Kodėl bankas gali nesuteikti būsto paskolos: dažniausios priežastys ir ką daryti

Nuosavas būstas - vienas didžiausių ir svarbiausių gyvenimo pirkinių. Dažniausiai būsto paskola suteikiama 20-30 metų - beveik ketvirtadalis gyvenimo. Tačiau pirkimo procesas nėra toks paprastas, kaip gali atrodyti.

Nusprendėte už išsirinktą prekę ar reikalingą paslaugą sumokėti lizingu, o gal apsisprendėte būsto remontui paimti vartojimo kreditą? Peržiūrėjote skirtingų bendrovių sąlygas, išsirinkote labiausiai atitinkančią jūsų poreikius, apskaičiavote, kiek galėsite skirti įmokai per mėnesį ir... gavote neigiamą atsakymą. Kodėl taip nutiko?

Kartu su kreditų biuru „Creditinfo“ apžvelgiame dažniausiai pasitaikančias priežastis, kodėl galite negauti paskolos būstui.

Pagrindinės priežastys, kodėl galite negauti būsto paskolos

Nepaisant to, ar imsite kelių tūkstančių dydžio vartojimo kreditą, ar pirkdami išsimokėtinai atsiskaitysite už 50 eurų vertės prekę, prieš suteikiant finansavimą jums bus atliktas mokumo vertinimas. Jo metu galite išgirsti neigiamą atsakymą ir kredito negauti. Kokios dažniausiai pasitaikančios neigiamo atsakymo priežastys?

Vėluojate atsiskaityti

Jūsų kredito istoriją blogina ir vėluojantys atsiskaitymai už turimus kreditus, taip pat neapmokėtos sąskaitos už telefoną, internetą, elektros tiekimą, komunalines ir kitas paslaugas. Jeigu nuolat vėluojate atsiskaityti, mokumo vertinimo metu tai tikrai nepraslys pro akis ir šansas, kad gausite teigiamą atsakymą sumažės.

Turite per daug finansinių įsipareigojimų

Atliekant mokumo vertinimą yra įvertinama, ar būsite pajėgus prisiimti papildomus įsipareigojimus. Jei būsto kredito ir automobilio lizingo įmokoms jau dabar išleidžiate arti 40 proc. mėnesio pajamų, tai reiškia, kad artėjate prie maksimalių „lubų”, kurios įtvirtintos LR Vartojimo kredito įstatyme. Peržengti 40 proc. ribos tarp mėnesinių pajamų ir mėnesinių įmokų nepatartina ir jums patiems. Beje, ekspertai pataria neimti kredito norint padengti kito kredito pradinį įnašą arba periodinę įmoką.

Nestabilios pajamos

Kredito istorija gali būti gera, tačiau kredito paraiška atmetama. Taip gali nutikti, jei gaunamos pajamos yra nestabilios. Finansų įstaigai pasitikėjimo jūsų pajamomis nepridės ir tai, jei dirbate prastą kredito istoriją turinčioje įmonėje. Nestabilios pajamos gali būti atlyginimas iš sezoninio ar kito laikino darbo, alga darbe nepraėjus bandomajam terminui ir kiti atvejai. Jei gaunate atlyginimą „vokelyje“ kredito taip pat greičiausiai negausite.

Kaltas jūsų sutuoktinis

Sutuoktinio pajamos, kredito istorija taip pat yra reikšmingi skolinantis didesniems pirkiniams. Sutuoktinio pertekliniai įsipareigojimai, nepadengtos skolos, reikšmingo dydžio istorinės (padengtos) skolos - tai aukštesnės rizikos požymiai, dėl kurių kai kuriais atvejais kredito finansavimas gali būti ribotas arba kredito sąlygos gali būti ne tokios palankios.

Įmonių rizikos vertinimas

Kiekviena atsakingai skolinanti įmonė atidžiai vertina klientų mokumą, nes jos tikslas - ne skolininkai, o mokūs klientai. Tokie klientai už suteiktas paslaugas atsiskaito laiku. Ir jei prireikia papildomo finansavimo, jie greičiausiai išgirs teigiamą atsakymą dėl kredito.

Taigi, natūralu, kad nusprendę pasiskolinti, būsite atsakingai įvertinti. Kaip atrodote skolintojų akimis galite pasitikrinti kredito istorijos ataskaitoje, kurią rasite www.manocreditinfo.lt. Jei nesiskolinate, patartina nemokamai pasidomėti asmenine kredito istorija kartą per metus.

Kada bankai gali persigalvoti ir nesuteikti paskolos

Naujienų portalui tv3.lt skaitytojas Tomas pasakojo, kad kartu su savo žmona nusprendė įsigyti nuosavą būstą. Tačiau jį iki šiol neramina vienas klausimas dėl būsto paskolos suteikimo sąlygų.

„Jau kurį laiką domiuosi galimybe pasiskolinti būstui. Bet ramybės neduoda vienas dalykas - ar tikrai bankai, net ir pažadėję suteikti paskolą, vėliau gali imti ir pakeisti nuomonę, kai pradinis įnašas namo savininkui jau bus sumokėtas? Jeigu taip atsitiktų, gali būti, kad prarasiu ir visą pradinį įnašą, jei pirkimo sutartyje nebūsiu įrašęs atskiro punkto dėl pradinio įnašo grąžinimo sąlygų?“ - klausė jis.

Lietuvoje veikiančių bankų atstovai atkreipia dėmesį, kad pradinio įnašo sumokėjimas būsto pardavėjui negarantuoja, kad paskola jums galiausiai bus suteikta.

Tačiau tuo atveju, jei pasibaigė banko pateikto įpareigojančio pasiūlymo ar sprendimo galiojimo terminas, keičiasi esminės sandorio sąlygos (perkamas būstas, kredito suma, terminas ir pan.), atitinkamai gali keistis ir kredito sąlygos arba bankas galėtų atsisakyti teikti būsto paskolą“, - paaiškino SEB banko Privačių klientų Finansavimo departamento vadovas Modestas Kieras.

„Luminor“ banko mažmeninės bankininkystės vadovas Edvinas Jurevičius antrina, kad kredito įstaiga, prieš priimdama sprendimą suteikti paskolą, atsižvelgia į kliento mokumą, perkamo ir įkeičiamo turto būklę bei likvidumą, gyventojų kredito ir mokėjimų istoriją.

„Pirminis mokumo vertinimas yra preliminarus, todėl galutinis ir įpareigojantis pasiūlymas teikiamas tik po išsamaus visų reikalingų dokumentų vertinimo. Tai apima turto vertinimą, pajamų deklaracijas ir kitus dokumentus. Teigiamo sprendimo atveju klientui parengiamas oficialus dokumentas, patvirtinantis paskolos suteikimą ir apimantis visas suteikiamos paskolos sąlygas“, - paaiškino E. Jurevičius.

„Citadele“ banko korporatyvinės komunikacijos vadovė Birutė Rutkauskaitė taip pat paaiškina, kad paskolos tvirtinimas ir galutinio pasiūlymo pateikimas vyksta tik tada, kai yra gauti visi reikiami dokumentai ir informacija iš kliento.

Jei klientas per sutartą laikotarpį dokumentų ir informacijos nepateikia, darbas su kliento paraiška nutraukiamas ir klientas turi pradėti procesą (pildyti naują paraišką) nuo pradžių“, - kalbėjo B. Rutkauskaitė.

Pasak kredito įstaigos atstovės, pasitaiko atvejų, kai klientai nori pasiteirauti, kokios yra jų galimybės dėl būsto paskolos gavimo. Tačiau tokiu atveju, B. Rutkauskaitės teigimu, kreditorius pateikia tik pirminę, detalią informaciją apie skolinimosi galimybes, t.y. nesudarydamas konkrečių įsipareigojimų su klientais.

„Kliento negebėjimas įvykdyti banko reikalavimo pagrįsti pajamų tvarumo, netinkamas išsirinktas ir siūlomas įkeisti turtas arba prasta jo būklė, per didelė jau turimų finansinių įsipareigojimų suma, pradinio įnašo neturėjimas ar negebėjimas pagrįsti pinigų kilmės. Apie neigiamą sprendimą ar sprendimą suteikti mažesnę, nei klientas pageidavo, kredito sumą jis informuojamas iškart.

Todėl rekomenduojame neskubėti ir dėl paskolos kreiptis į keletą bankų, atidžiai palyginti pasiūlymų sąlygas ir pradinį įnašą sumokėti tik gavus galutinį pasirinkto banko patvirtinimą dėl paskolos suteikimo“, - patarė B. Rutkauskaitė.

„Urbo“ banko Verslo tarnybos direktorius Julius Ivaška atkreipia dėmesį, kad jei bankas priima teigiamą sprendimą dėl būsto paskolos suteikimo, klientui išduodamas tai liudijantis dokumentas.

Šiame dokumente, pasak jo, yra paminima, kad kredito davėjas turi teisę keisti kredito išdavimo sąlygas arba atsisakyti suteikti paskolą tuo atveju, jeigu pasikeičia esminė informacija apie kredito gavėją.

„Pavyzdžiui, naujų kreditinių įsipareigojimų prisiėmimas, naujų skolų atsiradimas, aplinkybių susijusių su gaunamomis pajamomis pasikeitimas, perkamo ar įkeičiamo turto esminis vertės sumažėjimas, sunkinančios aplinkybės dėl jo įkeitimo ar pan.). Tokiu atveju kredito gavėjas turi teisę pakeisti savo sprendimą arba visai atsisakyti suteikti paskolą“, - kalbėjo J. Ivaška.

Skubėti mokėti pradinio įnašo neverta?

Lietuvos banko atstovai naujienų portalui tv3.lt taip pat paaiškino, kad banko ar kito kreditoriaus pareiga suteikti būsto kreditą atsiranda tik tada, kai jis vartotojui pateikia rašytinį dokumentą.

Tokiu atveju banko atstovai įsipareigoja sudaryti būsto kredito sutartį pasiūlyme nurodytomis sąlygomis ir nustatyta tvarka.

„Nuo tada prasideda mažiausiai 30 dienų apsvarstymo laikotarpis, kurio metu vartotojas gali spręsti, ar pasiūlymas jam tinka, ir sudaryti būsto kredito sutartį, ar ne. Pagal būsto kreditą reglamentuojančius teisės aktus, jeigu vartotojas nusprendžia sudaryti būsto kredito sutartį minėtame pasiūlyme nustatytomis sąlygomis ir tvarka, kreditorius yra įpareigotas tai padaryti. Tad pradinį įnašą būsto pardavėjui rekomenduotina mokėti tik gavus iš banko įpareigojantį pasiūlymą“, - patarė Lietuvos banko atstovai.

Pasak jų, išimtiniu atveju kredito įstaiga iš tiesų gali atsisakyti būsto kredito sutarties sudarymo. O klausimai, susiję su pradinio įnašo lėšų kilme, gali būti viena iš tokį sprendimą lemiančių priežasčių.

„Teisės aktai nenurodo, kada konkrečiai reikia sumokėti pradinį įnašą, tačiau jie aiškiai nurodo, kad pradinis įnašas turi būti sumokėtas nuosavomis būsto pirkėjo lėšomis. Tuo metu kreditorius, vadovaudamasis Atsakingojo skolinimo nuostatais, turi patikrinti pradiniam įnašui skirtų lėšų kilmę (pvz., vartotojo turimas santaupas, turimų finansinių įsipareigojimų dydį ir paskirtį bei kt.)“, - paaiškino Lietuvos banko atstovai.

Kartais, pasak jų, būto kredito sutartis gali būti sudaroma daug vėliau (pavyzdžiui, po kelių mėnesių), nei yra nagrinėjama vartotojo paraiška būsto kreditui gauti ir atliekamas vartotojo kreditingumo vertinimas.

„Tokiu atveju kreditorius, prieš būsto kredito sutarties sudarymą, duomenų bazėse pakartotinai tikrina, ar iš esmės nepasikeitė vartotojo finansinė padėtis, įskaitant, ar apsisprendimo laikotarpiu klientas nepasiskolino papildomų lėšų pradiniam įnašui sumokėti. Jeigu paaiškėtų, kad asmuo, pavyzdžiui, pasiėmė vartojimo kreditą, kurio lėšas panaudojo pradiniam įnašui padengti, Lietuvos banko nuomone, kreditorius, vadovaudamasis teisės aktais, negalėtų suteikto būsto kredito vartotojui“, - teigiama atsiųstame komentare.

Klaidos, kurios gali kainuoti ir tūkstančius

Nekilnojamojo turto ir statybų teisės advokatė Asta Mineikienė teigia, kad jei yra nusprendžiama preliminarią būsto pirkimo- pardavimo sutartį rengti individualiai, gali pasitaikyti klaidų, kainuojančių itin brangiai.

„Gali būti, kad pagrindinė būsto pirkimo-pardavimo sutartis apskritai nebus sudaryta. Nutinka ir taip, kad pirkėjas ar pardavėjas neturi galimybės įvykdyti preliminarioje sutartyje numatytų sąlygų, todėl tenka padengti kitos šalies nuostolius arba tokius nuostolius patirti pačiam, tačiau negalėti jų išsiieškoti“, - kalbėjo advokatė.

Sumokėjęs avansą, bet neįvertinęs visų rizikos faktorių, pirkėjas gali ne tik neįsigyti norimo būsto, bet ir prarasti jau sumokėtus pinigus.

Teisės žinovė pataria preliminarioje sutartyje nurodyta šią informaciją:

• šalys (pirkėjas ir pardavėjas): jų vardai, pavardės, asmens kodai, adresai, elektroninio pašto adresai (paprastesniam komunikavimui);
• informacija apie turtą: tikslus adresas, jo unikalus numeris, statybos metai, plotas.
• turto kaina, avanso dydis, atsiskaitymo būdas;
• pagrindinės sutarties sudarymo terminas ir atsakomybė dėl jos nesudarymo;
• šalių įsipareigojimai, kuriuos privaloma atlikti iki pagrindinės būsto pirkimo pardavimo sutarties sudarymo (pvz., sutarti dėl paskolos su kredito įstaiga, gauti leidimą / sutikimą dėl būsto pardavimo ar kt.);
• atsakomybė už sutartinių prievolių nevykdymą.

Būsto paskolų tendencijos

SEB banko atstovo M. Kiero teigimu, pastaruoju metu pastebima, kad klientų aktyvumas padidėjo, ypač antroje 2024 m. pusėje, kai ECB pradėjo mažinti bazines palūkanų normas, todėl gyventojams paskolos įmokos taip pat sumažėjo.

„Palyginti su laikotarpiu prieš metu, vidutinė būsto paskolos suma kiek viršijo 99 tūkst. eurų, o, pavyzdžiui, 2022 metais - buvo beveik 92 tūkst. eurų. Tai lėmė augančios būsto kainos, iš dalies ir tvaresni gyventojų pasirinkimai - pernai kone penktadalis būsto paskolų gavėjų rinkosi energiją taupyti padedantį ir tvarų būstą, kuris yra brangesnis dėl naudojamų sprendimų, tačiau jis kur kas efektyvesnis, pigiau atsieina jo išlaikymas“, - priežastis vardijo M. Kieras.

„Citadele“ banko atstovė B. Rutkauskaitė antrina, kad, palyginti su 2024 m. pabaiga, šių metų pradžioje pastebimas maždaug 20 proc. aktyvesnis gyventojų susidomoėjimas dėl būsto paskolų. „Vidutinė būsto paskolos suma 2024 m. siekė 128 tūkst. eurų, 2023 m. - 139 tūkst. eurų“, - teigė pašnekovė.

J. Ivaškos teigimu, būsto paskolos suteikimo tendencijos pirmąjį šių metų mėnesį stipriai nesiskiria nuo praeitų metų. „Pradėjus kristi Europos tarpbankinės rinkos palūkanų normai (EURIBOR) gyventojai aktyviau ir drąsiau pradėjo kreiptis į banką dėl būsto paskolos, tą pastebėjome dar 2024 m. Vidutinė būsto paskolos suma „Urbo“ banke šiuo metu yra apie 80-100 tūkst. eurų“, - kalbėjo banko atstovas.

E. Jurevičiaus teigimu, nors augimas nėra didelis, antroji praėjusių metų pusė buvo optimistiškesnė, nes keturis kartus mažinta EURIBOR palūkanų norma padidino klientų galimybes skolintis didesnes sumas. „Luminor“ banko duomenimis, vidutinė būsto paskolos suma 2024 metais augo beveik dešimtadaliu ir vidutiniškai sudarė kiek daugiau nei 130 tūkst. eurų.

Lietuvos bankas vartotojams rekomenduoja domėtis su būsto kreditu susijusiais klausimais, juos išsamiai aptarti su banku ar kitu kreditoriumi, išsiaiškinti įpareigojančiame pasiūlyme nurodytas būsto kredito lėšų suteikimo ir išmokėjimo sąlygas, o galutinį sprendimą skolintis priimti tik gerai apsvarsčius visus būsto kredito sutartimi prisiimamus įsipareigojimus ir jų pasekmes.

Paskolų sąlygos emigrantams

Nuo liepos 1 d. paskolų sąlygos emigrantams itin sugriežtėjo.

„Nuo liepos 1 d. „Įstatyme buvo įtvirtinti tam tikri papildomi reikalavimai klientų, gaunančių pajamas kita valiuta nei eurai ar gyvenančių ne euro zonoje, finansavimui. Tiesa, bendros pasaulinės ar europinės praktikos šioje srityje kol kas nėra. Naujame įstatyme numatyta, kad bankai privalo užtikrinti priemones būsto paskolų valiutos kurso svyravimo rizikai sumažinti. Jei valiutos kursas pasikeitė daugiau nei 20 proc.

„Tačiau asmenų, kurie pajamas gauna svetur, mokumas vertinamas atsižvelgiant į atsakingo skolinimo nuostatus, tai reiškia, gali būti taikomi aukštesni pajamų reikalavimai bei prašoma didesnio dalyvavimo turto pirkime savo lėšomis“, - sako DNB banko komunikacijos vadovas Valdas Lopeta ir priduria, kad nuo liepos 1 d. 123rf.com nuotr. 2016 m. maždaug 10 proc.

„Pajamas ne eurais gaunantys asmenys būsto kreditą SEB banke galės pasiskolinti tuo atveju, jei skolinsis su bendraskoliu, kuris pajamas gauna eurais.

Rizikos perkant būstą iš brėžinio

Susigundžiusieji būstą pirkti iš brėžinio rizikuoja likti be būsto ir be dalies pradinio įnašo, kurį sumoka nekilnojamojo turto (NT) vystytojui.

Bankai pažymi, kad atvejų, kada pirkėjui sumokėjus rezervacijos arba preliminarios pirkimo-pardavimo sutarties mokestį vėliau neduodama paskolos, pasitaiko, todėl siūlo atidžiai įvertinti galimas rizikas.

Dažnu atveju bankai mažiau linkę finansuoti būstą, kurio baigtumas nesiekia 80 proc. Galimos išimtys - tartis su banku arba laukti, kol pastato baigtumas bus tinkamas finansuoti.

Tačiau tokiu atveju galima prarasti nusižiūrėtą būstą, todėl trečiasis kelias - su NT vystytoju sudaryti preliminarią būsto pirkimo-pardavimo sutartį.

Turizmo sektoriuje dirbęs Darius dėl COVID-19 prarado darbą. „Už sutarties su NT vystytoju nevykdymą buvo numatyta 5 tūkst. eurų bauda, ji išskaičiuojama iš pirkėjo jau sumokėtos sumos. Laimei, su NT vystytojais susitarti pavyko.

„Šios situacijos yra ypač skausmingos, nes dažnu atveju žmonės praranda ilgai taupytus pinigus, kurie turėjo būti skirti būstui pirkti.

Pasirašydami preliminarias nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartis, klientai neįvertina savo galimybių gauti kreditą bankuose ir ateities perspektyvų.

Jei perkamas būstas bus pastatytas tik po metų, gali keistis ne tik kreditavimo reikalavimai, bet ir paties žmogaus finansinė situacija. Kita dažna priežastis - darbo santykių pasikeitimas, t. y. klientas, dirbęs pagal darbo sutartį, pradeda dirbti sau su individualios veiklos pažymėjimu, verslo liudijimu ar įsteigia įmonę.

„Pirkėjas turi didesnę pasirinkimo galimybę. Galima rinktis būstą su geresne langų kryptimi, išsirinkti patogesnę automobilio parkavimo vietą, sandėliuką. Kitas privalumas yra tai, kad kada rinka būdavo mažiau aktyvi, pirmieji pirkėjai galėjo tikėtis nuolaidų arba derėtis dėl geresnių kainų.

Tačiau toks būsto pirkimas, specialisto teigimu, turi ir trūkumų. „Tokiu atveju žmogus lieka įšaldęs lėšas ir praranda galimybę pasirinkti kitą variantą. Todėl raginame perkant būstą iš brėžinio atsižvelgti į NT vystytojo istoriją - kiek projektų jis yra išvystęs ir koks yra jo finansinis pajėgumas.

Paklaustas, kaip NT vystytojai reaguoja į situacijas, kada preliminarią būsto pirkimo-pardavimo sutartį sudaręs asmuo galiausiai negauna kredito, M. Statulevičius teigia, kad į tai žiūrima lanksčiai, o maksimali suma, kurią gali prarasti pirkėjas, siekia 10 tūkst.

„Todėl visada rekomenduojame klientams pasikonsultuoti su banko specialistais prieš sumokant pardavėjui avansą ar netgi visą pradinį įnašą. Priežastys, kodėl bankas atsisako suteikti paskolą, įvairios.

Savo ruožtu banko „Citadele“ verslo ir mažmeninės bankininkystės vadovas Darius Burdaitis pažymi, kad bankas gali suteikti būsto paskolą, kai asmuo planuoja įsigyti iš NT vystytojo, „Citadele“ banko partnerio, nebaigtos statybos būstą, kurio baigtumas 100 proc. bus įregistruotas per 12 mėn.

Banko SEB valdybos narė ir SEB Baltijos šalių tarnybos mažmeninės bankininkystės vadovė Sonata Gutauskaitė-Bubnelienė atkreipė dėmesį, kad dėl galimų rizikų (statytojas gali nesugebėti užbaigti statybų, gali sumažėti turto rinkos vertė ar pasikeisti pirkėjo finansinė padėtis) bankas įprastai teikia paskolas tik butams jau pastatytuose namuose įsigyti, tačiau tikėtis finansavimo galima ir perkamam būstui dar nepasiekus 80 proc.

Kaip išvengti finansinių nuostolių, kada negavęs paskolos NT pirkėjas gali prarasti rezervacijos arba preliminarios būsto pirkimo-pardavimo sutarties mokestį, V. Kazėnienė pataria keletą dalykų.

„Patikimi, ilgą statybų patirtį turintys bei atsakingi vystytojai preliminariose sutartyse iš karto numato, kad jei klientas negaus finansavimo ar negaus pakankamo finansavimo iš banko, sumokėtas pradinis įnašas bus grąžintas be jokių baudų.

Lietuvos banko Kredito ir draudimo priežiūros skyriaus vyriausioji juriskonsultė Justina Tarasevičienė pažymi, kad kredito davėjai, suteikdami būsto kreditą, turi įvertinti besikreipiančio žmogaus kreditingumą. Jis priklauso nuo gaunamų pajamų dydžio, jų tvarumo, jau esamų finansinių įsipareigojimų.

Siekiant išvengti tokių situacijų, vartotojai turėtų pasidomėti kredito suteikimo procesu ir galimybėmis, pavyzdžiui, kreiptis į kredito davėją.

Prieš pasirašant preliminarią būsto pirkimo-pardavimo sutartį, J. Tarasevičienė pataria su pardavėju iš anksto numatyti pradinio įnašo grąžinimo sąlygas preliminarioje sutartyje.

Gyventojų finansinės galimybės skolinantis būstui

Remiantis „Swedbank“ duomenimis, suteiktų būsto paskolų dalis, skirta butams įsigyti, augo apie 15 proc. ir siekė 373 mln. eurų, kai pernai ji sudarė 325 mln. eurų.

Vidutinis atlyginimas, kurį nurodė paskolą imti norintys klientai be bendraskolio, tarp moterų buvo 1,5 tūkst., tarp vyrų - 1,8 tūkst.

tags: #kada #neduoda #paskolos #bustui