Pastojimas - tai sudėtingas biologinis procesas, kuriam reikalingas vyro spermatozoidas ir moters kiaušinėlis. Natūraliai pastojama tuomet, kai spermatozoidai apvaisina kiaušinėlį moters organizme po lytinio akto. Tačiau ar įmanoma pastoti neliečiant? Šiame straipsnyje panagrinėsime įvairius mitus ir realybę, susijusią su šia tema.
Nors tiesioginis kontaktas yra būtinas natūraliam apvaisinimui, medicinos pažanga suteikia galimybių pastoti be lytinių santykių. Pagalbinio apvaisinimo technologijos (PATT), tokios kaip apvaisinimas mėgintuvėlyje (IVF), leidžia poroms susilaukti vaikų, kai natūralus pastojimas yra neįmanomas ar labai sudėtingas.
Pagalbinio apvaisinimo technologijos (PATT):
- Apvaisinimas mėgintuvėlyje (IVF): Kiaušinėliai apvaisinami spermatozoidais laboratorijoje, o apvaisinti embrionai perkeliami į moters gimdą.
- Intrauterininė inseminacija (IUI): Spermatozoidai tiesiogiai įvedami į moters gimdą, siekiant padidinti apvaisinimo tikimybę.
- Intracitoplazminė spermatozoidų injekcija (ICSI): Vienas spermatozoidas tiesiogiai įšvirkščiamas į kiaušinėlį.
Laura atvirai apie savo patirtį: kelias iki dukters gimimo
Žinoma moteris Laura atvirai pasidalijo savo patirtimi, kaip jai pavyko susilaukti dukters po ilgų bandymų ir negalėjimo pastoti natūraliu būdu. Po kelių metų nesėkmingų bandymų susilaukti antrojo vaiko, Laura ir jos vyras Gediminas nusprendė kreiptis į pagalbinio apvaisinimo procedūras.
„Kalbėdamasi su pačia savimi, buvau pasižadėjusi pagalbinio apvaisinimo procedūrą bandyti tik vieną kartą. Beje, man nelabai patinka, kai šias procedūras ir pagalbą vis dar vadina dirbtiniu apvaisinimu. Juk čia dirbtinio kaip ir nieko nėra, tik papildoma stimuliacija ir specialisto pagalba“, - pasakoja Laura.
Po vienos pagalbinio apvaisinimo procedūros Laura pastojo ir susilaukė dukters Saulės Sofijos. Ji atvirai pasidalijo savo istorija, kad padrąsintų kitas poras, susiduriančias su nevaisingumo problemomis.
Mioma ir nėštumas
Mioma - tai nepiktybinis auglys, dažniausiai randamas 30-50 m. sulaukusių moterų gimdose. Nors mioma dažnai nesukelia jokių simptomų, ji gali turėti įtakos nėštumui. Gydytojai mano, kad gimdos mioma gali būti ir komplikuoto nėštumo ar gimdymo priežastis.
Šlapimo tyrimai planuojant nėštumą
Prieš pradedant rinkti paros šlapimą būtina ištuštinti šlapimo pūslę, t. y. nusišlapinti į klozetą. Po pirmojo nusišlapinimo fiksuojamas laikas ir nuo jo pradedamas rinkti šlapimas. Rekomenduojama paros šlapimą rinkti taip: ryte, pvz., 8 val., pacientas turi ištuštinti šlapimo pūslę, šis šlapimas išpilamas (nusišlapinama į klozetą) ir jo kiekis neskaičiuojamas. Po to šlapimas renkamas visą dieną ir naktį į vieną indą. Kitos dienos ryte 8 val. pradedant nuo pirmųjų šlapimo lašų į indelį reikia surinkti 30-50 ml.
Šlapimo ėminiai į laboratoriją pristatomi kambario temperatūroje (+15...+25) ⁰C per 2 val. nuo ėminio paėmimo. Renkant šlapimą, kuris skirtas lytiškai plintantiems sukėlėjams nustatyti, išorinių lytinių organų nusiplauti nereikia.
Krūtų implantai ir žindymas
Moterims, kurios turi krūtų implantus, dažnai kyla klausimų dėl žindymo. Plastikos chirurgas Audrius Pakulis teigia, kad implantai dažniausiai talpinami po raumenimis, todėl „nesusisiekia“ su pieno liaukomis ir nepažeidžia pieno latakų.
„Puiku, jei dėl krūtų korekcijos moteris kreipiasi jau susilaukusi visų planuotų vaikų, tačiau jei atsitiko priešingai, pastojote jau po krūtų didinimo operacijos, implantai nesutrukdys sėkmingai žindyti, nes dažniausiai jie talpinami po raumenimis. Taip implantai „nesusisiekia“ su pieno liaukomis ir nepažeidžia pieno latakų“, - teigia A. Pakulis.
Tačiau jis taip pat pažymi, kad nėštumo ir žindymo metu krūtų dydis gali pasikeisti, todėl po žindymo krūtinė su implantais gali nebeatrodyti taip pat, kaip anksčiau, ir gali prireikti krūtų pakėlimo operacijos.
Ievos istorija: nuo svajonės apie implantus iki motinystės
Ieva pasidalijo savo patirtimi apie tai, kaip ji svajojo apie krūtų didinimo operaciją nuo paauglystės. Po operacijos ji jautėsi laiminga ir visaverte moterimi. Tačiau, kai ji pastojo, ji pradėjo nerimauti dėl to, kaip nėštumas ir žindymas paveiks jos krūtinę.
„Laimei, vyras mane suprato, palaikė ir pažadėjo, kad, jei reikės, susispausime ir, praėjus keleriems metams po žindymo, galėsiu vėl koreguotis krūtinę“, - pasakoja Ieva.
Ieva sėkmingai žindė savo dukrą Kamilę beveik pusantrų metų ir su jokiais nesklandumais nesusidūrė. Krūtinė, tiesa, kiek pakrito, tačiau, anot laimingos mamos, labai menkai. Ieva planuoja ją kiek koreguoti po to, kai pagimdys ir išmaitins antrąją atžalą.
Svarbu prisiminti: kiekviena moteris ir kiekviena situacija yra unikali. Jei turite klausimų ar nerimaujate dėl nėštumo, žindymo ar kitų sveikatos problemų, kreipkitės į gydytoją.