Turto Konfiskavimas Lietuvoje: Būdai ir Problemos

Šiame straipsnyje analizuojama turto konfiskavimo, kaip baudžiamojo poveikio priemonės, paskirtis ir skyrimo ypatumai Lietuvoje, remiantis Lietuvos Respublikos baudžiamuoju kodeksu.

Turto konfiskavimas - tai priemonė, leidžianti pasiekti svarbų principą, kad iš neteisės negali atsirasti teisė. Reali grėsmė pažeisti šį principą iškyla tuomet, kai nusikalstama veika siekiama savanaudiškų motyvų - vienokiu ar kitokiu neteisėtu būdu praturtėti.

Žinant, kad maždaug trys ketvirtadaliai padarytų nusikaltimų turi būtent tokį motyvą, iškyla problema, nes dažnai, net ir skyrus bausmę, nusikaltėlis vis tiek įgyja nesąžiningą pranašumą visuomenėje, t.y. praturtėja iš padaryto nusikaltimo. Kaip vienintelis teisėtas būdas įgyvendinti teisingumą tokiu atveju yra konfiskuoti turtą, kurio prigimtis susijusi su nusikalstamos veikos padarymu.

Šiuo metu pats svarbiausias tarptautinis dokumentas įpareigojantis Europos Sąjungos valstybes nares šiuo klausimu yra Europos Sąjungos Tarybos priimtas pamatinis sprendimas, dėl nusikalstamu būdu įgytų lėšų, nusikaltimo priemonių ir turto konfiskavimo (toliau - ES pamatinis sprendimas).

Turto Konfiskavimo Samprata

Šiuolaikinė turto konfiskavimo samprata bei teisinė prigimtis baudžiamojoje teisėje suvokiama nevienodai. Skirtumai, kylantys apibūdinant turto konfiskavimą, atsiranda iš įvairių turto konfiskavimo taikymo sąlygų, kurios yra nevienodos pasaulio valstybėse.

Pirmasis darbo skyrius yra teorinis ir nagrinėjamas turto konfiskavimo atsiradimas, kaip viena ir tinkamiausia priemonė kovojant su organizuotu nusikalstamumu bei korupcija. Šio skyriaus poskirsnyje aiškinamasi turto konfiskavimo teisinės prigimties raida Lietuvoje. Tiriama, koks yra skirtumas tarp turto konfiskavimo kaip papildomos bausmės pagal 1961m. BK ir baudžiamojo poveikio priemonės pagal 2000 m.

Tarptautiniu lygiu suvokta, kad tradicinės bausmės, tokios kaip laisvės atėmimo bei baudos nepakanka, jog situacija pasikeistų. Svarbią vietą jose užima turto konfiskavimo instituto įtvirtinimas, kuris leidžia pasiekti konceptualų šios sankcijos tikslą, kad niekam neapsimokėtų daryti nusikalstamus veiksmus, o jei tokios veikos ir būtų padarytos, kad būtų už tai tinkamai atsakyta.

Valstybės pasirašytoje konvencijoje, kaip viena iš priemonių, neleidžianti gauti finansinės naudos iš nusikaltimų susijusių su disponavimu narkotinėmis medžiagomis, buvo įtvirtinta turto konfiskacija. Šias konfiskuoti pajamas, kurios gautos padarius nusikaltimus susijusius su narkotinėmis priemonėmis ar bet kuriomis psichotropinėmis medžiagomis gamyba, disponavimu.

Taip pat konfiskuotinu turtu laikomos ir priemonės, kurios bet kuriuo būdu buvo naudojamos arba skirtos naudoti padarant minėtus nusikaltimus. Šiau aiškinama, kaip suvokiamos neteisėtos pajamos konvencijos kontekste. Šiais nusikaltimais, arba iš neteisėtų pajamų gautos kitos išplaukos ar pelnas.

Konfiskuotinas turtas apima kelias valstybių jurisdikcijas, todėl savo ruožtu atsiranda prielaidos kilti problemiaškui tarptautiniui bendradarbiavimui. Nauja šiame teisės akte yra tai, kad turtas, kuris buvo naudojamas arba dar tik planuojamas panaudoti nusikaltims darymui bei ekonominė nauda atsiradusi atliekant nusikaltimus nesietinas su tam tikrais nusikaltimais, kuriais buvo pažeistos specifinės baudžiamojo įstatymo saugomos vertybės.

Todėl turto konfiskavimo taikymas galėtų apimti visus nusikaltimus. Pamatiniame sprendime pasirinkta minimali riba yra nusikaltims baidžiamumas vieneriais metais, manytina, pasirinkta tam, kad būtų galima išvengti turto konfiskavimo už mažareikšmius nusikaltimus, bei neprieštarautų proceso ekonomiškumo principui, kai turto konfiskavimo įrodinėjimo bei vykdymo išlaidos būtų didesnės, nei pati konfiskuotino turto suma.

Šis Europos Sąjungos teisės aktas reikšmingas tuo, kad pirmą kartą valstybėms narėms suteikta teisė išplėsti turto konfiskavimą. Pabrėžtina, kad ši gana radikali priemonė, pagal pamatinį sprendimą, gali būti paskirta, tik tam tikros kategorijos nusikaltimams, t.y. nusikaltimams, už kuriuos baudžiama laisvės atėmimo bausmėmis, kurių ilgiausias terminas ne trumpesnis nei 5-10 metų, o susijusiems su pinigų plovimu, kurių ilgiausias terminas ne mažesnis nei 4 metai.

Šiuo atveju nacionaliniui teismui būtų nesvarbu, per kurį laikotarpį įgytas turtas, su kokio konkretaus nusikaltimo padarymu siejamas turtas. Šiais. Šis, kuriomis buvo bandyta įdiegti naują priemonę kovoje su nusikalstamumu, galima daryti išvadą, kad turto konfiskavimo institutas laikui bėgant buvo reglamentuotas detaliau.

Nagrinėjant tarptautinėse sutartyse įtvirtintas turto konfiskavimo sąmpratą, susiduriama su šios teisinės prievartos priemonės statusu baudžiamojoje teisėje. Pavyzdžiui, minėtame Europos Sąjungos pamatiniame sprendime pateikiamas toks apibrėžimas - tai byloje dėl nusikaltimo arba nusikaltims teismo numatyta turto galutinio atėmimo bausmė arba priemonė. Toks dviprasmiškas supratimas leidžia teigti, kad Europos Sąjungos valstybėse nėra vieningai susitarta, ar turto konfiskavimas yra bausmė, ar specifinė priemonė, kuria yra suvaržoma asmens teisė į nuosavybę.

Turto Konfiskavimo Raida Lietuvoje

Analizuojant Lietuvos Respublikos baudžiamojo įstatymo raidą matyti, kad Lietuvoje turto konfiskavimo teisinė samprata taipogi kito. Lietuvai buvus Tarybų Socialistinių Respublikų Sąjungoje galiojo 1961 metų Lietuvos Tarybų Socialistinės Respublikos baudžiamasis kodeksas (toliau LTSR BK), kurio 22 str. buvo įtvirtinta, kad turto konfiskavimas yra viena iš bausmės rūšių.

Pagal pradinę LTSR BK redakciją tai buvo  priverstinis neatlygintinas paėmimas valstybės nuosavybėn viso arba dalies turto, kuris yra asmeninė nuteistojo nuosavybė.

LTSR BK 35 str., kuriame ir buvo įtvirtinta ši sąvoka, nieko daugiau apart to, kad turto konfiskavimas skiriamas tik už valstybinius ir sunkius savanaudiškus nusikaltimus, nenurodė. Šiame kodekso straipsnyje, kuriame kriminalizuotas nusikaltimas ir ji galėjo būti skiriama. Gana reikšmingi baudžiamojo kodekso pakeitimai buvo padaryti Lietuvai atgavus nepriklausomybę.

Kaip antai, Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (BK) pakeitime, kuris įsigaliojo nuo 1995 m. sausio 1 dienos, turto konfiskavimas įvardintas kaip  papildoma bausmė, teismo privalomai skiriama už sunkius savanaudiškus nusikaltimus.

Papildoma bausmė buvo pašalinta iš BK specialiosios dalies normų ir aprašoma tik bendrojoje dalyje. Lietuvos Respublikos Kontitucinis Teismas (toliau - Konstitucinis Teismas) savo 1993-12-13 nutarime konstatavo, kad  papildomos bausmės paskirtis yra labiau individualizuoti bausmę, išplėsti jos taikymo ribas užtikrinant poveikio nusikaltėliui pasirinktinumą, atsižvelgiant į padaryto nusikaltimo pobūdį ir laipsnį, kaltininko asmenybę.

Siekiant bausmės individualizavimo ir turto konfiskavimo išplėtimo galimybės, Seimas minėtu pakeitimu pašalino turto konfiskavimo bausmę iš BK specialiosios dalies sankcijų. Kontitucinis Teismas pabrėžė, kad turto konfiskavimu yra daromas poveikis tai nusikalstamo elgesio motyvacijai, kuri, pirmiausia, sąlygoja savanaudiškus nusikaltimus padarymą.

Šiame BK 35 str. buvo įtvirtinta sovietinė turto konfiskavimo samprata, kuri visiškai neatitiko ts dienų realijų. Daugelis nusikaltėlių, siekdami išsaugoti nusikalstamu būdu įgytą turtą, pasinaudodavo pasenusiu įstatymu.

Turto Civilinio Konfiskavimo Įstatymas

Seime priimtas Turto civilinio konfiskavimo įstatymas ir toliau kelia aistras. Teisininkai perspėja, kad turto konfiskavimo mechanizmas primena vilką avelės kailyje, mat valstybė įgaus itin stiprius svertus prieš piliečius, nors anksčiau buvo deklaruota, kad įstatymas bus nukreiptas kovai su stambiąja korupcija ir organizuotu nusikalstamumu.

Šių metų sausio viduryje Seimas priėmė Turto civilinio konfiskavimo įstatymą, kuriuo leista asmens turtą konfiskuoti, jei asmuo buvo įtariamas, kaltinamas, nuteistas, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės už sunkius ir kai kuriuos apysunkius nusikaltimus. Taip pat konfiskuoti turtą būtų galima, jeigu jo vertė neatitinka asmens teisėtų pajamų ir šis skirtumas viršija 100 tūkst.

Prieš pradedant konfiskavimą, būtų atliktas turto tyrimas. Sprendimą dėl to priimtų prokuroras, nustatęs, kad yra pagrindas įtarti, jog turtas yra gautas nusikalstamu būdu ar 100 tūkst. eurų viršija asmens teisėtas pajamas. Turto civilinio konfiskavimo procesas susidėtų iš dviejų etapų. Pirmiausia asmuo būtų įpareigojamas deklaruoti ir pagrįsti turimą turtą bei pajamas.

Seimo priimtame įstatyme numatyta, kad civilinio proceso tvarka gali būti konfiskuotas ir turtas, įgytas iki įstatymo įsigaliojimo, bet ne anksčiau nei 2010 m. Liberalų sąjūdžio, kurio atstovai Seime nepalaikė Turto civilinio konfiskavimo įstatymo, lyderė Viktorija Čmilytė-Nielsen LRT.lt pabrėžė, kad minėtu įstatymu siekta kovoti su korupcija ir organizuotu nusikalstamumu, tačiau spektras nusikaltimų, dėl kurių asmenų turtas gali būti tikrinamas, anot jos, esąs per platus.

„Pavyzdžiui, įstatymas būtų taikomas nuteistiems, įtariamiems asmenims dėl neteisėtos įmonės veiklos, dėl apgaulingo buhalterijos tvarkymo. Paimama patranka, sunkioji artilerija, kuri skirta kovai su sunkiais nusikaltimais, su organizuotu nusikalstamumu ir korupcija, bet nusitaikoma ir į ganėtinai tipinius nusižengimus, kurie Baudžiamajame kodekse egzistuoja, su jais pakankamai efektyviai kovojama. Iš esmės įstatymas būtų taikomas ypač plačiai. Šiaip civilinio turto konfiskavimo institutas taikomas daugelyje valstybių. [...] Pati idėja nėra bloga, bet įstatymo nuostatos kelia abejonių. Pavyzdžiui, jei asmuo buvo įtariamas nusikalstama veika, jo atžvilgiu gali būti pradėtas turto tyrimas, nors tie įtarimai jau yra panaikinti. Šiuo atveju nebelieka nekaltumo prezumpcijos, kitaip tariant, užtenka apkaltinti žmogų, jeigu kaltinimų nepavyksta paneigti, tai mechanizmas įsijungia“, - tikino V.

Liberalės manymu, platus nusikaltimų, kuriais įtariami asmenys, spektras teisėsaugos pareigūnus gali įklampinti į mažareikšmius tyrimus. V. „Ar tai proporcinga priemonė? Mes, liberalai, norime, kad kiekvienas naujas įstatymas, ypač toks kontroliuojantis, baudžiantis, būtų adekvatus.

Diskusijas dėl Turto civilinio konfiskavimo įstatymo Seime stebėjęs Vilniaus universiteto Teisės fakulteto docentas, advokatas Laurynas Didžiulis teigė iki šiol nesupratęs, kodėl Lietuvai prireikė turto konfiskavimo mechanizmo. Jis tikino suprantantis, kad Lietuvoje siekiama aktyviau kovoti su korupcija ir organizuotu nusikalstamumu, tačiau, kelia klausimą L.

„Sakyčiau, priimtas politinis sprendimas įvesti karo padėties lygio priemonę, nes neva karas su nusikalstamumu yra toks aršus ir baudžiamoji justicija tiek nepajėgi, kad reikia apriboti žmogaus teises. [...] Aš tai vertinčiau pasitelkdamas krepšinio terminiją. Jeigu mums dabar sunkiai sekasi gauti medalius, kaip pavykdavo A.

Didžiulio įsitikinimu, Turto civilinio konfiskavimo įstatymas iš tikrųjų yra valstybės vykdomos baudžiamosios politikos dalis, kurią siekiama perkelti į civilinę teisę, tokiu būdu tarsi parodant, kad baudžiamoji politika nėra efektyvi. Nors Seime Turto civilinio konfiskavimo įstatymas buvo ne kartą tobulintas, advokato manymu, jame išliko ne viena abejonių kelianti nuostata. L.

„Rašoma, kad turtą reikia konfiskuoti, nes iš jo gauta turtinė nauda. Atsiprašau, bet šita formuluotė reiškia, kad rinkos santykiuose apskritai viską reikia konfiskuoti, nes iš turto ir siekiama gauti turtinę naudą“, - stebėjosi L. „Jeigu būtų taip, kad asmuo turi atiduoti tai, kas jam nepriklauso, tai būtų viskas tvarkoje.

Bet kaip tai vyksta? Pavyzdžiui, valdote turtą, kurį įsigijote neteisėtai. Atsiranda tikrasis turto savininkas, jis paduoda jus į teismą ir nuginčija jūsų nuosavybės teisių įgijimo pagrindą - sutartis, kurią jūs įsigijote, yra neteisėta, pažeistas įstatymas. Tai reiškia, kad yra pašalinamas jūsų nuosavybės teisių pagrindas. Šiuo atveju niekas to pagrindo nepašalina, jis lieka galioti. Nuosavybė paimama neatlygintinai valstybės naudai, o ne to asmens, kuris nukentėjo. [...] Jeigu mes tai sprendžiama per civilinę teisę, tai turėtų atsirasti nukentėjusysis ir jam turi būti grąžintas turtas, o ne valstybei. Kuo čia dėta valstybė?“ - komentavo L.

„Įsivaizduokite, kas nors melagingai apskundžia asmenį, pradedamas ikiteisminis tyrimas, jis nutraukiamas, paaiškėjus, kad tai buvo bandymas pakenkti asmeniui, kad buvo šmeižtas. Bet, nepaisant to, tokio asmens atžvilgiu gali būti pradėtas jo turto tyrimas.

„Įsivaizduokite, niekas net nepradeda jokio ikiteisminio tyrimo, o nutaria, kad esate kažkoks visuomenei pavojingas asmuo, jus įtraukia į tą sąrašą ir tada jūs turite teisintis, iš kur turite 100 tūkstančių eurų vertės turto, jeigu neturite dokumentų“, - pridūrė L. Analizuodamas Turto civilinio konfiskavimo įstatymą, teisininkas L. Didžiulis tikino, kad viena didžiausių šio įstatymo spragų - asmenų, kurių atžvilgiu būtų pradėtas turto tyrimas, gynybos teisės. Jos, pasak pašnekovo, nėra užtikrintos. Dėl to, anot L.

Anot advokato, šiuo metu baudžiamojoje teisėje numatyta, kad, jei asmeniui valstybė savo veiksmais padaro žalą, jos atlyginimas yra garantuojamas. Šio aspekto L. „Niekur įstatyme nėra paaiškinama, kad turto turėjimo sąžiningumas yra preziumuojamas. Kitaip tariant, preziumuojama, kad turtas gali būti įgytas neteisėtai, jeigu neįrodyta kitaip. [...] Vadinasi, valstybė yra labai save apsisaugojusi. Taip neturėtų būti, kalbant apie žmogaus teises.

Kalbėdamas apie Seimo palaimintą turto konfiskavimo mechanizmą, L. „Įsivaizduokime, kad valstybė konfiskuoja turtą, kuris yra įkeistas, arba tuo metu jame gyvena koks nors asmuo, turintis kokias nors teises į turtą. Kai valstybė nuosavybės teise sau tokį turtą paima, tai buvusio savininko nuosavybės teisės pasibaigia, pasibaigia ir visų kitų asmenų teisės. Čia nėra apsaugoti tretieji asmenys. Pavyzdžiui, bankas turi hipotekos teises, išdavęs paskolą piliečiui, kuris laikomas įtartinu.

„Tokios priemonės netaikomos civilinėse bylose - kad prokuroras užsimanė ir savo nutarimu pritaikė turto areštą, o to turto savininkas nieko negali su tuo turtu daryti. Tam yra teismas. Jeigu reikia, į teismą kreipiamasi su prašymu taikyti laikinąsias apsaugos priemones, ir teismas turi per tris dienas tą klausimą išspręsti“, - komentavo L. „Tai vilkas avelės kailyje. [...] Kur visa tai veda? Kas nutinka, kai teisėsauga yra nevaldoma? Valstybė tampa iš tiesų policinė, nes galbūt keliami tikslai yra gražūs, galbūt reikia kovoti su nusikaltėliais, bet kai teisėsaugai suteikiama neproporcingai daug teisių, kyla pavojus.

Kiekvienas iš tokių instrumentų gal ir turi teisę gyvuoti, bet klausimas - kokiomis sąlygomis ir kada? Ar tikrai pas mus dabar tokios sąlygos, kad reikia tokio intervencinio instrumento?

Vienas iš Turto civilinio konfiskavimo įstatymo rengėjų, Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) narys V. „Tai labiau politinio apsisprendimo klausimas - ar vis dėlto valstybė pasiryš po keliasdešimties metų sukurti mechanizmus, kuriais susigrąžintų turtą, k...

Turtinė nauda yra vienas pagrindinių organizuotų nusikaltimų (ir daugelio kitų nusikaltimų) darymo motyvų. Nusikaltimai, kurių motyvas yra turtinė nauda, sudaro apie 80% visų padaromų nusikaltimų. Lietuvos teisės institutas kartu su Vilniaus universitetu atliko fundamentalų mokslinį tyrimą „Kad nusikaltimai neapsimokėtų. Tradiciniai ir modernūs turto konfiskavimo mechanizmai“.

„Ne tik Lietuva, tačiau ir vakarų Europa žengia pirmuosius žingsnius, ieškodama, kaip efektyviau paimti nusikalstamu būdu gautą turtą. Valstybės pionierės, kurios istoriškai turi didelių problemų su organizuotu nusikalstamumu, pavyzdžiui, Italija, yra viena pirmųjų, kuri ieško naujų nusikalstamu būdu įgyto turto konfiskavimo būdų ieškotojų“ - pasakojo tyrimo vadovas dr. S.Bikelis.

„Vienas iš šios Vyriausybės priemonių plane numatytas uždavinių - išplėsti Lietuvoje civilinės administracijos procedūrą ir turtą paimti iš nusikalstamų veikų būdu įgytų asmenų civilinėmis, ne tik baudžiamosiomis, priemonėmis, kas tam tikrais atvejais yra efektyviau. Žiūrint į teisinės sistemos pokyčius tiek Europos Sąjungos, tiek nacionalinėje teisėje, buvo nuspręsta atlikti tyrimą, kadangi jis atneš realios praktinės naudos“, - tyrimo aktualumo aspektus vardijo dr.

Tradiciniai turto konfiskavimo mechanizmai kelia labai aukštus įrodinėjimo standartus. Tai padaryti daugeliu atvejų teisėsaugai yra sunku, ypač kalbant apie organizuotą nusikalstamumą. Lietuva žengia didelius žingsnius, supaprastinant turto konfiskavimo procedūras. 2010 m.

„Tarptautinės institucijos jau kelis dešimtmečius priiminėja geros praktikos rekomenacijas, atkreipdamos dėmesį, kad neapkaltinamuoju nuosprendžiu pagrįstas konfiskavimas iš tiesų ne vienu atveju yra gana efektyvi alternatyva tradiciniam turto konfiskavimui ir tai yra ta alternatyva, kuri daugeliu atvejų dera su pamatiniais Žmogaus teisių įstatymais“ - sakė dr.

Tyrimas atskleidė, kad konstitucinių kliūčių supaprastinti įrodinėjimo tvarką konfiskuojant nusikalstamu būdu įgytą turtą nėra.

Augant nekilnojamojo turto kainoms daugėja pardavėjo inciatyva nutraukiamų preliminariųjų pirkimo ir pardavimo sutarčių. Ką tokiu atveju daryti pirkėjui, kuris pasirašė sutartį, sumokėjo avansą, užpildė paraišką būsto paskolai gauti ir mintimis jau persikraustė į savo naujus namus? Žlugęs planuotas sandoris neretai atneša neplanuotų išlaidų, mat rasti alternatyvą gali būti ir sudėtingiau, ir brangiau.

Įsigyjant būstą pasirašomų dokumentų pavadinimai gali skirtis (rezervacijos sutartis, avansinis susitarimas, preliminarioji sutartis), teisiniu požiūriu pavadinimas nėra svarbus, svarbu yra jo turinys. Tačiau preliminariosios sutarties sudarymas nėra garantas, kad pagrindinė sutartis bus sudaryta. Kokiais gynybos būdais galės pasinaudoti pirkėjas priklausys nuo to, ką jis galės įrodyti dokumentais ir faktinėmis aplinkybėmis. Dažniausias kelias - pareikalauti to, kas aiškiai numatyta sutartyje: avanso grąžinimo ir netesybų.

Visų pirma, pirkėjas gali papildomai reikalauti, kad jam būtų atlyginamos išlaidos, patirtos rengiantis sudaryti sutartį (pvz. tuo pačiu metu jis sudarė sutartis su trečiaisiais asmenimis dėl būsto remonto ar įrengimo ir dabar teks jas nutraukti sumokant netesybas). Teismas vertina, ar pirkėjas tikrai patyrė realius kaštus dėl to, kad sandoris neįvyko. Netiesioginės ar pernelyg nutolusios išlaidos (pvz.

Pirkėjas taip pat gali reikalauti atlyginti kainų skirtumą (vadinamoji prarasta galimybė), kai dėl pardavėjo nesąžiningo derybų nutraukimo pirkėjas neteko galimybės sudaryti sutartį su kitu pardavėju, anksčiau pateikusiu konkretų kainos pasiūlymą, bet kuris per protingą terminą vėliau sudarė kitą, pakeičiantį sandorį. Tokiais atvejais prarastos galimybės piniginė vertė apskaičiuojama lyginant šių sandorių kainas, t. y. palyginant trečiojo asmens, su kuriuo pagrindinė sutartis nebuvo sudaryta dėl pardavėjo nesąžiningo derybų nutraukimo, siūlytą sandorio kainą ir kainą, už kurią per vėliau pirkėjas (per protingą terminą) sudarė pagrindinę sutartį.

Dar vienas gynybos būdas - nustačius, kad pardavėjas būstą už didesnę kainą pardavė trečiajam asmeniui, gali būti reikalaujama priteisti pardavėjo gautą naudą. Civiliniame kodekse yra atskirai reglamentuota būsimo gyvenamojo namo ar buto pirkimo ir pardavimo sutartis, kuomet fizinis asmuo (vartotojas) iš verslininko įsigyja dar statomą būstą. Nepastatytą būstą įsigyjantis pirkėjas turi žinoti, kad preliminariosios nepastatyto gyvenamojo namo ar buto pirkimo-pardavimo sutarties išskirtinumas yra tas, kad be kitų civilinių teisių gynimo būdų pirkėjas gali reikalauti, kad pardavėjas prievolę įvykdytų natūra. Tačiau ir ši gynybos priemonė nėra absoliuti. Ji gali būti neveiksminga tais atvejais, kai, pvz., turtas jau yra perleistas trečiajam asmeniui.

Jeigu vystytojas ar pardavėjas nutraukia preliminariąją sutartį, pirmiausia nereikėtų skubėti pasirašyti dokumentų, kuriais pirkėjas atsisako pretenzijų ar prisiima kaltę mainais į pinigų grąžinimą. Paprašykite nutraukimo priežastį nurodyti raštu (prašymą irgi pateikite raštu) ir rinkite visus įrodymus, kurių gali prireikti gynybai teisme - išsaugokite susirašinėjimą, banko sprendimus dėl finansavimo, mokėjimų dokumentus. Teismams svarbūs yra įrodymai apie realią žalą, patirtą dėl nesąžiningo pardavėjo. Svarbu pagrįsti ir nuostolių dydį, ir jų tiesioginį ryšį dėl pardavėjo kaltės nutrūkusio sandorio.

Turto konfiskavimas Lietuvoje

tags: #kad #nusikaltimai #neapsimoketu #tradiciniai #ir #modernus