Turto dovanojimo sąlygos Lietuvoje: ką svarbu žinoti?

Dovanojimas daug kam suvokiamas kaip tiesiog daikto perdavimas. Bet dovanojimui irgi yra reikalavimų: kartais jam būtina rašytinė ar net notaro tvirtinta sutartis, yra žmonių, kurie neturi teisės dovanoti ar priimti dovanų. Jeigu po dovanojimo situacija pasikeičia, yra galimybių (nors ir ribotų) daiktą atsiimti. Priešingai liaudies išminčiai dovaną gavęs žmogus turi teisę reikalauti nuostolių atlyginimo už dovanoto daikto trūkumus.

Taigi, ką turėtumėte žinoti prieš dovanodami arba gaudami dovanų didelės vertės turtą?

Dovanojimo sutarties sudarymas

Pažadas dovanoti nėra dovanojimas. Jei daikto vertė didesnė nei 5 000 Lt, dovanojimo sutartis turi būti sudaroma raštu.

Remiantis Civilinio kodekso 6.469 straipsnio 2 dalimi, dovanos vertei viršijant 14 500 Eur, būtina sudaryti notariškai patvirtintą dovanojimo sutartį. Jeigu dovanojate turtą, kurio vertė atitinka arba viršija nurodytą sumą ir sutarties nepasirašote (arba nepasirūpinate, kad ji būtų patvirtinta notaro), jūsų sandoris tiesiog negalioja. Kitaip tariant, pasirašyta sutartis, kuri nėra patvirtinta notaro, gali būti vadinama niekine.

Kada reikalingas notaras dovanojant automobilį?

Atsakymas į šį klausimą gali būti ir „taip“, ir „ne“. Visa tai priklauso nuo to, kokia yra dovanojamo automobilio vertė. Kokia yra konkretaus automobilio vertė, jums gali atsakyti nepriklausomi transporto priemonių vertintojai. Atsižvelgdami į rinkos vertę bei konkretaus automobilio būklę, detalių nusidėvėjimą ir kt. jie nustato, kiek jis yra vertas. Jeigu automobilio vertė yra lygi arba viršija 14 500 Eur, būtina, kad sutartis būtų patvirtinta notariškai.

Kas negali dovanoti?

Dovanoti negali neveiksnus asmuo (net ir taip nusprendus globėjui), išskyrus dovanas iki vieno MGL. Bendrąją jungtinę nuosavybę (paprastai tai sutuoktinių turtas) galima dovanoti tik su rašytinių bendraturčių sutikimu.

Dovanų grąžinimas

Taip pat išsiskyrę sutuoktiniai gali reikalauti grąžinti santuokos metu vienas kitam dovanotas dovanas (CK 3.70). Jeigu dėl santuokos nutraukimo kaltas vienas sutuoktinis, tai dovanų grąžinimo galima reikalauti tik iš jo. Negalima reikalauti vestuvinio žiedo, taip pat dar reikia žiūrėti vedybų sutartį, jei ji yra. Su būsima santuoka susijusios sužadėtinių tarpusavio dovanos (virš 1000 Lt vertės) grąžinamos, jei tuoktuvių atsisakoma.

Remiantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.472 straipsniu, dovanojimo sutartis gali būti panaikinta. Dovaną galima susigrąžinti keletu atvejų:

  • Kai dovaną gavęs asmuo elgiasi smerktinai dovanotojo atžvilgiu. Tai gali būti pasikėsinimas į dovanotojo ar jo artimųjų gyvybę, sunkus sužalojimas ir kiti poelgiai, kurie gali būti svarstomi kiekvienu konkrečiu atveju priklausomai nuo situacijos.
  • Taip pat dovana gali būti sugrąžinta dovanotojui, jeigu dovana netausojama ir kyla grėsmė turto išlikimui.

Nekilnojamojo turto dovanojimas

Nekilnojamo turto dovanojimas - viena dažniausiai pasitaikančių turto perleidimo formų Lietuvoje. Tačiau prieš dovanojant nekilnojamąjį turtą, svarbu žinoti keletą svarbių aspektų, kurie gali būti svarbūs teisingam turto perleidimui.

Dovanojant nekilnojamąjį turtą, nesvarbu ar tai būtų žemės sklypas, butas ar namas - reikia laikytis tam tikrų teisinių formalumų, siekiant išvengti bet kokių problemų ateityje. Dovanodami vertingą turtą be notaro patvirtinimo, rizikuojate susidurti su kliūtimis deklaruojant gautą dovaną ar ginčais su kitais asmenimis, pretenduojančiais į turtą. Todėl visais atvejais privaloma tokį sandorį įforminti notariškai ir išvengti bet kokių galimų rizikų.

Vienas iš svarbiausių aspektų nekilnojamojo turto dovanojimo sandoryje - sutartis.

Pirmas dalykas ką turite nuspręsti - kaip priimsite nekilnojamo turto dovanojimą. Tam yra keli variantai: pagal registrų centro nustatyta vertę arba pagal vertintojų nustatytą vertę. Žinoma jei Jūs nesate pirmos eilės giminaitis ir šio turto neplanuojate parduoti, dovaną priimti turite teisę pagal mažesnę vertę ir taip sumokėti mažesnius mokesčius. Turite asmeniškai įsivertinti ar registrų centro vertė mažesnė, ar vertintojų nustatyta vertė.

Mokesčiai dovanojant nekilnojamąjį turtą

Kitas ne ką mažiau svarbus klausimas - tai mokesčių dalis. Turtą dovanojantis asmuo jokių mokesčių valstybei neturi mokėti. Nekilnojamojo turto dovanojimas nėra apmokestinamas po jo gavimo pirmos eilės giminaičiams, tai yra: tėvai, broliai, seserys, vaikai, įvaikiai, sutuoktiniai bei seneliai. Tai reiškia, kad už tokią dovaną valstybei nereikia mokėti mokesčių. Deklaruoti tokio turto taip pat papildomai nereikia, po turto įregistravimo VĮ Registrų centre Valstybinė mokesčių inspekcija gaus duomenis apie gautas dovanas.

Nekilnojamo turto dovanojimas kitiems, ne pirmos eilės giminaičiams, draugams, ar kitiems asmenims užtraukia mokestinę prievolę. Kai dovanos gavėjas nepatenka į pirmos eilės artimų giminaičių ratą - mokesčius mokėti privaloma, jeigu nekilnojamo turto vertė viršija 2500 eurų. Tokiu atveju nuo viršijamos sumos reikia mokėti 15 proc.

Visos metinės dovanos, kurių bendra vertė viršija 2500 Eur ribą yra apmokestinama GPM mokesčiu. Jei per kalendorinius metus iš antros eilės giminaičių ar kitų asmenų gavote dovanų, kurių bendra vertė neviršija 2500 Eur ribos, tai jokie mokesčiai už šias dovanas taikomi nebus.

Dovanos gavėjas turi sumokėti gyventojų pajamų mokestį (GPM). Gavus didelės vertės dovaną, reikalinga sumokėti gyventojų pajamų mokestį, kuris kinta atitinkamai nuo gauto turto vertės. Kadangi dovanojimo aktas nėra vienašalis, o dovanos gavėjas turi teisę rinktis - priimti dovaną ar jos atsisakyti, šis mokestis neturėtų būti nemalonia staigmena.

Šio mokesčio dovanos gavėjas gali išvengti, jeigu nekilnojamas turtas dovanojamas dar nepraėjus penkeriems metams nuo jo įsigijimo. Visgi, dovanojant nekilnojamąjį turtą giminaičiams, t. y. Išimtiniu atveju, GPM gali tekti sumokėti ir dovanų gavusiems giminaičiams. Nekilnojamojo turto neatlygintinai gavusiems, giminystės ryšiais su dovanotoju susijusiems žmonėms, gali būti apmokestinamos, jeigu dovaną gavęs asmuo ją perleido trečiajam asmeniui nepraėjus dešimčiai metų. Kitaip tariant, iš giminaičio gavus dovanų butą, namą ar žemės sklypą, GPM mokėti nereikia. Tačiau jeigu gautą dovaną norite parduoti ar padovanoti, o dar nepraėjo dešimt metų nuo tos dienos, kai šį nekilnojamąjį turtą gavote dovanų, tuomet GPM valstybei teks sumokėti.

Kaip nustatoma dovanojamo turto vertė?

Dovanojamo turto vertė dažniausiai būna VĮ Registrų centro paskaičiuota vidutinė rinkos kaina dovanojimo dienai. Galima į dovanojimo sutartį įrašyti ir abiejų šalių nusistatytą turto kainą. Jei dovana gauta ne iš pirmos eilės giminaičių, tai reiškia, kad jos vertė viršijanti 2500 Eur bus apmokestinama GPM.

Pavyzdys: Dovanų iš dėdės gavote 2 kambarių butą Vilniuje, kurio vertė dovanojimo dienai - 120 000 Eur. Tais pačiais metais daugiau dovanų negavote. GPM apmokestinamos vertės apskaičiavimas: 120 000 Eur - 2500 Eur = 117 500 Eur. Jei ši dovana būtų gauta iš pirmos eilės giminačių, tai jokie mokesčiai taikomi nebūtų.

Dovanoto turto pardavimas

Daugeliui iškyla klausimas - ar galima parduoti nekilnojamąjį turtą, kuris buvo padovanotas ir ką reikia žinoti? Taigi šiame straipsnyje aptariau pagrindinius dalykus, kuriuos reikia žinoti apie nekilnojamojo turto dovanojimą.

Dovanoto turto pardavimas atneša ne tik pajamas, bet kartu ir pareigas bei mokestines prievoles, apie kurias reikia pagalvoti iš anksto. Tokiu būdu įgytas turtas gali būti apmokestintas du kartus: pirmąkart - kaip dovana, o antrąjį - Gyventojų pajamų mokesčiu (GPM) po turto pardavimo.

Dovanoto turto pardavimas yra logiškas žingsnis siekiant įgyvendinti kitus finansinius planus ateityje. Dažnam tokio turto savininkui kyla klausimas: kada galima parduoti dovanotą turtą? Šia tema visuomenėje sklando daug mitų ir stereotipų, kurie teigia, kad dovanų gautą turtą būtina išlaikyti tam tikrą laiko tarpą ir tik tuomet galimas jo pardavimas. Tačiau tiesa yra tai, kad dovanotą turtą parduoti galite bet kada, nors ir iš karto po to, kai jis tik įregistruojamas jūsų nuosavybe. Šioje situacijoje svarbu pasidomėti mokestinėmis prievolėmis po tokio turto pardavimo.

Dovanotą nekilnojamąjį turtą galima parduoti iš karto, kai tik jis taps jūsų nuosavybe ir bus įregistruotas VĮ Registrų centre. Prieš imantis pardavimo svarbu išsiaiškinti, kokius mokesčius reikės mokėti po turto pardavimo.

Gyventojų pajamų mokestis (GPM) gautam pelnui bus taikomas jei:

  • Turtą parduosite nuosavybės teise neišlaikę 10 m. Pelnas apskaičiuojamas iš pirkimo - pardavimo sutartyje nurodytos parduodamo turto kainos atėmus dovanojimo sutartyje nurodytą turto kainą. Pavyzdžiui: butą pardavėte už 85 000 Eur, o dovanojimo metu jo kaina dovanojimo sutartyje buvo nurodyta 60 000 Eur. 85 000 - 60 000 = 25 000 Eur pelnas. GPM skaičiuojamas taip: 25 000 x 15 proc. = 3 750 Eur.
  • Turtą parduosite pigiau arba už tą pačią kainą kaip ir įgijote (gavote dovanų).
  • Turtą parduosite brangiau nei įgijote (gavote dovanų), tačiau dovanojimas buvo iš pirmos eilės giminaičių ir pardavimo metu užsisakėte retrospektyvinį vertinimą, kurio metu nustatyta kaina buvo lygi pardavimo kainai arba didesnė.

Mokesčių lengvatos dovanojant žemę ir vertybinius popierius | Finansinis planavimas

Žingsniai parduodant dovanotą turtą

Štai 6 pagrindiniai žingsniai, kuriuos reikia atlikti parduodant dovanotą turtą:

  1. Susipažinimas su turto detalėmis. Pirmas ir svarbiausias žingsnis yra susipažinti su dovanoto turto detalėmis bei atidžiai išnagrinėti visus dokumentus. Turimos informacijos tikslumas yra labai svarbus, siekiant užtikrinti sklandų pardavimo procesą.
  2. Turto įvertinimas. Antras etapas yra turto įvertinimas. Rekomenduojama pasinaudoti nepriklausomo vertintojo paslaugomis, kad būtų nustatyta sąžininga ir tiksli dovanoto turto rinkos vertė. Jei turtas yra gautas dovanų iš pirmos eilės giminaičių, tai šis vertinimas turėtų būti retrospektyvinis vertinimas, siekiant pasinaudoti išimti dėl taikomo GPM mokesčio po turto pardavimo. Šis etapas yra itin svarbus norint sukurti realistinę pardavimo strategiją ir užtikrinti teisingą kainos nustatymą.
  3. Reklama ir rinkodara. Kitas žingsnis - reklama ir rinkodara. Siekiant pritraukti potencialius pirkėjus, būtina sukurti aukštos kokybės reklaminius skelbimus, kurie pabrėžtų jūsų turto privalumus ir patrauklumą. Skelbimus galima talpinti internete, socialiniuose tinkluose ir pan. Nekilnojamojo turto agentūros taip pat gali padėti rasti tinkamus pirkėjus ir atlikti visus derybų procesus bei sandorio užbaigimą.
  4. Derybos. Kai susidomėjusių pirkėjų jau yra ir prasideda derybos, labai svarbu būti atidiems ir ramiai įvertinti visus pasiūlymus. Jei turite tam tikrą pardavimo kainos ribą, būkite pasirengę deryboms ir gana aiškiai išreikškite savo lūkesčius. Taip pat nepamirškite tinkamai įvertinti pirkėjo patikimumo ir finansinių galimybių.
  5. Konsultacijos su specialistais. Vykstant deryboms, visada būtina pasikonsultuoti su specialistais, tokiais kaip teisininkai ar nekilnojamojo turto brokeriai, siekiant užtikrinti visų teisinių aspektų tvarką ir padaryti teisingus sprendimus pasirašant preliminariąją pirkimo - patrdavimo sutartį.
  6. Sandorio sudarymas. Paskitinis etapas - sandorio sudarymas notarų biure. Šiam etapui prireiks visų sandorio sudarymui reikiamų dokumentų, pažymų bei leidimų ir tikslios informacijos apie jūsų ir pirkėjo susitarimą. Daugiau informacijos apie reikalingus dokumentus suteiks sandorį tvirtinantis notaras.

Turto dovanojimo sandoriai nėra sudėtingas procesas, jeigu žinote kaip teisingai viską atlikti. Pagrindinis akcentas yra gresiantys mokesčiai.

Linkime sklandaus ir pelningo sandorio!

Apibendrinimas

Taigi, prieš dovanojant ar priimant dovaną, ypač jei tai didelės vertės turtas, būtina atidžiai išnagrinėti visas teisines ir mokestines aplinkybes. Tinkamas pasiruošimas ir kvalifikuota konsultacija padės išvengti nemalonių сюрпризов ir užtikrins sklandų turto perleidimo procesą.

tags: #kada #galima #kreiptis #del #kompensacijos #padovanojus