Kiekviena nauja idėja, kūrinys ar produktas, kurio pasaulis lig šiol dar nematė, yra unikalus mūsų kūrybinės, protinės ar techninės veiklos rezultatas. Natūralu, kad paleidžiant kūrinį į pasaulį kyla pagrįstas nerimas - o jeigu jis bus nukopijuotas, pavogtas? Nerimo kyla mažiau, kai žinai apie saugiklius, kurie garantuoja kūrėjo teisių apsaugą į jo intelektinės veiklos rezultatą.
Intelektinė nuosavybė yra teisės, kurios atsiranda kūrėjui ar išradėjui į protinės, mokslinės, kūrybinės ir kitokios intelektinės veiklos rezultatus. Tai turtinės ir neturtinės autoriaus teisės į meninį ar techninį kūrinį. Turtinės teisės reguliuoja kūrinio naudojimą ir iš to gaunamą finansinę grąžą.
Pramoninės nuosavybės teisių objektas yra pramoninis dizainas, prekių ženklai, įmonės pavadinimas, išradimų patentai, naudingieji modeliai, kilmės (vietos) nuorodos. Prekių ženklas yra viena iš intelektinės nuosavybės formų. Išskirtinumą užtikrinančius prekių ženklo žymenis būtina įregistruoti.
Prekiniai ženklai padeda atskirti skirtingų įmonių arba vienos įmonės skirtingas prekes, nurodo konkrečią prekes siūlančią įmonę. Prekių ženklų apsauga siekiama išvengti kopijavimo, falsifikavimo, galinčio sukelti kompanijai daug nuostolių. Prekės ženklo klastojimas yra pavojingas, nes prekės su tokiu ženklu dažnai neatitinka numatytos kokybės, o pirkėjai, nusipirkę tokią prekę, praranda pasitikėjimą ženklu.
Žmonės prekių ženklo sukurtą įvaizdį paprastai sieja su tam tikromis teigiamomis prekių ar paslaugų savybėmis, gera patirtimi. Būtent dėl to pirkėjai grįžta. Siekdami iš to išpešti naudos, nesąžiningi verslininkai neretai naudojasi svetimais ar klaidinamai panašiais prekių ženklais reklamuojant savo prekes ar paslaugas.
Kasmet Lietuvoje pateikiama apie 3 tūkst. paraiškų dėl įvairios intelektinės nuosavybės apsaugos, iš jų daugiau kaip 2 tūkst. - dėl prekių ženklų registravimo, iki 100 - išradimų patentavimo, apie 40 paraiškų - dėl dizainų registravimo.
Prekių ženklų registravimo procesas Lietuvoje
Įvairiose valstybėse prekių ženklų registravimo procedūros gali skirtis. Lietuvoje prekių ženklų registravimo procedūrą vykdo Valstybinis patentų biuras. Patentų biuras registruoja prekių ženklus ir visus kitus pramoninės intelektinės nuosavybės objektus (išradimus, dizainą, puslaidininkių gaminių topografijas) ir užtikrina jų apsaugą.
Gavęs reikalingus dokumentus, jis atlieka paraiškos, o vėliau ir paties prekių ženklo, ekspertizę. Nustatęs, kad prekių ženklas registruotinas, skelbia jį viešai. Paskutiniame etape savininkui išduodamas registracijos pažymėjimas. Procedūra gali trukti nuo pusės metų iki metų ir daugiau.
Pirmumo teisė į vieną ar kitą prekių ženklą siejama su pirmumu registruojant šį ženklą. Tam, kad ženklas būtų saugomas tam tikroje valstybėje, jis turi būti toje valstybėje įregistruotas. Pagal LR prekės ženklų įstatymą, prekės ženklo apsauga galioja 10 metų nuo jo suteikimo datos. Ženklo registracija galioja 10 metų. Tačiau ją galima atnaujinti neribotai. Svarbu tik nepraleisti registracijos galiojimo termino pabaigos.
Įregistruoto ženklo savininkas turi teisę uždrausti kitiems asmenims be jo sutikimo naudoti bet kokį žymenį, tapatų ar panašų į prekių ir (ar) paslaugų, kurioms prekių ženklas yra įregistruotas. Ženklo savininkas gali uždrausti tokiu žymeniu žymėti, importuoti ar eksportuoti tokiu žymeniu pažymėtas prekes ar jų pakuotę; naudoti tokį žymenį komercinės veiklos dokumentuose arba reklamoje.
Prekių ženklai gali būti individualūs arba kolektyviniai. Kolektyviniai prekių ženklai paprastai nuosavybės teise priklauso prekybos asociacijoms arba susivienijimams, yra valdomi jų narių vardu, žymi tam tikrus skiriamųjų savybių turinčius gaminius.
Dažniausios klaidos teikiant paraiškas
„Bene dažniausiai intelektinę nuosavybę norinčių apsaugoti asmenų daromos klaidos yra tai, kad jie neskiria laiko išsamiai analizuoti situaciją, netinkamai nurodo prekių ženklu žymimas prekes ar paslaugas, neišsamiai ar netiksliai užpildo dokumentus. Dažnai šias klaidas lemia skubėjimas ar pareiškėjų nežinojimas apie nemokamų konsultacijų su VPB specialistais galimybes.
Viena iš dažniausiai pasitaikančių klaidų, teikiant paraiškas dėl intelektinės nuosavybės apsaugos, yra neįsigilinimas į situaciją. Paduodant prekių ženklo paraišką taip pat svarbu gerai apgalvoti, kokioms prekėms ar paslaugoms žymėti jis bus naudojamas, nes paraiškoje būtina nurodyti konkrečias prekes ar paslaugas.
„Dažnai klystama klasifikuojant prekes ar paslaugas. Neteisingai jas suklasifikavus, ilgėja registravimo procedūra. Svarbu žinoti ir tai, kad per plati arba per siaura klasifikacija neužtikrins visiškos prekių ženklų apsaugos - nenaudojant ženklo visoms prekėms ar paslaugoms, dėl kurių pateikta paraiška, tokį ženklą lengviau užginčyti.
Intelektinės nuosavybės registracijos procesą gali užvilkinti ir neišsamūs arba netikslūs dokumentai, nes dėl šios priežasties jie gali būti atmesti. „Padėti išvengti brangiai kainuojančių klaidų gali VPB specialistų patarimai, kurie, deja, dažnai būna ignoruojami.
Autorių teisės ir pramoninė nuosavybė
Pasak D. „Kai sukuriamas autorių teisų apsaugos objektas, pavyzdžiui literatūros kūrinys, fotografija, skulptūra ar paveikslas, jis tikrai tampa saugomas nuo sukūrimo momento, be jokios registracijos. Tokiu atveju nebent rekomenduojama užfiksuoti autorių teisių ar gretutinių teisių objektą pasirinktu būdu tam tikroje laikmenoje, kad matytųsi šio objekto sukūrimo data. Tai praverstų, jei ateityje kiltų ginčas dėl pirmumo teisės į šio objekto sukūrimą.
Be to, apie autorių teisių objekto (interneto puslapio turinio, nuotraukų, tekstų socialinėje medijoje ar kito) savininko teises rekomenduojama informuoti visuomenę objektą pažymint autorių teisių simboliu Ⓒ. Tuo metu sukurti pramoninės nuosavybės objektai, tokie kaip išradimai, prekių ženklai, dizainai, tampa saugomi tik nuo registracijos momento, todėl labai svarbu tinkamai ir laiku pasirūpinti jų registracija.
Kad kūriniui būtų taikoma autorių teisių apsauga, jis turi būti: 1) originalus; 2) kūrybinės ar mokslinės veiklos rezultatas; 3) išreikštas objektyvia forma. Bent vieno iš šių kriterijų nesant, autorių teisių apsauga negalima. Autorių teisės į kūrinį atsiranda automatiškai, nuo jo sukūrimo momento. Papildomai nieko daryti nereikia.
Kiek lengviau yra apginti teises į originalius autorių kūrinius, pvz., logotipus, mat jie saugomi autorių teisėmis. Svarbu nepamiršti šalia logotipo naudoti ir autorių teisių apsaugos ženklą (c). Pažymėtina, kad ginant savo, kaip autoriaus, ankstesnes teises, teisme ar Valstybiniame patentų biure, autorius savo autorystei pagrįsti turi pateikti autorinę kūrinio užsakymo sutartį arba kitus autorinės sutarties sudarymo įrodymus (kūrinio eskizus, spaudos bei leidybos darbus, ženklo naudojimo pavyzdžius ir kt.).
Autorių asmeninių neturtinių teisių apsaugos politiką Lietuvoje įgyvendina Kultūros ministerija.
Intelektinės nuosavybės apsauga internete ir socialinėje žiniasklaidoje
Populiarėjant verslams internete pastaraisiais metais kyla nemažai klausimų dėl svetimų prekių ženklų kaip raktažodžių naudojimo „Google AdWords“ paieškos sistemoje. Konkurentai neretai nusiperka reklaminius raktažodžius, tapačius ar klaidinamai panašius į saugomus prekių ženklus.
Nerimas suprantamas - verslui socialinės žiniasklaidos platformos tapo nepakeičiamais rinkodaros kanalais. Pagal šių tinklų paslaugų teikimo sąlygas, politiką bei standartus tokiose erdvėse galima skelbti turinį tik tuo atveju, jei jis nepažeidžia kito asmens intelektinės nuosavybės teisių, įskaitant prekių ženklus. „Meta Platforms“ tai papt yra sukūrusi įrankį (angl. k. Jeigu visgi taip nutinka, kad prekių ženklas be savininko leidimo ar sutikimo naudojamas socialinėje medijoje, platformų valdytojai rekomenduoja pirmiausia kreiptis į pažeidėją ir reikalauti pašalinti tokį turinį.
Keblumų kyla ir dėl registruoto prekių ženklo naudojamo su grotažyme (angl. hashtag, #). Tai puikus būdas pritraukti peržiūrų, padaryti jūsų turinį atrandamą neribotai auditorijai ir juo dalintis. Jei naudojant prekių ženklą, pažymėtą grotažyme, galima daryti prielaidą, kad yra ryšys ar sąsaja su prekių ženklo savininku, arba sukuriama supainiojimo ar asociacijos su prekių ženklo savininku tikimybė, gali būti pagrindas konstatuoti pažeidimą.
Kaip įregistruoti prekių ženklą elektroniniu būdu Lietuvoje?
Teisinė gynyba ir pažeidimų pasekmės
Nors pagrindinis intelektinės nuosavybės apsaugos būdas yra tinkamas prekės ženklų registravimas, tai neapsaugo nuo neteisėto Jūsų prekės ženklo naudojimo, kopijavimo, panašių žymenų naudojimo. Todėl mes verslo klientams suteikiame konsultacijas dėl prekių ženklų panašumo klausimų, vertiname galimus pažeidimus ir rekomenduojame veiksmus, kaip apsisaugoti nuo neteisėto naudojimo. Taip pat jei prekių ženklas naudojamas keliose jurisdikcijose, kilus ginčui bendradarbiaujame su tarptautiniais partneriais, užtikrindami nuoseklų atstovavimą visose atitinkamose šalyse.
Pastebėję, kad jūsų registruotas ženklas yra naudojamas (internete ar fizinėje vietoje) be jūsų sutikimo, visų pirma, galite kreiptis į pažeidėją su pretenzija, ragindami jį nedelsiant nutraukti neteisėtus veiksmus. Beje, už teisių į prekių ženklus pažeidimų stebėseną atsakingi yra jų savininkai.
Teisių į prekių ženklus pažeidimai gali užtraukti tiek administracinę, tiek baudžiamąją atsakomybę. Šį nusikaltimą padaręs asmuo baudžiamas bauda arba laisvės apribojimu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų.
Neregistruoti prekių ženklai
Nors neregistruoto žymens savininkas taip pat turi teisę naudoti savo prekės ženklą, ši jo teisė nėra išimtinė. Neregistruotų ženklų gynimas yra specifinis, nes savininkas negali remtis prekių ženklo registracijos suteikiamomis nuosavybės teisėmis. Neregistruoto žymens naudotojas gali ginti savo teises pagal Konkurencijos įstatymo nuostatas.
Patarimai verslui
Savo susikurtą prekių ženklą (ir logotipą) rekomenduojama nedelsiant įregistruoti. Tiesa, prieš registruojant prekių ženklą itin svarbu gerai atlikti namų darbus. Pirmiausia, patikrinti ar nėra prašymų bei jau įregistruotų tapačių ir klaidinamai panašių ženklų. Analogišką paiešką reikėtų atlikti ir juridinių asmenų registre bei domenų registre. Tai leis išvengti galimų pretenzijų, protestų ar ieškinių ateityje, jei paaiškėtų, kad naujai sugalvotas prekių ženklas yra klaidinančiai panašus į jau įregistruotą ženklą, juridinio asmens pavadinimą ar domeno vardą.
Be to, prieš teikiant prekių ženklo registracijos paraišką verta apsvarstyti prekių ar paslaugų, kurios bus žymimos šiuo ženklu, apimtį bei žymens naudojimo teritoriją (pvz., Lietuvos Respublika, Europos Sąjunga, atskiros valstybės). Nuo to priklauso apsaugos apimtis ir registracijos valstybinis mokestis. Be ko kito, svarbu įsivertinti ir šioms procedūroms reikalingą biudžetą.
Beje, naudinga pasidomėti MVĮ fondo projektu, kuris šiuo metu siūlo mažoms ir vidutinėms įmonėms finansinę paramą susigrąžinant 50-75 proc. Apskritai sveika reguliariai atlikti paiešką prekių ženklų registruose, socialinėje erdvėje ir bendrai internete.
Pagrindinis pramoninės nuosavybės objektų apsaugos tikslas yra užtikrinti jų išskirtinumą, originalumą, pasirūpinti, kad konkurentai negalėtų jais naudotis be sutikimo. Populiariausias ir dažniausiai Lietuvoje registruojamas pramoninės nuosavybės objektas yra prekių ženklas. Oficialių (registruotų) prekių ženklų augimo tendencijos stebimos daugelyje šalių.
„2023 m. duomenimis, net 96 proc. paraiškų ir kitų prašymų VPB buvo pateikta elektroniniu būdu. Kitąmet šis procentas turėtų dar augti, nes asmenį atstovaujantis patentinis patikėtinis, advokatas arba advokato padėjėjas paduoti paraiškas, prašymus ir atlikti kitus veiksmus turi tik elektroniniu būdu per sistemą, išskyrus atvejus, kai dėl sistemos sutrikimų ar kitų objektyvių aplinkybių naudojimasis to padaryti neįmanoma.
Intelektinė nuosavybė gali būti apsaugota ir komercinių paslapčių pagrindu. „Tinkamai apsaugota intelektinė nuosavybė suteikia galimybę arba leisti kitiems naudoti jums priklausantį intelektinės nuosavybės objektą ir gauti už tai pajamų, pvz., autoriaus atlyginimą, arba neleisti kitiems be sutikimo naudoti, gaminti, parduoti ar importuoti saugomo intelektinės nuosavybės objekto. Ji svarbi ir imantis teisinių veiksmų prieš esamus ir galimus intelektinės nuosavybės pažeidimus. Tad galvojant apie verslo sėkmę, intelektinę nuosavybę apsaugoti būtina“, - reziumuoja D.
Apsaugota intelektinė nuosavybė bene vienintelis patikimas būdas žmogui, o ir visai žmonijai judėti į priekį: generuoti naujas idėjas, drąsiai viešinti naujus kūrinius, produktus, kurie visų gyvenimą daro gražesnį, patogesnį. Be baimės, kad šie kūriniai bus pavogti ar nukopijuoti. Naujos idėjos, nauji išradimai įkvepia dar naujesnius.
Skaitykite daugiau apie prekės ženklo registraciją bei logotipo apsaugos reikšmę verslui.
tags: #kad #prekiu #zenklu #kaip #intelektines #nuosavybes