Ar turtingas žmogus yra laimingas? Tyrimai ir įžvalgos

Mes dažnai dalijame pasaulį į „juodą ir baltą“, panašiai sprendžiame ir apie laimę. Daugelis yra tikri, kad laimė priklauso nuo tam tikrų gyvenimo laimėjimų - vedybų, vaikų, karjeros, klestėjimo. O nelaimingumas visada siejamas su kažkuo blogu: sveikatos problemomis, skyrybomis, finansiniais sunkumais. O kas, jei laimė iš tiesų yra kažkas gilaus, bet paprasto, o problemos - puiki galimybė vidinei transformacijai ir augimui?

Štai keli mitai apie laimę, kuriais pripratome tikėti:

• AŠ būsiu laimingas/-a, kai sutiksiu savo „antrą pusę“
• Po skyrybų su mylimu žmogumi daugiau niekuomet nepatirsiu laimės
• Norėdamas/-a būti laimingas/-a turi būti sėkmingas/-a ir turtingas/-a
• Mano laimei trukdo sveikatos problemos
• Geriausios mano dienos jau praeityje

Pinigai ir laimė: ar egzistuoja ryšys?

Daugelis mano, kad laimė galima tik turint pakankamai stabilias pajamas ir statusą visuomenėje. Tačiau verta prisiminti posakį „turtuoliai irgi verkia“.

Pinigai, turtas, materialinė gerovė suteikia lengvesnį pagrindą patirti daugiau primityvaus pasitenkinimo, malonumo. Bet čia svarbu atskirti du dalykus - pagrindinius poreikius ir turtą. Pagrindiniai poreikiai: šiltas stogas virš galvos, maistas, apranga, būtiniausi pirkiniai sau ar savo artimiesiems, turi būti patenkinti. Apie kokią laimę žmogus gali galvoti, kai vos suduria galą su galu?

Žinoma, geros žinios, kad šiais interneto ir globalizacijos laikais beveik visi protingi, darbštūs, norintys mokytis žmonės darbo rinkoje anksčiau ar vėliau suranda ne minimaliai mokamus darbus. Tačiau vėliau, patenkinus pagrindinius poreikius, pinigai mažai siejasi su laimingumu. Taip, jie padeda lengviau pasiekti pozityvių emocijų: mėgautis pramogų pasauliu, keliauti į egzotiškus kraštus, džiaugtis prabangiu automobiliu, didesniu butu ir t. t.

Tačiau yra labai daug turtingų žmonių, kurie nėra laimingi. Visi žinome seną posakį, kad laimės už pinigus nenusipirksi. Tačiau būkime sąžiningi: pinigai nedaro mūsų ir nelaimingais. Turtuolis, palyginti su žmogumi, gyvenančiu nuo algos iki algos, turi didelį privalumą: jausmą, kad kontroliuoja savo gyvenimą. Jo nekamuoja mintys, kas bus, kai neteks darbo, jam nekyla tiek nerimo dėl ateities. Bet ar iš tiesų jis laimingesnis už kitus? Ne visai taip.

Tyrimai rodo, kad laimėjusieji dideles sumas loterijose, paveldėję didelius turtus ir 100 turtingiausių amerikiečių gyvenimu patenkinti ne ką daugiau nei paprasti biuro darbuotojai. Tačiau pastariesiems vis dėlto sunku įsivaizduoti, kad dešimt ar šimtą kartų didesnis atlyginimas nesuteikia daugiau laimės. Kodėl šį faktą taip sunku įsisąmoninti?

„Tyrimai rodo, kad mūsų atmintis labiau panaši ne į nuotraukų, bet į impresionistinių paveikslų kolekciją“, - rašo mokslininkas savo knygoje. „Daugelis užmiršta, kad naujas automobilis pareikalauja daug išlaidų dar iki pirmo apsilankymo autoservise, o kartu su paaukštinimu karjeroje gauname ir bemieges naktis, didesnę atsakomybę“.

Jei esame sveiki, nebandysime tapti dar sveikesniais. Sočiai pavalgę esame patenkinti ir neužsisakinėsime dar vieno patiekalo, kad jaustumėmės dar geriau. Netikėta sėkmė (nelauktas piniginės papilnėjimas ar paaukštinimas darbe ir pan.) tik paskatina mus norėti daugiau. Gavę didesnį atlyginimą, leidžiame jį atsižvelgdami į savo pagerėjusias gyvenimo sąlygas, ir plušame norėdami uždirbti dar daugiau.

Statistinis šiandienos amerikietis (ir lietuvis) mažiau patenkintas gyvenimu nei statistinis amerikietis (lietuvis) 1950 metais - o juk nuo to laiko atlyginimas (ir įskaičiavus infliaciją) ženkliai išaugo. Tam, kad nejaustume diskomforto, mums reikia tiek pinigų, kad apmokėtume visas sąskaitas, būtinas išlaidas ir dar šiek tiek sutaupytume. Po to pajamų padidėjimas nebeturi didelės emocinės reikšmės. 20 proc. didesnis atlyginimas nepadarys mūsų 20 proc. laimingesniais. O įnirtingas papildomų pinigų siekimas gali turėti ir atvirkštinį poveikį.

Pozityviosios psichologijos atstovai tvirtina, jog neužtenka vien pozityvių emocijų, kad būtum laimingas. Būtini ir darnūs santykiai (jų už pinigus jau taip lengvai nenupirksi) bei įtraukiantis ir prasmingas gyvenimas.

Jeigu pozityvioms emocijoms susikurti papildomos lėšos gali padėti, tai teigiami santykiai aplink žmogų priklauso tik nuo jo paties pasirinkimo ir pastangų.

Trys kokybės, kurios daro žmogų laimingu

Laimingo žmogaus gyvenimas turi pasiekti tris kokybes - būti malonus, įtraukiantis ir prasmingas.

Malonus gyvenimas

Dauguma turbūt sutiksite, kad malonaus gyvenimo pagrindas - patiriamos malonios emocijos (linksmybės, kelionės, pramogos) ir darnūs santykiai (su šeima, draugais, kolegomis). Sveika, draugiška, didelė šeima suteikia daug džiaugsmo ir, žinoma, patenkina teigiamų santykių poreikį. Vaikai taip pat iš dalies suteikia gyvenimui prasmės. Neretas tėvas žiūri į savo vaikus, gerą jų išauklėjimą kaip į savo prasmingą palikimą šiai žemei ir žmonijai.

Psichologų Edo Dienerio ir Eunkooko M. Suho tyrimai rodo, kad šeimas sukūrę žmonės teigia esą laimingesni. Tačiau malonų gyvenimą kuria ne pati šeima, o geri santykiai. Jeigu gyvenant šeimoje nuolatos patiriamos neigiamos emocijos ir jaučiama įtampa, laimės tai greičiausiai neprideda. Na, o šeimos nesukūrusiems žmonėms arba vaikų neturinčioms šeimoms taip pat yra kur pasisemti malonumų.

Įtraukiantis gyvenimas

Daug kam pažįstamas jausmas, kai kokia nors mėgstama veikla mus taip užvaldo, kad laikas, rodos, sustoja, aplinkiniai ištirpsta - mes maksimaliai įsitraukę į gyvenimo vyksmą. Tai vadinama įtraukiančiu gyvenimu. Kiekvienas turime savo aistrą: sportą, meną, verslą, savo profesiją, pomėgius, rūpinimąsi artimuoju, o gal namų ruošą. Norint būti laimingam, neužtenka vien malonaus gyvenimo, užpildyto pozityviomis emocijomis.

Įtraukiantis gyvenimas pagrįstas veikla, kurioje atsiskleidžia žmogaus asmeninės stiprybės. Gal tai guvus ir greitas protas, mokėjimas bendrauti, laki vaizduotė, nuolatinis noras tobulėti, atkaklumas, drąsa ir energija, o gal tiesiog atvira širdis, draugiškumas, užuojauta ir meilė kitiems.

Geriausia, kai žmogaus darbas paremtas jo pomėgiais, aistromis ir asmeninėmis stiprybėmis. Kai jo iššūkiai atitinka jo gebėjimus, kad per lengvi nekeltų nuobodulio, o per sunkūs - streso.

Prasmingas gyvenimas

Paprastai žmogus paeiliui pereina visus šiuos etapus: malonų gyvenimą papildo įtraukiančiu, įtraukiantį papildo prasmingu. Anksčiau ar vėliau pilnatvei pasiekti pradeda reikėti ko nors daugiau. Tai gali būti noras ką nors palikti po savęs, padėti kitiems, bet svarbiausia - gyventi dėl ko nors didingesnio, būti reikšmingesnio dalyko dalimi, t. y. gyventi prasmingai.

Kiti atranda gyvenimo prasmę religiniuose potyriuose, tačiau tai tinka ne visiems.

Tyrimų duomenimis, laimingas žmogus gali būti ir tikintis, ir netikintis, tačiau pagal statistiką tikintys žmonės sakosi esą laimingesni. Vieni esame labiau optimistai, kiti - pesimistai. Optimistai kasdien patiria daugiau teigiamų emocijų, o pesimistai priešingai. Manoma, kad net 50 proc. šio labiau optimistinio ar labiau pesimistinio emocinio lygio yra įgimta. Kita didelė dalis susiformavusi vaikystėje. Žmogus gali išmokti būti optimistiškesnis, tačiau pasikeisti jis gali tik 5-15 procentų. Tai nėra daug, tačiau mes galime keisti savo įsitraukimą į veiklą, rasti gyvenimo prasmę, sukurti teigiamus santykius. Čia ribų nėra, todėl papildomų laimės, džiaugsmo šaltinių reikia ieškoti šiuose gyvenimo aspektuose.

Praktiniai patarimai, kaip tapti laimingesniu

Ką kiekvienas jau rytoj galime padaryti, kad būtume laimingesni?

• Įvertinkime savo gyvenimą per pozityviosios psichologijos laimingo gyvenimo sudedamųjų dalių prizmę.
• Ar gyvenimas jums malonus, jaučiate daug teigiamų emocijų ir palaikote darnius santykius?
• Ar gyvenimas įtraukiantis - darbas arba veikla įtraukia ir yra pagrįsta individualiomis stiprybėmis?
• Kaip su prasmingu gyvenimu - ar galima savo veiklą padaryti prasmingesnę, naudingą didesniems tikslams, o ne tik sau?

Psichologai sako, kad laimė yra kaip formulė, kurią galime susikurti patys.

Žmogus turi pasirinkimą būti laimingas, t. y. turi galią išskirti geriausius dalykus, įvykus kokiai nors situacijai. Mintis apie gerus dalykus reikėtų paskatinti, o tai, kas neigiama, sau pripažinkite, bet nesigraužkite, negatyvias mintis stenkitės pakeisti neutraliomis arba pozityviomis.

Tai - praktikos ir laiko klausimas: mes galime išmokti galvoti ir vertinti situacijas teigiamai. Pavyzdžiui, pabudę ryte susiplanuokite dieną ir pagalvokite apie tai, kokie poelgiai, darbai, veiksmai padarytų jus laimingą. Vakare apmąstykite dieną ir savo poelgius. Paskatinkite, pasidžiaukite poelgiais, kurie jus pradžiugino ir prisidėjo prie ilgalaikio laimės jausmo, pakritikuokite tuos poelgius, kurie nuliūdino ar atitolino nuo ilgalaikio laimės jausmo.

Jeigu jaučiatės laimingi ir šiandien jums puikiai sekasi, nesigadinkite nuotaikos dėl to, kad šeimos nariams, draugams ar aplinkiniams nesiseka darbe. Jie gali būti suirzę, nelaimingi, pikti, bet tai nereiškia, kad privalote jaustis taip pat. Visi turime teisę būti laimingi, ir tai nėra savanaudiškas elgesys. Galite juos suprasti, užjausti ar paguosti, bet neprivalote perimti tų žmonių nuotaikos.

Įdomūs faktai apie laimę

• Pagal atsakymus į klausimą, ar esate labai laimingas, Airija, Islandija ir Nyderlandai yra laimingiausios šalys Europoje.
• Vertinant visą pasaulį, tarp dešimties laimingiausiųjų puikuojasi ir ne tokios turtingos šalys (palyginti su Lietuva): Venesuela, Nigerija, Filipinai, Turkija.
• Jungtinės Tautos kasmet paskelbia laimingiausias pasaulio šalis.
• Pirmą kartą Pasaulio laimės ataskaitoje Norvegija atėmė nugalėtojos titulą iš savo kaimynės Danijos, o Lietuva taip ir neperžengė penkiasdešimtuko ribos.

Laimingiausių šalių dešimtukas (2023 m.):

tags: #ar #turtingas #zmogus #yra #laimingas