Kodėl lupasi oda nuo pirštų: priežastys ir gydymo būdai

Vaikų pirštų galiukų lupimasis yra gana dažnas reiškinys, keliantis nerimą tėvams. Nors dažniausiai tai nėra rimta problema, svarbu išsiaiškinti priežastis ir imtis tinkamų priemonių, kad būtų išvengta diskomforto ir galimų komplikacijų. Šiame straipsnyje aptarsime pagrindines vaikų pirštų galiukų lupimosi priežastis, gydymo būdus ir prevencines priemones.

Pagrindinės priežastys

Rankų oda luptis gali dėl daugelio priežasčių - tai nebūtinai vien tik išsausėjimo simptomas. Tad kodėl pleiskanoja, lupasi rankų oda ir kaip galite sau padėti?

Rankų odos sausumas ir priežiūros trūkumas

Viena dažniausių pirštų galiukų lupimosi priežasčių yra rankų odos sausumas. Vaistininkai atkreipia dėmesį, kad dažnai nepakankamai dėmesio skiriame rankų odos priežiūrai, nors ji nuolat veikiama aplinkos veiksnių. Pandemijos metu, dėl dažno rankų plovimo ir dezinfekcinių priemonių naudojimo, ši problema tapo dar aktualesnė.

Svarbu suprasti, kad oda atlieka apsauginę funkciją, saugodama organizmą nuo patogenų, alergenų ir dirgiklių. Stipriai išsausėjusi ar sutrūkinėjusi oda negali tinkamai atlikti šios funkcijos, todėl organizmas tampa pažeidžiamas.

Vitaminų trūkumas

Pirštų galiukų lupimasis gali būti susijęs su vitaminų trūkumu organizme. Ypač svarbūs yra B grupės vitaminai, biotinas ir niacinas, kurie palaiko sveiką odos būklę ir saugo nuo išsausėjimo. Biotino atsargos organizme nekaupiamos, todėl svarbu jo gauti kasdien.

Taip pat svarbu nepamiršti vitaminų A ir E vaidmens odos būklei palaikyti. Jei rankų sausumas vargina nuolat, rekomenduojama pasikonsultuoti su gydytoju.

Kitos galimos priežastys

Be jau minėtų priežasčių, pirštų galiukų lupimąsi gali sukelti ir kitos būklės:

• Skarlatina: Bakterinė infekcija, kurią sukelia A grupės streptokokas. Būdingi simptomai - karščiavimas, gerklės skausmas ir raudonas bėrimas, po kurio gali luptis oda.
• Odos ligos: Egzema, psoriazė ir kitos odos ligos gali sukelti odos pleiskanojimą ir lupimąsi.
• Grybelinės infekcijos: Grybelinės infekcijos, tokios kaip onichomikozė, gali pažeisti nagus ir aplinkinę odą, sukeldamos lupimąsi.
• Alerginės reakcijos: Alergija tam tikriems produktams ar medžiagoms gali sukelti odos sudirginimą ir lupimąsi.

Egzema ir jos tipai

Egzema yra dažna odos liga, kuri pasireiškia niežuliu ir uždegimu įvairiose odos srityse. Ji taip pat vadinama atopiniu dermatitu. Egzema labiau būdinga kūdikiams ir mažiems vaikams. Ji atsiranda ant kūdikių veido, taip pat alkūnių vidinėje dalyje ir ant vaikų, paauglių ir suaugusiųjų kelių. Ją sukelia hiperaktyvi imuninė sistema. Amerikos dermatologijos akademijos duomenimis, atopiniu dermatitu serga iki 20 proc. vaikų ir 1-3 proc. suaugusiųjų. Retais atvejais atopinis dermatitas pirmą kartą gali atsirasti brendimo laikotarpiu arba iš karto po jo. Juo vienodai serga vyrų ir moterys.

Kai žmonės kalba apie egzemą, jie paprastai turi omenyje atopinį dermatitą, kuris yra bendras terminas ūminio ir lėtinio tipo egzemai apibūdinti. Kiti tipai:

• Kontaktinis dermatitas: atsirandantis dėl sąlyčio su dirgikliais - jaučiamas deginimas, niežėjimas, paraudimas. Kai dirgiklis pašalinamas, uždegimas praeina.
• Dehidratacinis dermatitas: pasireiškia ant pirštų, delnų ir padų. Jaučiamas niežėjimas, ant odos atsiranda žvyneliais padengtų plotų, kurie vis lupasi, oda parausta, skilinėja ir tampa skausminga. Ši būklė labiau būdinga moterims.
• Monetiškoji egzema: sukelia sausas apvalias odos dėmes žiemos mėnesiais. Paprastai paveikia kojas ir yra labiau paplitusi tarp vyrų.
• Seborėjinis dermatitas: sukelia niežėjimą, raudonus žvynuotus bėrimus, ypač ant galvos odos, antakių, vokų, nosies pusių ir už ausų.

Egzemos priežastys ir simptomai

Egzemos paūmėjimas yra tada, kai pasireiškia vienas arba daugiau egzemos simptomų. Egzemos priežastys nėra iki galo aiškios. Manoma, kad ją sukelia per daug aktyvi imuninė sistema, kuri agresyviai reaguoja į dirgiklius.

Egzemą kartais sukelia iš dalies nenormalus atsakas į baltymus, kurie yra paties organizmo dalis. Paprastai imuninė sistema ignoruoja baltymus, kurie yra žmogaus organizmo dalis, ir atakuoja tik svetimus baltymus, tokius kaip bakterijos arba virusai. Sergant egzema, imuninė sistema praranda gebėjimą atskirti šių dviejų rūšių baltymus, o tai sukelia uždegimą.

Dažnos egzemos paūmėjimo priežastys:

• valikliuose ir plovikliuose esančios cheminės medžiagos, kurios džiovina odą;
• šiurkščios medžiagos, tokios kaip vilna;
• sintetiniai audiniai;
• pakilusi kūno temperatūra;
• prakaitavimas;
• temperatūros pokyčiai;
• staigus drėgmės sumažėjimas.

Kiti sukėlėjai: stresas, alergija maistui, gyvūnų pleiskanos ir viršutinių kvėpavimo takų infekcijos.

Egzemai būdingas niežulys, sausa, šiurkšti ir pleiskanojanti oda, uždegimo apimta ir sudirgusi oda. Uždegimas gali paūmėti, po kiek laiko išnykti, o tada vėl paūmėti. Egzema gali pasireikšti bet kurioje kūno vietoje, bet paprastai atsiranda ant rankų, vidinių alkūnių pusių, kelių arba galvos (ypač skruostų ir galvos). Ji nėra užkrečiama ir palengvėja su amžiumi.

Bendrieji simptomai - paraudę arba rusvai pilki plotai. Dar vienas simptomas yra maži, iškili odos nelygumai, iš kurių gali sunktis skystis juos nudraskius. Dėl kasymosi atsiranda žaizdelių, o tai gali sukelti infekciją. Sustorėjusi, žvynuota oda - dar vienas simptomas. Egzema gali sukelti intensyvų niežulį. Kasymas odą dirgina dar labiau. Tai gali sukelti infekcijas, kurias reikia gydyti antibiotikais.

Egzemos rizikos veiksniai ir diagnostika

Keletas veiksnių gali padidinti besivystančios egzemos riziką. Egzema yra labiau paplitusi tarp vaikų, kurie kenčia nuo astmos ir (arba) šienligės, arba tarp asmenų, kuriems šie sutrikimai išsivysto vėliau, paprastai dar nesulaukus 30 metų amžiaus. Asmenims, kurių šeimos nariai serga egzema, taip pat yra didesnė rizika susirgti šia liga.

Gydytojas nurodo atlikti nuodugnų fizinį ištyrimą ir užduoda keletą klausimų apie simptomus. Nors atskiro tyrimo, leidžiančio diagnozuoti egzemą, nėra, odos mėginys gali nurodyti tam tikrus alergenus, kurie sukelia tokius simptomus kaip odos alergijos, susijusios su kontaktiniu dermatitu (egzemos tipas). Šio tyrimo metu ant odos užklijuojamas alergenais padengtas pleistras. Jei esate alergiškas šiam alergenui, ant odos pasireiškia uždegimas ir ji suerzinama.

Egzemos gydymas

Dermatologas, alergologas arba pirminės sveikatos priežiūros gydytojas gali padėti parinkti tinkamą egzemos gydymą.

Vaistai

Berecepčiai geriamieji vaistai gali sumažinti niežulį. Jie blokuoja histaminą, kuri skatina alergines reakcijas. Pavyzdžiui:

• cetirizinas („Zyrtec“);
• difenhidraminas („Benadryl“);
• feksofenadinas („Allegra“);
• loratadinas („Claritine“).

Kai kurie antihistamininiai vaistai gali sukelti mieguistumą ir juos geriau gerti tik prieš naktį. Kortizono (steroidų) kremai ir tepalai mažina niežulį ir pleiskanojimą. Jų nepatartina vartoti ilgą laiką, nes pasireiškia stiprus šalutinis poveikis, įskaitant odos išplonėjimą, dirginimą ir (arba) pakitusią spalvą. Silpni steroidai, tokie kaip hidrokortizonas, parduodami be receptų. Stiprūs steroidai gali padėti pacientams, kuriems silpni steroidai nepadeda. Sunkiais atvejais gydytojas gali paskirti geriamųjų kortikosteroidų. Jie gali sukelti sunkų šalutinį poveikį, įskaitant kaulų retėjimą. Jei pasireiškia infekcija, gydytojas gali paskirti tepamųjų arba geriamųjų antibiotikų.

Imunosupresantai yra receptiniai vaistai, kurie slopina pernelyg stiprias imuninės sistemos reakcijas. Jie apsaugo nuo egzemos paūmėjimo. Šių vaistų šalutinis poveikis - padidėjusi rizika susirgti vėžiu, aukštas kraujo spaudimas ir inkstų ligos.

Terapija

Šviesos terapijos, arba fototerapijos, metu naudojama ultravioletinė šviesa arba saulės šviesos lempos, kurios padeda išvengti imuninės sistemos atsako, sukeliančio egzemą. Reikia daug šios terapijos seansų, norint sumažinti arba išgydyti egzemą, taip pat užkirsti kelią odos infekcijoms.

Gyvensenos pokyčiai

Stresas gali sukelti arba pasunkinti simptomus. Priemonės, kurios gali padėti sumažinti stresą: gilaus kvėpavimo pratimai, joga, meditacija ir atsipalaiduoti padedančios muzikos klausymas. Svarbu geras miegas, kuris gali sumažinti stresą. Sumažinti niežulį taip pat padeda šaltas kompresas arba paveiktą vietą 15-20 min. galima pamirkyti šiltoje arba drungnoje vonelėje.

Alternatyvūs gydymo būdai

Alternatyvūs gydymo būdai gali padėti nuslopinti egzemos simptomus. Prieš naudodami žolelių papildus arba atlikdami pratimus, visada pasitarkite su pirminės sveikatos priežiūros gydytoju dėl galimo šalutinio poveikio. Populiarūs namuose ruošiami vaistai:

• žalioji, juodoji arba ulongo arbata;
• agurklių aliejus;
• raktažolių aliejus;
• akupunktūra;
• aromaterapija;
• atsipalaidavimo būdai, pavyzdžiui, meditacija, joga, progresyvusis raumenų atpalaidavimo arba vaizdų terapija.

Kaip išvengti egzemos?

Gyvensenos pokyčiai, pavyzdžiui, streso valdymas ir geresnis miegas, gali sumažinti egzemos paūmėjimo tikimybę. Venkite dirgiklių, pavyzdžiui, šiurkščių audinių, stiprių muilų ir ploviklių. Šaltas oras gali išdžiovinti odą ir sukelti paūmėjimą. Atopiniu dermatitu sergantys asmenys turėtų vengti kasymosi. Norint išvengti odos trūkinėjimo, geriau trinti, o ne kasytis niežtinčias vietas. Kadangi dėl sausos odos gali pasireikšti egzemos paūmėjimas, dermatologas gali rekomenduoti naudoti drėkinamuosius tepalus arba kremus, kurie padės nuraminti odą.

Prognozės ir galimos komplikacijos

Egzema neišgydoma. Kai kuriais atvejais egzema gali sukelti papildomų sveikatos komplikacijų. Odos infekcijos, pavyzdžiui, impetiga, atsiranda dėl nuolatinio niežulio. Jei kasantis pažeidžiama oda, į organizmą gali patekti bakterijų ir virusų. Tada atsiranda paraudimas, pūlinukų arba karščiavimo sukeliamas bėrimas. Jei pasireiškia šie simptomai, nedelsdami kreipkitės į gydytoją.

Neurodermitą taip pat sukelia dažnas niežulys. Jo metu oda sukietėja, parausta, tampa itin jautri ir patamsėja. Tai nėra pavojinga būklė, bet ji gali sukelti ilgalaikį odos spalvos pakitimą ir sustorėjimą net tada, kai egzema nuslopsta. Dėl kasymosi gali atsirasti randų.

Daugelis egzema sergančių asmenų jaučiasi nepatogiai ir droviai dėl savo odos. Tinkamas gydymas ir streso valdymas gali padėti nuraminti odą. Įveikti ligą taip pat padeda paramos grupės. Energingos treniruotės gali būti varginančios nuo egzemos kenčiantiems pacientams, nes prakaitavimas gali sustiprinti niežulį. Renkitės kelis drabužių sluoksnius, kad sportuodami galėtumėte atvėsti.

Kasdieniai įpročiai ir priežiūra

Norint išvengti rankų odos sausumo, būtina laikytis tam tikrų kasdienių įpročių:

• Venkite ypač karšto vandens plaunant rankas.
• Dėvėkite pirštines lauke, ypač šaltuoju sezonu.
• Saugokite odą nuo agresyvių cheminių valiklių.
• Reguliariai naudokite rankų kremą, ypač po plovimo.
• Žiemai rinkitės rankų kremus, kurių sudėtyje yra sviestmedžio aliejaus, alavijo, jojobos aliejaus, avižų ekstrakto ir vitamino E.

Mityba ir papildai

Norint papildyti organizmą vitaminais, rekomenduojama įtraukti į racioną šių vitaminų šaltinius:

• Niacino gausu žuvies produktuose, grybuose, riešutuose.
• Biotino turi avokadai, tunas, migdolai, avižų kruopos.

Pėdų odos lupimasis

Nors straipsnio tema yra pirštų galiukų lupimasis, verta atkreipti dėmesį ir į pėdų odos lupimąsi, nes priežastys ir priežiūros principai yra panašūs.

• Kasdien drėkinti pėdas specialiais kremais.
• Švelniai šveisti odą 1-2 kartus per savaitę.
• Reguliariai daryti pėdų kaukes ir voneles.
• Nakčiai tepti storą kremo sluoksnį ir mūvėti medvilnines kojines.

Nagų problemos ir priežiūra

Straipsnyje taip pat aptariamos nagų problemos, kurios gali būti susijusios su pirštų galiukų lupimusi. Norint išvengti nagų problemų, rekomenduojama:

• Naudoti kokybiškas nagų priežiūros priemones.
• Vengti agresyvių cheminių medžiagų.
• Mūvėti pirštines atliekant buities darbus.
• Drėkinti rankų ir nagų odą.
• Subalansuotai maitintis ir vartoti vitaminus.

Skarlatina: infekcinė liga

Skarlatina yra bakterinė liga, kurią sukelia A grupės streptokokas. Liga prasideda staiga ir audringai, pasireiškiant karščiavimu, gerklės skausmu, bendru negalavimu ir būdingu raudonu bėrimu. Po bėrimo praeina odos lupimasis, ypač ant pirštų galiukų, delnų ir padų.

Skarlatinos gydymas yra būtinas ir pagrįstas antibiotikais. Negydoma arba netinkamai gydoma liga gali sukelti rimtų komplikacijų, tokių kaip reumatinė karštligė ir post-streptokokinis glomerulonefritas.

Specifinės profilaktikos nuo skarlatinos nėra, tačiau svarbu laikytis rankų higienos, kosėjimo ir čiaudėjimo etiketo, nesidalinti individualiais daiktais ir stiprinti imunitetą.

Įtrūkimai ant pirštų

Įtrūkimai ant pirštų gali atsirasti dėl įvairių priežasčių, įskaitant išorinius dirgiklius, vitaminų trūkumą, odos ligas ir infekcijas.

Dažniausios įtrūkimų priežastys yra sausa oda, buitinių cheminių medžiagų poveikis, šaltas oras, netinkamas manikiūras, grybelinės infekcijos, egzema, psoriazė ir avitaminozė.

Įtrūkimai gali būti skausmingi, sunkiai gyja ir gali būti infekcijos vartai.

Gydymas priklauso nuo įtrūkimų priežasties.

Kada kreiptis į gydytoją

Jei pirštų galiukų lupimasis tęsiasi ilgiau nei kelias savaites, nepaisant naudojamų priemonių, arba jei kartu atsiranda niežėjimas, paraudimas, įtrūkimai ar kiti simptomai, būtina kreiptis į gydytoją. Taip pat reikėtų pasikonsultuoti su gydytoju, jei oda lupasi tik tarpupirščiuose, o kartu juntamas niežulys - tai gali būti pėdų grybelio požymis.

tags: #kas #gali #buti #jei #oda #lupinejasi