Lietuvos Respublikos Konstitucija, piliečių priimta 1992 m. spalio 25 d., yra pagrindinis šalies įstatymas. Konstitucija įsigaliojo 1992 m. Lietuvos valstybę kuria Tauta. Šiame straipsnyje aptarsime, kada Konstitucija negali būti taisoma.
Konstitucijos Pataisų Svarstymas ir Balsavimas
Konstitucijos pataisos dėl kitų Konstitucijos skirsnių turi būti svarstomos ir dėl jų balsuojama Seime du kartus. Tarp šių balsavimų turi būti daroma ne mažesnė kaip trijų mėnesių pertrauka.
Konstitucijos pakeisti reikia, kad per abu priėmimus už ją balsuotų ne mažiau kaip 94 Seimo nariai.
Ribojimai Esant Ypatingoms Aplinkybėms
Nepaprastosios padėties ar karo padėties metu Konstitucija negali būti taisoma.
Seime taip pat balsavimo laukia Konstitucijos pataisos dėl amžiaus cenzo kandidatuojant į parlamentą sumažinimo nuo 25 metų iki 21-erių, leidimo kandidatuoti praėjus dešimčiai metų po apkaltos.
2022 m. vasario 24 dieną Rusijai pradėjus karą prieš Ukrainą, visoje Lietuvoje buvo įvesta nepaprastoji padėtis, kuri galiojo iki balandžio 20-osios imtinai. Dėl nepaprastosios padėties Seime sustojo Konstitucijos pataisos dėl tiesioginių merų rinkimų.
Seimo pirmininkė prognozavo, kad nepaprastoji padėtis po balsavimų dėl Konstitucijos bus pratęsta.
Parlamentas spalį pataisoms pritarė po svarstymo, tačiau šiuo metu negali balsuoti dėl priėmimo.
Konstitucinis Teismas pernai balandį paskelbė, kad tiesioginiai merų rinkimai negalimi nepakeitus Konstitucijos. Šis nutarimas įsigalios 2023 metų gegužės 3 dieną, baigiantis dabar išrinktų merų kadencijai.
Klausiama, ar nėra pavojinga stabdyti nepaprastąją padėtį kaimynystėje vykstant karui, parlamento vadovė sakė, kad Konstituciją reikia pakeisti artėjant savivaldos rinkimams, bet esant nepaprastajai padėčiai to nebūtų galima.
„Mes esame keblioje padėtyje, nes tiesioginiai merų rinkimai, kiti Konstitucijos pakeitimai taip pat labai svarbūs, ir mes privalome juos išspręsti. Jei darysime neišvengiamą (nepaprastosios padėties) pertrauką, ji bus labai trumpa“, - pažymėjo Seimo vadovė.
„Kito ketvirtadienio darbotvarkė patvirtinta, joje yra trys balsavimai dėl Konstitucijos, tai reiškia, kad nepaprastosios padėties klausimas turės būti bent trumpam sustabdytas, turės būti paliktas bent nedidelis langas, kad būtų galima balsuoti dėl Konstitucijos“, - ketvirtadienį žurnalistams Seime sakė parlamento vadovė.
Seimas imasi svarstyti Konstitucijos pataisą, kuri leistų savivaldos rinkimuose balsuoti nuo 16 metų. Moksleivių atstovų teigimu, tai skatintų jaunimo pilietiškumą, padėtų jiems labiau įsitraukti į visuomeninį gyvenimą.
Seimo pirmininkė prognozavo, kad nepaprastoji padėtis po balsavimų dėl Konstitucijos bus pratęsta.
Parlamento vadovė tvirtino, kad frakcijos iš principo sutaria dėl tiesioginių merų įteisinimo ir tikėjosi, kad kitą ketvirtadienį balsų nepritrūks.
Konstitucinis Teismas
Konstitucinis Teismas kas treji metai atnaujinamas vienu trečdaliu. Konstitucinį Teismą sudaro 9 teisėjai, skiriami devyneriems metams ir tik vienai kadencijai.
Respublikos Prezidentą, Konstitucinio Teismo pirmininką ir teisėjus, Aukščiausiojo Teismo pirmininką ir teisėjus, Apeliacinio teismo pirmininką ir teisėjus, Seimo narius, šiurkščiai pažeidusius Konstituciją arba sulaužiusius priesaiką, taip pat paaiškėjus, jog padarytas nusikaltimas, Seimas 3/5 visų narių balsų dauguma gali pašalinti iš užimamų pareigų ar panaikinti Seimo nario mandatą.
Civilinio proceso kodekse numatytos „skolų atostogos“ tiek, kiek dėl jų sustabdomas ir nepilnamečių vaikų išlaikymo išieškojimas, prieštarauja Konstitucijai, ketvirtadienį paskelbė Konstitucinis Teismas (KT).
Valstybės Gynyba
Svarbiausius valstybės gynybos klausimus svarsto ir koordinuoja Valstybės gynimo taryba, į kurią įeina Respublikos Prezidentas, Ministras Pirmininkas, Seimo Pirmininkas, krašto apsaugos ministras ir kariuomenės vadas. Valstybės gynimo tarybai vadovauja Respublikos Prezidentas.
Už valstybės ginkluotųjų pajėgų tvarkymą ir vadovavimą joms Seimui yra atsakingi Vyriausybė, krašto apsaugos ministras, kariuomenės vadas.
Ginkluoto užpuolimo atveju, kai kyla grėsmė valstybės suverenumui ar teritorijos vientisumui, Respublikos Prezidentas nedelsdamas priima sprendimą dėl gynybos nuo ginkluotos agresijos, įveda karo padėtį visoje Valstybėje ar jos dalyje, skelbia mobilizaciją ir teikia šiuos sprendimus tvirtinti artimiausiam Seimo posėdžiui, o tarp Seimo sesijų - nedelsdamas šaukia neeilinę Seimo sesiją.
Jeigu karo veiksmų metu turi būti rengiami eiliniai rinkimai, Seimas arba Respublikos Prezidentas priima sprendimą pratęsti Seimo, Respublikos Prezidento ar savivaldybių tarybų įgaliojimus.
Jeigu Valstybėje iškyla grėsmė konstitucinei santvarkai ar visuomenės rimčiai, Seimas gali visoje valstybės teritorijoje ar jos dalyje įvesti nepaprastąją padėtį. Tarp Seimo sesijų neatidėliotinais atvejais tokį sprendimą turi teisę priimti Respublikos Prezidentas, kartu šaukdamas neeilinę Seimo sesiją svarstyti šio klausimo.
Labai trumpa Lietuvos istorija
Seimo Sesijos
Seimas kasmet renkasi į dvi eilines - pavasario ir rudens - sesijas. Pavasario sesija prasideda kovo 10 dieną ir baigiasi birželio 30 dieną. Rudens sesija prasideda rugsėjo 10 dieną ir baigiasi gruodžio 23 dieną.
Naujai išrinktą Seimą susirinkti į pirmąjį posėdį, kuris turi įvykti ne vėliau kaip per 15 dienų po Seimo išrinkimo, kviečia Respublikos Prezidentas.
Respublikos Prezidentas
Išrinktu laikomas tas kandidatas į Respublikos Prezidento vietą, kuris pirmą kartą balsuojant ir dalyvaujant ne mažiau kaip pusei visų rinkėjų, gavo daugiau kaip pusę visų rinkimuose dalyvavusių rinkėjų balsų. Jeigu pirmajame balsavimo rate nė vienas kandidatas nesurenka reikiamos balsų daugumos, po dviejų savaičių rengiamas pakartotinis balsavimas dėl dviejų kandidatų, gavusių daugiausia balsų.
Respublikos Prezidentas, įgyvendindamas jam suteiktus įgaliojimus, leidžia aktus-dekretus. Kad Respublikos Prezidento dekretai, nurodyti Konstitucijos 84 straipsnio 3, 15, 17 ir 21 punktuose turėtų galią, jie privalo būti pasirašyti Ministro Pirmininko arba atitinkamo ministro.
Respublikos Prezidentas gali būti prieš laiką pašalintas iš pareigų tik šiurkščiai pažeidęs Konstituciją arba sulaužęs priesaiką, taip pat paaiškėjus, jog padarytas nusikaltimas. Tokiuose rinkimuose pakartotinai išrinktas Respublikos Prezidentas laikomas išrinktu antrajai kadencijai, jeigu iki rinkimų praėjo daugiau kaip trys metai jo pirmosios kadencijos laiko.
Respublikos Prezidentui mirus, atsistatydinus, pašalinus jį iš pareigų apkaltos proceso tvarka ar tada, kai Seimas nutaria, kad Respublikos Prezidento sveikatos būklė neleidžia jam eiti pareigų, jo pareigas laikinai eina Seimo Pirmininkas. Šiuo atveju Seimo Pirmininkas netenka savo įgaliojimų Seime, kur jo pareigas Seimo pavedimu laikinai eina jo pavaduotojas.
Išvardytais atvejais Seimas ne vėliau kaip per 10 dienų privalo paskirti Respublikos Prezidento rinkimus, kurie turi būti surengti ne vėliau kaip per du mėnesius. Laikinai pavaduodamas Respublikos Prezidentą, Seimo Pirmininkas negali skelbti pirmalaikių Seimo rinkimų, atleisti ar skirti ministrų be Seimo sutikimo.
Respublikos Prezidentas turi rezidenciją.
Įstatymų leidybos iniciatyvos teisę turi taip pat Lietuvos Respublikos piliečiai.
Kitus Seimo priimtus aktus ir Seimo statutą pasirašo Seimo Pirmininkas.
Seimo struktūrą ir darbo tvarką nustato Seimo statutas.
Respublikos Prezidentas, įgyvendindamas jam suteiktus įgaliojimus, leidžia aktus-dekretus.
Kad Respublikos Prezidento dekretai, nurodyti Konstitucijos 84 straipsnio 3, 15, 17 ir 21 punktuose turėtų galią, jie privalo būti pasirašyti Ministro Pirmininko arba atitinkamo ministro.
Lietuvos Konstitucijos Struktūra
Lietuvos Respublikos Konstitucija susideda iš preambulės ir keturiolikos skirsnių:
- I skirsnis. Bendrieji nuostatai
- II skirsnis. Žmogus ir valstybė
- III skirsnis. Visuomenė ir valstybė
- IV skirsnis. Seimas
- V skirsnis. Respublikos Prezidentas
- VI skirsnis. Vyriausybė
- VII skirsnis. Teismas
- VIII skirsnis. Prokuratūra
- IX skirsnis. Savivaldybė
- X skirsnis. Valstybės kontrolė
- XI skirsnis. Nacionalinis bankas
- XII skirsnis. Valstybės gynyba
- XIII skirsnis. Konstitucijos keitimas
- XIV skirsnis. Baigiamosios nuostatos
Konstitucija yra vientisa teisės sistema, kurioje visos teisės normos ir principai turi atitikti tiek turinio, tiek formaliaisiais požiūriais.
Šaltiniai:
- Lietuvos Respublikos Konstitucija
- Lietuvos Aidas, 1992, Nr.
- Valstybės Žinios, 1992, Nr. 33-1014 (1992-11-30)
tags: #kada #konsitucija #negali #buti #taisoma