Ritualas - tai nustatyta, simbolių ir veiksmų kupina veiksena, kuria žmonės siekia palaikyti ryšį su šventumu, bendruomene ar pasaulio tvarka. Žodis ritualas kilo iš lotynų ritualis, kuris savo ruožtu siejasi su ritus, reiškiančiu „nustatytą tvarką, apeigą“. Lotynų kalboje šis terminas buvo vartojamas apibrėžti religines apeigas. Kai kurie kalbininkai šaknį ri- sieja su senovės indoeuropiečių žodžiais, reiškiančiais „tvarką“, „taisykles“.
Visose pagrindinėse religijose ritualai yra būdas išreikšti tikėjimą, garbinti Dievą ar dievus, sutvirtinti bendruomenę. Judaizme sabato šventimas - ritualas, kuris liudija Dievo kūrimo darbų pabaigą ir poilsio šventumą: „Šešias dienas dirbsi ir atliksi visus savo darbus. O septintoji diena yra poilsio diena Viešpačiui, tavo Dievui“ (Iš 20, 9-10). Krikščionybėje ritualai - krikštas, Eucharistija, Santuoka - žymi žmogaus kelią tikėjime. Apaštalas Paulius rašė: „Kas tiki ir pasikrikštija, bus išgelbėtas“ (Mk 16, 16). Šie veiksmai nėra tuščios apeigos - jie jungia žmogų su Dievo malone. Islame penki stulpai, tokie kaip kasdienės maldos (salat) ir piligrimystė į Meką (hadžas), taip pat yra ritualai, įtvirtinantys žmogaus nuolankumą Dievui (Allah). Korane skaitome: „Išlaikyk maldą, nes malda saugo nuo nedorybių ir blogio“ (29:45).
Religiniai ritualai prie Raudų sienos Jeruzalėje.
Ritualų Paskirtis ir Raida
Ritualai visada turėjo daugiasluoksnę paskirtį. Jie padėdavo:
- Įtvirtinti bendruomenės vienybę.
- Pažymėti gyvenimo perėjimus: gimimą, pilnametystę, santuoką, mirtį.
- Išreikšti padėką ar prašymą aukštesnėms jėgoms.
Pavyzdžiui, senovės Izraelio tauta turėjo atnašų ritualus šventykloje. Krikščionių ankstyvieji tikintieji slaptai rinkdavosi laužyti duonos. Romėnų laikais net valstybės valdymas buvo glaudžiai susijęs su ritualais - konsulų inauguracijos, kariuomenės priesaikos turėjo apeiginę formą.
Senovės Romos aukuras, naudojamas ritualams.
Ilgainiui ritualai kito. Viduramžiais Europoje jie tapo sudėtingesni, simbolika gilėjo. Reformacijos laikotarpiu kai kurios krikščioniškos bendruomenės paprastino ritualus, siekdamos grįžti prie dvasinės esmės. Moderniais laikais dalis žmonių kritikuoja ritualus kaip pasenusius, tačiau net šiuolaikinėse visuomenėse jie išlieka - valstybinės šventės, vestuvių ceremonijos ar net kasdieniai įpročiai, kurie suteikia stabilumo jausmą.
Ritualai ir Prasmės Jausmas
Ritualai žmogui suteikia prasmės jausmą, padeda įveikti gyvenimo netikrumą. Jie moko kantrybės, ištvermės, o religijoje - nuolankumo prieš Aukščiausiąjį. Kaip rašoma Mokytojo knygoje: „Yra metas gimti ir metas mirti, metas sodinti ir metas rauti pasodintą“ (Mok 3, 2). Ritualai padeda šiuos gyvenimo „metus“ suvokti ne kaip chaotiškus įvykius, bet kaip Dievo valią.
Nors pasaulis keičiasi, žmogaus poreikis ritualui išlieka. Kaip ir įprastai ryte, užsiplikinau puodelį juodos kavos, atsiverčiau užrašinę ir virtuvėje prie apvalaus stalo ketinau apie 10 - 15 min. skirti rašymui. Gurkštelėjau karštos kavos, pasiėmiau mėlyną rašiklį. Man labiausiai patinka su juodu rašaliniu parkeriu rašyti, bet šį rytą po ranka papuolė paprastas mėlynas tušinukas. Tačiau neapsigaukite, mėlynas tušinukas ne kaltas dėl tolimesnių ryto įvykių.
Liniuotame baltame lape, padėjau mėlyną tašką. Ketinau rankai leisti rašyti. Tiesiog rašyti, kaip ir įprastai. Pirma parašyti, o po to tik pagalvoti, ką parašiau, jei norisi. O dažnai net būna, kad parašau sakinį, antrą, pastraipą ir palieku tuos žodžius, tą turinį. Paleidžiu, atplėšiu nuo savęs. Iki tol, kol jie nebuvo parašyti, tai buvo mano dalis. Dabar jie tapo prasme, suvokimu, žodžių junginiais, bet išdėlioti ant lapo. Jei noriu, galiu su jais stiprinti tą ryšį, bet taip pat galiu ir jų tiesiog atsisakyti. Leisti jiems gyventi ant popieriaus, bet ne manyje. Ypač, kai būna sunkiau, po tokio rytinio rašymo „atsiskyrimo“, tampa lengviau. Ir visa diena būna lengvesnė ir šviesesnė.
Bet šis rytas kitoks. Karšta kava jau tapo šilta ir jos liko tik keletas gurkšnių. Šį rytą labiau geriu kavą nei rašau. Popieriaus lape tik vienas lengvas rašiklio prisilietimas. Negaliu pradėti rašyti. Atrodo, kad mintyse atsirado siena. O aš ieškau tinkamo žodžio. Koks žodis būtų tinkamas pradėti šį rytą? Ieškau galvoje. Gurkšnoju kavą ir ieškau už ko užsikabinti. Dešimt minučių skirtų rašymui, jau eina į pabaigą. Dar penkias minutes turiu rezerve. Visada taip darau, kad jei „pagautų“ rašymas, kad turėčiau laiko sudėlioti pagrindines mintis, idėjas. Tik šį kartą rašymas ne tik, kad nepagauna, bet dar ir pradeda kelti nerimą. Negi taip sunku surasti vieną žodį, nuo kurio pradėčiau šią dieną? O kokiais žodžiais pradėdavau kitas dienas? Pradėjau vartyti savo rytinio rašymo sąsiuvinį ir tik pirmus žodžius skaityti. „Rytas…“; „Lyja…“; „Gavau…“; „Apsidairau…“; „Pasiruošiu…“; „Dieve…“; „Paprašiau …“; „Kaip gydyti?“; „Dėkoju…“; „Nedrąsiai…“; „Apšlakstyk…“; „Ateik…“ ; „Vakar …“; „Viešpatie …“; „Perplauksiu …“; „Kuo būti…?“. Kiekvienas žodis sekundės dalimi grąžino į tą rytą, į tą nuotaiką, į tą dienos spalvą. Galėčiau paimti kelis žodžius ir nuo jų atsispiriant pradėti rašyti. Visada tai pavyksta. Svarbiausia nuo kažko pradėti. Bet šį kartą nesinori nei vieno kūrybinio ar terapinio rašymo pratimų. Kiek jų žinau, tiek esu išbandžiusi ir jie visada suveikia. Bet šį kartą ne apie tai. Šis rytas ne apie rašymą! Rytinio rašymo ritualas tapo toks įprastas ir patogus, kad keista sustoti ir savęs paklausti „kam iš tiesų noriu skirti šias dešimt rytinių minučių?“
Net nepastebėjau, kaip mintyse iškilusį klausimą užrašiau „ką noriu dabar daryti?“ Ir matau, kaip mano rašiklis žodžiais sugroja atsakymą. Atsakymą, kurį diktuoja kažkas iš vidaus. Ir jis toks paprastas, bet tuo pačiu ir netikėtas. „Noriu kurti, kurti garsą, įgarsinti šią akimirką, nuspalvinti šį rytą muzikos garsais. Norisi ne tyliais žodžiais pasveikinti šią dieną, bet muzikos garsais.“
Savo rytinio ritualo laiko, turėjau dar keletą minučių. Prisėdau prie pianino ir ryto tylą pertraukė Paul de Senneville „Mariage d’amour“ garsai. Garsai, kurie sveikino ir laimino, kiekvieną artimą, pažįstamą. Kiekvienas garsas, kiekviena nata buvo kaip padėka už šio pasaulio grožį, garsus, įvairiapusiškumą, unikalumą ir atvirumą.
Kadangi šį patyrimą užrašiau praėjus kelioms dienoms, tai galiu dar pasidalinti, kad rytinio rašymo ritualą tęsiu toliau. Tik kiekvieną rytą, prieš paimdama rašiklį, savęs paklausiu „kaip noriu išnaudoti šį rytinį laiką skirtą sau?“
Kasdieniniai ritualai mums yra patogūs, bet per laiką jie atbukina mūsų dėmesingumą gyvenimo spalvoms. Net nesvarbu, kiek ritualas yra naudingas, prasmingas, bet kai įsisukame į automatizmą, jis dalį savo vertės praranda. Išlikime dėmesingi sau, savo impulsams veikti net ir tose veiklose, kasdienybės darbuose, be kurių savo dienos neįsivaizduojate. Kiekvienas mažas, bet kitoks, neįprastas žingsnelis, tai akimirkai suteikia sodresnę, ryškesnę spalvą, naują patirtį. Kartais tai ir lieka patirtimi, kaip galiu kitaip panaudoti laiką, o kartais, ji suteikia išminties į esamą situaciją pasižiūrėti nauju žvilgsniu. Tarsi į įprastą veiklą, net malonų ritualą pažvelgti naujoko proto. Kai į „savaime suprantamus“ dalykus, veiklas pažvelgiame naujoko žvilgsniu, netikėtai galime atrasti įdomiausių dalykų.
Pilnaties Ritualas
Kas tas pilnaties ritualas? Mėnulio pilnaties ritualas - tai paprasta ceremonija, atliekama per pilnatį, kai pasinaudojate Mėnulio galiomis, padedančiomis atsikratyti negatyvių dalykų ir problemų bei įkrauti dvasines ir emocines baterijas. Tai atpalaiduojantis ir gydantis ritualas, padedantis į jūsų gyvenimą įnešti raminančios, gaivinančios ir tikslingos energijos.
Pilnaties ritualą geriausia atlikti vakare, saulei nusileidus.
Ko reikės pilnaties ritualui?
- Mėgstamas kristalas (labradoritas, mėnulio akmuo, selenitas, kalnų krištolas ir pan.)
- Palo Santo lazdelė
- Rašiklis arba pieštukas
- Užrašinė ar tiesiog baltas popieriaus lapas
- Mėgstamų kortų kaladė (nebūtina)
- Žvakė
- Karštos garuojančios arbatos puodelis (nebūtina, tačiau labai atpalaiduoja)
Ritualo eiga:
- Susikurkite asmeninę šventą erdvę: Įsitaisykite namuose ten, kur galėsite patogiai ir ramiai pasėdėti. Priešais save padėkite popieriaus lapą, rašiklį, pasirinktus kristalus ir pasirinktą kortų kaladę (jeigu tokią nusprendėte naudoti). Jei norite, galite pridėti žvakę, kuri padėtų sukurti raminančią erdvę. Uždekite Palo Santo lazdelę ir leiskite jai šiek tiek pasmilkti, dūmus pasklaidykite po savo erdvę. Pagalvokite apie ritualą, kurį ruošiatės atlikti, ir apie tai, kaip pozityviai ir lengvai jausitės po jo, - tai sukurs tikrą energijos užtaisą patalpoje. Padėkite Palo Santo lazdelę į karščiui atsparų indą. Jeigu pageidaujate, pasidarykite karštos arbatos (imbieras yra ypač stiprus tokio pobūdžio ritualui) ir pasiruoškite ritualui.
- Meditacija: Patogiai įsitaisykite ir užsimerkite. Pasistenkite nuraminti savo protą, o idėjoms ir mintims leisti praeiti pro jus tarsi lapams plaukiantiems pasroviui upeliu. Po kelių minučių atmerkite akis.
- Afirmacijų rašymas: Griebkite į rankas savo užrašinę ar popieriaus lapą su rašikliu ir sudarykite jums aktualių afirmacijų sąrašą. Tai turėtų būti dalykai, kuriuos norite paleisti šio mėnulio ciklo metu. Galbūt tai neigiamos mintys ar tam tikri elgesio modeliai, priklausomybės, situacijos, žmonės, bloga energija. Pavyzdžiui:
- Išvalau save nuo ....
- Išlaisvinu save nuo ....
- Atleidžiu sau už ....
- Paleidžiu …
- Kalbėkite su Visata: Kai jausitės pasiruošę judėti pirmyn, į kairę ranką paimkite savo pasirinktą kristalą, kad sujungtumėte jį su savo širdies čakra. Garsiai perskaitykite savo afirmacijų sąrašą - paleiskite juos į visatą, išsilaisvinkite, pajuskite, kaip tai atgaivina. Duokite akimirką neigiamoms emocijoms pasišalinti. Pajuskite, kaip jos palieka tuštumą, kurią galite užpildyti šviežia energija ir pozityvumu.
- Ritualo pabaiga: įsižeminimas ir transformacija: Dabar atsigerkite karštos arbatos, paimkite į rankas kristalą, išsitraukite orakulo kortą, kad gautumėte papildomų įžvalgų, kaip išlaikyti teigiamos energijos srautą. Pasistenkite tą vakarą laikyti kristalą su savimi, padėkite jį šalia lovos arba po pagalve, o kitą rytą pasidėkite jį prie lango, kad jis įsikrautų saulės šviesoje ir primintų, jog paleidote neigiamus dalykus, jeigu jie bandytų sugrįžtų į jūsų mintis.
Pilnaties ritualas turėtų būti smagus, skirtas apmąstymams, sielos apsivalymui ir atsigaivinimui. Galite jį suasmeninti: maudytis druskos vonioje, naudoti plunksną Palo Santo dūmams sklaidyti, saugiai sudeginti savo afirmacijų sąrašą ir pan! Tiesiog švęskite savo asmeninį ritualą.
Daugelis žmonių susidomi antgamtiniais reiškiniais ir bando užmegzti kontaktą su dvasiomis. Nors skeptikai mano, kad tai tik savita iliuzija, kitiems tai - būdas sužinoti atsakymus į neatsakytus klausimus ar pajusti mistinį pasaulio aspektą. Jei nusprendėte išsikviesti dvasią namuose, būtina laikytis tam tikrų taisyklių ir saugumo priemonių.
- Dvasios iškvietimas - tai ritualas, kuriam reikia tinkamos atmosferos.
- Labai svarbu tinkamai užbaigti dvasių šaukimo seansą.
- Nors daugeliui tai atrodo kaip pramoga, dvasių šaukimas gali būti pavojingas. Kartais kviečiamos nežinomos dvasios, kurios gali būti negeranoriškos. Taip pat po seanso žmonės jaučiasi pavargę, sutrikę ar net prislėgti.
Dvasios iškvietimas - mistinis ir kartais bauginantis patyrimas, tačiau jei laikysitės visų atsargumo priemonių, tai gali būti įdomi patirtis. Ar esate pasiruošę išbandyti?
Ritualai Motinystėje
Tapsmas mama, žindymas - didžiuliai pokyčiai moters gyvenime. Visa, ką žinojome tiek apie save, tiek apie savo kūną - sprogsta ir išnyksta tarsi muilo burbulas. Pasimato ir pasijaučia tai, ko niekada iki tol nepatyrėme. Tai gali gąsdinti, tai gali kelti įtampą, nes viskas lyg ir taip pat, bet ir visiškai kitaip tuo pačiu metu. Ritualai svarbūs gyvenimo pokyčių įprasminimui. Jie labai aiškiai nužymi cikliškumą - vieno gyvenimo etapo pabaigą, naujo - pradžią.
Ritualai skirti mūsų kūnams ir mintims. Dažnai vien mintis apie pokyčius sukelia daug pasipriešinimo jų inicijavimui, nes ne viską lengva paleisti, ne viskam norisi atsiverti. Paviršiun iškilusi eilė jausmų išsilieja kaip upė. Bet tai ir yra ritualo esmė - saugioje ir palaikančioje erdvėje susitikti su jausmais, juos patirti, išbūti ir be skubėjimo paleisti.
Ritualas skirtas atsiverti būsimai gimdymo patirčiai. Nuplauti skaudulius ir nerimus. Pasisemti moteriškos bendrystės, jėgos ir galių. Keliauti gimties taku, šukuoti plaukus, būti išprausta ir išmylėta, apvilkta artimiausių moterų siuvinėtais gimties marškiniais ir palydėta į tą nepaprastą gimties kelionę.
Ritualas skirtas kūno uždarymui, gali būti atliekamas praėjus keturiasdešimčiai dienų po gimdymo. Pagrindiniai ritualo akcentai - gimdymo istorijos priėmimas, kūno atpalaidavimas supant ir vėliau suveržiant septyniomis Rebozo skaromis. Taip tarsi užbaigiamas gimdymas ir pradedama nauja kelionė į motinystę. Rituale gali dalyvauti draugės, sesės, mamos ar kitos artimos moterys. Gali jis būti ir visiškai asmeniškas. Tam, kad mama galėtų visiškai atsipalaiduoti - svarbu, kad kartu būtų artimas žmogus, kuris galėtų pasirūpinti vaikeliu ir taip suteikti šiek tiek erdvės mamai pabūti tik su savimi pačia.
Tavo pasirinkto tipo ir audinio (lininiai, drobiniai ar kt.) marškiniai kuriuos planuoji vilkėti per savo gimdymą. Jie ypatingi tuo, kad gali būti siuvami ir siuvinėjami tik būnant geros nuotaikos.
„Rebozo - tai širdies ir rankų pratęsimas” sako jaukioji pribuvėja iš Meksikos Angelina Martinez Miranda. Dalindamasi savo patirtimi su visais ji kaskart pamini, jog labai svarbi tradicijos kilmė. Man taip pat svarbus tas pirminis žinių ir išminties šaltinis, autentiškumas, tad Rebozo masažo technikos mokiausi iš Angelinos visuose jos seminaruose, kiek tik jų buvo Lietuvoje. Ir visos mano turimos Rebozo skaros atkeliavusios tiesiai iš Meksikos kalnų, austos rankomis. Kaskart imdama jas į rankas tarsi jaučiu, kiek daug darbo ir meilės į kiekvieną siūlą įausta. Ir su visa ta meile supu moteris tose skarose.
Specifiniais pratimais su Rebozo skaromis galima subalansuoti vaikelio padėtį gimdoje - padėti jam pasisukti, prisilenkti ir įsitaisyti tinkamoje pozicijoje. Kai kurie pratimai stipriai atpalaiduoja mamos nugarą, pečių juostą. Rebozo labai puikiai panaudojamas ir gimdymo metu - galima juo lyg šaliku apsigaubti, galima užsirišti specialiu rišimu ir pasimasažuoti nugarą, pakibti ant jo sąrėmių metu. Kita vertus, net ir nesilaukiant viso kūno išsupimas yra labai atpalaiduojantis patyrimas. Individuali Rebozo sesija iki 2 val.
Monika, dėkinga Tau esu už Tavo atsidavimą savo veiklai. Už gerą nuotaiką ir įpūstą viltį, kad antras gimdymas gali būti lengvesnis nei pirmasis! Taip ir įvyko, ir ačiū, kad prie šito prisidėjai!
Kartais mes planuojam, o kartais ištinka gyvenimas. Ką daryti, jei vaikelis gimė, o iki mokslų baigimo vos keli mėnesiai? O ką daryt, jei staiga gavote svajonių darbo pasiūlymą? Kompromisą tikrai galima surasti.
Mano žindymo kelionė šiandien tęsiasi nenutrūkstamai 6 metus ir 1 dieną, bendras stažas virš 7 metų. Mėgaujuosi. Artumas, tyrumas, dieną naktį.
Kai ryšys su artimiausia aplinka tvirtas ir palaikantis, kai jau išsirinkote nėštumo priežiūros specialistą - metas rasti savo dulą.
Žindymas viešumoje. Pamenu kaip dabar, kad skaičiavau minutes, ir laikas slinko taaaaip lėtai, o sąrėmiai kas 2 minutes. Tai galime suskaičiuoti 90 sąrėmių per tris valandas. Tokių, kurių, atrodo, nė vienas žmogus nepakeltų, bet tu tai išgyvenai. Į trečią valandą pradėjo viskas greitai vertis, mat įlipau į vonią ir atsisėdau patogiai į varlytės pozą.
Jei gimdymo metu moteris užsimanys pistacijų skonio ledų - būdama viena jų gaus tik po gimdymo, kai kažkas iš lankytojų jų atneš, jei prisimins. Jei moteris gimdyme bus su vyru - ledų, galbūt, jis nubėgs ir nupirks.
Eksperimentinio Kino Festivalis „Suspaustas Laikas“
Trijų dienų programoje - kruopščiai programos sudarytojų atrinkti filmai, atliepiantys šių metų festivalio temą - ritualą, padės pažinti ekopoetiką, ragins „pradėti stebėti savo pirštais“, kvies eksperimento būdu tyrinėti garso ir filmo medijas bei pasiūlys galimybę išmokti kurti perdirbtas kameras. Visa tai - tik maža dalis, kas laukia eksperimentiniam kinui neabejingų klaipėdiečių ir miesto svečių, pasirengusių praplėsti „ritualo“ sąvoką ir atrasti „ritualą“ ne aplink kiną, o jame, rašoma pranešime spaudai. Kaip prisijaukinti eksperimentinį kiną šiais metais kviečia Klaipėda?
Tradicinėse trijų dienų dirbtuvėse - galimybė sukurti perdirbtą kamerą Eksperimentinio kino festivalio „Suspaustas laikas“ viešnagę Klaipėdoje tradiciškai pradės trijų dienų dirbtuvės, kuriose šiais metais lauks fotografas, menininkas Dan Hermouet skiriantis dėmesį ne tik kūrybiškumui, bet ir tvarumui. Dirbtuvių metu bus galima išmokti kurti perdirbtas kameras, tobulinti fotografavimo procesą bei tyrinėti naujoviškas fotografijų kūrimo ir spausdinimo technikas. „Dėmesys procesui, o ne galutiniam produktui“, - tokia nuostata lydės dirbtuvių metu. Ankstesnė fotografijos ar alternatyvaus spausdinimo patirtis nėra būtina. Dirbtuvės vyks Klaipėdos kultūrų komunikacijų centro (KKKC) Meno kiemo fotolaboratorijoje (Bažnyčių gatvė 4, Klaipėda). Dalyvių kiekis - ribotas.
Pirmasis festivalio vakaras Klaipėdoje prabils ekopoetika Rugpjūčio 14 d. (trečiadienį) 21 val. renginių erdvėje „Hofas“ pirmąjį festivalio vakarą Klaipėdoje pradės kino menininko Miklós (Miki) Ambrózy, bendraujant kartu su Laura Gudaite ir Jurijumi Dobriakovu, kuruota programa „Ateitis nebus rodoma per televiziją (iki 25 metų ir jau eksperimentuoja!)“. 19-25 metų meno studentų vieno ekrano darbų kūriniuose gaiviai, naujai ir unikaliai paliečiamos šiuolaikinės problemos. Vakarą pratęs ekopoetika, kviečianti „pradėti stebėti savo pirštais“ bei permąstyti savo santykį su pasauliu per eksperimentinio kino prizmę. „Ekopoetika I: Pradėkite stebėti savo pirštais - Dialogai“ - Vilniaus kino menininko Miklós (Miki) Ambrózy kuruota programa, kurioje, pasitelkiant kiną, kaip pokalbio formą, nukarūnuojamas žmogus, kaip visa ko centras. „Vis labiau aiškėja, aplinka mus formuoja taip pat, kaip ir mes ją, jei ne labiau“, - pristatydamas programą sako jos sudarytojas Miklós (Miki) Ambrózy.
Ritualai iš Kvala Lumpūro Rugpjūčio 15 d. (ketvirtadienį) nuo 21 val. renginių erdvėje „Hofas“ žiūrovų lauks išskirtinė KOK Siew-Wai iš KLEX (Kvala Lumpūro eksperimentinio kino, video meno ir muzikos festivalis Malaizijoje) kuruota programa „Laiko tėkmė I & II“, kurioje - darbai iš Japonijos, Malaizijos, Taivano, Tailando, JAV ir Vietnamo. Filmuose nagrinėjamos ritualo, laiko ir pokyčių temos, tyrinėjama šeimos dinamika, kultūrinė tapatybė ir kartų skirtumai. „Laiko tėkmė I & II“ - savitai, kūrybiškai atliepia ir šių metų festivalio temą. Pasak festivalio organizatorių, vienas iš pagrindinių šios, iš už vandenyno atsivežtos, programos leitmotyvų - ritualinis pakartojimas.
Paskutinio vakaro kinematografiniai ir muzikiniai ritualai Rugpjūčio 16 d. eksperimentinio kino festivalis „Suspaustas laikas“ pakvies į paskutinį šiais metais vakarą su kinematografiniais ritualais. 21 val. renginių erdvėje „Hofas“ žiūrovų lauks tarptautinė konkursinė programa nagrinėjanti kiną, kaip ritualą. O 22 val. į eksperimentinio kino muzikinius ritualus pakvies lietuvių džiazo saksofonininkas, kompozitorius Simonas Šipavičius. Ne vienu apdovanojimu įvertintas saksofonininkas pažįstamas ir grupės „Sheep Got Waxed“ gerbėjams. S. Šipavičius yra pasirodęs visuose didžiuosiuose Lietuvos džiazo festivaliuose, grojęs daugybėje koncertų tiek Lietuvoje, tiek Europoje, o rugpjūčio 16-osios vakarą užlies muzikiniais eksperimentais Klaipėdą. Pakvietęs pažinti kiną, kaip ritualą, Vilniuje, Nidoje ir Klaipėdoje, eksperimentinio kino festivalis „Suspaustas laikas“ šia, muzikalia, nata atsisveikins iki kitų metų.
Festivalis „Suspaustas laikas“ liepos 24-25 dienomis vyko Vilniuje, liepos 30-rugpjūčio 1 apsilankė Nidoje, o rugpjūčio 14-16 dienomis kvies žiūrovus į Klaipėdą.