Hidroforas - tai specialus slėgio indas, montuojamas prie vandens siurblio, skirtas palaikyti pastovų vandens slėgį vandentiekio sistemoje. Jis ypač naudingas individualiuose namuose, sodybose ar butuose, kur nėra įrengtas centrinis vandentiekis.
Tais atvejais, kai vandens telkinys yra pakankamai arti žemės paviršiaus, su šiuo įrenginiu galima užtikrinti pilną vandens tiekimą. Vandens siurblį su hidroforu galima naudoti ir sodo ar daržo laistymui, kai netoliese yra vandens šaltinis. Su šiuo įrenginiu sėkmingai galima siurbti vandenį iš ežero ar tvenkinio, tačiau reikėtų atkreipti dėmesį, kad vandens telkinio gylis tokiu atveju neturėtų viršyti 30 metrų. Dėl šios priežasties hidroforai dažniausiai naudojami tuomet, kai reikia siurbti vandenį iš šulinių.
Hidroforo veikimo principas
Pagrindinė jo funkcija yra palaikyti pageidaujamą slėgį vandentiekio tinkle - siurblio variklis, priklausomai nuo vandens slėgio tiekimo sistemoje, išsijungia arba įsijungia, kai būna pasiekta minimali arba maksimali nustatyta riba. Kiekvienuose privačiuose namuose, kurie nėra prijungti prie komunalinės vandentiekio sistemos, šuliniuose įrengiami siurbliai, kurie iš šulinio ar gręžinio tiektų namams vandenį.
Hidroforuose yra laikomas vandens rezervas, kuris atsiradus vandens suvartojimui yra paskirstomas namų vandens sistemoje neįsijungus siurbliui. Iš esmės šios talpyklos atlieka „balasto“ funkciją ir apsaugo siurblius nuo pernelyg dažno junginėjimosi. Sistemoje nukrentant slėgiui yra aktyvuojamas vandens siurblys, kuris pripildo sistemą vandeniu ir pakelia sistemos slėgį.
Hidroforai ypač naudingi, nes jų dėka prailginama siurblių tarnavimo trukmė - šie automatiškai įsijungia tik esant poreikiui ir nėra laikomi pastoviai įjungti. O sumažinant vandens siurblio išsijungimų ir įsijungimų skaičių saugomas siurblio mechanizmas, šis tarnauja žymiai ilgiau. Hidroforai užtikrina subalansuotą vandentiekio sistemos slėgį, kuris dažniausiai svyruoja ties 2.5 - 3.5 bar.
Kiekviename hidrofore yra diafragma arba membrana, kuri atskiria suspaustą orą nuo vandens. Kai pradeda pildytis vanduo, diafragma arba membrana pučiasi, taip didindama sistemoje esantį slėgį tol, kol slėgis pasiekia nustatytą ribą ir siurblys automatiškai išsijungia. Hidroforas leidžia vandeniui išeiti iš sistemos taip, kad namuose kam nors leidžiant vandenį, vandens siurbliui nereiktų kaskart įsijungti ir išsijungti.
Galima rinktis skirtingų dydžių hidroforus - tai priklausys nuo to, kiek dažnai ir kiek daug leisite vandenį.
Hidroforų sistema
Hidroforo pasirinkimas
Hidroforai skiriasi savo talpa, todėl renkantis reikėtų atkreipti dėmesį, koks yra vandens sunaudojimo kiekis - jis dažniausiai priklauso nuo vandens poreikių ir vartotojų skaičiaus. Didesnės talpos įrenginiai skleidžia mažiau triukšmo, kadangi jie įsijunginėja kur kas rečiau, tačiau talpos dydį vertėtų rinktis ir pagal tai, kurioje vietoje bus naudojamas hidroforas.
Slėginiai siurbliai ir jų tipai
Geriamojo vandens atvedimui iš šulinio į namo vandentiekio sistemą ar buitinio vandens tiekimui iš vandens telkinio naudojami slėginiai siurbliai su išsiplėtimo indu, kurie liaudyje vadinami tiesiog hidroforais, nors iš tiesų tai yra sistema su sausai statomu siurbliu ir slėginiu išsiplėtimo indu. Paprasti hidroforai gali kelti vandenį iš 9-10 metrų gylio, inžektoriniai - iš 25-30 metrų gylio.
Inžektorinės sistemos skirtumas nuo paprastos tas, kad į šulinį įleidžiami du vandens vamzdžiai, kurių vienas sukuria papildomą slėgį, keliantį vandenį aukštyn. Svarbiausias sistemos elementas - siurblys, kuris dažniausiai montuojamas ant išsiplėtimo indo. Siurblių yra įvairių, paprasčiausias variantas esant nedideliam pakėlimo aukščiui - savisiurbis sausai statomas išcentrinis siurblys. Jis tinka, kai vandens pakėlimo aukštis nėra itin didelis (8-9 metrai), o vandens šaltinis nėra labai nutolęs.
Jeigu pakėlimo aukštis ir/ar atstumas nuo vandens šaltinio didesni, naudojami inžektoriniai arba panardinami siurbliai. Siurblio parinkimas priklauso nuo aukščių skirtumo tarp siurblio ir vandens paviršiaus šulinyje bei atstumo nuo šulinio iki hidroforo. Apibendrintai galima sakyti, kad nuo vandens gylio ir atstumo iki vartojimo vietos, taip pat vartotojų poreikių.
Iš esmės nuo šių rodiklių priklauso ir siurblio su hidroforu kaina. Aukščių skirtumas vadinamas įsiurbimo arba kėlimo aukščiu ir dokumentuose žymimas H raide.
Hidroforo montavimo vietos pasirinkimas
Sistemai su sausu siurbliu ir išsiplėtimo indu reikia parinkti vietą kiek įmanoma arčiau vandens šaltinio, sausą, apsaugotą nuo kritulių, kur yra elektros lizdas, taip pat reikia turėti omenyje, kad, jei sistema bus katilinėje ar garaže, gali būti girdimas veikiančio siurblio triukšmas, nes sausai stovintys siurbliai yra gana triukšmingi. Kai kas hidroforą patalpina rūsyje, bet reikia turėti omenyje, kad vandens įsiurbimo vieta negali būti aukščiau už siurblį.
Kaip žinia, kiekvieno siurblio įsijungimų/išsijungimų skaičius nėra begalinis. Slėginis išsiplėtimo indas - hidroforas prailgina siurblio darbo laiką, nes, turėdamas vandens talpą ir esant nedideliam vandens poreikiui kiekvienąkart nejungia siurblio.
Hidroforo korpusas ir diafragma
Hidroforų korpusai gaminami iš metalo, plastiko, stiklo pluošto. Kadangi tai vandens indas, svarbiausia, kad jo vidus būtų atsparus korozijai, todėl kokybiškų metalinių hidroforų vidinis paviršius dengiamas plastiku ar kita korozijai atsparia danga. Hidroforo talpoje yra diafragma ar tarpinė, skirianti vandenį ir orą, pagal jos medžiagą skiriami membraniniai ir maišiniai hidroforai. Membraniniai hidroforai ilgaamžiškesni.
Abiejų tipų hidroforų veikimo principas toks pat - kai naudojamas siurblio pakeltas vanduo, t.y., atsukamas čiaupas, už tarpinės esantis suspaustas oras stumia vandenį į sistemą, kol pasiekia slėgio relėje nustatytą siurblio įsijungimo slėgį. Tuomet siurblys įsijungia ir užpildo vandens talpą. Trumpai sakant, kai hidroforo talpoje susidaro minimalus slėgis, slėgio relė įjungia siurblį, kai maksimalus - siurblys išjungiamas.
Dėl tinkamo oro slėgio palaikymo, rekomenduojama įjungimo ir išjungimo slėgius patikrinti bent kartą per pusmetį, jei slėgio relė yra mechaninė.
Galimos problemos ir jų sprendimo būdai
Jūsų aprašytas vandens temperatūros svyravimas gyvenamajame name, kuris susijęs su hidroforo veikimu, gali rodyti kelias galimas problemas. Čia yra keletas žingsnių, kuriuos galite imtis siekiant nustatyti problemą ir ją išspręsti:
- Patikrinkite maišytuvo reguliavimą: Įsitikinkite, kad maišytuvas veikia tinkamai ir yra teisingai sureguliuotas. Kai kuriais atvejais problema gali būti susijusi ne su hidroforu, o su pačio maišytuvo mechanizmu.
- Peržiūrėkite vandens šildytuvą: Jei namuose naudojamas vandens šildytuvas, patikrinkite jo nustatymus ir veikimo būklę. Galbūt problema kyla dėl netinkamo vandens šildytuvo darbo ciklo ar temperatūros reguliavimo.
- Patikrinkite hidroforą:
- Hidroforo slėgio nustatymai: Peržiūrėkite hidroforo slėgio nustatymus. Jei slėgis nustatytas per žemas ar per aukštas, tai gali sukelti vandens temperatūros svyravimus.
- Membranos būklė: Patikrinkite hidroforo membranos būklę. Jei membrana yra pažeista ar nusidėvėjusi, tai gali trukdyti normaliai hidroforo veiklai.
- Oro slėgio patikrinimas: Patikrinkite, ar hidroforo rezervuare yra pakankamai oro. Oro trūkumas gali sukelti netolygų vandens tiekimą ir temperatūros svyravimus.
- Ieškokite slėgio mažinimo vožtuvo: Kai kuriose vandens tiekimo sistemose yra slėgio mažinimo vožtuvas, kuris reguliuoja vandens slėgį namuose. Jei šis vožtuvas yra netinkamai nustatytas ar sugedęs, tai gali sukelti vandens temperatūros svyravimus.
- Konsultuokitės su specialistais: Jei šie patikrinimai nepadeda išspręsti problemos, galbūt reikės kreiptis į santechnikos ar vandens tiekimo sistemų specialistą. Profesionalai gali atlikti išsamesnę sistemų diagnostiką ir nustatyti tikrąją problemos priežastį.
Svarbu nepamiršti, kad tinkamas įrangos priežiūros ir reguliavimo darbas gali padėti išvengti panašių problemų ateityje. Reguliariai tikrinkite ir prižiūrėkite savo namų vandens tiekimo sistemą, kad užtikrintumėte sklandų jos veikimą.