencialą“, - aiškina T. Raudonius.

J. Gramauskienė sako, kad jeigu ūkininkas turi viziją, ilgalaikę ūkio strategiją, investuoti reikia. Tik jaunimui kartais reikia pristabdyti arklius, kad pernelyg neįsibėgėtų jėgų nepaskaičiavę.

Pasak jos, ūkininkai pastaraisiais metais gyvena ypač didelio neapibrėžtumo sąlygomis: veikia ne tik klimatas, bet ir geopolitinė situacija. Todėl labai svarbu, kaip transformuosis jų kuriama pridėtinė vertė: ar liksime žaliavinė šalis, ar artėsime prie didesnės vertės produktų - gaminsime tai, kas duoda didesnę pridėtinę vertę.

Pasak R. Gucu, pastaraisiais metais dėl klimato kaitos ir pasikeitusių geopolitinių aplinkybių neapibrėžtumo faktorių yra daugiau, tačiau žemdirbiui nebuvo metų be iššūkių, be būtinybės priimti vienus ar kitus sprendimus. Beje, norisi, kad investicijos būtų daromos ne dėl to, jog gaunama parama, o dėl to, kad su investicijomis matomos geresnės ūkio perspektyvos, jos tvarios ir atsipirks, - teigia SEB banko atstovė.

Pasak jos, galvojant apie didesnės pridėtinės vertės kūrimą reikia ieškoti modernizacijos, efektyvesnių kelių, inovacijų, investicijų į technologijas, o taip pat būtina siekti kooperacijos arba konsolidacijos, nišinio verslo vystymą, produktų gamybą. Juk ES Žaliasis kursas tebegalioja, už 5 metų - 2030 m. - įsigalios labai rimti reikalavimai dėl trąšų, chemikalų naudojimo. Beje, šiame pasiruošime Lietuvos ūkininkai pirmauja, jie vieni iš stropiausių ES. Tiesa, visiems reikalavimams įgyvendinti reikalinga daug lėšų ir laiko.

Ji tikina, kad Lietuvos ūkiai - grūdų, daržovių, gyvulininkystės, pienininkystės, mišrūs - yra visa galva aukštesni palyginti su kitomis Baltijos šalimis, o Europoje grūdų derlingumu prilygsta kai kurioms šalims, tačiau gal kiek pasitempti turėtų pienininkystės ūkiai ir jiems patartina stambėti bei laikyti daugiau karvių, nes pieno poreikis didelis.

Pasak jos, pavyzdžiui, Afrika - tarsi „miegantis lokys“, o mūsų ūkininkai labai priklauso nuo šio žemyno. Jei Afrikos šalys pradės investuoti į žaliavų perdirbimą, turėsime rimtai įvertinti savo konkurencingumą, todėl kuo greičiau būtina persiorientuoti ir gaminti produktus, kad ir nišinius, bei taip diversifikuoti verslą.

Bendras patarimas ūkininkams - kurti didesnę pridėtinę vertę, diversifikuoti savo verslą arba rinkose, arba kuriant kelis verslus, kurie padėtų panaikinti cikliškumą.

Pagrindiniai investicijų į pieno ūkį aspektai:

• Gerai apgalvotos ir suplanuotos investicijos su aiškiu finansavimo šaltiniu
• Investicijos į genetiką ir karvių šėrimą
• Investicijos į gyvulių produktyvumą, sveikatą ir ilgaamžiškumą
• Investicijos į darbo sąnaudų mažinimą

Žemės ūkio paskirties sklypų įsigijimas

Investavimas į žemės ūkio paskirties sklypus paprastai vyksta dėl vienos iš dviejų priežasčių: siekis uždirbti iš vertės pakėlimo ir siekis uždirbti iš produkcijos gamybos (auginimo). Analizuojant žemės ūkio paskirties sklypų ūkininkavimui segmentą, reikėtų pastebėti, kad derlingiausiuose regionuose, šiaurinėje bei centrinėje Lietuvos dalyje, 2017-aisiais metais įsigijimų tempai kiek prislopo.

Iš vienos pusės yra ribota pasiūla, nes jau daugiau nei penkerius metus vyksta žemės ūkio paskirties sklypų konsolidacija ir natūraliai mažėja teritorijų tinkamų įsigijimui. Antra priežastis - žemės ūkio paskirties sklypų kainos penkerius metus šuoliavusios į viršų dviženkliais procentais pasiekė ribą, kada galbūt geriau ne pirkti, o nuomotis. Galiausiai, nuo 2014 metų sausio 1 d. įsigaliojęs įstatymas, ribojantis dirbamos žemės valdų dydžius, kai kurioms bendrovėms ir ūkininkams apribojo galimybes įsigyti naujus žemės ūkio paskirties sklypus, tad jie neturi kitos galimybės kaip tik nuomotis.

O tai sukuria gana neblogą investavimo alternatyvą tiems, kurie nesivaiko didelių pelnų, bet nori užtikrintai įdarbinti turimus pinigus bei turėti paklausų turtą ateityje - žemės ūkio sklypų, tinkamų ūkininkavimui, įsigijimas ir nuoma, galinti atnešti 3-4 proc. metinę grąžą. Mano vertinimu, tai gana saugi investicija, nes žemės ūkio paskirties sklypų, tinkamų ūkininkavimui, paklausa yra ir išliks didelė ateityje, todėl neturėtų kilti problemų ją išnuomoti.

Kiek kitaip yra su žemės ūkio paskirties sklypų įsigijimu, siekiant padidinti jų vertę. Mano vertinimu tai vienas rizikingesnių investavimo variantų, nes tokių sklypų įsigijimas yra visiškai spekuliacinis, tikintis, kad pakeitus paskirtį, atsiras pirkėjas, sumokėsiantis pageidaujamą kainą.

Didmiesčiuose: Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje, žemės ūkio paskirties sklypų per metus sudaroma vos po keliasdešimt. 2017 metais tokių teritorijų įsigijimai sumenko indikuodami, kad šis segmentas miesto teritorijose baigia išsisemti.

Kiek kitaip yra didmiesčių rajonuose, kur žemės ūkio paskirties teritorijos sudaro didžiąją jų dalį. Atokiau esantys sklypai dažniausiai įsigyjami ūkininkavimui, o šalia didmiesčių ar pagrindinių gatvių esančios teritorijos dažnai įsigyjamos siekiant pakelti vertę pakeičiant paskirtį ir iš to uždirbti.

Žemės ūkio sklypų įsigijimo privalumai ir trūkumai

tags: #isigijimai #zemes #ukyje