Atsakymas į klausimą, ar aklasis turi teisę pasirašyti dokumentus, yra ir privalo būti "taip". Privalo būti todėl, kad tai yra viena iš pagrindinių pilietinių teisių ir be jos asmuo nėra visateisis pilietis. Deja, praktikoje dažnai yra kitaip ir dažnai aklajam reikia įrodinėti šią teisę. Nereikia manyti, kad su šia problema susiduriama tik Lietuvoje. Įvairiose šalyse yra skirtingi įstatymai, skirtingi reikalavimai.
Pretekstą padiskutuoti šia tema davė kolega iš Austrijos, kuris išplatino tokio turinio laiškutį: "Austrijoje aklojo pasirašytą sutartį turi patvirtinti notaras. Kitaip dokumentas neturės juridinės galios. Žinoma, paprastiems dokumentams ar verslo kontraktams, sudaromiems bankuose, ši taisyklė netaikoma. Šiuo metu mes stengiamės pakeisti įstatymą, kuris nereikalautų notaro patvirtinimo, jei neregys turėtų garantuotą galimybę gauti elektroninį dokumento variantą susipažinti".
Neregys iš Austrijos prašė atsiliepti, ar panašius įstatymus turi kitos šalys. Į šį laišką atsiliepė aštuonios šalys, o iš jų atsiųstų atsakymų matyti, kad situacija skirtinga įvairiose šalyse. Vienur notarai turi paliudyti aklojo parašą, kitur kviečiami liudininkai.
Štai Prancūzijoje nėra apribojimų akliesiems. Aklieji, kaip ir regintieji, gali pasirašyti dokumentus ir jų parašas galioja. Į bet kokius suvaržymus dėl aklo žmogaus parašo galiojimo yra žiūrima kaip į grįžimą į praeitą šimtmetį. Italų, danų aklieji, kaip ir Kipro, taip pat gali pasirašyti dokumentus ir jų parašas turi tą pačią juridinę galią, kaip ir reginčiojo parašas.
Kai kurios labiau tradicijų besilaikančios šalys, tokios kaip Anglija, Belgija ar Olandija, aklojo parašą laiko galiojančiu tik pasirašant ne ypač svarbius dokumentus, o pasirašant tam tikrus dokumentus, pavyzdžiui, įkeičiant nekilnojamąjį turtą, turi dalyvauti notaras, ir jis turi patikrinti bei nuspręsti, ar žmogus, t.y. aklasis, gali pasirašyti. O štai aklam ispanui(ei), norinčiam pasirašyti juridinį dokumentą, privalu turėti du liudininkus, kurie nėra akli.
Viena iš problemų, su kuria susiduria aklieji, - nemokėjimas ranka parašyti vardo ir pavardės. Šia tema yra rašęs teisininkas, buvęs Europos aklųjų sąjungos prezidentas, seras Džonas Volas Europos aklųjų sąjungos leidinyje "Newsletter". Savo straipsnyje autorius pasakoja, kaip buvo sprendžiamas parašo juridinis galiojimas Anglijoje apskritai.
Didžiausia problema nuo seno buvo raštingumo klausimas, nes daugelis žmonių buvo neraštingi. Tuomet buvo nuspręsta, kad beraščiams bus perskaitomas dokumento tekstas, o žmogus po tekstu turės padėti ženklą, paprastai raidę "x". Žmogus, perskaitęs tekstą, vėliau turėdavo pasirašyti, paliudydamas, kad žmogui tekstas tikrai buvo perskaitytas ir kad ženklas "x" reiškė jo parašą. Šiuo atveju visus beraščius tam tikra prasme galima būtų prilyginti akliesiems, kurie dėl regėjimo sutrikimo, netgi naudodami didinimo priemones, negalėjo ar negali perskaityti dokumento.
Taigi labai svarbu, kad aklasis sugebėtų pasirašyti. Net jei jis niekad gyvenime nematė, yra būdų išmokti ranka atpažįstamai pasirašyti. Jeigu aklasis nemoka pasirašyti, už jį tai gali padaryti jo įgaliotas žmogus.
Nors didžiajai daliai pasirašinėjamų dokumentų liudininkų parašo nereikia, bet pasirašant nekilnojamojo turto perdavimo aktus arba testamentus liudininkai yra būtini. Jie turi paliudyti, kad tai tikrai buvote jūs, kuris pasirašėte dokumentą. Pasirašant jie stebi, kaip jūs pasirašote ir tada pasirašo patys. Liudininkas neprivalo jūsų gerai pažinoti, tačiau vėliau, jei kiltų problemų ar klausimų dėl parašo teisėtumo, jis turės teisme paliudyti, kad būtent aklasis pasirašė. Taip apginamos ne tik aklojo, bet ir kitos pusės teisės.
Grįžtant prie Lietuvos reikalų, girdime daug regėjimo negalią turinčių žmonių nusiskundimų dėl patiriamos diskriminacijos ir bankuose, ir notariatuose. Šios problemos buvo išsakytos Nacionalinei vartotojų teisių apsaugos tarybai prie Teisingumo ministerijos. Šios problemos, tarpininkaujant šiai tarybai, buvo perduotos teisingumo ministrui.
Sausio 26 dieną, taip pat tarpininkaujant Nacionalinei vartotojų teisių apsaugos tarybai, LASS atstovai susitiko su Lietuvos notarų rūmų prezidente Daiva Lukoševičiūte, su kuria kalbėtasi dėl aklojo parašo galiojimo tvirtinant dokumentus notariate. Paaiškėjo, kad dabar egzistuojantis Lietuvos Respublikos notariato įstatymas neturi griežtų rėmų ir leidžia notarams patiems spręsti, ar gali žmogus pasirašyti pats, ar ne.
Straipsnis, kuriuo vadovaujamasi, skamba taip: "Jeigu fizinis asmuo dėl fizinių trūkumų, ligos ar dėl kitų priežasčių pats negali pasirašyti sandorio, pareiškimo arba kitokio dokumento, jo pavedimu sandorį, pareiškimą arba kitokį dokumentą gali pasirašyti kitas fizinis asmuo, nurodydamas priežastį, dėl kurios sandorį, pareiškimą ar kitokį dokumentą sudarantis asmuo pats negalėjo pasirašyti."
O kadangi sandorius neregiai sudarinėja ne taip jau dažnai ir notarai apskritai dažniausiai niekad gyvenime nėra matę aklųjų, tai apsisaugodami jie ir gali nuspręsti, kad saugiau būtų, jei pasirašytų kas kitas ar kad aklojo parašą paliudytų kitas žmogus. Čia derėtų pasakyti, kad klausimas nėra toks jau paprastas, kaip atrodo.
Susitikimo metu Daiva Lukoševičiūtė rekomendavo pateikti siūlymą, kaip galima būtų taisyti ar pildyti įstatymą. Situacija tam yra ypač palanki, nes kaip tik šiuo metu yra sudaryta darbo grupė, kuri rengia įstatymo pataisas ir naująjį pataisyto notariato įstatymo projektą artimiausiu metu teiks LR Seimui.
LASS jau yra nusiuntusi darbo grupei pasiūlymą įstatymo 56 straipsnį papildyti tokia dalimi: "Jei notaro tvirtinamą sandorį, pareiškimą ar kitokį dokumentą sudaro aklas fizinis asmuo, kuris sugeba pasirašyti, šį sandorį, pareiškimą ar dokumentą pasirašo jis pats, notaras perskaito jam tvirtinamo sandorio, pareiškimo ar kitokio dokumento tekstą ir apie tai pažymi tvirtinamajame sandoryje, pareiškime ar kitokiame dokumente". Turime tikėtis, kad mums pavyks apginti aklųjų teisę patiems pasirašyti dokumentus.
Neabejoju, kad esate girdėję apie žmogaus teises į gyvybę, teisingą bylos nagrinėjimą, privatų ir šeimos gyvenimą, nuosavybės apsaugą, mokslą, laisvus rinkimus ir daugybę kitų teisių. Tačiau, gali būti, kad esate mažiau girdėję apie savo teisę nepasirašyti Jums nenaudingų, neaiškių ar nesuprantamų dokumentų.
Žinoma, ši Jūsų teisė nėra tokios pat svarbos, kaip teisė gyvybę ar daugelis kitų žmogaus teisių, bet kartu ji yra ar gali būti neatsiejamai susijusi su daugeliu iš jų - pavyzdžiui, su teise į nuosavybės apsaugą, teise į privatų gyvenimą ir kt.
Kodėl puolame rašytis mums nenaudingus (ar abejotinos naudos mums), neaiškius ar nesuprantamus dokumentus? Nes tiesiog juos reikia pasirašyti! Juk, jeigu yra popierius su tekstu, - reikia ir parašo! Kaip gi ištvers popierius be parašo, kažkoks žmogus juk prašo, kad pasirašytume, nesinori gadinti santykių ir pan…
Jeigu popierių su tekstu jau pasirašė koks nors gerbiamas asmuo, pavyzdžiui, skyriaus viršininkas, tai dar skubiau jį reikia pasirašyti ir, žinoma, nieko taisyti nebegalima!
Akcentuoju tai, ką Jūs ir patys gerai žinote, tačiau kartais nedrįstate pripažinti - nieko pasirašyti Jūs niekada neprivalote! Absoliučiai nieko ir absoliučiai niekada! Jūsų parašas yra Jūsų valios sugeneruotas sprendimas ir jo materiali išraiška - jeigu tokios valios nėra, nereikia dėti ir parašo. Net, jeigu Jus kažką pasirašyti įpareigoja įstatymas, Jūs vis tiek galite nepasirašyti - įstatymas beveik visuomet numato išimtis iš tokios situacijos, ir tos išimtys dažniausiai nelemia Jums blogesnių pasekmų nei tos pasekmės, kurios kiltų atitinkamą dokumentą pasirašius.
Žodį „dažniausiai“ vartoju todėl, kad niekada negali būti tikras ar nėra arba ar kada nors neatsiras kokios nors įstatyminės ar poįstatyminės nesąmonės.
Nors, kaip minėjau, nieko pasirašyti Jūs neprivalote, tačiau būna situacijos, kai be Jūsų parašo atitinkamas Jūsų norimas sandoris neįvyktų. Pavyzdžiui, Jūsų parašo reikės, jeigu Jūs ketinate pirkti NT, suderinote pagrindines jo įsigijimo sąlygas su pardavėju, gavote iš notaro ir su pardavėju suderinote pirkimo - pardavimo sutarties projektą arba pats jį parengėte ir suderinote su pardavėju ir vykstate pas notarą sudaryti atitinkamo sandorio; kadangi rašytiniai sandoriai sudaromi juos pasirašant, tai Jums nepasirašius sandorio dokumentų, sandoris neįvyktų ir Jūs neįsigytumėte Jūsų ketinto įsigyti NT objekto.
Kitas pavyzdys - jeigu Jus apkaltina visuomenei rimčiau kenksminga veikla (nusikaltimu) ir pareigūnas siūlo Jums taikyti rašytinį pasižadėjimą neišvykti - tuomet verta pagalvoti apie pasirašymo poreikį, nes, neatmestina, kad priešingu atveju Jums gali būti taikomas suėmimas.
Vis dėlto, neskaitant ne tokių dažnų ir dažniausiai iš anksto Jūsų suplanuotų atvejų, kai Jūsų parašo iš tiesų gali reikėti ir pasirašyti Jums būtų naudinga, paprastai Jūsų parašas nėra toks jau būtinas, o nepasirašę Jūs mažų mažiausiai ramiau miegotumėte.
Pavyzdžiui, jeigu dirbate pagal darbo sutartį, Jums beveik niekada neverta pasirašyti jokių darbdavio pateiktų dokumentų - Jūsų darbo sąlygų bloginimo, Jūsų darbo sutarties nutraukimo, Jums darbdavio teikiamo „Jūsų prašymo“ nutraukti darbo sutartį, prastovos Jums skyrimo, drausminės nuobaudos Jums skyrimo, Jūsų nušalinimo nuo darbo ir daugelio kitų. Žinoma, ir šiuo atveju būna išimčių. Pavyzdžiui, jeigu vienintelis darbo sutarties pakeitimas, kuris Jums teikiamas pasirašyti, yra Jūsų atlyginimo padidėjimas, tuomet tokio dokumento pasirašymo galimybę vertėtų svarstyti.
Svarbiausios taisyklės:
- Jūs nieko ir niekada neprivalote pasirašyti, tačiau galite tai padaryti, jeigu tokia yra Jūsų valia. Nepasirašykite dokumento, kuris yra ar atrodo Jums nenaudingas, neaiškus ar nesuprantamas, neturi reikalingų sąlygų ar rekvizitų. Daugumą dokumentų projektų galima pakoreguoti, kad jie taptų naudingi abiem šalims, ar, kad taptų aiškūs ir suprantami, turėtų reikalingas sąlygas ir rekvizitus.
- Jeigu nesate tikras ar norite pasirašyti, pasiimkite protingą laiką pagalvoti ir (ar) pasitarti. Jeigu esate darbuotojas, kitai šaliai (darbdaviui ar potencialiam kontrahentui) galite sakyti, kad tarsitės su sutuoktiniu, mama, tėčiu, o jeigu įmonės vadovas - su akcininkais, su valdybos nariais, su buhaltere, o iš tiesų tarkitės ne tik su jais, bet ir su teisininku ar advokatu, tačiau to nesakykite - bus mažiau bereikalingos isterijos.
- Turėkite omenyje, kad sudėtingi dokumentai turėtų būti su Jumis suderinti iš anksto - to reikalauja įprasta verslo etika ir paprasčiausia kitos sandorio šalies pagarba Jums.
- Pasirašomame dokumente neturi būti neužpildytų grafų, per didelių tuščių tarpų.
- Jeigu situacija tokia, kad nepasirašyti dėl kokių nors priežasčių negalite (pavyzdžiui, dėl specifinių aplinkybių galėtų kilti Jums nepalankios pasekmės), pasistenkite konkretizuoti savo parašo reikšmę.
- Kai pasirašomą dokumentą sudaro keli puslapiai, dokumentas turėtų būti sunumeruotas.
- Bent vienas pasirašyto dokumento egzempliorius turi atitekti Jums, tad žiūrėkite iš karto, ar keli dokumento egzemplioriai yra parengti ir pateikti Jūsų pasirašymui. Kai kokioje nors patikimoje įstaigoje (pvz. banke) užpildote ir pasirašote kokį nors prašymą (vieną egzempliorių), paprašykite jo kopijos į savo archyvą.
- Prieš pasirašant gaukite ir visus pasirašomo dokumento priedus.
tags: #kada #dokumentai #turi #buti #pasirasyti #ranka